Byla 2-86-550/2013
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant: ieškovei K. K., ieškovų K. K. ir L. K. atstovei adv. Ramunei Ramanauskienei, atsakovo AB „( - )“ atstovei L. M.,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų K. K. ir L. K. ieškinį atsakovui AB „( - )“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

3Ieškovai K. K. ir L. K. pateiktu ieškiniu prašo priteisti kiekvienam iš atsakovo AB „( - )” po 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2009-11-28 atsakovo įmonėje AB „( - )” įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo atsakovo darbuotojas, traktoriaus ir ekskavatoriaus mašinistas G. K.. Žuvusysis buvo ieškovų sūnus. 2010-01-11 Lietuvos Respublikos vyriausioji darbo inspektorė M. R. J., atlikusi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nustatė tokias nelaimingo atsitikimo darbe priežastis: 1. traktoriaus-ekskavatoriaus mašinistui privalomo vykdyti saugos ir sveikatos norminio teisės akto - AB „( - )“ Ūkio-transporto cecho traktoriaus - ekskavatoriaus mašinisto (8331) saugos ir sveikatos instrukcijos IN-29-15-32, patvirtintos technikos direktoriaus 2005-01-07, pažeidimai. 2. Netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Nurodė, kad darbuotojo žūtis dėl elementarios saugos ir sveikatos kontrolės nebuvimo ir nesilaikymo vertintina kaip aiškaus rūpestingumo neužtikrinimas. Darbuotojas darbo procese yra pavaldus darbdaviui. Už darbdavio nurodymų nevykdymą darbuotojui taikomos sankcijos ir jis gali netekti pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Dėl to darbinėje veikloje darbuotojas turi paklusti darbdavio nurodymams. Jiems nevalia pažeisti darbo tvarkos. Už darbo tvarką ir saugų darbą atsakingas personalas privalo užtikrinti, kad jų darbuotojai nenukentėtų darbo proceso metu. Darbdavio atstovas privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių saugų darbą, ir imtis visų priemonių apsaugoti svarbiausią darbuotojų turtą (teisinį gėrį) - gyvybę. Be to, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, darbas su pavojingais prietaisais ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios. Atsakovas šiuo atveju buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kurio atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Nurodė, kad fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju atsiranda teisė į neturtinės žalos atlyginamą. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra suformavęs praktiką, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir artimi giminaičiai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. sausio 12 d. sprendimas byloje E. ir kt., prieš Rusiją). Įrodinėjant šį faktą turėtų būti laikomasi nuostatos, kad santykiai tarp asmenų ir kraujo ryšys atitinka „glaudumo“ kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Žuvusysis G. K. buvo ieškovų pirmagimis sūnus, ieškovai yra pensinio amžiaus, G. K. tėvams buvo vienas iš artimiausių vaikų, jis teikdavo tėvams moralinę ir materialinę paramą, pas tėvus augindavo bites, buvo artimai emociškai susijęs su savo tėvais, atvažiuodavo pas tėvus į kaimą kiekvieną savaitgalį, padėdavo tėvams tvarkyti ūkį. G. K., esant poreikiui, nevengdavo duoti tėvams pinigų, pirkdavo vaistus, nuveždavo į parduotuvę ir pas gydytojus, pastatė kaminą ir duris. Po sūnaus žūties visi ūkio darbai krito ant ieškovės pečių. Dėl sūnaus žūties ieškovai patyrė didelę emocinę ir dvasinę depresiją, nuolat apmąsto įvykusį nelaimingą atsitikimą, o prisiminimai sukelia nemalonius jausmus ir išgyvenimus, net ir praėjus beveik trims metams po sūnaus žūties ieškovė sapnuoja košmarus, ją kankina nemiga, dėl sūnaus žūties pablogėjo santykiai su anūkais ir marčia, jie vis rečiau atvažiuoja aplankyti ieškovų. Po sūnaus žūties ieškovai vienas nuo kito atitolo, pasidarė uždari, paskendę savo vidiniame pasaulyje, vienas su kitu nebebendrauja taip kaip anksčiau, visi daiktai ir aplinka primena žuvusį sūnų, kasdienybę lydi nuolatinė depresija ir nerimas. Prie didesnių dvasinių išgyvenimų prisideda ir darbdavio didelis nerūpestingumas atliekat darbus ir juos organizuojant. Nepavyksta susitaikyti su tuo, jog darbdavio nerūpestingumas kainavo sūnui gyvybę. Žuvus sūnui ieškovai neteko teisės ne tik į sūnaus moralinę, bet ir į materialinę paramą (I t., b. l. 1-6).

4Atsakovas AB „( - )“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė netenkinti ieškinio reikalavimų ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad civilinės atsakomybės elementai yra neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala. Tik visų šių elementų buvimas lemia skolininko prievolę atlyginti nuostolius. Dėl G. K. žūties buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr.66-1-01268-09, kuris buvo nutrauktas Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I.Dovidavičienės 2010-01-28 nutarimu, kuris yra įsiteisėjęs. Nutarime konstatuoti prejudiciniai faktai, kad būtent G. K. padarė pažeidimus, kurie yra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis - jo žūtimi, o darbdavio, t. y. atsakovo veiksmuose nebuvo nustatyta neteisėtų veiksmų ar pažeidimų, kurie galėjo sukelti G. K. žūtį. Ši prokurorės išvada iš esmės sutampa su Nelaimingo atsitikimo akte Valstybinės darbo inspekcijos inspektorės M. R. J. nurodyta svarbiausia nelaimingo atsitikimo priežastimi. Darbdavys atliko jam įstatymų priskirtas prievoles saugos ir sveikatos srityje: G. K. buvo tinkamai instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti ekskavatoriumi, supažindintas su profesinės rizikos veiksniais ir saugos priemonėmis nuo jų poveikio (Instrukcijos II dalis), ekskavatoriaus Komatsu Eksploatavimo ir techninės priežiūros vadovas buvo automobilyje ir su jo instrukcijomis G. K. buvo supažindintas, ekskavatorius buvo techniškai tvarkingas, G. K. turėjo traktoriaus ir savaeigės mašinos pažymėjimą, buvo apmokytas dirbti pavojingus darbus ir atestuotas. Be to, pavestas darbas buvo įprastinis - kasimo darbai, kurie nėra susiję su kokia nors kitokia, neįprasta padalinio ar darbo specifika. Nelaimingo atsitikimo akte nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusiajam nebuvo įteikta rašytinė darbų atlikimo užduotis ir kad procedūroje „Procesų aptarnavimo vadyba“ PR-29-01 neišsamiai nurodyti darbo saugos reikalavimai dirbant darbus kituose padaliniuose, negalėjo sukelti nelaimingo atsitikimo, nes nukentėjusysis buvo instruktuotas kaip dirbti ekskavatoriumi ir pavojingus darbus, be to, jis darbų nepradėjo, žuvo pakeliui į darbų atlikimo vietą. Pažymėjo, kad jokiame teisės akte nėra nustatyta, kad darbų vadovas privalo aprašyti, nubraižyti ir įteikti darbuotojui kelionės iki darbų atlikimo vietos maršrutą, juo labiau, kad darbų atlikimo vieta nukentėjusiajam buvo žinoma, nukentėjusiajam kelionės maršrutas darbų vadovo buvo nurodytas žodžiu, Nelaimingo tyrimo akte taip pat nenurodytas toks teisės aktas, įpareigojantis darbdavį pateikti darbuotojui maršruto schemą. Priešingai, Instrukcijos 31 punkte nustatyta, kad „Vykdamas į paskirtą darbo vietą, atsižvelgiant į oro sąlygas ir kitas aplinkybes, traktoriaus-ekskavatoriaus mašinistas privalo pasirinkti saugų kelią bei greitį.“ Nėra priežastinio ryšio tarp G. K. žūties ir ŪTC teritorijos meistro G. B. paskyrimo vadovauti darbams vietoje SRC remonto meistro R. R.. Nurodymą važiuoti į darbų atlikimo vietą kasti dumblo tvenkinyje davė ir važiavimo kryptį nurodė tinkamas vadovas - R. R.. Instrukcijos 33 punkte nustatyta, kad gavęs darbo užduotį pagal užsakymą kitame padalinyje, traktoriaus-ekskavatoriaus mašinistas privalo klausyti atsakingo už užduoties vykdymą darbuotojo teisėtų nurodymų, neprieštaraujančių darbo tvarkai. Atsakingas už užduoties vykdymą darbuotojas kontroliuoja darbų vykdymo eigą (bet ne kelionės maršrutą). Priešingai nei ieškinyje nurodė ieškovai, atsakovas šiuo atveju taip pat neatsako kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, nes transporto priemonę, sukėlusią nukentėjusiojo mirtį, vairavo jis pats, mirtis kilo dėl paties nukentėjusiojo neatsargumo, kaip minėta, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, tinkama naudojimui, todėl šioje byloje netaikytinas CK 6.270 str. Taip pat netaikytini šioje byloje ieškovų nurodyti CK 6.264 str., 6.279 ir 6.284 straipsniai, nes G. K. žalos nepadarė jokie kiti atsakovės darbuotojai, G. K. buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymų nustatyta tvarka, nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, todėl jo šeimos nariams ir tėvams įstatymų nustatyta tvarka SODRA lygiomis dalimis išmokėjo vienkartinę socialinio draudimo išmoką lygią 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį. Šioje byloje svarbūs atsakovo veiksmai ir geranoriškas elgesys po nelaimingo atsitikimo. Atsakovas ne tik padengė žuvusiojo laidojimo išlaidas, bet ir išmokėjo savanoriško papildomo draudimo kompensaciją žuvusiojo šeimai iš draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“, kurioje atsakovas buvo apdraudęs kiekvieną darbuotoją, o naudos gavėju draudimo sutartyje buvo nurodytas pats atsakovas, todėl jis neprivalėjo mokėti draudimo išmokos nukentėjusiojo artimiesiems. Be to, atsakovas nereikalavo iš artimųjų atlyginti turtinės žalos - dėl G. K. kaltės prarasto ekskavatoriaus vertės, suprasdamas artimųjų skausmą dėl artimo žmogaus netekties (I t., b. l. 133-135).

5Teismo posėdžio metu ieškovė K. K. ir ieškovų atstovė adv. adv. R. R. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė K. K. papildomai paaiškino, kad iš viso turėjo 5 vaikus, likę gyvi vaikai jiems padėdavo ir šiuo metu padeda ūkyje ir buityje. Vyriausias sūnus G. jiems padėdavo daugiausiai, atvažiuodavo kiekvieną savaitgalį ir vidury savaitės, sūnaus vardu buvo perrašytas ir jai su sutuoktiniu priklausantis ūkis, kuriuo sūnus ir rūpinosi. Apie nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ji nieko nežino. Dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovą nesikreipė. Kreipimąsi į teismą paskatino ligos, vargas ir širdies skausmas. Kodėl žalą įvertino 100000 Lt paaiškinti negali, tačiau jai yra žinoma, kad yra žmonių, kurie gavo po 70000 Lt. AB ,,( - )“ pasiūlė po 10000 Lt, ji šią sumą laiko per maža ir neteisinga, patenkintų bent 50000 Lt. Iš SODROS jokios išmokos negavo, ją pasiėmė marti. Ieškovų atstovė adv. R. R. papildomai nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad siurblio gedimo šalinimo darbai tą lemtingą šeštadienį nebuvo organizuoti, nebuvo planuoti, jau nekalbant apie tokių darbų atlikimo saugos priemonių aptarimą. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas Transporto cecho viršininkas G. parodė, kad G. K. konkrečią užduotį, kur ir ką reikės dirbti, turėjo nurodyti sieros rūgšties cecho meistras R., užsakęs tą lemtingą dieną ekskavatorių. Vadinasi, transporto cecho viršininkas net nežinodamas, ką reiks daryti G. K., sutiko su R. prašymu duoti jam ekskavatorių ir ekskavatorininką nežinia kokiems darbams. Iš šios aplinkybės galima daryti išvadą, jog jeigu R. būtų pasakęs, kokie darbai bus atliekami, tai transporto cecho viršininkas vadovaudamasis savo instrukcijomis, būtų pareikalavęs iš R. nurodyti darbų planą, schemą, kad konkrečiai paaiškinti, kokie darbai bus atliekami, ar ėmęsis atitinkamų darbų saugos organizavimo priemonių. Ikiteisminio tyrimo esančiame įvykio vietos apžiūros protokole ir įvykio vietos plane-schemoje yra užfiksuota, kad tarp aikštelės iki tvenkinio pievoje yra pravažinėtas keliukas, kuris eina link pylimo, kurio viršuje yra pravažiavimas. Jis yra tarp tvoros ir tvenkinio ir būtent tame pravažiavime ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Jokių ženklų, kad pievoje išvažinėtu keliuku, jungiančiu aikštelę su pylimu, draudžiama važiuoti, nėra, kaip ir nėra užtvarų, kurios sustabdytų pravažiavimą ties tvenkiniu. Taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų byloje, kurie bylotų apie tai, kad transporto ūkio cecho vairuotojams būtų buvę įsakmiai ir aiškiai nurodyta nevažiuoti pravažiavimu, esančiu tarp tvoros ir tvenkinio. Jokios kitos schemos, kuri rodytų kitą pravažiavimą nuo aikštelės iki siurblio, nėra. Darbdavio sudarytoje įvykio vietos schemoje, tokie svarbūs dalykai, kaip keliukas tarp aikštelės ir tvenkinio per pievą bei pravažiavimas palei tvorą ir tvenkinį link siurblio keistai pradingo. Atkreipė dėmesį, kad nei baudžiamosios bylos medžiagoje, nei nelaimingo atsitikimo tyrimo akto medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, jog yra bei kur yra tas kitas kelias, kuriuo R. buvo nurodęs G. K. privažiuoti prie tvenkinio. Priešingai, byloje yra duomenys, paneigiantys R. nurodytas aplinkybes apie neva nurodytą K. kitą kelią. Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota, kad kelio su tvirtu paviršiumi iki tvenkinio nėra. Patekti iki siurblio galima tik važiuojant žole nuo sieros sandėlio arba važiuojant pylimu, kuriuo ir važiavo K.. Dieną prieš tai važiuodamas prie tvenkinio įklimpo kranas, kurį būtent G. K. padėjo ištraukti. G. K. R. buvo nepavaldus. Atsižvelgiant į tai, jog nuo tos vietos, kur buvo duoti R. nurodymai važiuoti prie siurblio iki siurblio, yra tiesioginis keliukas per pievą iki pravažiavimo pylimu, o važiavimas R. nurodyta kryptimi reikštų važiavimą aplinkui tvenkinį per pievą, kur kelio nėra, ir kur jau buvo įklimpęs kranas, vargu ar būtų tinkamas sprendimas važiuoti taip, kaip nurodė R.. Taigi darytina išvada, jog G. K. galėjo pasirinkti tą pravažiavimą, kuriuo jis faktiškai ir važiavo, nes kito pravažiavimo nėra. Iš K. paaiškinimo darbo inspekcijos inspektorei, matyti jog nurodymų dėl siurblio gedimo šalinimo būdų jis mechaninės tarnybos meistrams nei penktadienį, nei šeštadienį nedavė. Vadinasi, šie darbai tai dienai nebuvo numatyti ir visiškai neaišku, kodėl savarankiškai, nesuderinę su viršininku, darbus nusprendė atlikti R. ir V., nepasikonsultavę su specialistais, be jokio darbų plano ir būtent tokiu būdu. Nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, jog G. K. pažeidė 2005-01-07 instrukcijos Nr. IN-29-15-32 punkte 31 suformuluotą nurodymą, nes nėra jokių įrodymų, kad privažiuoti prie siurblio buvo kitas kelias, ir kad važiuoti R. nurodyta vieta būtų saugu. Be to, šios kategorijos bylose, darbuotojo veiksmai, net jeigu jie yra netinkami, negali būti laikomi paneigiančiais darbdaviui nustatytą įstatyminę pareigą sudaryti ir užtikrinti saugias darbo sąlygas. Prašoma atlyginti 100 000 Lt žalos suma yra adekvati, ji nėra per didelė, atsižvelgiant į žmonių patirtą ir iki šiol patiriamą skausmą dėl sūnaus, su kuriuo turėjo artimą ryšį, netekties.

