Byla 3K-3-418/2014
Dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo – BAB spaustuvė „Spindulys“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kaminera“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Danske Bank A/S ieškinį atsakovui UAB „Kaminera“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo – BAB spaustuvė „Spindulys“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių nuostolių, atsiradusių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Kaminera“ 156 976 Lt negautų pajamų, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 22 d. AB spaustuvės ,,Spindulys“ kreditorių susirinkimas nusprendė įpareigoti bankroto administratorių pasiūlyti ieškovui perimti neparduotą ir ieškovui įkeistą nekilnojamąjį BAB spaustuvės ,,Spindulys“ turtą už pradinę paskutinio pardavimo kainą, t. y. 8 470 000 Lt. 2011 m. sausio 5 d. atsakovas pateikė Kauno apygardos teismui skundą dėl nurodyto kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą. Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 12 d. ir sausio 19 d. nutartimis nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą. 2011 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismas atmetė atsakovo skundą dėl BAB spaustuvės ,,Spindulys“ 2010 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo nutartį nepakeistą. 2011 m. birželio 6 d. turtas buvo perduotas ieškovui, o 2011 m. liepos 12 d. ieškovas ir UAB ,,Spindulio spaustuvė“ sudarė perimto turto nuomos sutartį. Dėl atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas neturėjo galimybės perimti turto ir gauti iš šio turto pajamų nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2011 m. birželio 6 d.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB ,,Kaminera“ ieškovo AB Danske Bank A/S naudai 129 687 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011 m. rugsėjo 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė.

