Byla 2S-451-656/2015
Dėl skolos priteisimo iš solidarių skolininkų UAB „Lotto Baltica“ ir UAB „Žalgirio loto“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko (apelianto) UAB „Žalgirio loto“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Nausita“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš solidarių skolininkų UAB „Lotto Baltica“ ir UAB „Žalgirio loto“.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kreditoriaus UAB „Nausita“ prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - solidarių skolininkų UAB „Lotto Baltica“ ir UAB „Žalgirio loto“ turto areštą bendroje 118.803,28 Lt sumoje.

5Skolininkas UAB „Žalgirio loto“ pateikė teismui prašymą užtikrinti skolininko nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimą, t. y. įpareigoti kreditorių įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1.211.294,00 Lt sumą arba pateikti banko garantiją dėl nuostolių atlyginimo analogiškai sumai.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas skolininko argumentus, kad kreditorius nėra pateikęs finansinės atskaitomybės, kad neturi nekilnojamojo turto, pripažino nepakankamu pagrindu konstatuoti, kad kreditoriaus finansinė padėtis yra tokia sunki, jog dėl jos skolininko galimų nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas. Teismas sprendė, kad skolininkas visiškai neįrodė prašomų užtikrinti nuostolių realumo, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nuostolių dydį. Teismo vertinimu, niekuo nepagrįstas ir skolininko teiginys, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių skolininkas praras Lošimų priežiūros tarnybos išduotą licenciją, leidžiančią organizuoti loterijas. Teismas atmetė ir skolininko argumentus, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patirs mažiausiai 1.211.294 Lt dydžio nuostolius, nes būtent tokią sumą pardavimo pajamų UAB „Žalgirio loto“ gavo 2013 metais. Pažymėjo, kad vien tik pardavimo pajamų rodiklis nėra pakankamas apskaičiuoti tikėtiniems skolininko nuostoliams.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

9Skolininkas UAB „Žalgirio loto“ padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės. Teismui manant, kad šiuo metu dar nėra pagrindo pritaikyti 1.211.294,00 Lt dydžio nuostolių atlyginimo užtikrinimą, prašo įpareigoti kreditorių sumokėti bent 220.685,00 Lt sumą, kaip nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

10Atskirojo skundo argumentai:

111. Dėl UAB „Žalgirio loto“ atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendrovė jau dabar patiria nuostolius, kurių realus atlyginimas ne tik ateityje neabejotinai gali būti apsunkintas ar netgi pasidaryti neįmanomu, tačiau jau ir šiuo metu nuostolių atlyginimas dėl UAB „Nausita“ turtinės padėties yra laikytinas labai abejotinu, o gal net ir neįmanomu. Atsakovas turi Lošimų priežiūros tarnybos išduotą licenciją, leidžiančią organizuoti loterijas, o sutartinių įsipareigojimų vykdymas, t.y. tinkamas ir savalaikis atsiskaitymas su kreditoriais, yra neišvengiama sąlyga siekiant išsaugoti šią licenciją. Tuo tarpu atsakovo atžvilgiu nepagrįstai pritaikytas areštas, o ypač banko sąskaitose esančių piniginių lėšų areštas, ženkliai apsunkino bendrovės ūkinę - komercinę veiklą.

122. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditoriaus UAB „Nausita“ turtinė padėtis yra pakankamai gera, nors ieškovas nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų ir neturi nekilnojamojo turto.

133. Antstolis Vytautas vykdydamas teismo nutartį nesilaikė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumo ir nepagrįstai areštavo atsakovo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas 100 000,00 Lt sumai, nors pagal viešai prieinamus duomenis (finansines atskaitomybes) antstoliui turėjo būti žinoma, jog jokio realaus poreikio ar teisinio pagrindo areštuoti pinigines lėšas nebuvo.

14Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Atsiliepimo argumentai:

161. Taikant skolininko nuostolių atlyginimo užtikrinimą yra būtinas abiejų sąlygų (atsakovo nuostolių ir tikimybės, kad netaikius nuostolių užtikrinimo jų realus išieškojimas bus apsunkintas) visetas. Tokį prašymą pateikusiam apeliantui tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti jo pareikštą prašymą. Nors atskirajame skunde yra teigiama, jog apeliantas jau dabar patiria nuostolius, tačiau nėra nurodoma kokius nuostolius, kokio tai pobūdžio nuostoliai ir koks jų dydis. Apeliantui neįrodžius vienos iš būtinų sąlygų, nuostolių atlyginimas negali būti taikomas.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

18Atskirasis skundas atmestinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

20Nagrinėjamu atveju vertintina, ar egzistuoja nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo pagrindas.

21Atsakovas tvirtina, kad dėl areštuotų apyvartinių lėšų yra apsunkinta bendrovės ūkinė – komercinė veikla. Be to, gali būti sustabdytas arba net panaikintas Lošimų priežiūros tarnybos išduotos licencijos galiojimas, kas lemtų bendrovės privedimą prie bankroto arba itin didelių nuostolių atsiradimo.

22Teismas pripažįsta, kad arešto nukreipimas į bendrovės pinigines lėšas gali turėti įtakos bendrovės ūkinei – komercinei veiklai. Tačiau proceso įstatyme yra įtvirtintas onus probandi principas, pagal kurį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Taigi, atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ar gali patirti nuostolių ateityje, turi pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašydamas užtikrinti 1.211.294,00 Lt dydžio nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą, net preliminariais skaičiavimais nepagrindė galimų nuostolių dydžio. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepagrįstai remiasi 2013 metų bendrovės finansinės atskaitomybės duomenimis, pagal kurią atsakovo pardavimo pajamos siekė 1.211.294,00 Lt. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pardavimo pajamų rodiklis negali būti tapatinamas su įmonės nuostoliais. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta byloje Nr.3K-3-418/2014). Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie bendrovės 2014 metų finansinius rodiklius, apie patiriamus bei galimus nuostolius būtent dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pagrįstus skaičiavimais pagal tuo metu aktualius duomenis. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad bendrovės patiriami nuostoliai galėtų priversti įmonę iki bankroto ar dėl to įmonė netektų licencijos. Nepateikus tokių duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl nuostolių atlyginimo.

23Nors atsakovas tvirtina, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, tačiau preliminarus ieškinio pagrįstumas jau įvertintas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Pastebėtina, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas apelianto atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi atmetė apelianto argumentus dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo. Be to, ieškinio atmetimo atveju, atsakovas turės teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl patirtų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo (CPK 146 str. 2 d.).

24Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai areštavo atsakovo pinigines lėšas, nes atsakovas turi pakankamai kito turto, į kurį būtų galima nukreipti areštą. Šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantas turi teisę skųsti antstolio veiksmus CPK 510 str. nustatyta tvarka. Apeliantas taip pat turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba prašyti panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, pavyzdžiui, įkeičiant ieškovui turimą turtą, įmokant atitinkamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikiant banko garantiją ar laidavimo raštą.

25Pripažinus, kad apeliantas preliminariai neįrodė tikėtinų nuostolių atsiradimo fakto, kiti atskirojo skundo argumentai, įskaitant dėl nuostolių atlyginimo išieškojimo pasunkėjimo rizikos egzistavimo, teisiškai nėra reikšmingi.

26Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti.

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kreditoriaus UAB „Nausita“ prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014... 5. Skolininkas UAB „Žalgirio loto“ pateikė teismui prašymą užtikrinti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi prašymą... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai... 9. Skolininkas UAB „Žalgirio loto“ padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus... 10. Atskirojo skundo argumentai:... 11. 1. Dėl UAB „Žalgirio loto“ atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos... 12. 2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditoriaus UAB „Nausita“ turtinė... 13. 3. Antstolis Vytautas vykdydamas teismo nutartį nesilaikė taikytų... 14. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo... 15. Atsiliepimo argumentai:... 16. 1. Taikant skolininko nuostolių atlyginimo užtikrinimą yra būtinas abiejų... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės... 18. Atskirasis skundas atmestinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Nagrinėjamu atveju vertintina, ar egzistuoja nuostolių atlyginimo... 21. Atsakovas tvirtina, kad dėl areštuotų apyvartinių lėšų yra apsunkinta... 22. Teismas pripažįsta, kad arešto nukreipimas į bendrovės pinigines lėšas... 23. Nors atsakovas tvirtina, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, tačiau... 24. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad antstolis, vykdydamas nutartį dėl... 25. Pripažinus, kad apeliantas preliminariai neįrodė tikėtinų nuostolių... 26. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti...