Byla 2-167-163/2015
Dėl testamento ir rentos sutarties, abipusės naudos draudimo sutarties sąlygų pakeitimo pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe bei atsakovės R. L. priešieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys notarės Neringa Bartkuvienė, Dalia Rogovaitė, Vaida Meškė, Swedbank Life Insurance SE

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovei B. K., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, atsakovei R. L., atsakovų atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, trečiajam asmeniui notarei Neringai Bartkuvienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovams R. L., G. K. dėl testamento ir rentos sutarties, abipusės naudos draudimo sutarties sąlygų pakeitimo pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe bei atsakovės R. L. priešieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys notarės Neringa Bartkuvienė, Dalia Rogovaitė, Vaida Meškė, Swedbank Life Insurance SE,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti 2011-12-13 V. K., a. k. ( - ) išduotą testamentą R. L., a. k. ( - ) notarinis registracijos Nr. ( - ) niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2011-11-14 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp V. K. ir atsakovo G. K. niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; panaikinti abipusės naudos draudimo sutarties Nr. ( - ) sąlygų pakeitimą; pripažinti B. K. nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Dituvos k. v.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ji ir V. K. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 1996 metų, o 20103-10-15 susituokė. 2012-02-04 V. K. mirė. 2012-02-08 ji kreipėsi į Klaipėdos m. 13 notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir tuomet paaiškėjo, kad 2011-12-13 V. K. Klaipėdos rajono 2 notarų biure sudarė testamentą, kuriuo pakeitė 2008-11-05 testamentą, ir jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir jame esančius priklausinius: pastatą- sodo pastatą, ūkinį pastatą, esančius Klaipėdos rajono savivaldybėje, Priekulės seniūnijoje, Derceklių kaime, ( - )paliko dukrai R. L. (t. II, b. l. 23). 2011-11-14 V. K. ir jo sūnus G. K. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. VM9-4118, pagal kurią V. K. (perleidėjas - rentos gavėjas) perdavė G. K. (įgijėjui – rentos mokėtojui) butą/patalpą-butą, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos m., ( - ), priklausantį asmeniškai nuosavybės teise, o buto gavėjas įsipareigojo teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos visas materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas (t. II, b. l. 15-19). Be to, 2012-01-30 V. K. buvo nuvežtas į banką, kur pakeitė jų abipusio draudimo sutartį, naudos gavėju vietoje ieškovės nurodydamas R. L.. Ieškovės manymu visi nurodyti sandoriai buvo sudaryti V. K. dėl ligos ir naudojamų vaistų (V. K. sirgo varpos CA, Mts į kirkšnies limfmazgius, kojų limfostaze, antrine anemija, jam buvo leidžiami stiprūs vaistai su morfijumi) nesuprantant savo veiksmų esmės ir prasmės, todėl yra niekiniai ir negaliojantys. Be to, rentos iki gyvos galvos išlaikymo sutartis turėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia, nes prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Taip pat ieškovė nurodo, kad gyvendami kartu su V. K. Dituvos k. v. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kurį, likus mėnesiui iki santuokos sudarymo, išpirko V. K. vardu. Sodo sklype yra pastatai – sodo namas ir ūkinis pastatas. Sodo namo renovacija (betonavimas, plytelių klojimas, laminato klojimas, sienų tinkavimas, glaistymas, tapetavimas, durų ir langų keitimas, dailylenčių kalimas ir kt.) buvo atliekama jos ir jos dukters bei žento rankomis. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio vedimas ir bendro turto kūrimas iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu yra pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Sutarties dalyvių įnašai laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta, kiekvienam asmeniui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Šį sklypą prašo pripažinti bendra jungtine nuosavybe. Panaikinus ginčijamus sandorius, prašo taikyti restituciją ir grąžinti mirusiajam V. K. nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – butą, sodo pastatą ir žemės sklypą. Restitucija atsakovui už suteiktą išlaikymą iki gyvos galvos neturėtų būti taikoma, nes realiai jokio išlaikymo nebuvo, V. K. valstybė mokėjo rentą, kurios pilnai užteko jo išlaikymui (t. I, b. 170-177).

3Teismo posėdžio metu ieškovė B. K. ir jos atstovas advokato padėjėjas Jurijus Martinaitis palaiko ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodo, kad ginčijamas sutartis V. K. buvo priverstas pasirašyti manipuliuojant vaistais, t. y. atsisakant suleisti vaistus nuo skausmo kol nepasirašys dokumentų.