6Atsakovo AB „( - )“ atstovė teismo posėdžio metu palaikydama atsiliepime į ieškinį nurodytus nesutikimo su ieškiniu motyvus, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Sieros rūgšties cecho remonto meistras R. R. pagal pareiginę instrukciją turėjo teisę savarankiškai planuoti mechaninės tarnybos darbus. Vadovaudamiesi savo pareiginėmis instrukcijomis sieros rūgšties cecho mechanikas A. V. ir meistras R. R., kurie turi teisę planuoti mechaninės tarnybos darbus, sprendė siurblio remonto klausimą ir įvertinę, koks gedimas, nutarė, kad reikalinga ekskavatoriaus pagalba išsemti kelis kaušus dumblo šalia siurblio išsiurbimo atvamzdžio. Paties siurblio remonto darbai nebuvo planuojami. R. R. parodė G. K. kur reikia važiuoti, kad važiuoti reikia iš priešingos pusės, o ne pro tvenkinį, tačiau nepaisydamas darbų vadovo nurodymų, G. K. važiavo kitu maršrutu. Iš pradžių G. K. važiavo tiesiai, tačiau paskui netikėtai pakeitė važiavimo trajektoriją ir nuvažiuoja nuo tvenkinio šlaito į vandenį, ką patvirtina tiek nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga, tiek baudžiamosios bylos medžiaga. Pastebėjęs, kad trajektorija pasikeitė, G. K. elgėsi pagal instrukciją ir pagal eksploatacijos vadovą, jis atsirėmė kaušu į tvenkinio dugną, kas išlaikė ekskavatoriaus stabilumą. Tačiau vietoje to, kad išjungtų variklį, išliptų bei ieškotų pagalbos ištraukiant ekskavatorių, jis pakėlė kaušą, pasukdamas atgal kabiną ir tuomet ekskavatorius prarado stabilumą ir įvirto į vandenį, pražudydamas patį mašinistą. Taigi pats G. K., nusprendęs, kad galės ištraukti ekskavatorių, prisiėmė riziką. Nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe akte pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu patvirtintus Metodinius nurodymus, nelaimingo atsitikimo priežastys surašomos pagal svarbą nelaimingo atsitikimo kilimui. Pirminė ir svarbiausia nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra paties nukentėjusiojo padaryti pažeidimai. Nurodė, kad pravažiavimas tarp tvoros ir tvenkinio nebuvo tokia pavojinga vieta, kad būtų ten draudžiama važiuoti. Nurodė, kad atsakovas niekaip negalėjo kontroliuoti savavališkų G. K. veiksmų dėl kelio pasirinkimo ir rizikingo vairavimo, vien dėl to, kad ekskavatoriuje yra tik viena darbo vieta, skirta tik vairuotojui. Nors darbo inspekcija konstatavo, kad buvo nepakankamai kontroliuojama, tačiau šiuo atveju R. R. niekaip negalėjo sukontroliuoti G. K. veiksmų. Darbdavys negalėjo numatyti ir tikėtis, kad toks patyręs asmuo, būdamas brandaus amžiaus, taip rizikuos, dėl ko darbdavio atsakomybės dėl to nelaimingo atsitikimo nėra. Nurodė, kad kasimo darbai nėra numatyti, kaip pavojingi darbai, o leidimai išrašomi tik pavojingiems darbams. Mano, kad prašoma suma kiekvienam po 100 000 Lt yra nerealiai didelė ir nėra atlygintina, nes nėra įvertintina žuvusiojo G. K. kaltė. G. K. po 8 klasių išėjo mokytis į „( - )“ profesinę mokyklą ir nuo to laiko gyvento atskirai nuo tėvų, buvo sukūręs savo šeimą, todėl mano, kad ieškovų ir G. K. ryšiai nebuvo tokie artimi, kaip teigiama ieškinyje.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Ieškovės K. K. ir ieškovų bei atsakovo atstovių paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad ieškovai K. K. ir L. K. yra G. K. tėvai (I t., b. l. 7). G. K. dirbo AB „( - )“ traktoriaus-ekskavatoriaus mašinistu, šioje įmonė dirbo nuo 1984-11-26, ekskavatoriaus mašinisto pareigas ėjo nuo 1987 m. (I t., b. l. 18-19). Byloje nustatyta, kad G. K. turėjo traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą, buvo apmokytas ir instruktuotas darbų saugos ir sveikatos klausimais (I t., b. l. 22-31, 32, 75, 76). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. 2009-11-28 darbo metu ir darbo vietoje įvykusio nelaimingo atsitikimo metu G. K., vairuodamas ekskavatorių, apvirto ir įkrito į gamybinį tvenkinį bei nuskendo. Vyriausiosios darbo inspektorės 2010-01-11 surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytos šios įvykio aplinkybės: 2009-11-28 AB „( - )“ generalinio direktoriaus įsakymu, esant būtinumui laiku atlikti įvairius remonto darbus, buvo paskelbta darbo diena sieros rūgšties cecho (toliau – SRC) ir ūkio transporto cecho (toliau - ŪTC) darbuotojams, išvardintiems šių cechų viršininkų tarnybiniuose raštuose, tarp kurių buvo ir ŪTC traktoriaus-ekskavatoriaus mašinistas G. K.. SRC gamybos meistras M. S. 2009-11-27 pastabėjo, kad tvenkinio-nusėdintuvo T-15 siurblys dirba triukšmingai ir vibruoja, apie ką jis pranešė SRC viršininkui P. K., kuris davė nurodymą sustabdyti siurblį, apie tai informuojant mechanikus. Gamybos meistras sustabdė tvenkinio siurblį ir valdymo pulte sutikęs remonto meistrą R. R. jam pranešė apie sustabdytą siurblį. 2009-11-28 rytą siurblio remonto klausimą ėmė spręsti SRC mechanikas A. V. su sau pavaldžiu remonto meistru R. R.. Mechaniko pareiginės instrukcijos IN-01-40-85 15.1 punkte nurodyta, kad mechanikas privalo planuoti, organizuoti ir vadovauti įrenginių aptarnavimo, remonto ir montavimo darbams sieros rūgšties ceche ir sieros rūgšties cechui priklausančiose komunikacijose bendrovės teritorijoje. Šiose instrukcijose nurodyta, kad atliekant pavojingus ir ugnies darbus mechanikas nustatyta tvarka išduoda paskyras - leidimus ir vadovauja pavojingiems darbams. Savo kompetencijos ribose mechanikas privalo duoti nurodymus pavaldiems darbuotojams ir reikalauti jų vykdymo (Instrukcijos 15.33 punktas). Pasitarę dėl blogai pumpuojančio vandenį siurblio, įrengto tvenkinio - nusėsdinto T-15 kampe, mechanikas A. V. su remonto meistru R. R. nusprendė pabandyti pagilinti zoną po siurbliu, kad dumblas netrukdytų siurblio darbui, t.y. iškasti tvenkinyje ekskavatoriumi keletą kaušų dumblo šalia siurblio įsiurbimo atvamzdžio, nes įvertinus siurblio darbą įtarė, kad siurblio atvamzdis gali būti užsikimšęs dumblu. Sieros rūgšties cecho tvenkinys - nusėsdintuvas T-l5 yra 100 metrų ilgio ir 40 metrų pločio, jis yra įrengtas 4 metrų gylio iškasoje, maksimalus vandens lygis jame - 3 metrai nuo tvenkinio dugno. 2009-11-28 ryte R. R. nuvyko į ŪTC, kur teritorijos meistro G. B., tą dieną paskirto vadovauti ŪTC darbams, paprašė skirti ekskavatorių. Apie 11.20 val. prie SRC dirbtuvių atvykus G. K. vairuojamam ekskavatoriui, R. R. iš ekskavatoriaus kabinos neišlipusiam G. K. pasakė, kad jis važiuotų prie tvenkinio aplink sieros sandėlį. Kelio su tvirtu paviršiumi iki tvenkinio nėra. Iki siurblio, įrengto tvenkinyje - nusėsdintuve T-l5, galima patekti važiuojant žole apaugusia įmonės teritorija nuo sieros sandėlio pusės arba iš priešingos pusės važiuojant aplink tvenkinį esančiu 4,8 metro pločio pylimu. R. R. nurodė G. K. pastatyti ekskavatorių šalia tvenkinio pylimo kampo ir laukti jo. Valstybinės darbo inspekcijos specialistė nustatė, kad nėra išlikę jokio rašytinio dokumento apie G. K. nurodytus šios užduoties atlikimo būdus - nuvažiavimo nuo sandėlio iki siurblio maršrutą, nėra aprašymo ir schemos, kiek ir ko reikės prie siurblio iškasti. Liudininkas SRC cecho šaltkalvis - remontininkas A. B. patvirtino girdėjęs, jog važiuoti G. K. buvo nurodyta per teritoriją aplink sieros sandėlį, ir matęs, kaip R. R. ranka parodė G. K. važiavimo kryptį apie sieros sandėlį. Ekskavatoriui nuvažiavus nuo dirbtuvių, R. R. nuėjo link tvenkinio, apeidamas iš kairės ant bėgių stovintį vagonų sąstatą. Apėjęs sąstatą, R. R. pamatė, kad ekskavatorius važiavo ne jo nurodyta kryptimi, bet tvenkinio pakraščiu. Apie 11.30 išėjęs į kiemą ir eidamas link tvenkinio SRC mechanikas A. V. matė atvažiuojantį ekskavatorių. A. V. atėjus netoli siurblio ir vėl pažvelgus į ekskavatoriaus pusę, jis pastebėjo, kad ekskavatorius privažiavo prie pylimo skardžio ir pakrypo į tvenkinio pusę. A. V. matė, kaip ekskavatorius, priartėjęs prie skardžio, pasisuko šonu, atsirėmė kaušu į tvenkinio dugną ir atsitiesino. Bet mašinistas pakėlė kaušą ir bandė važiuoti atgal. Tada staiga ekskavatorius virto ir dingo vandenyje. Šiuos ekskavatoriaus manevrus matė ir remonto meistras R. R. (I t., b. l. 11-13).

9Ieškovai K. K. ir L. K. prašo priteisti dėl sūnaus žūties, įvykusios šiam atliekant darbines funkcijas, patirtą neturtinę žalą iš sūnaus darbdavio, atsakovo AB „( - )”. CK 6.284 straipsnio pirmojoje dalyje yra išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju; tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantis asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog šioje normoje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje; Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama tokio teisinio reglamentavimo, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir gautų tą atlyginimą, o Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje Nr. (75)7 rekomenduota šalių įstatymuose numatyti nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeimyninius santykius su mirusiuoju iki pat jo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2006, 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007, 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Sprendžiant ar santykiai tarp ieškovų bei jų žuvusio sūnaus iki jo mirties buvo glaudūs ir artimi, teismas laikosi nuostatos, kad santykiai tarp vaikų ir tėvų dėl kraujo ryšio atitinka „glaudumo“ kriterijų. Tai, jog ieškovų ir žuvusio sūnaus santykiai buvo artimi ir glaudūs patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, ieškovų artimi kaimynai R. S., A. R. ir J. J., kurie parodė, kad G. K. su tėvais sutarė gerai, labai dažnai lankydavosi jų namuose, teikdavo jiems visokeriopą pagalbą buityje ir ūkio darbuose. Duomenų, paneigiančių artimą ieškovų ryšį su sūnumi, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad ieškovai turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris lėmė jų sūnaus žūtį.

10Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.246-6.247 str., 6.249 str.). Tuo pačiu pažymėtina, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.)

11Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 yra nurodytos tokios nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1) traktoriaus-ekskavatoriaus privalomo vykdyti saugos ir sveikatos norminio teisės akto – AB „( - )“ ūkio transporto cecho traktoriaus-ekskavatoriaus mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos IN-29-15-32, patvirtintos technikos direktoriaus 2005-01-07, pažeidimai, kuriuos padarė pats nukentėjusysis; 2) netinkamas pavojingų darų organizavimas ir vykdymas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius 2013-01-23 rašte Nr. (37)SD-1154 nurodė, kad pirmoji akte nurodyta priežastis yra pagrindinė priežastis, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, o kitos išvardintos priežastys nelaimingą atsitikimą įtakojo (II t., b. l. 5). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįsta pripažįsta Nelaimingo atsitikimo darbe akte padarytą išvadą, jog pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo paties nukentėjusiojo neteisėti veiksmai. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 3 d. nustato, kad darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų. Pagal AB „( - )“ technikos direktoriaus 2005-01-07 patvirtintą traktoriaus-ekskavatoriaus mašinisto saugos ir sveikatos instrukciją IN-29-15-32 traktoriaus-ekskavatoriaus mašinistas privalo darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus (instrukcijos 11.1. p.), privalo būti susipažinęs, žinoti, mokėti ir išmanyti traktoriaus, ekskavatoriaus konstrukciją, eksploatacijos taisykles, techninio aptarnavimo reikalavimus (instrukcijos 29 p.). Nukentėjusiojo G. K. įvykio metu vairuoto ekskavatoriaus eksploatavimo ir techninės priežiūros vadove, kuris buvo nukentėjusiojo darbo vietoje, ką patvirtina byloje esanti fotonuotrauka (I t., b. l. 16), nurodyta „jei mašina pradeda slysti arba netenka stabilumo, nedelsiant nuleiskite kaušą ir stabdykite mašiną “ (I t., b. l. 33-37). Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas AB „( - )“ SRC mechanikas A. V., tiesiogiai matęs įvykį, parodė, kad matė, kaip ekskavatorius, važiuodamas tarp tvoros ir tvenkinio, lėtai priartėjo prie skardžio. Tuomet vairuotojas sureagavo, pasuko kaušą su savo strėle, atsirėmė į dugną, po to jis staiga pakėlė kaušą, bandė sukti į šoną ir bandė pavažiuoti, tačiau staigiai pasviręs dingo į vandenį. Iš esmės analogiškas aplinkybes dėl ekskavatoriaus mašinisto manevravimo A. V. parodė iš savo 2009-11-30 rašytiniame paaiškinime darbo inspektorei (I t., b. l. 92-93). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas AB „( - )“ SRC remonto meistras R. R. parodė, kad įvykio dieną jis, eidamas link tvenkinio, pamatė, kad ekskavatorius stovi ant pravažiavimo krašto, o kaušas buvo įleistas į vandenį. Mašinistas pakėlė kaušą ir vėl nuleido į vandenį. Tuomet ekskavatorius pradėjo slinkti šlaitu ir versdamasis įkrito į vandenį (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 66-1-1268-09, b. l. 23-24, 25). Šie duomenys patvirtina, kad G. K., žinodamas, jog mašinai pradedant slysti ar netekus stabilumo, privalo nedelsiant nuleisti kaušą ir sustabdyti mašiną, nuleido kaušą, kaip to reikalaujama ekskavatoriaus eksploatavimo ir techninės priežiūros vadove, tačiau jo nesustabdė, vėl pakėlė kaušą ir bandė atlikti manevrą, dėl ko ekskavatorius neteko stabilumo, apvirto ir nugrimzdo į vandenį. Todėl teismui nekelia abejonės, kad tokiais veiksmais nukentėjusysis pažeidė traktoriaus-ekskavatoriaus mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos IN-29-15-32 11.1. ir 29 p. reikalavimus. Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų R. R. parodymų (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 66-1-1268-09, b. l. 23-24, 25) bei jo 2010-01-05 rašytinio paaiškinimo darbo inspektorei (I t., b. l. 120), pagal jo užsakymą prie SRC dirbtuvių atvykusiam TŪC ekskavatoriaus vairuotojui G. K. jis nurodė prie tvenkinio vykti pro sieros sandėlį, palei geležinkelį ir pastatyti ekskavatorių šalia pylimo kampo, kur sumontuotas siurblys bei ten laukti jo. Tai, jog R. R. G. K. davė konkrečius nurodymus dėl nuvykimo prie tvenkinio siurblio maršruto patvirtina ir AB „( - )“ SRC šaltkalvio-remontininko A. A. 2009-12-09 rašytinis paašikinimas darbo inspektorei, kuriame pastarasis nurodė girdėjęs bei matęs, kaip R. R. aiškino ir ranka rodė G. K. važiavimo kryptį aplink sieros sandėlį (I t., b. l. 107). Duomenų, paneigiančių, jog G. K. buvo nurodytas konkretus nuvykimo iki tvenkinio maršrutas, byloje nėra. Todėl teismas, remdamasis minėtais rašytiniais įrodymais, laiko nustatytu faktą, jog nukentėjusiajam G. K. techniką užsakęs SRC remonto meistras R. R. davė žodinį nurodymą prie tvenkinio važiuoti aplink sieros sandėlį. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nukentėjusysis šio nurodymo nevykdė, prie tvenkinio važiavo kitu maršrutu, t. y. tvenkinio pylimu. Nevykdydamas šio R. R. nurodymo G. K. pažeidė traktoriaus-ekskavatoriaus mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos IN-29-15-32 9 p. nuostatas, numatančias, kad atliekant darbus pagal kitų padalinių užsakymus, darbams vadovauja darbus užsakiusio padalinio atsakingas darbuotojas, taip pat 11.5. p., įpareigojantį mašinistą vykdyti teisėtus darbdaviui atstovaujančio asmens, kitų darbdavio įgaliotų asmenų bei pareigūnų, kontroliuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, nurodymus. Akivaizdu, kad jei G. K. būtų klausęs R. R. nurodymų, nelaimingo atsitikimo darbe būtų išvengta, nes jam nebūtų buvę galimybės įvirsti į vandenį, kadangi vykstant nurodytu maršrutu jam būtų reikėję tik privažiuoti prie tvenkinio. Be to, ekskavatoriaus mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos 31 p. tiesiogiai įpareigoja mašinistą vykstant į paskirtą darbo vietą, atsižvelgiant į oro sąlygas ir kitas aplinkybes, pasirinkti saugų kelią bei greitį. Šiuo atveju darbuotojas ne tik nevykdė teisėtų nurodymų dėl kelionės maršruto, bet ir pasirinko vykti maršrutu, kuris buvo akivaizdžiai nesaugus, ką įrodo pats nelaimingo atsitikimo darbe faktas. Vertinant nukentėjusiojo veiksmus, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis šioje darbovietėje dirbo nuo 1984-11-26, ekskavatoriaus mašinisto pareigose nuo 1987 m. (I t., b. l. 18-19). Toks darbo stažas bei nukentėjusiojo amžius leidžia teigti, kad jis buvo patyręs darbuotojas ir žinojo, ar privalėjo žinoti, kaip saugiai eksploatuoti naudojamą ekskavatorių, taip pat jam puikiai turėjo būti pažįstama įmonės teritorija, saugūs keliai ir būdai pasiekti vieną ar kitą įmonės teritorijoje esančią vietą. Tačiau nukentėjusysis pats pasirinko rizikingą elgesio būdą, nes, esant galimybei bei tiesioginiam nurodymui važiuoti saugiu keliu aplink sieros sandėlį, pasirinko važiuoti rizikinga vieta, t. y. tvenkinio pylimu, taip pat, stabilizavęs pakrypusį į tvenkinio pusę ekskavatorių, turėdamas galimybę bei privalėdamas išjungti mašiną, taip galimybę išlipti iš mašinos ir eiti kviestis pagalbos, mašinos nesustabdė bei ėmėsi rizikingų manevrų, dėl ko ekskavatorius apvirto ir įkrito į vandenį. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad būtent nukentėjusiojo G. K. padaryti jam privalomo vykdyti darbų saugą reglamentuojančių norminio akto (sveikatos ir saugos instrukcijos) pažeidimai buvo tiesioginė ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe, lėmusio jo žūtį, priežastis, bei atmeta kaip nepagrįstus ieškovo atstovės argumentus, kad jokios G. K. kaltės dėl įvykio nėra.

12Minėta, jog Nelaimingo atsitikimo darbe akte kaip viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių yra nurodytas ir netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Vadovauti pavojingus darbus dirbantiems ŪTC ekskavatorių mašinistams 2009-11-28 buvo pavesta teritorijos meistrui G. B., tačiau pagal valdymo schemą traktoriaus-ekskavatoriaus mašinistai jam pavaldūs tik tada, kai tvarkoma teritorija. SRC mechanikas A. V. ir remonto meistras R. R., siekdami atstatyti normalų siurblio darbą ir tuo tikslu organizuodami pavojingus darbus - dumblo kasimą tvenkinyje - nusėsdintuve, t.y. iškasoje, gilesnėje negu 1,5 metro, neparuošė ir nepateikė darbus vykdyti atvykusiam ekskavatoriaus mašinistui G. K. darbų vykdymo rašytinės užduoties ar schemos, nepakankamai kontroliavo, kad ekskavatoriaus mašinistas G. K. vykdytų duotus žodinius nurodymus dėl nuvykimo iki tvenkinio maršruto. Įmonės lokaliniame akte-procedūroje „Procesų aptarnavimo vadyba“ PER-29-01 6.3.3.4 dalyje „Transporto ir kitos technikos paslaugų teikimo procesams tvarka“ ir 7.3 dalyje „Pavojingų darbų valdymas“ nėra konkrečiai nurodyta, kokiu būdu užtikrinamas saugus ŪTC darbininkų, atliekančių pavojingus darbus pagal kitų cechų užsakymus, darbas. Nors atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp akte nurodytų aplinkybių ir G. K. žūties nėra priežastinio ryšio, tačiau pažymėtina, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, kuris pagal CPK 197 str. 2 d. numatytas įrodymų vertinimo taisykles turi didesnę įrodomąją galią nei kiti oficialiems nepriskiriami rašytiniai įrodymai ir šiame akte nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, darbdavio, darbuotojų atstovai, atsakovo vadovas šį aktą pasirašė be pastabų, kas reiškia, kad atsakovo vadovas su tyrimo išvadomis sutiko, akto neskundė. Jeigu įmonės vadovas nesutinka su tyrimo išvadomis, jis aktą pasirašo su pastaba, o savo nuomonę išdėsto akto priede (Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 50 p.).

13Teisminio nagrinėjimo metu ieškovų atstovė kaip atsakovo neteisėtus veiksmus bei nelaimingo atsitikimo darbe priežastį nurodė tai, jog atsakovas darbams vykdyti nebuvo įrengęs tam tikslui tinkamai pritaikytų darbo sąlygų, nes iš bylos duomenų matyti, kad kelio su kietu paviršiumi iki tvenkinio siurblio nėra, tuo tarpu tarp aikštelės iki tvenkinio pievoje yra pravažinėtas keliukas, kuris eina link pylimo, kurio viršuje yra pravažiavimas, kuris yra pravažinėtas ir naudojamas, tuo tarpu jokių ženklų, draudžiančių juo važiuoti ar užtvarų, nėra, jokiose instrukcijose darbuotojams nebuvo nurodytas draudimas važiuoti šiuo pylimu, todėl nukentėjusiojo G. K. pasirinkimas važiuoti šiuo pylimu buvo tinkamas, nes kito kelio iki siurblio nėra. Teismas su šiais ieškovų atstovės nurodytais argumentais sutinka iš dalies. Visų pirma, teismas pažymi, kad negalima sutikti su tuo, jog atsakovas pažeidė darbų saugos reikalavimus, prie tvenkinio siurblio neįrengdamas tam tikslui tinkamo privažiavimo, nes priešingu atveju, tektų konstatuoti, kad visa įmonės teritorija privalo būti padengta tvirta danga tam, kad esant būtinybei į bet kurią įmonės teritorijos vietą būtų galima patekti keliu su tvirtu paviršiumi. Nagrinėjamu atveju tvenkinio dumblo kasimo darbams buvo pasitelktas būtent padidinto pravažumo ekskavatorius, leidžiantis judėti keliu ir bet kokiu paviršiumi (Ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 66-1-1268-09; b. l. 65), taigi ir pieva, kuria nukentėjusiajam būtų reikėję važiuoti iki tvenkinio siurblio, jeigu būtų vykdęs R. R. nurodymą. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-1268-09 esančiame įvykio vietos, ekskavatoriaus ir lavono apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, netoli tvenkinio esančią aikštelę ir pravažiavimą, esantį tarp teritorijos tvoros ir tvenkinio, kuriuo važiuojant ir įvyko nelaimingas atsitikimas, jungia išvažinėtas keliukas (ikiteisminio tyrimo bylos l. 3-5). Šis pievoje esantis keliukas yra pažymėtas ir ikiteisminio tyrimo byloje esančiame plane-schemoje prie įvykio vietos protokolo (ikiteisminio tyrimo bylos l. 6). Šie duomenys leidžia teigti, kad tarp teritorijos tvoros ir tvenkinio esantis pylimas ir iki šio įvykio buvo naudojamas pravažiavimui. Jokių ženklų, draudžiančių važiuoti šia vieta, taip pat eismą ribojančių užtvarų toje vietoje nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų priėmęs įsakymą ar instrukciją, draudžiančią darbuotojams šiuo pylimu važiuoti. Teismo vertinimu, būtent šios aplinkybės, t. y. draudimo važiuoti pylimu nebuvimas bei šio pylimo ankstesnis naudojimas pravažiavimui ir galėjo nulemti nukentėjusiojo pasirinkimą važiuoti rizikingu keliu, t. y. tvenkinio pylimu. Pažymėtina, kad DK 259 straipsnyje ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje darbdavio prievolė užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą apibrėžta kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas, nesiimdamas priemonių apriboti transporto priemonių eismą tvenkinio pylimu, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, imtis visų įmanomų priemonių tam, darbo aplinka būtų saugi (CK 6.246 str. 1 d., DK 260 str. 1 d.) ir šis atsakovo neteisėtas neveikimas nagrinėjamu atveju sudarė sąlygas žalai atsirasti.

