Byla 3K-3-351/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. P. ir V. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. P. ir V. M. ieškinį atsakovui AB „Karigė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai nurodė, kad jų motina P. M. dirbo pas atsakovą AB ,,Karigė“ medienos gaminių apdailininke. 2005 m. kovo 21 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu ji mirė darbo vietoje apsinuodijusi smalkėmis. Valstybinė darbo inspekcija 2005 m. birželio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatavo, kad atsakovas yra atsakingas už saugių darbo sąlygų pažeidimą, kuris lėmė P. M. mirtiną sužalojimą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Kadangi darbdavys nesudarė saugių darbo sąlygų, tai jo kaltė preziumuojama. Atsakovas ieškovams dėl motinos mirties atlygino turtinę žalą: išmokėjo 3000 Lt laidojimo pašalpą, atlygino transporto ir gedulingų pietų išlaidas – 1435 Lt, mokėjo vienerius metus kas mėnesį vidutinio žuvusiojo darbo užmokesčio dydžio pašalpą. Tačiau ieškovams yra padaryta ir didelė neturtinė žala. Dėl motinos mirties jie patyrė didelį stresą, išgyveno dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Šią žalą jiems DK 250 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio pagrindu turi atlyginti atsakovas.

5Ieškovai prašė priteisti jiems iš atsakovo po 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 19 d. ieškinį atmetė.

8Teismas nurodė, kad DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Tai reiškia, kad DK 250 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į Civilinį kodeksą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, tačiau ji atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą reglamentuoja CK 6.284 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Toks šio straipsnio taikymo ribų apibrėžimas nereiškia, kad jo nuostatos netaikomos visais atvejais, kai asmuo yra apdraustas socialiniu draudimu. Žuvusioji P. M. buvo drausta šiuo draudimu. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas nereglamentuoja atsakomybės už neturtinę žalą. Dėl to neturtinė žala gyvybės atėmimo atveju turi būti atlyginama, remiantis CK 6.284 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje yra apibrėžti asmenys, turintys teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ir tai – asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Ieškovai yra pilnamečiai suaugę žuvusiosios vaikai, turintys atskiras šeimas, motinos mirties dieną nebuvo jos išlaikomi ir neturėjo teisės gauti išlaikymą, todėl neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad neturtinė žala vaikams (nors jie ir būtų suaugę) po nukentėjusiojo mirties turėtų būti atlyginama visais atvejais, nes tai nustatyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. kovo 15 d. priimtos rezoliucijos Nr. (75)7 19 punkte. Teismas nurodė, kad šia rezoliucija rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – pačioms savo įstatymuose nustatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Dėl to Lietuvos Respublikos įstatymai, kuriuose yra įtvirtinta ne paties nukentėjusiojo, bet asmenų, susijusių su šiuo nukentėjusiu asmeniu, teisė į neturtinės žalos atlyginimą taikytini tiesiogiai. Įstatymų leidėjas CK 6.284 straipsnyje įtvirtinęs tokius asmenis įgyvendino nurodytos rezoliucijos rekomendacijas pačiam nustatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Taigi įstatymo nenustatyta suaugusių darbingų vaikų teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe žuvus tėvams, todėl ieškinys atmestinas.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

10Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad ginčo santykiui taikytinos CK 6.284 straipsnio nuostatos, nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Šio straipsnio 1 dalyje aiškiai apibrėžti asmenys, turintys teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ir šioje ar kitose teisės normose nenustatyta neišlaikomiems mirusiųjų asmenų vaikams teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovai, būdami pilnamečiai darbingi asmenys, nebuvo mirusios P. M. išlaikomi ir neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą po jos mirties. Teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo ir darbų saugos bei sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, todėl egzistuoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies sąlyga, nustatanti neturtinės žalos, atsiradusios dėl nusikaltimo, atlyginimą visais atvejais. Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 6.250 straipsnyje išdėstytos bendrosios neturtinės žalos taisyklės, o asmenų, turinčių teisę į neturtinę žalą po nukentėjusiojo mirties, klausimas šioje normoje neaptartas. Be to, ieškinys pareikštas ne dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir ne nusikaltimą padariusiam asmeniui.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, jų ieškinį dėl 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo patenkinti. Kasatoriai nurodė šiuos argumentus:

131. Teismai ginčo santykiui be pagrindo taikė CK 6.284 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai netaikė CK 6.250 ir(ar) 6.283 straipsnių nuostatų.

14Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas leidžia teigti, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi visi asmenys, neišskiriant asmenų grupę iš kitų asmenų ir suteikiant jiems atitinkamą privilegiją, nes tiek nepilnamečiui ar nedarbingam išlaikytiniui, tiek ir pilnamečiui darbingam asmeniui yra vienodai skausminga artimo žmogaus netektis.

15Apeliacinės instancijos teismas netaikė CK 6.250 straipsnio nuostatų, nes, jo nuomone, jose yra išdėstytos bendrosios neturtinės žalos taisyklės, o asmenų, turinčių teisę į neturtinę žalą po nukentėjusiojo mirties, klausimas detalizuotas CK 6.284 straipsnyje. Kasatorių manymu, CK 6.250 straipsnio 1 dalies norma nėra blanketinė ir ji taikytina visiems neturtinę žalą patyrusiems asmenims, nes straipsnyje nenurodytas asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sąrašas. Šio straipsnio pagrindu neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Ieškovų motinos mirtį lėmė tai, kad atsakovas šiurkščiai pažeidė saugos darbe norminius aktus. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe buvo iškelta baudžiamoji byla ir šios civilinės bylos nagrinėjimo metu tebevyko ikiteisminis tyrimas. Tai leidžia teigti, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu egzistavo CK 6.250 straipsnio 2 dalies normos taikymo sąlyga – nukentėjusiosios gyvybės atėmimas dėl nusikaltimo. Tokiu atveju neturtinės žalos atlyginimas galimas tik esant įsiteisėjusiam apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriuo konstatuojamas įvykdyto nusikaltimo, lėmusio asmens gyvybės atėmimą, faktas. Dėl to teismai privalėjo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sustabdyti civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimą.

16Teismai taip pat turėjo vertinti ir analizuoti, ar nagrinėjamam ginčui neturėjo būti taikytos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, suluošinus fizinį asmenį ar kitaip sužalojimus jo sveikatą, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Akivaizdu, kad dėl ieškovų motinos mirties yra kaltas atsakovas, o ieškovai dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, kurie neabejotinai turėjo įtakos jų sveikatai.

172. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iš esmės analogiškoje, kaip ir ginčo atveju, situacijoje suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

18Daugiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriose pasisakyta dėl neturinės žalos priteisimo nukentėjusio asmens artimiems giminaičiams, yra priimta bylose dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo. Bylose nurodytos faktinės aplinkybės nėra identiškos, tačiau iš esmės analogiškos situacijai, kuriai esant kasacinis teismas suformavo teisės aiškinimo ir taikymo taisykles: pvz., civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005 neturtinė žala buvo priteista nukentėjusio asmens pilnamečiams vaikams; civilinėse bylose Nr. 3K-3-174/2005, Nr. 3K-7-159/2005, Nr. 3K-3-509/2005, Nr. 3K-3-626/2005 ir kt. neturtinė žala buvo priteista nukentėjusio asmens motinai ar tėvams.

19Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teismai pagrįstai ginčo santykiui taikė CK 6.284 straipsnio normą ir atmetė ieškinį, nes ieškovai neatitinka šios normos sąlygų. Kasatoriai nepagrįstai plečiamai aiškina CK 6.250 straipsnio normą. Ši yra blanketinė ir nukreipia į kitas normas, nustatančias neturtinės žalos atlyginimo konkrečius atvejus. Teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo nelaimingo atsitikimo darbe atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2005 m. birželio nutarimu yra suformuota ir vienoda. Teismai nenukrypo nuo šio nutarimo išaiškinimų.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

222005 m. kovo 21 d. AB ,,Karigė“ įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo bendrovės darbuotoja P. M. Valstybinės darbo inspekcijos komisija nustatė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, jog atsakovas pažeidė teisės aktų bei norminių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Žuvusi darbuotoja buvo drausta nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, todėl jos nedarbinga motina gavo vienkartinę draudimo išmoką. Ieškovai E. Poškienė ir V. Marinas yra žuvusios darbuotojos pilnamečiai ir darbingi vaikai. Jiems AB ,,Karigė“ sumokėjo dėl motinos mirties atsiradusią turtinę žalą. Ieškovai prašo priteisti jiems iš AB ,,Karigė“ 80 000 Lt neturtinę žalą.

23V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje Nr. (75)7 rekomenduota šalių įstatymuose numatyti nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeimyninius santykius su mirusiuoju iki pat jo mirties.

25Neturtinės žalos pasireiškimo būdai, jos atlyginimo atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnyje. Jame nurodytas nebaigtinis neturtinės žalos atlyginimo atvejų sąrašas, o asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sąrašo jame nenustatyta.

26Asmenims civilinės teisės atsiranda įstatymų numatytais pagrindais (CK 1.136 straipsnio 1 dalis). Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinės teisės įstatymų nustatyta tvarka yra ginamos teisme (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Jeigu civilinė teisė yra pažeista padarant neturtinę žalą, tai teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant padarytą neturtinę žalą (CK 6.138 straipsnio 6 punktas). Asmens civilinės teisės ar jų įgyvendinimas gali būti ribojami įstatymu ar įstatymų pagrindu teismo, jeigu toks ribojimas būtinas svarbioms vertybėms ginti (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Įstatymas, ribojantis civilines teises, turi būti aiškus. Tuo atveju, kai nacionalinės teisės nuostatos yra neaiškios, jos gali būti aiškinamos atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės nuostatas.

27CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju atsiranda teisė į neturtinės žalos atlyginamą. Aiškinant ir taikant CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 19 punkto nuostatas, taip pat į civilinio teisinio reglamentavimo metodą.

28Bylą nagrinėję teismų aiškinimai, kad pilnamečiai mirusiojo vaikai neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, pagrįsti iš esmės nacionaliniu reglamentavimu – CK 6.284 straipsnio 1 dalimi, kurios nuostatos be pagrindo suprastos kaip ribojančios kitų asmenų teises į neturtinės žalos atlyginimą. Teismai ne visiškai teisingai įvertino Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 rekomendacijos reikšmę nacionalinei teisei. Ji nėra privaloma įstatymų leidėjui, bet į jos nuostatas teismai, aiškindami nacionalines teisės normas, gali atsižvelgti (CPK 3 straipsnio 5, 6 punktai).

29CK 6.284 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantis asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Šioje normoje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas.

30Atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 19 punkte suformuluotą teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančio asmens santykių pobūdį, kad santykiai turi būti tikrai draugiški iki mirties – Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra formuojama praktika, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Nurodytą kriterijų atitinkantys santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu. Ši praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bylose dėl neturtinės žalos priteisimo asmens gyvybės atėmimo atveju (pvz., EŽTT 2007 m. sausio 12 d. sprendimu byloje E. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimas Nr. 60272/00) pilnamečiui sūnui dėl tėvo ir kitų šeimos narių žūties priteista neturtinės žalos piniginė kompensacija).

31Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą kaip ribojančią ieškovų teisę į neturtinės žalos atlyginimą, be pagrindo nesivadovavo konstituciniu žalos atlyginimo principu, netaikė CK 1.136 straipsnio nuostatų dėl civilinių teisių atsiradimo pagrindo žalos padarymo atveju, CK 1.137, 1.138 straipsnių nuostatų dėl civilinių teisių gynimo. Šie pažeidimai yra pagrindas teismų sprendimui ir nutarčiai panaikinti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

32Kadangi teismai nenagrinėjo neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir jos dydžio nustatymo klausimų, tai byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Nagrinėjant bylą iš naujo ir sprendžiant klausimą dėl ieškovų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, turi būti įrodinėjama, ar tarp pilnamečių vaikų ir motinos santykiai iki pat mirties buvo glaudūs, artimi, o iš to galima išvada, kad šiems asmenims padaryta neturtinė žala. Įrodinėjant šį faktą turėtų būti laikomasi nuostatos, kad santykiai tarp vaikų ir tėvų dėl kraujo ryšio atitinka „glaudumo“ kriterijų. Asmuo, kuris ginčo nagrinėjimo metu tvirtina priešingai, šią aplinkybę privalo įrodyti (CPK 178 straipsnis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 3 dalimi, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

34Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai nurodė, kad jų motina P. M. dirbo pas atsakovą AB ,,Karigė“... 5. Ieškovai prašė priteisti jiems iš atsakovo po 40 000 Lt neturtinės žalos... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 19 d. ieškinį atmetė.... 8. Teismas nurodė, kad DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad ginčo santykiui taikytinos CK... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį,... 13. 1. Teismai ginčo santykiui be pagrindo taikė CK 6.284 straipsnio nuostatas ir... 14. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas... 15. Apeliacinės instancijos teismas netaikė CK 6.250 straipsnio nuostatų, nes,... 16. Teismai taip pat turėjo vertinti ir analizuoti, ar nagrinėjamam ginčui... 17. 2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iš esmės... 18. Daugiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriose pasisakyta dėl... 19. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo teismų sprendimą ir... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 22. 2005 m. kovo 21 d. AB ,,Karigė“ įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu... 23. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis... 25. Neturtinės žalos pasireiškimo būdai, jos atlyginimo atvejai, žalos dydžio... 26. Asmenims civilinės teisės atsiranda įstatymų numatytais pagrindais (CK... 27. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio... 28. Bylą nagrinėję teismų aiškinimai, kad pilnamečiai mirusiojo vaikai neturi... 29. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti asmenys, kurie turi teisę į... 30. Atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d.... 31. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad bylą... 32. Kadangi teismai nenagrinėjo neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir jos... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą ir Lietuvos... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...