4Atsakovas G. K. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad V. K. ir jo mama O. R. K. susituokė 1970-02-13. Santuokos metu 1976 metais įsigijo kooperatinį butą ( - ), Klaipėda, o vėliau gavo sodo sklypą sodų bendrijoje „Dituva“. Šiame sklype 1986 m. tėvai pradėjo statyti namuką ir ūkinį pastatą. Pastatus padėjo statyti draugai ir giminaičiai, statyba buvo užbaigta 1988 metais. Atsakovas bute Šiaulių gatvėje gyvena ir jį prižiūri nuo 2000 metų. Tėvas tada sakydavo, kad po mirties butą paliks jam, o sodą dukrai Renatai. Mirus mamai apie 1997-1998 metus tėvas susipažino su ieškove, su kuria susituokė 2003-10-15. Sudarydamas santuoką su ieškove tėvo turėtą turtą sudarė butas, sodo sklypas su statiniais. 2008 m. tėvas tapo prislėgtas, susitikus skųsdavosi, kad ieškovė nuolat būna užsienyje. 2011 m. rugpjūčio mėnesį tėvas sužinojo, kad serga paskutinės stadijos vėžiu, apsigyveno pas jį, jis tėvą nuo to laiko iki mirties pilnai išlaikė ir rūpinosi. Tėvas paprašė kuo greičiau sutvarkyti dokumentus buto teisinei registracijai. Sutvarkius dokumentus 2011-11-14 su tėvu pasirašėme išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jis įsipareigojo išlaikyti tėvą iki gyvos galvos, o už tai jam atiteko butas Šiaulių gatvėje. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra pilnai įvykdyta. Gyvendamas pas jį tėvas pasiguodė, kad padarė klaidą, nes dar 2008 m. surašė testamentą ieškovės naudai. Teisininkams išaiškinus, kad testamentą galima pakeisti, tėvas savo valia panaikino 2008 m. testamentą ir 2011-12-13 sudarė naują testamentą, kuriuo sodą po mirties paliko dukrai R. L.. Sudarydamas sandorius tėvas buvo pilnai sąmoningas, visiškai suprato savo veiksmų reikšmę, sandorius norėjo sudaryti savo valia, niekieno neklaidinamas. Sudaryti sandoriai (testamentas, rentos sutartis, draudimo sutarties pakeitimas) nėra uždrausti įstatymu ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, panaikinti jų nėra įstatyminio pagrindo (t. II, b. l. 11-14).

5Atsakovė R. L. su ieškiniu nesutinka ir pateikė analogišką atsiliepimą kaip ir atsakovas G. K. (t. II, b. l. 20-22).

6R. L. 2012-04-30 Klaipėdos rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovei B. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kuriuo prašė nekilnojamąjį turtą sodo pastatą, unikalus Nr. ( - ) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Derceklių k., Klaipėdos rajone pripažinti asmenine V. K. nuosavybe, nes pastatai buvo pastatyti iki tėvo V. K. santuokos su B. K.. Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-07 nutartimi bylos buvo sujungtos, R. L. ieškinys šioje byloje nagrinėjamas kaip priešieškinys (t. II, b. l. 39, 45-128).

7Teismo posėdžio metu atsakovė R. L. prašo ieškinį atmesti, o jos priešieškinį tenkinti.

8Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Saulius Tamošaitis prašo ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti.

9Trečiasis asmuo notarė Neringa Bartkuvienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, nes 2011-12-13 testamentas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad testatorius V. K. 2011-12-13 pats atvykęs į notarų biurą prašė panaikinti ankstesnįjį testamentą ir patvirtino naująjį patvarkymą, kuriuo žemės sklypą ir jame esančius statinius paliko dukrai R. L.. Testatorius savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, išdėstė argumentuotai savo ankstesnio testamento panaikinimo priežastį. V. K. nebuvo pripažintas neveiksniu, sudarant testamentą jis suprato savo veiksmų esmę ir reikšmę, suvokė pasirašomų dokumentų prasmę (t. II, b. l. 30).

10Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Neringa Bartkuvienė prašo ieškinį atmesti.

11Trečiasis asmuo Swedbank Life Insurance SE su ieškovės reikalavimu draudimo sutarties sąlygų pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nesutinka. Nurodo, kad draudėjas V. K. 2005-10-01 sudarė gyvybės draudimo sutartį, kuria apdraudė save ir ieškovę B. K. dėl mirties, traumų rizikos su kapitalo kaupimu. Sudarant draudimo sutartį neatšaukiamu naudos gavėju abiejų apdraustųjų mirties atveju buvo nurodytas AB bankas „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank“, AB) neviršijant finansinių įsiskolinimų sumos, o virš finansinių įsiskolinimų sumos draudėjo mirties atveju naudos gavėja nurodyta ieškovė. Ieškovės mirties atveju įsiskolinimus viršijančiai draudimo išmokos daliai naudos gavėjas nebuvo paskirtas. 2010-11-19 draudėjas pateikė prašymą pakeisti naudos gavėjus ir naudos gavėju draudėjo mirties atveju buvo paskirta ieškovė, o ieškovės mirties atveju - draudėjas. Naudos gavėjais draudimo išmokai pasibaigus draudimo laikotarpiui lygiomis dalimis paskirti tiek draudėjas, tiek ieškovė. 2011-12-13 draudėjas pateikė prašymą pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir naudos gavėją ir savo mirties atveju naudos gavėjais paskyrė R. L. ir draudimo sutarties pabaigai save. Paprašius patikslinti prašymą draudėjas 2012-01-30 pakartotinai kreipėsi į draudiką patikslindamas prašymą dėl sąlygų pakeitimo, eliminuodamas iš draudimo sutarties antrą apdraustą asmenį- ieškovę. Šiame prašyme jis pakartotinai išreiškė savo valią dėl naudos gavėjos savo mirties atveju pakeitimo į R. L.. 2012-02-08 draudimo išmoka buvo išmokėta R. L.. Gyvybės draudimo sutartis negali būti traktuotina kaip abipusės naudos sutartis. Draudėjas turi teisę skirti, keisti, atšaukti naudos gavėją, nes tai įtvirtinta įstatymuose ir Draudimo sutarties sąlygose. Draudėjas savo valią dėl naudos gavėjo išreiškė du kartus, abejoti draudėjo valia draudikui nebuvo pagrindo (t. III, b. l. 75-94).

12Trečiasis asmuo notarė Vaida Meškė nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti 2011-11-14 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį sudarytą tarp V. K. ir atsakovo G. K., niekine ir negaliojančia ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad prieš sudarant minėtą sutartį, ji pasiūlė V. K. pakvieti sutuoktinę. V. K. sutiko, paskambino sutuoktinei - ieškovei B. K., paprašė atvykti į notarų biurą, atsivežti asmens dokumentą ir santuokos liudijimą. Atvykusi sutuoktinė buvo supažindinta su sandorio esme ir pareiškė, kad nesutinka su sutarties sudarymu, įsakmiai pareikalavo, kad vyras šios sutarties nesudarytų, o jei jis išdrįs tai padaryti, tai ji atsisakanti jį slaugyti. V. K. laikėsi savo, prašė jos nekelti triukšmo ir neprieštarauti sandoriui. Tada ieškovė tėškė vyrui, jog tesižinąs ir išlėkė pro duris. Sūnus G. K. nesikišo į sutuoktinių konfliktą, jis taip pat neįkalbinėjo ir neragino tėvo, o laukė priimamajame, kol buvo pakviestas pasirašyti sutarties. V. K. buvo išsamiai paaiškintas sandorio turinys ir pasekmės. Apie jokį įgaliojimą sandorio metu nebuvo kalbama. V. K. sandorį sudarė savarankiškai, tvirtai apsisprendęs, jis suprato savo veiksmų esmę, tų veiksmų teisines pasekmes ir galėjo juos valdyti. Jo fizinė būklė taip pat buvo normali (t. III, b. l. 96-97).

13Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

14Dėl faktinių bylos aplinkybių

15V. K. ir atsakovų motina O. R. K. (K.) susituokė 1970-02-13 (t. II, b. l. 57). Santuokos metu 1976 metais įsigijo kooperatinį butą ( - ), Klaipėda (t. II, b. l. 189), o vėliau gavo sodo sklypą sodų bendrijoje „Dituva“. Šiame sklype, pagal paruoštą projektą ir 1986-07-22 išduotą statybos leidimą pradėjo statyti sodo namelį, ūkinį ir šiltnamį (t. II, b. l. 58- 75.).

162003-10-15 V. K. susituokė su B. M., t. y. ieškove B. K. (t. I, b. l. 10).

172011-11-14 V. K. ir jo sūnus G. K. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią V. K. (perleidėjas - rentos gavėjas) perdavė G. K. (įgijėjui – rentos mokėtojui) butą/patalpą-butą, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos m., ( - ), priklausantį asmeniškai nuosavybės teise, o buto gavėjas įsipareigojo teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos visas materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas (t. II, b. l. 15-19).

182011-12-13 V. K. Klaipėdos rajono 2 notarų biure sudarė testamentą, kuriuo pakeitė 2008-11-05 testamentą, ir jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir jame esančius priklausinius: pastatą- sodo pastatą, ūkinį pastatą, esančius Klaipėdos rajono savivaldybėje, Priekulės seniūnijoje, Derceklių kaime, ( - ) paliko dukrai R. L. (t. II, b. l. 23). 2011-11-14 V. K. ir jo sūnus G. K. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. VM9-4118, pagal kurią V. K. (perleidėjas - rentos gavėjas) perdavė G. K. (įgijėjui – rentos mokėtojui) butą/patalpą-butą, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos m., ( - ), priklausantį asmeniškai nuosavybės teise, o buto gavėjas įsipareigojo teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos visas materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas (t. II, b. l. 15-19).

192012-01-30 V. K. pakeitė 2005-10-01 sudarytos gyvybės draudimo sutarties sąlygas ir naudos gavėja savo mirties atveju nurodė R. L. (t. III, b. l. 78-94).

20V. K. mirė 2012-02-04 (t. II, b. l. 50).

21Dėl V. K. veiksnumo

22Ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje teigė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti V. K. dėl ligos ir naudojamų vaistų nesuprantant savo veiksmų esmės ir prasmės, todėl yra niekiniai ir negaliojantys.

23Notarės Vaida Meškė, kuri sudarė ir patvirtino 2011-11-14 išlaikymo iki gyvos gavos sutartį Nr. ( - )ir Neringa Bartkuvienė, kuri sudarė ir patvirtino 2011-12-13 testamentą nurodė, kad joms nekilo jokių abejonių, kad V. K. nesuprastų savo veiksmų, tų veiksmų pasekmių ar nebūtų galėjęs jų valdyti.

24Ieškovės prašymu teismas 2013-01-04 nutartimi paskyrė byloje pomirtinę psichiatrinę teismo medicinos ekspertizę (t. IV, b. l. 50-52).

252015-03-19 teisme gautas teismo psichiatrijos ekspertizės 2014-10-02 aktas Nr. ( - )2014 iš kurio išvados matyti, kad V. K. nuo 2011-11-01 iki 2012-02-01 nuo paskirtų medikamentų nebuvo pasireiškęs šalutinis neigiamas poveikis; kad medicininiuose dokumentuose užfiksuotas narkotinių analgetikų išrašymas, skiriamas simptominiam skausmo gydymui terapinėmis dozėmis, kurios nepakenkia asmens psichikos sveikatos dėl ko jis negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar negalėtų jų valdyti; kad paskirti vaistai negalėjo turėti įtakos, kas V. K. sudarydamas ginčijamus sandorius būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų prasmės ir juos valdyti; nenustatyta, kad paskirtų narkotinių analgetikų netinkamas vartojimas ar nevartojimas galėjo įtakoti jo veiksmus pasirašant 2011-12-13 testamentą, 2011-11-14 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį bei gyvybės draudimo sutarties sąlygų pakeitimą ar jis nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų, jų pasekmes bei būtų negalėjęs jų valdyti (t. IV, b. l. 70-72).

26Gavus ekspertizės išvadą ir atnaujinus bylos nagrinėjimą ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad ginčijamas sutartis V. K. buvo priverstas pasirašyti manipuliuojant vaistais, t. y. atsisakant suleisti vaistus nuo skausmo kol nepasirašys dokumentų. Įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius ieškovė ir jos atstovas nepateikė. Ekspertizės išvados 7 punkte nurodyta, jog nenustatyta, kad V. K. paskirtų narkotinių analgetikų netinkamas vartojimas ar nevartojimas galėjo įtakoti jo veiksmus, pasirašant 2011-12-13 testamentą, 2011-11-14 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį bei gyvybės draudimo sutarties sąlygų pakeitimą.

27Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus ir ekspertizės išvadas, konstatuoja, kad V. K. sudarydamas ginčijamus sandorius suprasto savo veiksmų prasmę ir juos valdė, kad paskirtų narkotinių analgetikų vartojimas, netinkamas vartojimas ar nevartojimas negalėjo įtakoti jo veiksmus pasirašant 2011-12-13 testamentą, 2011-11-14 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį bei 2012-01-30 padarytą gyvybės draudimo sutarties sąlygų pakeitimą, ar jis nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų, jų pasekmes bei būtų negalėjęs jų valdyti.

28Dėl 2011-11-14 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties

29Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2011-11-14 V. K. ir jo sūnus G. K. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią V. K. (perleidėjas - rentos gavėjas) perdavė G. K. (įgijėjui – rentos mokėtojui) butą/patalpą-butą, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos m., ( - ), priklausantį asmeniškai nuosavybės teise, o buto gavėjas įsipareigojo teikti perleidėjui iki jo gyvos galvos visas materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas (t. II, b. l. 15-19).

30Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis tai rentos porūšis, kuriai būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str.). Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos (CK 6.460 str. 1 d.). Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, - ir jo priežiūra (CK 6.461 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl išlaikymo turinio ir dydžio, turi vadovautis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijai (CK 6.461str. 3 d.).

31Ieškovė nurodė, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartį V. K. sudarė dėl atsakovo G. K. panaudotos apgaulės ir suklaidinimo, nes V. K. buvo paaiškinta, kad į notarinę kontorą eina pasirašyti įgaliojimą, leisiantį atsakovui tvarkyti V. K. finansinius reikalus, V. K. nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista sutarties esmė, jis neskaitė sutarties, nežinojo ir nesuprato, kad butas atiteks atsakovui. Be to, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes atsakovas gavo didelės vertės turtą be jokios atsakomybės, nes tuo metu, kai buvo sudaroma sutartis, V. K. rūpinosi ji, o išlaikymui reikalingas lėšas V. K. mokėjo valstybė.

32Atsakovas G. K. nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį tėvas sužinojo, kad serga paskutinės stadijos vėžiu, paprašė kuo greičiau sutvarkyti dokumentus buto ( - ) teisinei registracijai. Vėliau, tėvo sutuoktinei išvažiavus į užsienį, tėvas apsigyveno pas jį, nuo to laiko iki tėvo mirties jis pilnai jį išlaikė ir prižiūrėjo. Sutvarkius buto dokumentus 2011-11-14 su tėvu pasirašė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu jis įsipareigojo išlaikyti tėvą iki gyvos galvos, o už tai jam atiteko butas Šiaulių gatvėje. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra pilnai įvykdyta, jis tėvą išlaikė, prižiūrėjo, rūpinosi gydymu.

33Notarė Vaida Meškė, kuri sudarė 2011-11-14 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį tarp V. K. ir atsakovo G. K., nurodė, kad prieš sudarant minėtą sutartį, ji pasiūlė V. K. pakvieti sutuoktinę. V. K. sutiko, paskambino sutuoktinei - ieškovei B. K., paprašė atvykti į notarų biurą, atsivežti asmens dokumentą ir santuokos liudijimą. Atvykusi sutuoktinė buvo supažindinta su sandorio esme ir pareiškė, kad nesutinka su sutarties sudarymu, įsakmiai pareikalavo, kad vyras šios sutarties nesudarytų, o jei jis išdrįs tai padaryti, tai ji atsisakanti jį slaugyti. V. K. laikėsi savo, prašė jos nekelti triukšmo ir neprieštarauti sandoriui. Tada ieškovė tėškė vyrui, jog tesižinąs ir išlėkė pro duris. Sūnus G. K. nesikišo į sutuoktinių konfliktą, jis taip pat neįkalbinėjo ir neragino tėvo, o laukė priimamajame, kol buvo pakviestas pasirašyti sutarties. V. K. buvo išsamiai paaiškintas sandorio turinys ir pasekmės. Apie jokį įgaliojimą sandorio metu nebuvo kalbama. V. K. sandorį sudarė savarankiškai, tvirtai apsisprendęs, jis suprato savo veiksmų esmę, tų veiksmų teisines pasekmes ir galėjo juos valdyti. Jo fizinė būklė taip pat buvo normali.

34Tai, kad V. K. gavo pašalpą iš VSDFV, nesudaro pagrindo teigti, kad negalėjo būti sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ar, kad tokios sutarties sudarymas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad V. K. buvo apgautas, nes jam buvo paaiškinta, kad į notarinę kontorą eina pasirašyti įgaliojimą, leisiantį atsakovui tvarkyti V. K. finansinius reikalus.

35Ieškovė savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, jos nurodytos aplinkybės pagrįstos tik jos pačios prielaidomis. Teismas neturi pagrindo netikėti notarės Vaidos Meškės atsiliepime nurodytomis sutarties pasirašymo aplinkybėmis. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad V. K. grįžus iš ligoninės, jo sutuoktinė B. K. išvyko dirbti ir gyventi į Graikiją. Šių aplinkybių neneigia ir pati ieškovė, kuri nurodė, išvyko norėdama užsidirbti, išvykdama nusamdė slaugę, kad suleistų V. K. vaistus ir jį prižiūrėtų. Akivaizdu, kad sunkiai sergančiam žmogui reikalinga artimųjų parama ir rūpestis, todėl suprantama, kad išvykus sutuoktinei, V. K. apsigyveno pas sūnų ir sudarė su juo išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad V. K. nuo 2011-11-14 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo iki mirties 2012-02-04 gyveno pas sūnų G. K., kuris jį prižiūrėjo ir rūpinosi gydymu - vežiojo pas gydytojus, pirko vaistus, marti suleisdavo vaistus (t. III, b. l. 191-194).

36Dėl 2011-12-13 testamento

37Nagrinėjamojoje byloje ieškovė ginčija 2011-12-13 V. K. Klaipėdos rajono 2 notarų biure sudarytą testamentą, kuriuo V. K. pakeitė 2008-11-05 testamentą, ir jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir jame esančius priklausinius: pastatą- sodo pastatą, ūkinį pastatą, esančius Klaipėdos rajono savivaldybėje, Priekulės seniūnijoje, Derceklių kaime, ( - ) paliko dukrai R. L.. Nurodė, kad V. K. kol dar nesirgo ir buvo veiksnus 2008-11-15 buvo surašęs testamentą, kuriuo išreiškė savo tikrąją valią – žemės sklypą SB „Dituva“ paliko jai. Naujasis testamentas sudarytas apgaule, V. K. dėl ligos ir naudojamų vaistų nesuprantant savo veiksmų.

38Įstatymas nustatė galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kad po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu jo turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžiamas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams ir specialieji – paveldėjimo teisės normų nustatyti reikalavimai. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, jo valią ir jos išraišką, turinį bei formą.

39CK 5.35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad testatorius taip pat gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai.

40Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad V. K. 2008-11-5 Klaipėdos rajono 2 notarų biure sudarė testamentą pagal kurį jam privatinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 0,0600 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos rajone, Derceklių kaime, SB „Dituva“ paliko K. B. (t. I, b. l. 12).

412011-12-13 Klaipėdos rajono 2 notarų biure V. K. sudarė kitą testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 0,0600 ha ploto, unikalus Nr. 4400-0082-5363ir jame esančius priklausinius: pastatą- sodo pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), esančius Klaipėdos rajono savivaldybėje, Priekulės seniūnijoje, Derceklių kaime, ( - ) paliko dukrai R. L..

42Notarė Neringa Bartkuvienė teismui nurodė, kad testatorius V. K. 2011-12-13 pats atvyko į notarų biurą, prašė panaikinti ankstesnįjį testamentą ir patvirtino naująjį patvarkymą, kuriuo žemės sklypą ir jame esančius statinius paliko dukrai R. L.. Testatorius savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, išdėstė argumentuotai savo ankstesnio testamento panaikinimo priežastį, nurodydamas, kad B. K. nesirūpino nei turtu, nei juo, gyvena atskirai kitoje šalyje, nurodė, kad juo rūpinasi vaikai. V. K. nebuvo pripažintas neveiksniu, sudarant testamentą jis suprato savo veiksmų esmę ir reikšmę, suvokė pasirašomų dokumentų prasmę, jai dėl jo veiksmų nekilo jokių abejonių, todėl buvo patvirtinta jo valia.

43Testamento sudarymo metu V. K. veiksnumą patvirtino teismo psichiatrinės ekspertizės išvada, teismas tai yra aptaręs aukščiau.

44Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė neįrodė aplinkybių apie tai, kad mirusysis V. K. 2011-12-13 testamento sudarymo metu negalėjo išreikšti savo tikrosios valios.

45Dėl draudimo sąlygų ir naudos gavėjo pakeitimo gyvybės draudimo sutartyje

46Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad V. K. 2005-10-01 sudarė gyvybės draudimo sutartį, kuria apdraudė save ir ieškovę B. K. dėl mirties, traumų rizikos su kapitalo kaupimu. Sudarant draudimo sutartį neatšaukiamu naudos gavėju abiejų apdraustųjų mirties atveju buvo nurodytas AB bankas „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank“, AB) neviršijant finansinių įsiskolinimų sumos, o virš finansinių įsiskolinimų sumos draudėjo mirties atveju naudos gavėja nurodyta ieškovė B. K.. Ieškovės mirties atveju įsiskolinimus viršijančiai draudimo išmokos daliai naudos gavėjas nebuvo paskirtas. 2010-11-19 draudėjas pateikė prašymą pakeisti naudos gavėjus ir naudos gavėju draudėjo mirties atveju buvo paskirta ieškovė, o ieškovės mirties atveju - draudėjas. Naudos gavėjais draudimo išmokai pasibaigus draudimo laikotarpiui lygiomis dalimis paskirti tiek draudėjas, tiek ieškovė. 2011-12-13 draudėjas pateikė prašymą pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir naudos gavėją ir savo mirties atveju naudos gavėjais paskyrė R. L. ir draudimo sutarties pabaigai save. Paprašius patikslinti prašymą draudėjas 2012-01-30 pakartotinai kreipėsi į draudiką patikslindamas prašymą dėl sąlygų pakeitimo, eliminuodamas iš draudimo sutarties antrą apdraustą asmenį - ieškovę. Šiame prašyme jis pakartotinai išreiškė savo valią dėl naudos gavėjos savo mirties atveju pakeitimo į R. L..