9Teismas nurodė, kad, taikydamas civilinę atsakomybę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonėmis civiliniame procese padarytos žalos atlyginimo, turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi trečiajam asmeniui AB spaustuvei ,,Spindulys“ iškėlė bankroto bylą. Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartimi AB spaustuvė ,,Spindulys“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų 13 921 298,85 Lt ieškovo, kaip hipotekos kreditoriaus. 2009 m. lapkričio 10 d. AB spaustuvė ,,Spindulys“ ir UAB ,,Spindulio spaustuvė“ sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu AB spaustuvė ,,Spidulys“ išnuomojo UAB ,,Spindulio spaustuvė“ žemės sklypą, pastatą–spaustuvę, kitus kiemo statinius už 19 000 Lt (be PVM) nuomos mokestį. Nuo 2010 m. gruodžio 12 d. buvo padidintas nuomos mokestis iki 40 000 Lt (be PVM). 2010 m. gruodžio 22 d. AB spaustuvės ,,Spindulys“ kreditorių susirinkimas nusprendė įpareigoti bankroto administratorių pasiūlyti ieškovui perimti neparduotą ir ieškovui įkeistą nekilnojamąjį BAB spaustuvės ,,Spindulys“ turtą už pradinę paskutinio pardavimo kainą, t. y. 8 470 000 Lt. 2011 m. sausio 5 d. atsakovas pateikė Kauno apygardos teismui skundą dėl BUAB spaustuvės ,,Spindulys“ 2010 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą. Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 12 d. ir sausio 19 d. nutartimis nutarė sustabdyti 2010 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą iki bus išnagrinėtas skundas dėl šio nutarimo. 2011 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismas atmetė atsakovo skundą dėl BAB spaustuvės ,,Spindulys“ 2011 m. gruodžio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo nutartį nepakeistą. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo patvirtintas atsakovo neteisėtų veiksmų faktas, kuris yra viena iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl, teismui atmetus atsakovo skundą dėl 2010 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo neteisėtu, ieškovas įgijo teisę reikalauti nuostolių, kuriuos patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atlyginimo, o atsakovui atitinkamai atsirado pareiga šiuos nuostolius atlyginti. Teismas nurodė, kad kita būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga yra žala. Kauno apygardos teismui atsakovo prašymu 2011 m. sausio 12 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius BAB spaustuvės ,,Spindulys“ 2010 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą, buvo apribota bankroto administratoriaus teisė įgyvendinti kreditorių valią ir pasiūlyti ieškovui perimti iš varžytynių ir laisvo pardavimo metu neparduotą ieškovui įkeistą nekilnojamąjį BAB spaustuvės ,,Spindulys“ turtą už pradinę paskutinio pardavimo kainą, t. y. 8 470 000 Lt. Dėl to ieškovas neturėjo galimybės perimti BAB spaustuvės ,,Spindulys“ nuosavybės teise priklausančio turto savo nuosavybėn, šį turtą išnuomoti UAB ,,Spindulio spaustuvė“ ir gauti pajamas už turto nuomą. Nors atsakovas įrodinėja, kad ieškovo pajamos, kurias šis prašo priteisti iš atsakovo, kaip nuostolius patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebuvo realios, teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas netrukus po to, kai perėmė BAB spaustuvei ,,Spindulys“ priklausantį ir įkeistą turtą, t. y. 2011 m. liepos 12 d., sudarė su UAB ,,Spindulio spaustuvė“ nekilnojamojo turto nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo UAB ,,Spindulio spaustuvė“ žemės sklypą, pastatą–spaustuvę, kitus kiemo statinius už 28 000 Lt (be PVM). Teismo nuomone, tai, kad ieškovas, netaikius ieškinio užtikrinimo priemonių, realiai būtų gavęs pajamas už išnuomotą turtą, patvirtina ir aplinkybė, jog dar iki turto perdavimo ieškovui, t. y. dar 2009 m. lapkričio 10 d., BAB spaustuvė ,,Spindulys“ taip pat nuomojo nekilnojamąjį turtą UAB ,,Spindulio spaustuvė“ ir gavo pajamas iš nekilnojamojo turto, kurį vėliau perėmė įkaito turėtojas. Teismas sprendė, kad egzistuoja neteisėtus atsakovo veiksmus bei ieškovui padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys, nes, atsakovui nepagrįsto skundo pagrindu neinicijavus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas būtų išnuomojęs nekilnojamąjį turtą UAB ,,Spindulio spaustuvė“ ir gavęs nuomos pajamas. Teismas nurodė, kad, įrodinėdamas patirtos žalos (nuostolių) dydį, ieškovas remiasi 2011 m. liepos 12 d. su UAB ,,Spindulio spaustuvė“ sudarytos nekilnojamojo turto nuomos sutartimi, pagal kurią nekilnojamojo turto vieno mėnesio kaina yra 28 000 Lt be PVM (su PVM 33 800 Lt). Teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistinos pajamos, kurias jis būtų galėjęs gauti, jei nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. 28 000 Lt (mėnesinis nuomos mokestis be PVM). Teismas laikė, kad dėl atsakovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo patirti nuostoliai už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2011 m. birželio 6 d. yra 129 687 Lt. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2011 m. birželio 6 d. bankrutuojanti bendrovė gavo 185 332,87 Lt nuomos pajamų, kad ieškovui, kurio finansinių reikalavimų suma sudaro 84,89 proc. visų kreditorių bendros reikalavimų sumos, tekusi pajamų dalis yra 157 329,07 Lt ir ši suma, atsakovo nuomone, negali būti antrą kartą priteisiama iš atsakovo. Teismas nurodė, kad galima nauda buvo gauta kitu teisiniu pagrindu (vykdant bankroto procedūras, tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus, dengiant administravimo išlaidas) ir kitų teisinių santykių kontekste. Be to, tol, kol ieškovui nebuvo perduotas įkeistas turtas, jis turėjo pareigą dengti didžiąją dalį administravimo išlaidų, taigi, priešingai nei teigia atsakovas, ieškovas gavo ne tik naudos, bet ir turėjo išlaidų, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įskaičiuoti atsakovo nurodomas sumas į nuostolius.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131.

14Nagrinėjamu atveju kyla klausimas, kas bus tinkamas atsakovas byloje dėl nuostolių, kuriuos kita šalis patyrė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – pradinis ieškovas, kuris prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar jo procesines teises ir pareigas perėmęs asmuo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad „perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Kadangi procesinių teisių perėmėjas pratęsia savo pirmtako pradėtą procesą, tai jam privalomi visi prieš įstojant į procesą pirmtako atlikti procesiniai veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies prieš atlikti procesiniai veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje firma Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008). Tai reiškia, kad perėmęs ieškovo procesines teises ir pareigas, teisių ir pareigų perėmėjas kartu perima ir pareigą atlyginti nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismai pernelyg siaurai aiškino CPK 48 straipsnyje įtvirtinto procesinio teisių perėmimo teisinius padarinius. Teismai neatsižvelgė į tai, kad šaliai, perleidus materialiąsias teises ir pareigas ir į civilinę bylą įstojus naujajam kreditoriui, kuris perima ir procesines šalies teises ir pareigas konkrečioje byloje, pradinis teisių turėtojas nebegali daryti įtakos proceso ir bylos baigčiai, tačiau neigiami bylos baigties padariniai tenka pradiniam teisių turėtojui. Nagrinėjamu atveju naujasis ieškovas, įstojęs į bylą, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsisakė pradinio ieškovo (kasatoriaus) pateikto kasacinio skundo, t. y. bylos, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, baigtį nulėmė procesinių teisių perėmėjo atlikti veiksmai.

152. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 266 straipsnį, įtvirtinantį draudimą teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Net ir sutinkant su teismų išvadomis, kad procesinių teisių ir pareigų perėmėjas neprivalo atlyginti nuostolių dėl pradinio ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (nors, kasatoriaus nuomone, ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui), nagrinėjamu atveju pradinio ieškovo UAB „Kaminera“ ir teisių perėmėjo UAB „Spindulio spaustuvė“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties nuostatos sudarytų pagrindą kasatoriui (pradiniam ieškovui) kreiptis atgręžtinio reikalavimo teise priteistų nuostolių į teisių perėmėją. Taigi sprendimas turi įtakos UAB „Spindulio spaustuvė“ teisinei padėčiai, tačiau šis asmuo į procesą dėl nuostolių priteisimo nebuvo įtrauktas, kas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

163. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad byloje, kuri baigta neišnagrinėjus jos iš esmės, taikius laikinąsias apsaugos priemones, skolininkas taip pat gali patirti nuostolių, todėl taip pat gali būti aktualus ir jų atlyginimo klausimas, ir tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą. Pasak kasacinio teismo, nutartis nutraukti bylą, priešingai nei sprendimas atmesti ieškinį, neturi prejudicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vidarta“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-23/2012; 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Militzer and Munch Fortransas“ v. Vokietijos bendrovė „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byla buvo baigta pareiškėjui (procesiniam teisių perėmėjui) atsisakius kasacinio skundo, ir nevertino, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą, taip nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

174. Teismai visiškai formaliai nustatė priežastinį ryšį tarp tariamai neteisėtų kasatoriaus veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Teismai nevertino byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo sustabdytas ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo – įpareigoti administratorių pasiūlyti bankui perimti jam įkeistą turtą – galiojimas. Byloje pateikti įrodymai, kad priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčijamas nutarimas jau buvo įvykdytas. Administratorius 2011 m. sausio 12 d., iki gaunant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, raštu pasiūlė bankui perimti jam įkeistą turtą, o bankas raštu atsakė, kad sutinka. Taigi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebesukėlė jokių teisinių padarinių. Ir nors bylos nagrinėjimo metu BAB spaustuvės „Spindulys“ administratorius ir neperdavė bankui jam įkeisto turto, tačiau tai lėmė ne taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o paties bankroto administratoriaus subjektyvus sprendimas. Be to, teismai ignoravo įrodymus, papildomai liudijančius priežastinio ryšio nebuvimą ir patvirtinančius tikrąsias nuomos sutarties sudarymo priežastis.

185. Turėjo būti įvertintos visos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. V. G., bylos Nr. 3K-7-335/2013). Teismai netyrė banko nurodomų nuostolių realumo, būtinumo ir protingumo, įvertino ne visas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir dydį. Teismai neatsižvelgė į tai, kad bankas jokiais veiksmais nesiekė pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių – neskundė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteikė prašymo jas pakeisti. Kita vertus, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir į tai, jog skundžiamas nutarimas (kurio galiojimas buvo sustabdytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis) buvo įvykdytas dar iki nutarties dėl jų taikymo priėmimo, nebuvo ir jokio tikslo siekti panaikinti ar pakeisti tokias laikinąsias apsaugos priemones, nes jos netrukdė perimti BAB spaustuvės „Spindulys“ turto – ir tai yra esminė aplinkybė, liudijanti priežastinio ryšio tarp laikinųjų apsaugos priemonių ir banko nuostolių nebuvimą.

196. Teismai neatsižvelgė į ieškovo gautą naudą ir nepagrįstai netaikė CK 6.249 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nukentėjusio asmens gautos naudos įskaitymo į patirtus nuostolius taisyklės. Nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2011 m. birželio 6 d. ginčo turtą bankrutuojanti bendrovė nuomojo ir iš nuomos gavo 185 332,87 Lt pajamų, t. y. tas pajamas, kurių neva neteko bankas, gavo bankrutuojanti įmonė. Kadangi banko finansinių reikalavimų suma į BAB spaustuvę „Spindulys“ sudarė 84,89 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų, jam tekusi pajamų dalis yra 157 329,07 Lt. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai neįskaitė šios ieškovo gautos naudos į tariamai ieškovo patirtus nuostolius, taip sudarydamas galimybę ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Jeigu turtas būtų perduotas ieškovui anksčiau, akivaizdu, kad bankrutuojanti įmonė nebūtų gavusi nuomos pajamų visą šį laikotarpį. Taigi, net ir pripažinus, kad ieškovas patyrė žalą, kartu konstatuotina, kad dėl to paties veiksmo atsirado ne tik žala, bet ir nauda nukentėjusiam asmeniui (CK 6.249 straipsnio 6 dalis). Kasatorius apeliacinės instancijos teismui pateikė skaičiavimus, kad banko tiesioginė nauda iš ginčo turto nuomos, kurios jis nebūtų gavęs, jei būtų perėmęs įkeistą turtą anksčiau, yra ne mažiau kaip 96 426,79 Lt.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

211. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatos įtvirtino ieškovo deliktine atsakomybe (pagrista generalinio delikto pagrindu) už draudimo piktnaudžiauti teise prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidimą (CK 1.137 straipsnio 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010; 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Militzer and Munch Foriransas“ v. „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ACUMEN“ v. UAB „ROVĖ“, bylos Nr. 3K-3-469/2009). Taigi ieškinys kasatoriui buvo pareikštas generalinio delikto pagrindu. Prievolė atlyginti nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savo esme yra materialinės prigimties, t. y. ji kyla materialinės teisės pagrindu. Tai reiškia, kad ši prievolė nelaikytina procesine pareiga, t. y. negali būti perleista naujai proceso šaliai byloje įvykus procesinių teisių perėmimui (CPK 48 straipsnis). 2011 m. liepos 20 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi kasatorius neperleido UAB „Spindulio spaustuvė“ jokių teisių ir pareigų, kylančių neteisėtų kasatoriaus veiksmų, atliktų ieškovo atžvilgiu, pagrindu. Kasatorius yra verslininkas, kuriam yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Tai reiškia, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleisdamas teises ir pareigas UAB „Spindulio spaustuvė“ kasatorius privalėjo įvertinti su tuo susijusią riziką, t. y. kad UAB „Spindulio spaustuvė“ gali atsisakyti kasacinio skundo, kurį pareiškė kasatorius, ir kad kasatoriaus skundas nebus išnagrinėtas.

222. Kadangi pareiga atlyginti nuostolius ieškovui Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu nebuvo perleista UAB „Spindulio spaustuvė“, tai sprendžiant žalos atlyginimo klausimą UAB „Spindulio spaustuvė“ neturėjo būti įtraukta į bylą.

233. Kasatoriaus veiksmų prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones neteisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi. Priešingai nei nurodo kasatorius, kasacinio skundo atsisakymas ir kasacinio proceso nutraukimas nepanaikina prieš kasacinio proceso inicijavimą priimtų pirmosios ir antrosios instancijos teismų procesinių sprendimų prejudicinės galios.

244. Teismai tinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp tariamai neteisėtų kasatoriaus veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Pats kasatorius narinėjant civilinę bylą, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įrodinėjo, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės uždraudė BAB spaustuvė „Spindulys“ bankroto administratoriui perduoti įkeistą turtą ieškovui ir kad perdavimas nepriklausė vien tik nuo bankroto administratoriaus valios.

255. Kasatoriaus nurodomos trečiojo asmens BAB spaustuvė „Spindulys“ gautos nuomos pajamos, kurių apimties kasatorius nepagrindė, negali būti traktuojamos kaip dėl neteisėtų kasatoriaus veiksmų ieškovo patirta nauda, nes nuomos pajamas, jeigu jos yra gautos, gavo trečiasis asmuo BAB spaustuvė „Spindulys“, o ne ieškovas. Tai reiškia, kad nuomos pajamos gali būti traktuojamos tik kaip trečiojo asmens BAB spaustuvė „Spindulys“ nauda; nuomos pajamų gavimą lėmė bankroto teisiniai santykiai, susiklostę BAB spaustuvė „Spindulys“ bankroto bylos pagrindu, ir nuomos teisiniai santykiai, susiklostę tarp BAB spaustuvė „Spindulys“ ir UAB „Spindulio spaustuvė“, kasatoriaus neteisėti veiksmai neturėjo įtakos nuomos pajamų gavimui, t. y. nebuvo jų priežastis. Ieškovas BAB spaustuvė „Spindulys“ ir UAB „Spindulio spaustuvė“ susiklosčiusių nuomos teisinių santykių pagrindu negavo jokios naudos ir kasatorius neįrodė esant priešingai (CPK 12, 178 straipsniai).

26Teisėjų kolegija konstatuoja:

27V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą yra tada, jeigu skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Šioje byloje esminiai kasacinio skundo argumentai susiję su teisės normų, reglamentuojančių teisių perėmimą, suinteresuotų asmenų įtraukimą į bylos nagrinėjimą, civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlygas ir jų įrodinėjimą, aiškinimu ir taikymu. Nurodyti teisės klausimai yra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.

29Dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių teisių perėmimą ir draudimą spręsti dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų

30Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar asmuo civilinėje byloje, perimdamas ieškovo procesines teises pagal CPK 48 straipsnį, perima ir pareigą atlyginti nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios taikytos pradinio ieškovo prašymu (CPK 146 straipsnis).

31Byloje nustatyta, kad UAB „Kaminera“ 2011 m. liepos 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis) perleido UAB „Spindulio spaustuvė“ 358 714,26 Lt reikalavimo teisę į BAB spaustuvę „Spindulys“. Sutartimi reikalavimo perėmėjui taip pat perėjo visos kitos esančios ir būsimos bei su kreditoriaus reikalavimu susijusios papildomos teisės, įskaitant prievolės įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises bei teisės ir pareigos civilinėse bylose, susijusiose su Reikalavimo teise ir naujasis kreditorius patvirtino, jog susipažinęs su skolininko bankroto byloje pradinio kreditoriaus pateiktais procesiniais dokumentais ir jam suprantami galimi nurodytų sutartyje civilinių bylų baigties teisiniai padariniai ir jis atsisako pretenzijų dėl priimtų nepalankių sprendimų naujam kreditoriui. Kasatoriaus teigimu, naujasis kreditorius, perėmęs ieškovo procesines teises ir pareigas, kartu perėmė ir pareigą atlyginti nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytoje civilinėje byloje dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus pateiktu procesinio teisių perėmimo aiškinimu (CPK 48 straipsnis).

32Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Visais atvejais negalimas procesinis teisių perėmimas, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių. Procesinių teisių ir materialiųjų subjektinių teisių perėmimas negali būti sutapatinami. Kasatorius procesinį teisių perėmimą kildina iš Reikalavimo perleidimo sutarties, tačiau neatsižvelgia į tai, kokios procesinės teisės ir pareigos buvo perimtos nurodytos sutarties pagrindu. Ieškinys kasatoriui buvo pareikštas siekiant pritaikyti civilinę deliktinę atsakomybę, nes, ieškovo teigimu, kasatorius pateikė teismui nepagrįstą ieškinį ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas kreditorių susirinkimo nutarimo dėl nekilnojamojo turto perdavimo vykdymas ir taip ieškovui buvo padaryta žala, kurią atlyginti prievolė tenka kasatoriui. Nors ši prievolė įtvirtinta proceso teisės normoje, bet savo esme reiškia deliktinės atsakomybės taikymą ir yra materialinės prigimties. Tai reiškia, kad ši prievolė nelaikytina procesine pareiga ir jos neperima nauja proceso šalis byloje įvykus procesiniam teisių perėmimui (CPK 48 straipsnis). Jos, kaip materialinės teisės pagrindu kylančios prievolės, perleidimui turėtų būti sudaromas sandoris pagal CK nuostatas, pvz., skolos perkėlimo (CK 6.115 straipsnis). Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi kasatorius neperleido UAB „Spindulio spaustuvė“ jokių teisių ir pareigų, kylančių iš neteisėtų kasatoriaus veiksmų, atliktų ieškovo atžvilgiu civilinėje byloje dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Pagal CK 6.115 straipsnio ir 6.116 straipsnio 1 dalies nuostatas kasatorius galėjo perleisti UAB „Spindulio spaustuvė“ pareigą atlyginti nuostolius ieškovui tik sudarius skolos perkėlimo sutartį ir tik esant ieškovo sutikimui. Byloje nustatyta, kad Reikalavimo perleidimo sutarties objektas – UAB „Spindulio spaustuvė“ 358 714,26 Lt reikalavimo teisė į BAB spaustuvę „Spindulys“, taip pat šios sutarties pagrindu visos kitos esančios ir būsimos bei su kreditoriaus reikalavimu susijusios papildomos teisės, t. y. perėjo ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės (teisė į palūkanas, pajamas, netesybas ir panašiai) ir jų pagrindu atsirandančios pareigos (CK 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kasatoriui civilinė deliktinė atsakomybė kilo dėl jo atliktų procesinių veiksmų civilinėje byloje iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, civilinės deliktinės atsakomybės klausimas nebuvo šios sutarties objektas ir pareiga atlyginti nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pradinio kreditoriaus nebuvo perleista naujam skolininkui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal bendrąją taisyklę kiekvienas asmuo atsako už savo neteisėtus veiksmus (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), todėl, jeigu byloje, kurioje ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įvyko procesinis teisių perėmimas, pradinis ieškovas turės atsakyti už atsakovo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki procesinio teisių perėmimo, o jo teisių perėmėjas – po procesinio teisių perėmimo, jei bus nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CPK 146 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo už laikotarpį iki procesinio teisių perėmimo, darytina išvada, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui. Dėl to, kas išdėstyta, kasatoriaus skundo argumentai dėl netinkamo CPK 48 straipsnio aiškinimo ir taikymo laikytini nepagrįstais ir atmestini. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Spindulio spaustuvė“ 2011 m. liepos 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi neperėmė pareigos atlyginti galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Spindulio spaustuvė“ materialiųjų teisių ir pareigų ir UAB „Spindulio spaustuvė“ turėjo būti įtraukta į bylą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

33Dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo

34CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius.

35Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, inter alia yra išaiškinęs, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2011;2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. V. G., bylos Nr. 3K-7-335/2013).

36Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai turėjo atsižvelgti į tai, jog byla, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo baigta UAB „Kaminera“ procesiniam teisių perėmėjui atsisakius kasacinio skundo, t. y. bylos neišnagrinėjus iš esmės, todėl pagal kasacinio teismo praktiką ieškovas turi įrodyti aplinkybes, patvirtinančias skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepagrįstumą. Pagal kasacinio teismo praktiką byloje, kuri baigta neišnagrinėjus jos iš esmės, taikius laikinąsias apsaugos priemones, skolininkas taip pat gali patirti nuostolių, todėl taip pat gali būti aktualus ir jų atlyginimo klausimas, ir tokiu atveju reikia nustatyti, ar egzistavo aplinkybės, kurios, išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų lėmusios ieškinio atmetimą; nutartis nutraukti bylą, priešingai nei sprendimas atmesti ieškinį, neturi prejudicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vidarta“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-23/2012; 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Militzer and Munch Fortransas“ v. Vokietijos bendrovė „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartį, kuria atmestas atsakovo skundas dėl BAB spaustuvės ,,Spindulys“ 2010 m. gruodžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, byla, kurioje atsakovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo išnagrinėta iš esmės. Šis įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal kasacinio teismo praktiką patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. V. G., bylos Nr. 3K-7-335/2013). Kasatorius nepagrįstai sutapatina nutartį nutraukti bylą (kai byla neišnagrinėjama iš esmės ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo – ieškinį atmesti) ir nutartį nutraukti kasacinį procesą, kasatoriui atsisakius paduoto kasacinio skundo (kai byla neišnagrinėjama kasaciniame teisme, tačiau lieka galioti žemesnių instancijų teismų sprendimai – ieškinį atmesti). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl neteisėtų veiksmų įrodinėjimo, spręsdami atsakovo civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, klausimą.

37Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė žalos faktą ir dydį. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pirma, negautos pajamos turi būti numatomos, t. y. kai atsakovas sugeba įrodyti, kad patyrė tokius nuostolius, kuriuos buvo numatęs gauti, jei jam nebūtų sutrukdžiusi taikoma laikinoji apsaugos priemonė. Antra, negautos pajamos turi būti įrodytos su pagrįstu tikrumu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė atsakovo ateities įplaukų praradimą. Trečia, prarastų pajamų apskaičiavimas, kurį nustato teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ketvirta, vertintini paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikius, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, negautos pajamos turi ir realumo požymių (CK 6.249 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. V. G., bylos Nr. 3K-7-335/2013).

38Nagrinėjamos bylos šalys AB Danske Bank A/S (ieškovas) ir UAB „Kaminera“ (atsakovas) buvo AB spaustuvės ,,Spindulys“ kreditoriai, ši įmonė teismo yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. BAB spaustuvės ,,Spindulys“ kreditorių susirinkimas 2010 m. gruodžio 22 d. nusprendė įpareigoti bankroto administratorių pasiūlyti ieškovui perimti neparduotą ir ieškovui įkeistą nekilnojamąjį BAB spaustuvės ,,Spindulys“ turtą už pradinę paskutinio pardavimo kainą, t. y. 8 470 000 Lt. Atsakovas pateikė Kauno apygardos teismui skundą dėl nurodyto nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti šio kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą. Teismas šį prašymą tenkino ir sustabdė kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą iki bus išnagrinėtas skundas. Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 8 d. nutartimi atmetė atsakovo skundą dėl BAB spaustuvės ,,Spindulys“ kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartį galioti. 2011 m. birželio 6 d. turtas buvo perduotas ieškovui, o 2011 m. liepos 12 d. ieškovas ir UAB ,,Spindulio spaustuvė“ sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį dėl perimto turto nuomos. Taigi ieškovas mano, jog buvo pažeisti jo turtiniai interesai, nes dėl atsakovo veiksmų - jo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas neturėjo galimybės perimti turto ir gauti iš šio turto pajamų laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2011 m. birželio 6 d. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus teigimu, kad 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas (kurio vykdymas buvo sustabdytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis) buvo įvykdytas dar iki nutarties dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo priėmimo. Byloje nustatyta, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, nepaisant to, kad buvo administratoriaus pateiktas siūlymas ieškovui perimti turtą ir šio sutikimas, neleido užbaigti perdavimo veiksmų ir turtas nebuvo perduotas ieškovui būtent dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

39Teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje, kurioje buvo atmestas kreditoriaus prašymas pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimą negaliojančiu, dar nereiškia, kad kitam kreditoriui, kuriam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, galėjo būti padaryta žala. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones tam tikram laikotarpiui buvo sustabdytas kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymas, nors bankroto administratorius pasiūlė perimti įkeistą turtą ir hipotekos kreditorius su tuo sutiko. Teismai, laikydamiesi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, turėjo nustatyti, kokį poveikį taikyta laikinoji apsaugos priemonė turėjo ieškovo turtiniams ir kitiems interesams jo nurodytu laikotarpiu, kartu nustatyti bei įvertinti visas aplinkybes, galėjusias turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį.

40Teismai nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos netyrė ir nevertino byloje dalyvaujančių asmenų veiksmų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones: AB Danske Bank A/S neveikė aktyviai siekdamas įgyvendinti savo procesines teises, neskundė šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo atskiruoju skundu, neteikė prašymo ją pakeisti, šios nutarties neskundė ir BUAB „Spindulys“, kuris toliau nuomojo patalpas. Pagal kasacinio teismo praktiką viena iš aplinkybių, galinčių turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį, yra paties atsakovo, kurio turtui buvo taikyti procesiniai suvaržymai, veiksmai – kaip jis, siekdamas tam tikro pelno, naudojosi savo turtinėmis teisėmis, kol nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir vėliau jas taikius, t. y. ar jis veikė aktyviai, siekdamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. V. G., bylos Nr. 3K-7-335/2013).

41Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008). Taigi nustatinėjant ieškovo negautas pajamas, būtina atsižvelgti į tai, ar ieškovas turėtų nuo gautų iš nuomos pajamų mokėti pelno mokestį ir kokio dydžio. Be to, siekiant nustatyti realius nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, turi būti įvertinta, ar ieškovas negavo naudos. Teismui kasatoriaus prašymu pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, dėl kurios kreditoriui nebuvo perduotas turtas, šis turtas bankrutuojančios įmonės buvo nuomojamas ir gautos pajamos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, atskaičius įmonės administravimo išlaidas, buvo naudojamos kreditorių reikalavimams patenkinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, tik nustačius, kokio dydžio pajamas iš ginčo turto nuomos gavo bankrutuojanti bendrovė nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2011 m. birželio 6 d., ar dalis šių pajamų nebuvo skirta ieškovo reikalavimams patenkinti, ar, perdavus turtą ieškovui 2011 m. sausio 18 d., dar būtų likę jo nepatenkintų reikalavimų ir ar bankrutuojanti įmonė gavo kitų pajamų (be ginčo turto nuomos), iš kurių būtų patenkinus šiuos reikalavimus, kokio dydžio administravimo išlaidas nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2011 m. birželio 6 d. turėjo dengti ieškovas, galima vertinti, ar ieškovas gavo naudos ir nustatyti realius nuostolius.

42Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nustatant dėl pritaikytų laikinųjų pasaugos priemonių negautų pajamų faktą ir jų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta esminių proceso teisės normų pažeidimų, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 19,20 Lt tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

46Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių nuostolių,... 6. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Kaminera“ 156 976 Lt... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Teismas nurodė, kad, taikydamas civilinę atsakomybę dėl reikalavimo... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 13. 1.... 14. Nagrinėjamu atveju kyla klausimas, kas bus tinkamas atsakovas byloje dėl... 15. 2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 266 straipsnį, įtvirtinantį... 16. 3. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad byloje, kuri baigta... 17. 4. Teismai visiškai formaliai nustatė priežastinį ryšį tarp tariamai... 18. 5. Turėjo būti įvertintos visos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės... 19. 6. Teismai neatsižvelgė į ieškovo gautą naudą ir nepagrįstai netaikė CK... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti,... 21. 1. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatos... 22. 2. Kadangi pareiga atlyginti nuostolius ieškovui Reikalavimo teisių... 23. 3. Kasatoriaus veiksmų prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 24. 4. Teismai tinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp tariamai neteisėtų... 25. 5. Kasatoriaus nurodomos trečiojo asmens BAB spaustuvė „Spindulys“ gautos... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 27. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 29. Dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių teisių... 30. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar asmuo civilinėje byloje, perimdamas... 31. Byloje nustatyta, kad UAB „Kaminera“ 2011 m. liepos 20 d. reikalavimo... 32. Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių... 33. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo... 34. CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje... 35. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų... 36. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai turėjo atsižvelgti į... 37. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad bylą... 38. Nagrinėjamos bylos šalys AB Danske Bank A/S (ieškovas) ir UAB „Kaminera“... 39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas... 40. Teismai nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos netyrė ir nevertino byloje... 41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo... 42. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. pažymą apie... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...