Byla 2A-40-252/2013
Dėl praleistų įstatymais nustatytų terminų atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei turto priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Č. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-242-2012 pagal ieškovo J. Č. ieškinį atsakovams S. G., Ignalinos rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarei L. A. dėl praleistų įstatymais nustatytų terminų atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais bei turto priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovas J. Č. prašė:

41) atnaujinti jam praleistą įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą motinos J. Č., mirusios ( - ), palikimui priimti;

52) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistus ieškininės senaties terminus ginčyti Ignalinos apylinkės LDT VK 1987 m. birželio 23 d. pažymėjimą Nr. 180, kuriame teigiama, kad ginčo pastatai ( - ) kaime priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis Č. J., J.; ginčyti iš dalies 1987 m. birželio 23 d. paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 1130, išduotą A. Č.; ginčyti iš dalies 2004 m. vasario 2 d. Ignalinos rajono seniūnijos pažymą apie tai, kad Ignalinos rajone ( - ) kaime privačios nuosavybės teisėmis gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus valdo A. Č., dalyje dėl ¼ dalies nuosavybės teisių į statinius, esančius ( - ) kaime, Ignalinos seniūnijoje, Ignalinos rajone, unikalūs Nr. ( - ); ginčyti iš dalies 2005 m. liepos 21 d. Ignalinos rajono notarų biuro notarės L. A. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą S. G., reg. Nr. 3168;

63) pripažinti negaliojančiu Ignalinos apylinkės LDT VK 1987 m. birželio 23 d. pažymėjimą Nr. 180 dėl ginčo pastatų ( - ) kaime priklausomybės asmeninės nuosavybės teisėmis Č. J., J. ir 2004 m. vasario 2 d. Ignalinos rajono seniūnijos pažymą apie tai, kad Ignalinos rajone, ( - ) kaime privačios nuosavybės teisėmis gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus valdo A. Č., dalyje dėl ¼ dalies nuosavybės teisių į statinius, esančius ( - ) kaime, Ignalinos seniūnijoje, Ignalinos rajone, unikalūs Nr. ( - );

74) pripažinti negaliojančiu 1987 m. birželio 23 d. paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 1130, išduotą A. Č., asmens kodas ( - ) dalyje dėl ¼ dalies nuosavybės teisių į statinius, esančius ( - ) kaime, Ignalinos seniūnijoje, Ignalinos rajone, unikalus Nr. ( - ), perėjimo (paveldėjimo) ir šios turto dalies registraciją Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (reg. įrašas 2005 m. gegužės 27 d. Nr. 44/224865);

85) pripažinti negaliojančiu 2005 m. liepos 21 d. paveldėjimo teisės liudijimą, reg. 3166, išduotą S. G., asmens kodas ( - ) dalyje dėl ¼ dalies nuosavybės teisių į statinius, esančius ( - ) kaime, Ignalinos seniūnijoje, Ignalinos rajone, unikalus Nr. ( - ), perėjimo (paveldėjimo) ir šios turto dalies registraciją atsakovo vardu Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (reg. įrašai 2005 m. liepos 28 d., 2006 m. kovo 31 d., 2007 m. gegužės 29 d., 2008 m. sausio 4 d. Nr. 44/562613);

96) priteisti 2 379 Lt vertės turtą – ¼ dalį statinių, esančių ( - ) kaime, Ignalinos seniūnijoje, Ignalinos rajone, unikalus Nr. ( - );

107) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodė, jog gimė ( - ) vaikų namuose. Komi ASSR pragyveno iki 16 metų amžiaus, baigė mokyklą ir buvo įdarbintas statybos – remonto organizacijoje, kur dirbo iki 1962 metų. 1962 metais padarė nusikaltimą – pavogė magnetofoną, todėl buvo nuteistas laisvės atėmimu, sėdėjo kalėjime keturis metus – iki 1965 metų, o nuo 1965 iki 1968 metų sėdėjo kalėjime antrą kartą už kitą nusikaltimą. Kalėdamas jis pradėjo ieškoti savo giminaičių, rašė laiškus. Gavo laišką iš Pabradės nuo tetos J. V., kuri su Č. bylinėjosi dėl iškeldinimo. Laiške buvo parašyta, kad jis yra J. Č. sūnus, kad jo ieškojo, kad, kai baigs kalėti, atvažiuotų. Jis atvažiavo, atsirado pusbroliai, dar viena teta. Jam nebuvo kur gyvent, jam pasakė, kad mama mirė, todėl gali gyvent pas savo tėvą. Kartu name gyveno teta J., kuri kartu statė tą namą ir kuri buvo įrašyta namų knygoje. Kai tėvas sužinojo, kad J. pakvietė jį iš Sibiro ir dar pasiūlė jam kambarį, kuriame galėtų gyventi, padavė ją į teismą dėl iškeldinimo. Jis pasakė, kad čia vis tiek negyvens, tai teta galės gyventi vietoj jo. Tėvas per teismą J. iškeldino, o jis tada jau dirbo, buvo vedęs ir su šeima gyveno bendrabutyje. Apie tėvo mirtį jam pranešė pusseserė praėjus maždaug pusei metų. Tėvas mirė ( - ) metais, o 1990 metais prasidėjo nuosavybės atkūrimas, ir tada dėl žemės nuosavybės atkūrimo jis su dukra 1992-1993 metais porą kartų apsilankė pas pamotę A. – tėvo antrą žmoną, kuri sakė, kad jam čia vis tiek liks turtas. Apie tėvo testamentą A. jis sužinojo tik 2005 metais. Jis dar 2004 metų spalio mėnesį kreipėsi pas notarę, kuri iš pradžių priėmė visus dokumentus, o paskui visko atsisakė, atsiuntė raštą, kad jam reikia ne Č. pusės giminystės, o A. Č. giminystės, o kadangi jis ne giminė, tai viską atmeta. 2007 metais padavė į teismą, nes sužinojo, kad yra testamentas, o testamente viskas užrašyta A.. Jis nori tik dalių, kur teisėsi 1968-1969-1970 metais, prašo tik motinos dalių - ¼ dalį statinių, kurie yra Ignalinos rajono ( - ) kaime. Anksčiau jis nekėlė tokio reikalavimo, nes tokio įstatymo nebuvo, teismo sprendimai yra ir negali apskųsti. Dabar visai kitokia aplinkybė, jis yra nukentėjęs – gimė kalėjime, augo vaikų namuose, todėl nori savo teises susigrąžint. 1970 m. balandžio 28 d. Molėtų liaudies teismas išnagrinėjo bylą pagal jo tetos J. ieškinį dėl kambario, byloje buvo nustatyta asmenų tapatybė ir ta aplinkybė, kad J. Č. yra registruotas J. Č. sūnum, tame teisme jis dalyvavo. Savo pareiškimo dėl prarastos bylos atkūrimo atsisakė, nes tuo metu neturėjo pinigų advokatui, nedirbo. Paaiškino, kad J. Č. ir J. Č. yra jo tėvai, savo pavardę pasikeitė 2005 metais, kai gavo nukentėjusio asmens statusą. Be to, yra priimtas sprendimas atkurti jam nuosavybės teises į tėvo J. Č. tėvo žemę.

12Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ( - ) susituokė J. Č. ir J. V. (po santuokos Č.), kuri ( - ) mirė. ( - ) susituokė J. Č. ir A. Č. (po santuokos Č.). J. Č. mirė ( - ), A. Č. mirė ( - ). Ieškovas gimė ( - ) Rusijos Federacijos Komi Respublikoje, jo tėvai yra J. Č. ir J. Č.. Iš ieškovo pateikto 2005-12-27 pažymėjimo Nr. 005662 teismas nustatė, kad jis yra pripažintas nukentėjusiuoju nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu. Iš Č. J., J., gimusio ( - ), 1986 m. rugpjūčio 5 d. testamento nustatė, kad jis šiuo savo testamentu gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Ignalinos rajono, ( - ) kaime, taip pat piniginį indėlį paliko A. Č.. Po A. Č. mirties ( - ) jos turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį Ignalinos rajono, ( - ) kaime, kuris priklausė mirusiajai pagal 2004 m. vasario 2 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Ignalinos seniūno pažymą Nr. 1-17-18, 1987 m. birželio 23 d. Ignalinos valstybinės notarinės kontoros išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1130, 2005 m. liepos 15 d. Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo pažymą Nr. 44-789865, paveldėjo jos sūnėnas S. G.. Teismas, vadovaudamasis paties ieškovo paaiškinimais, 1970 m. vasario 28 d. Molėtų rajono liaudies teismo sprendimu, konstatavo, kad ieškovas apie motinos J. Č. mirtį sužinojo 1967 metų sausio – vasario mėnesiais. Sprendė, kad jau analogišką ieškovo prašymą atnaujinti jam terminą palikimui priimti po motinos mirties atmetė Molėtų rajono liaudies teismas 1970 m. balandžio 28 d. sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisminė civilinių bylų kolegija 1970 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė ieškovo kasacinį skundą ir paliko šį Molėtų rajono liaudės teismo sprendimą nepakeistą). Nors ieškovas šioje byloje prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po motinos mirties kaip nukentėjęs nuo okupacijos asmuo, teismo nuomone, šis statusas nesuteikia asmenims papildomų ir išskirtinių teisių civiliniuose teisiniuose, tame tarpe ir paveldėjimo, santykiuose, t. y. šis nukentėjusiojo asmens statuso suteikimas ieškovui negali būti pagrindu atnaujinti jam terminą palikimui priimti. Konstatavo, kad visi ieškininės senaties terminai yra seniai praleisti (1964 m. Civilinio kodekso 85 str. 2 d., 90 str. 1 d.). Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad patenkinus ieškovo reikalavimus būtų pažeistas jau seniai susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumas bei pažeistos ir atsakovo S. G., kaip ginčytinų pastatų teisėto savininko ir sąžiningo įgijėjo, teisės, nes jis pastatus paveldėjo po savo giminaitės A. Č. mirties, pati A. Č. šiuos pastatus paveldėjo po savo sutuoktinio J. Č. mirties, kuris dar 1986-08-05 testamentu paliko jai šį savo turtą, o šio testamento ieškovas neginčija.

13Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas tinkamai nenustatė esminių faktinių aplinkybių, liečiančių tiek ieškininės senaties termino pradžią, tiek aplinkybių, dėl kurių ieškininės senaties terminas buvo praleistas, nes negalėjo tinkamai apibrėžti jų buvimo laiko, jas skaičiavo viso 42 metų laikotarpyje, todėl tinkamai negalėjo įvertinti jų svarbumo. Teismas turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu įvykdytų prievartinių veiksmų bei jų pasekmių, tačiau nepagrįstai to nepadarė. Svarstant atnaujinimo klausimus neteisingai rėmėsi 1964 m. CK 90 str. 1 d. nuostatomis. Šiuo atveju praleisto ieškininės senaties atnaujinimo klausimai turėjo būti aiškinami ir taikomi remiantis CK 1.131 str. 2 d. reikalavimais ir jų taikymo praktika. Sprendime teismas ne kartą nurodė, kad ieškovo kreipimasis dėl ieškininės senaties termino atnaujinimo yra pakartotinis, tuo pačiu nepagrįstai nevertino 1970 m. kitomis visuomeninėmis – politinėmis sąlygomis priimto Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimo ir kartu netiesiogiai pripažino pastaruoju sprendimu nustatytų išvadų pagrįstumą. Teismas nepasisakė, kokiomis sąlygomis buvo įvykdyta ieškovo nusikalstama veika, ar jo atžvilgiu priimtas užsienio valstybėje nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, ar pagal jį atliktą laisvės atėmimo vietoje bausmę galima pripažinti svarbia ieškininės senaties termino praleidimo priežastimi, taip pat nepasisakė, kad ieškovas yra nukentėjęs nuo 1939 – 1990 metų okupacijų asmuo, kokia apimtimi pažeistos jo teisės ir kokia apimtimi jos turi būti ginamos ar atkuriamos. Bylos dokumentai patvirtina, kad ieškovo motina už pasipriešinimą okupaciniam rėžimui nepagrįstai buvo represuota, kalinama. Jis gimė motinos laisvės atėmimo vietoje, buvo nuo jos atskirtas ir nukreiptas į vaikų namus. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti. Be to, teismas neteisingai išaiškino Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso 1997 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. VIII-342 paskirtį, nepripažindamas minėtu statusu oficialiai nustatytų aplinkybių, kartu nepripažindamas ieškovo, kaip nukentėjusiojo ir turtiniu požiūriu asmens.

14Atsiliepimais į ieškovo J. Č. apeliacinį skundą atsakovai Ignalinos rajono savivaldybė ir S. G. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo dalyką, išsamiai išnagrinėjo susiklosčiusią situaciją ir pateikė jos teisinį įvertinimą. Ieškovo skunde išdėstytos tos pačios aplinkybės ir motyvai, kuriais buvo grindžiami ir ieškinio argumentai.

15Apeliacinis skundas atmestinas, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytomis faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovo J. Č. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo teisėtam ir pagrįstam sprendimui panaikinti.

17Teisėjų kolegija atmeta apelianto išreikštą valią apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtis, nurodytas CPK 322 str.: jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas (CPK 322 str.). Taigi bylos šalies ar šalių prašymas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo jokio pagrindo, kodėl teismas turėtų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylai reikšmingos aplinkybės išdėstytos byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, šalių ir jų atstovų paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose, be to, apeliaciniame skunde iš esmės nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų ištyręs ir dėl jų nepasisakęs pirmosios instancijos teismas. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti žodinio bylos nagrinėjimo būtinu.

18Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal galiojančias CK nuostatas, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 1, 2 d.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.).

19Bylos duomenimis, J. Č., į kurios palikimą pretenduoja ieškovas, mirė ( - ) J. Č. ir J. Č. santuokoje įgijo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus, esančius Ignalinos rajono savivaldybės ( - ) kaime (t. 1, b. l. 197-211). ( - ) susituokė J. Č. ir A. Č. (Č.). ( - ) mirė J. Č. (t. 1, b. l. 20), kuris 1986-08-05 testamentu gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Ignalinos rajone, ( - ) kaime, taip pat piniginį indėlį paliko A. Č. (t. 1, b. l. 223). ( - ) mirė A. Č. (civilinės bylos Nr. 2-25-242/2005, b. l. 11). Iš Ignalinos rajono notarų biuro notarės L. A. 2005 m. liepos 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 3168 matyti, kad po A. Č. mirties jos turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais paveldėjo jos sūnėnas S. G.. Registravimo juridinis pagrindas – 2005-07-21 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 3168 (t. 1, b. l. 162-164). Kadangi pagrindinis ieškinio reikalavimas yra atnaujinti ieškovui praleistą įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą motinos J. Č. palikimui priimti, darytina išvada, kad palikimas, į kurį pretenduoja ieškovas, atsirado ( - ) mirus ieškovo motinai. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad Civilinio kodekso penktosios knygos teisės normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi palikimas atsirado galiojant 1964 m. atitinkamos redakcijos CK, tai pirmosios instancijos teismas byloje paveldėjimo teisiniams santykiams, priešingai nei teigia apeliantas, pagrįstai taikė 1964 m. atitinkamos redakcijos CK normas, reglamentavusias termino palikimui priimti prailginimą.

20Pagal 1964 m. CK 588 str. 1 d., palikimo priėmimo veiksmų neatlikusiam per šešis mėnesius asmeniui šis terminas gali būti prailgintas teismo, jeigu jis pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų dėl termino palikimui priimti pratęsimo aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga yra siejamas teisių ar pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-696/2004); dėl to spręsdami termino palikimui priimti pratęsimo klausimą teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).

21Kaip minėta, šioje byloje kilo ginčas dėl turto, sudarančio palikimą, kuris atsirado ( - ) mirus palikėjai J. Č.. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 str. nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Byloje nustatyta, kad ( - ) mirus palikėjai J. Č. ieškovas palikimo nepriėmė, nes jo nepradėjo faktiškai valdyti bei nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, todėl praleido 1964 m. CK 587 str. nustatytą šešių mėnesių terminą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 1970-04-28 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą, kuris priimtas kitomis visuomeninėmis – politinėmis sąlygomis. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime būtent nustatė, jog ieškovo prašymą atnaujinti jam terminą palikimui priimti po motinos J. Č. mirties Molėtų rajono liaudies teismas 1970 m. balandžio 28 d. sprendimu jau atmetė, konstatuodamas, kad aplinkybių, jog ieškovas buvo areštuotas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, negalima laikyti svarbiomis priežastimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisminė civilinių bylų kolegija 1970 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė ieškovo kasacinį skundą ir paliko Molėtų rajono liaudės teismo sprendimą nepakeistą (t. 2, b. l. 192-194). Nagrinėjamoje byloje ieškovas dar kartą prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po motinos mirties, tačiau jau kaip nukentėjęs nuo 1939-1990 metų okupacijų asmuo (t. 1, b. l. 18). Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso 1997 m. birželio 30 d. įstatymą, pagrįstai ir aiškiai konstatuodamas, jog šis įstatymas ieškovui kitokių privilegijų dėl jo statuso nesuteikia. Todėl šis nukentėjusiojo asmens statuso suteikimas ieškovui negali būti pagrindu atnaujinti jam terminą palikimui priimti. Be to, ir šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato jokių išimčių nukentėjusiųjų nuo okupacijos asmenų statusą turintiems asmenims.

22Pagal 1964 m. CK 86 str. 1 d., ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismų praktikoje pažymima, kad įstatyme ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005). Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog ginčijamame sprendime teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad 1967 metais jis jau buvo Lietuvoje ir žinojo apie motinos mirtį, t. y. tuomet prasidėjo ieškininės senaties eiga. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytų įrodymų visumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas apie motinos J. Č. mirtį sužinojo 1967 metų sausio – vasario mėnesiais, nes 1970-02-28 Molėtų liaudies teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinį dėl termino palikimui prailginimo, sprendime konstatavo, kad remiantis ieškovo ir liudytojų parodymais buvo nustatyta, jog ieškovas palaikė ryšį su giminėmis ir apie palikėjos J. Č. mirtį sužinojo 1967 metų pradžioje. Tokiu būdu, teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovui tapo žinoma apie savo teisės pažeidimą jau 1967 metais. Pažymėtina, jog Molėtų rajono liaudies teismo 1970-02-28 sprendimas nebuvo panaikintas, todėl yra galiojantis. Ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis dėl objektyvių priežasčių nuo 1967 metų iki dabar negalėjo įgyvendinti savo teisių priimant motinos J. Č. palikimą. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis gyveno ne Lietuvoje ir buvo atskirtas nuo tėvų, neturėjo duomenų apie giminaičius ir atliko bausmę, egzistavo tik iki 1967 metų, t. y. iki sužinojimo apie teisės pažeidimą momento. Taigi, teismas, konstatuodamas, kad nuo ieškovo motinos mirties iki teismo sprendimo priėmimo šiojoje byloje praėjo 46 metai, o ieškovas Lietuvoje gyvena daugiau nei 42 metus, pagrįstai nurodė, jog praėjus tokiam dideliam laiko tarpui termino palikimui priimti atnaujinimui turėtų būti ypatingai svarūs ir neginčijami pagrindai.

23Pažymėtina, kad ieškovui nukentėjusiojo asmens statusas suteiktas 2005-12-27, tačiau pradinį ieškinį dėl praleistų įstatymais nustatytų terminų atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais ieškovas pareiškė tik 2008-01-09, t. y. praėjus dvejiems metams. Ieškovui suteikto statuso nebuvimas iki 2005 metų nebuvo kliūtis jam norint priimti palikimą įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl palikimo ar jam priimti praleisto termino atnaujinimo. Ieškovas kreipėsi į teismą 1968 metais dėl palikimo priimti termino prailginimo, kurioje atsakovu buvo palikėjos sutuoktinis, valdęs palikėjos turto dalį, todėl ieškovas turėjo žinoti apie palikimą jo atsiradimo metu, tačiau teisių į jį vėliau nepareiškė ir neįgyvendino, taip pat nesikreipė į teismą per galiojusio 1964 m. CK 84 str. 1 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pagal ieškinio teismui padavimo metu galiojančio CK 1.131 str. 1 d., ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo, kai atsakovas ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Ilgą laiko tarpą praleisto ieškinio senaties termino padarinių, t. y. ieškinio atmetimo, taikymas yra svarbus siekiant užtikrinti nusistovėjusių paveldėto turto nuosavybės teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, galinčių būti pripažintomis svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kurios pateisintų visą ieškinio senaties termino praleidimo trukmę.

24Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas nepasisakė, kokiomis sąlygomis jis buvo įvykdęs nusikalstamą veiką, ar jo atžvilgiu priimtas nuosprendis teisėtas, ar pagal jį atliktą laisvės atėmimo vietoje bausmę galima pripažinti svarbia ieškininės senaties termino praleidimo priežastimi. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo pagrindu Molėtų liaudies teismas 1970-04-28 sprendimu atmetė ieškovo ieškinį dėl termino palikimui priimti prailginimo. Teismas, nagrinėdamas civilinius teisinius santykius negali spręsti apelianto reabilitacijos klausimų, t.y. tikrinti jo nuteisimo už kriminalinius nusikaltimus teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas pats teismo posėdyje nurodė, kad pirmą kartą buvo nuteistas už vagystę, t.y. kriminalinį nusikaltimą. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi.

25Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, jog skundžiamo teismo sprendimo išvadas visiškai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, J. Č. apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokato padėjėjui atsakovas S. G. sumokėjo 700 Lt (t. 3, b. l. 224-225). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentas, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atstovas pagrinde kartojo teismo sprendimo argumentus ir aiškinimus, įjungdamas tik Aukščiausiojo teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 700 Lt atlygis yra per didelis ir jį mažina iki 400 Lt. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. numatyta taisykle.

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti iš J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų S. G., a. k. ( - ) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovas J. Č. prašė:... 4. 1) atnaujinti jam praleistą įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą... 5. 2) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistus ieškininės senaties... 6. 3) pripažinti negaliojančiu Ignalinos apylinkės LDT VK 1987 m. birželio 23... 7. 4) pripažinti negaliojančiu 1987 m. birželio 23 d. paveldėjimo teisės... 8. 5) pripažinti negaliojančiu 2005 m. liepos 21 d. paveldėjimo teisės... 9. 6) priteisti 2 379 Lt vertės turtą – ¼ dalį statinių, esančių ( - )... 10. 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 11. Nurodė, jog gimė ( - ) vaikų namuose. Komi ASSR pragyveno iki 16 metų... 12. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir... 14. Atsiliepimais į ieškovo J. Č. apeliacinį skundą atsakovai Ignalinos rajono... 15. Apeliacinis skundas atmestinas, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 17. Teisėjų kolegija atmeta apelianto išreikštą valią apeliacinį skundą... 18. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal galiojančias CK... 19. Bylos duomenimis, J. Č., į kurios palikimą pretenduoja ieškovas, mirė ( -... 20. Pagal 1964 m. CK 588 str. 1 d., palikimo priėmimo veiksmų neatlikusiam per... 21. Kaip minėta, šioje byloje kilo ginčas dėl turto, sudarančio palikimą,... 22. Pagal 1964 m. CK 86 str. 1 d., ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo... 23. Pažymėtina, kad ieškovui nukentėjusiojo asmens statusas suteiktas... 24. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas nepasisakė, kokiomis... 25. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, jog... 26. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokato padėjėjui... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 28. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti iš J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt (keturis šimtus...