47Ieškovė, ginčydama naudos gavėjo pakeitimą be to, kad V. K. nesuprato savo veiksmų esmės dėl ligos ir atsakovų manipuliavimo vaistais, dar nurodė, V. K. parašas ant 2012-01-30 prašymo nepanašus į jo parašą.

48Naudos gavėjo paskyrimą, keitimą reglamentuoja LR CK, LR draudimo įstatymas ir draudimo sutarties sąlygos. CK 6.1006 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas turi teisę pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją kitu asmeniu, raštu pranešdamas apie tai draudikui, jei įstatymas ar sutartis nenustato išimčių. Draudimo įstatymo 116 straipsnis reglamentuoja naudos gavėjo paskyrimo ir pakeitimo pagrindus. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta draudėjo imperatyvi tiesė paskirti, pakeisti ir atšaukti naudos gavėją. Minėto straipsnio 7 dalis nustato, kad naudos gavėjas laikomas paskirtu, pakeistu ar atšauktu, jeigu draudėjas iki draudžiamojo įvykio raštu praneša draudikui. Pagal Kompleksinio gyvybės drausimo taisyklių Nr.009 (toliau draudimo - taisyklės) 17.1 punktą draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį gali paskirti naudos gavėją, turintį teisę gauti draudimo išmoką. Šių taisyklių 12.3,7 ir 17.2 punktai nustato draudėjo teisę keisti/atšaukti naudos gavėją. Draudimo taisyklių 17.5 punktas nustato, kad naudos gavėjui gali būti paskirta visa draudimo išmoka arba jos dalis.

49Prašymą pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir naudos gavėją ir savo mirties atveju naudos gavėju paskirti R. L. ir draudimo sutarties pabaigai save, draudėjas V. K. pateikė 2011-12-13. Pagal 2010-11-19 draudimo sutarties pakeitimą draudimo išmokai draudimo laikotarpiui pasibaigus gauti lygiomis dalimis buvo paskirtas tiek draudėjas, tiek ieškovė, o naujame prašyme draudimo laikotarpiui pasibaigus draudėjas nurodė save gauti visą draudimo išmoką (o ne savo daliai), jo prašymas dėl draudimo sutarties sąlygų ir naudos gavėjo pakeitimo pabaigus draudimo laikotarpiui draudiko nebuvo akceptuotas, t. y. draudėjas buvo paprašytas jį patikslinti. 2012-01-30 draudėjas pakartotinai kreipėsi į draudiką patikslindamas prašymą dėl sąlygų pakeitimo, eliminuodamas iš draudimo sutarties antrą apdraustą asmenį - ieškovę. Šiame prašyme jis pakartotinai išreiškė savo valią dėl naudos gavėjos savo mirties atveju pakeitimo į R. L..

50Gyvybės draudimo sutartis negali būti traktuojama kaip abipusės naudos sutartis. Tiek pagal įstatymus, tiek pagal draudimo sutarties nuostatas draudėjas gali bet kada, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (kurių nagrinėjamu atveju nebuvo), gali atšaukti, pakeisti naudos gavėją, kuris įgyja teisę į draudimo išmoką. V. K. pakeisdamas naudos gavėją savo valią išreiškė du kartus: 2011-12-13 ir 2012-01-30. Abejoti draudėjo valia nebuvo jokio pagrindo. Draudėjo V. K. parašas 2012-01-30 prašyme šiek tiek skiriasi nuo jo parašų kituose dokumentuose, tačiau nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad jis šį dokumentą pasirašinėjo sėdėdamas mašinoje, nes dėl skausmų kojose sunkiai vaikščiojo. Pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad jai žinoma, jog V. K. 2012-01-30 buvo nuvežtas į banką pakeisti draudimo sutartį, todėl teigti, kad už jį pasirašė kitas asmuo, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad V. K. pasirašinėjo likus 4 dienoms iki mirties, sunkiai sirgdamas, todėl parašas galėjo skirtis.

51Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. K. sandorių sudarymo metu, t. y. 2011-11-14 sudarant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, 2011-12-13 sudarant testamentą, 2012-01-30 pakeičiant gyvybės draudimo sutarties sąlygas ir naudos gavėją, buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, todėl jo sudaryti sandoriai turi būti išsaugomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

52Dėl žemės sklypo pripažinimo bendra daline nuosavybe

53Ieškovė nurodo, kad su V. K. pradėjo gyventi 1996 metais, o santuoką įregistravo 2003-10-15. Gyvendami kartu įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį Dituvos k.v. Minėtą žemės sklypą įsigijo likus vienam mėnesiui iki jų santuokos, už žemę sumokėjo 186 Lt, mokėjo grynais pinigais. Mano, kad žemės sklypas yra jos ir velionio bendra dalinė nuosavybė, nes bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis, bet ir dalyvaujant savo darbu. Todėl žemės sklypas, kaip ir sodo pastatas, yra bendroji dalinė jos ir velionio nuosavybė, V. K. negalėjo perleisti atsakovei minėto turto, nes taip buvo sudarytas sandoris, kuris pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas ir suteikia pagrindą preziumuoti sandorio šalių nesąžiningumą.

54Kasacinis teismas ne vieną kartą yra konstatavęs, kad nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrą dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybę, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006).

55Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis SB „Dituva“, V. K. buvo suteiktas naudotis jam gyvenant santuokoje su pirmąja žmona O. R. K.. 2003-09-11 jis šį sklypą už 181,44 Lt nusipirko nuosavybės teise pagal valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį (t. III, b. l. 27-31). Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įgaliotinis pareiškė ir garantavo, kad į parduodamą turtą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, parduodamas turtas niekam kitam neperduotas, neįkeistas, neareštuotas, teisme ginčų dėl jo nėra, pardavėjo teisė disponuoti turtu neatimta ir neparibota, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į tą turtą (sutarties 4.1 p.); asmenų, kurie išsaugo teisę naudotis parduotu turtu, nėra (sutarties 4.3 p.). Taigi, žemės sklypą V. K. nusipirko iki santuokos su ieškove, sklypas nupirktas kaip jo asmeninė nuosavybė, valstybinės institucijos įgaliotas asmuo sudarant sutartį garantavo, kad tretieji asmenys jokių pretenzijų į žemės sklypą neturi. Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypas registruotas kaip V. K. asmeninė nuosavybė. Sudarydamas testamentą 2008-11-05, V. K. nurodė, kad jo mirties atveju jam privatinės nuosavybės teise priklausantį 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį SB „Dituva“ palieka K. B.. Ieškovė apie V. K. surašytą testamentą žinojo, jokių pretenzijų, kad žemės sklypas yra ne V. K. asmeninė nuosavybė, o jų abiejų bendra dalinė nuosavybė ji nereiškė. Net ir po V. K. mirties, rašydama pareiškimą apie palikimo priėmimą, ji nurodė, kad paveldimas turtas sudaro ½ dalį pastatų (sodo pastato ir ūkinio pastato) ir žemės sklypas, esantys SB „Dituva“, t. y. pripažino, kad žemės sklypas yra V. K. nuosavybė.

56Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Nagrinėjamojoje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kad žemės sklypas įsigytas bendromis sugyventinių lėšomis ir abiejų pastangomis, kad buvo jų susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę į žemės sklypą, todėl jos reikalavimas pripažinti šį žemės sklypą bendra daline nuosavybe netenkintinas.

57Dėl sodo pastato ir ūkinio pastato pripažinimo asmenine nuosavybe

58Atsakovė R. L. prašo pripažinti nekilnojamąjį turtą sodo pastatą, unikalus Nr. ( - )ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Derceklių k., Klaipėdos rajone asmenine V. K. nuosavybe, nes pastatai buvo pastatyti iki tėvo V. K. santuokos su B. K.. Nurodo, kad sodo pastatą ir ūkinį pastatą jos tėvai V. K. ir O. R. K. pradėjo statyti 1986 metais, o pabaigė 1988 metais. Tėvui gyvenant su B. K. jų bendromis lėšomis sodo name buvo pakeisti langai, daugiau jokių statybos darbų nebuvo atliekama.

59Byloje dėl sodo namo statybos buvo apklausti liudytojai tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovų pusės. Liudytojai namo statybos aplinkybes nurodė skirtingai, tačiau nei vienas liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti kada ginčo statiniai buvo pastatyti, todėl teismas jų parodymais nesiremia, o vertina kitus byloje surinktus įrodymus

60Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad statytojai O. K. 1986-07-22 Klaipėdos statybos ir architektūros valdyba išdavė leidimą statybai Nr. C07/86, kuris galiojo iki 1989-07-22. Leidimas buvo pratęstas iki 1991-03-21 (t. II, b. l. 58). Deklaracija apie statybos užbaigimą (sodo pastato ir ūkinio pastato) pateikta 2011-11-10, Nekilnojamojo turto registre pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. 4400-2218-1140 ir pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) įregistruoti 2011-11-25 (t. II, b. l. 52-54). Įregistruojant registre juridinį faktą, kad pastatai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistravimo pagrindas nurodoma asmens prašymas, 2011-11-10 Nr. ( - ).

61Kaip nurodyta statybos leidimas 1989 m. buvo pratęstas iki 1991-03-21, tai paneigia atsakovų teiginius, kad sodo pastatų statyba buvo pabaigta 1988 metais. Ieškovės pateikti statybinių medžiagų ir įrangos pirkimo čekiai ir sąskaitos (t. III, b. l. 172-200, t. IV, b. l. 2-23) įrodo, kad statybos vyko iki 2008 m. pabaigos. Deklaracija apie statybos užbaigimą buvo pateikta 2011-11-10, registre nurodyti statybos pabaigos metai – 2011 m. V. K. susituokė su B. K. 2003-10-15 ir buvo santuokoje iki V. K. mirties.

62Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 str., 182 str. 4 p.). V. K., būdamas gyvas, pripažino, kad sodo pastatas ir ūkinis pastatas yra jo ir ieškovės B. K. bendra jungtinė nuosavybė. Įrodymų, kurie paneigtų šį juridinį faktą ar leistų teigti, kad šis faktas buvo pripažintas ne laisva V. K. valia ar nesąžiningai, teismui nepateikta. Todėl teismas konstatuoja, kad byloje neįrodyta, jog pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. ( - )ir pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantys SB „Dituva“ būtų V. K. asmeninė nuosavybė.

63Dėl bylinėjimosi išlaidų

64CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės B. K. ieškinys, tiek atsakovės R. L. priešieškinys atmesti, todėl šioms šalims CPK 93 straipsnio taisyklės dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo netaikomos ir kiekvienai šaliai paliekamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas G. K. pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą jis 2012-08-02 sumokėjo 1 500 Lt ir 2015-04-17 dar 500 EUR. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors 500 EUR sumokėjo G. K., tačiau advokato 2015-04-24 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodyta, kad šios išlaidos yra už abiems atsakovams suteiktą advokato pagalbą, todėl teismas konstatuoja, kad G. K. sumokėta suma už advokato pagalbą yra 250 EUR. Iš viso G. K. bylinėjimosi išlaidos yra 684 EUR. Atsakovo G. K. išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl šios išlaidos priteistinos jam iš ieškovės.

65Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais,

Nutarė

66ieškinį ir priešieškinį atmesti.

67Priteisti atsakovui G. K. iš ieškovės B. K. 684 EUR (šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

68Laikinosios apsaugos priemonės taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-04 nutartimi yra įvykdytos, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 150 str. 2 dalies nuostatas.

69Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu,... 3. Teismo posėdžio metu ieškovė B. K. ir jos atstovas advokato padėjėjas... 4. Atsakovas G. K. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad V. K.... 5. Atsakovė R. L. su ieškiniu nesutinka ir pateikė analogišką atsiliepimą... 6. R. L. 2012-04-30 Klaipėdos rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį... 7. Teismo posėdžio metu atsakovė R. L. prašo ieškinį atmesti, o jos... 8. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Saulius Tamošaitis prašo... 9. Trečiasis asmuo notarė Neringa Bartkuvienė pateikė atsiliepimą į... 10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Neringa Bartkuvienė prašo ieškinį... 11. Trečiasis asmuo Swedbank Life Insurance SE su ieškovės reikalavimu draudimo... 12. Trečiasis asmuo notarė Vaida Meškė nesutinka su ieškovės reikalavimu... 13. Ieškinys ir priešieškinys atmestini.... 14. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 15. V. K. ir atsakovų motina O. R. K. (K.) susituokė 1970-02-13 (t. II, b. l.... 16. 2003-10-15 V. K. susituokė su B. M., t. y. ieškove B. K. (t. I, b. l. 10).... 17. 2011-11-14 V. K. ir jo sūnus G. K. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos... 18. 2011-12-13 V. K. Klaipėdos rajono 2 notarų biure sudarė testamentą, kuriuo... 19. 2012-01-30 V. K. pakeitė 2005-10-01 sudarytos gyvybės draudimo sutarties... 20. V. K. mirė 2012-02-04 (t. II, b. l. 50).... 21. Dėl V. K. veiksnumo... 22. Ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje teigė, kad ginčijami... 23. Notarės Vaida Meškė, kuri sudarė ir patvirtino 2011-11-14 išlaikymo iki... 24. Ieškovės prašymu teismas 2013-01-04 nutartimi paskyrė byloje pomirtinę... 25. 2015-03-19 teisme gautas teismo psichiatrijos ekspertizės 2014-10-02 aktas Nr.... 26. Gavus ekspertizės išvadą ir atnaujinus bylos nagrinėjimą ieškovė ir jos... 27. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus ir ekspertizės... 28. Dėl 2011-11-14 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties... 29. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2011-11-14 V. K. ir jo sūnus G. K.... 30. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis tai rentos porūšis, kuriai būdingi... 31. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartį V. K. sudarė dėl... 32. Atsakovas G. K. nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį tėvas sužinojo, kad... 33. Notarė Vaida Meškė, kuri sudarė 2011-11-14 išlaikymo iki gyvos galvos... 34. Tai, kad V. K. gavo pašalpą iš VSDFV, nesudaro pagrindo teigti, kad... 35. Ieškovė savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, jos nurodytos... 36. Dėl 2011-12-13 testamento... 37. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė ginčija 2011-12-13 V. K. Klaipėdos rajono 2... 38. Įstatymas nustatė galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kad po jo... 39. CK 5.35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testatorius turi teisę savo... 40. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad V. K. 2008-11-5... 41. 2011-12-13 Klaipėdos rajono 2 notarų biure V. K. sudarė kitą testamentą,... 42. Notarė Neringa Bartkuvienė teismui nurodė, kad testatorius V. K. 2011-12-13... 43. Testamento sudarymo metu V. K. veiksnumą patvirtino teismo psichiatrinės... 44. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė... 45. Dėl draudimo sąlygų ir naudos gavėjo pakeitimo gyvybės draudimo sutartyje... 46. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad V. K. 2005-10-01 sudarė gyvybės... 47. Ieškovė, ginčydama naudos gavėjo pakeitimą be to, kad V. K. nesuprato savo... 48. Naudos gavėjo paskyrimą, keitimą reglamentuoja LR CK, LR draudimo įstatymas... 49. Prašymą pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir naudos gavėją ir savo... 50. Gyvybės draudimo sutartis negali būti traktuojama kaip abipusės naudos... 51. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. K. sandorių sudarymo metu, t. y.... 52. Dėl žemės sklypo pripažinimo bendra daline nuosavybe... 53. Ieškovė nurodo, kad su V. K. pradėjo gyventi 1996 metais, o santuoką... 54. Kasacinis teismas ne vieną kartą yra konstatavęs, kad nesusituokusių,... 55. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr.... 56. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo,... 57. Dėl sodo pastato ir ūkinio pastato pripažinimo asmenine nuosavybe... 58. Atsakovė R. L. prašo pripažinti nekilnojamąjį turtą sodo pastatą,... 59. Byloje dėl sodo namo statybos buvo apklausti liudytojai tiek iš ieškovės,... 60. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad statytojai O. K. 1986-07-22 Klaipėdos... 61. Kaip nurodyta statybos leidimas 1989 m. buvo pratęstas iki 1991-03-21, tai... 62. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 64. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 65. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270... 66. ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 67. Priteisti atsakovui G. K. iš ieškovės B. K. 684 EUR (šešis šimtus... 68. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-04... 69. Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...