14Ieškovų atstovės argumentas, kad atsakovo darbuotojas, SRC remonto meistras R. R. siurblio gedimo šalinimo darbus organizavo savavališkai, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pagal pareiginės instrukcijos 16.1. p. jis turėjo pareigą planuoti organizuoti ir vadovauti įrengimų aptarnavimo, remontui ir montavimo SRC ir SRC priklausančiose komunikacijose bendrovės teritorijoje (I t. b. l. 47-51).

15Pateiktame ieškinyje ieškovai reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo reiškė ir CK 6.270 straipsnio (atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą), numatančio atsakomybę be kaltės, pagrindu. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybė pagal CK 6.270 str. nekyla, kadangi nukentėjusysis G. K. ekskavatorių vairavo vykdydamas savo tiesioginės darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997-01-16 nutarimo Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę“ 18 p.).

16Atsižvelgdamas į visumą byloje ištirtų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra mirši darbdavio ir paties nukentėjusio kaltė. Įvertinęs nustatytas nelaimingo atsitikimo darbo priežastis bei jų įtaką įvykusiam nelaimingam atsitikimui, teismas konstatuoja, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbuotojo kaltės dydis yra 70 procentų, o darbdavio 30 procentų.

17Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad sūnaus žūtis ieškovams sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, nes žuvo artimas žmogus, su kuriuo ieškovai nuolat ir glaudžiai bendravo. Kaip nustatyta iš ieškovės K. K. paaiškinimų ir liudytojų parodymų, G. K. daugiausiai iš visų ieškovų vaikų rūpinosi savo tėvais, teikė didžiausią pagalbą ūkio ir buities darbuose. Neabejotina, kad sūnaus žūtis sukėlė sunkias pasekmes, kadangi žmogaus gyvybė yra neįkainojama vertybė, o mirtis - negrįžtamas procesas.

18Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes. Pagal įstatymą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Paties darbuotojo padarytas šiurkštus darbų saugos norminių aktų pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas kaip vienas iš kriterijų, reikšmingų vertinant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 str.).

19Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors ieškovų ir žuvusio sūnaus santykiai buvo artimi ir glaudūs, tačiau įvertindamas tai, kad sūnus po pagrindinės mokyklos baigimo gyveno atskirai nuo tėvų, jau daug metų gyveno santuokoje ir buvo sukūręs savo šeimą, dėl ko teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovų ir sūnaus santykiai buvo ypatingai artimi ir glaudūs, taip pat tai, kad pagal teismo nustatytas proporcijas didžioji kaltė dėl nelaimingo atsitikimo darbe tenka pačiam darbuotojui, sprendžia, kad po 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimas kiekvienam iš ieškovų atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 str.).

20Ieškovai atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), todėl iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybei priteistina 1800 Lt žyminio mokesčio, taip pat visos byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 40,72 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d., 5 d.).

21Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 268 str., 270 str., 282 str., teismas

Nutarė

22Ieškinį tenkinti iš dalies.

23Priteisti ieškovams K. K., a. k. ( - ) ir L. K., a. k. ( - ) iš atsakovo AB „( - )“, į. k. ( - ), po trisdešimt tūkstančių (30 000) litų neturtinės žalos atlyginimo.

24Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

25Priteisti iš atsakovo AB „( - )“, į. k. ( - ), bylinėjimosi išlaidas valstybei: vieną tūkstantį aštuonis šimtus (1800) litų žyminio mokesčio ir keturiasdešimt (40) litų ir 72 centus pašto išlaidų (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

26Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 3. Ieškovai K. K. ir L. K. pateiktu ieškiniu prašo priteisti kiekvienam iš... 4. Atsakovas AB „( - )“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė netenkinti... 5. Teismo posėdžio metu ieškovė K. K. ir ieškovų atstovė adv. adv. R. R.... 6. Atsakovo AB „( - )“ atstovė teismo posėdžio metu palaikydama atsiliepime... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Ieškovės K. K. ir ieškovų bei atsakovo atstovių paaiškinimų, byloje... 9. Ieškovai K. K. ir L. K. prašo priteisti dėl sūnaus žūties, įvykusios... 10. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama.... 11. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 yra nurodytos tokios nelaimingo... 12. Minėta, jog Nelaimingo atsitikimo darbe akte kaip viena iš nelaimingo... 13. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovų atstovė kaip atsakovo neteisėtus... 14. Ieškovų atstovės argumentas, kad atsakovo darbuotojas, SRC remonto meistras... 15. Pateiktame ieškinyje ieškovai reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo... 16. Atsižvelgdamas į visumą byloje ištirtų aplinkybių, teismas daro išvadą,... 17. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą neturtinė žala – tai asmens... 18. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad... 19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors ieškovų ir žuvusio sūnaus... 20. Ieškovai atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), todėl iš... 21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 268... 22. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 23. Priteisti ieškovams K. K., a. k. ( - ) ir L. K., a. k. ( - ) iš atsakovo AB... 24. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 25. Priteisti iš atsakovo AB „( - )“, į. k. ( - ), bylinėjimosi išlaidas... 26. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno...