Byla 2-3807-223/2016
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė, sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei, dalyvaujant ieškovui J. T. , jo atstovei advokatei Dianai Balčiūnienei, atsakovui R. T., jo atstovei advokatei Ingai Radinienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Nustatė

2Ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaiko pilnai ir prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam ir atsakovui R. T. priklausantį turtą- butą su rūsiu UN ( - ), pastate UN ( - ), 1A5b , adresu ( - ), priteisiant atsakovui ieškovui priklausančias 41/200 dalis šio buto, o ieškovui iš atsakovo priteisiant 4 079,50 EUR piniginę kompensaciją už 41/200 dalis šio buto.

3Ieškovas paaiškino, kad ginčo buto dalį įgijo paveldėjimo būdu, tačiau bute negyvena, jau maždaug metai laiko bute gyvena vienas atsakovas. Atsakovas jo į butą neįleidžia, yra pakeistos spynos, butas užrakintas. Kelis kartu mėgino patekti į butą vienas ir taip pat su policijos pagalba, bet nepavyko to padaryti. Nors bute negyvena ir juo nesinaudoja, moka mokesčius už savo buto dalį ( AB „Panevėžio energija“, AB „Panevėžio butų ūkis“). Su atsakovu normaliai bendrauti nepavyksta, iškart kyla konfliktas, apsižodžiaujama. Dėl įtemptų santykių su atsakovu gyventi viename bute būtų neįmanoma. Jis gyvena savo bute ( - ), kartu su sutuoktine, sūnumi 18-os metų ir dukra 17-os metų. Sutiktų, kad atsakovas piniginę kompensaciją jam išmokėtų per 6 mėnesius. Nesutinka, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, nes, jo žiniomis, atsakovas dirba papildomai ir gauna pajamas, turi du garažus. Galėtų iš atsakovo nupirkti jo buto dalį, išmokant pinigus per ilgesnį laikotarpį.

4Ieškovo atstovė ieškinį palaiko ir prašo tenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas negali naudotis savo nuosavybe, nes ieškovo santykiai su atsakovu yra įtempti. Natūra atidalinti ginčo butą nėra galimybės, nes ieškovo turimą buto dalis yra maža ir nėra tokių patalpų, nes praktiškai ieškovo dalis sudaro tik kambario dalį. Ieškovui būtų nuostolinga, jei atsakovas piniginę kompensaciją jam mokėtų dalimis.

5Atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

6Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo bute jis gyvena vienas, ieškovas turi savo 3-jų kambarių butą, kuriame ir gyvena. Jis moka mokesčius už savo buto dalį, ieškova - už savo buto dalį. Normaliai bendrauti su ieškovu neišeina, nes kyla konfliktai. Nenorėtų, kad ieškovas kartu gyventų ginčo bute, nes santykiai labai konfliktiški, svetimo žmogaus savo bute nepageidauja, nežino kokių nemalonumų iš ieškovo laukti. Sutiktų sumokėti 3000 EUR kompensaciją ieškovui už buto dalį, iškart sumokant 1000 EUR ( pasiskolintų iš draugo), o likusią sumą sumokant per 2 metus. Sutinka, kad viso ginčo buto vertė yra 19 900 EUR. Visos sumos iškart sumokėti negali dėl sunkios turtinės padėties, nes uždirba vidutiniškai 340 EUR per mėnesį, skolų ir išlaikytinių neturi. Nuosavybės teise turi jau minėtą buto dalį, du garažus (iš jų vienas metalinis) ir automobilį VW PASSAT 1997 metų gamybos. Pripažįsta, kad pakeitė buto spynas kad ieškovas negalėtų patekti į butą.

7Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys atmestinas, nes kompensacijos suma yra aiškiai per didelė. Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis ieškovui priklauso tik 20,49 proc. buto, todėl matematiškai skaičiuoti buto vertę negalima, nes tokia maža buto dalis ( nesudaro net 1- o kambario) pagal rinkos vertę yra pigesnė nei matematinis skaičiavimas. Priteisus iš atsakovo ieškovo prašomą kompensaciją, šis negalėtų jos išmokėti dėl savo turtinės padėties, turimas atsakovo turtas yra nelikvidus. Primesti nuosavybę atsakovui prieš jo valią nėra pagrindo.

8Ieškinys tenkintinas pilnai.

9Byloje nustatyta, kad trijų kambarių butas, esantis ( - ) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams: ieškovui J. T. priklauso 41/200 buto dalys, atsakovui R. T. priklauso 159/200 buto dalys. Tai patvirtina pridedamas Nekilnojamojo turto registro išrašas( b. l. 4 ).

10Nuosavybės teisės objektas gali priklausyti nuosavybės teise keliems bendraturčiams (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str. ). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.

11Kaip jau minėta, pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimo nereikalaujama, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. CK 4.80 str. 2 d. nustatyta, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

12CK 4.80 str. 2 d. tiesiogiai nenurodyta, kuris iš bendraturčių – atidalijimo siekiantis, kitas bendraturtis ar bet kuris iš jų – gauna kompensaciją pinigais. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.80 str. 2 d. kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

13Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).

14Vadovaujantis CK 4.75 str. įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (LAT 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).

15CK 4.80 str. 2 d. nustatytos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos, pagal kurias prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Iš bylos medžiagos matyti, jog atidalijimas natūra, taip, kad ieškovas ir atsakovas netrukdomai galėtų naudotis jiems priklausančiu turtu, yra negalimas, ginčo atveju neįmanoma 3 –jų kambarių butą padalinti be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kadangi jį padalijus pagal šalims tenkančias nuosavybės dalis, nėra galimybės atidalinti bendro naudojimo patalpų (virtuvės, vonios, koridoriaus ir kt.), o įrengti atskiras šios paskirties patalpas nėra galimybių. Iš buto plano akivaizdu, kad jame suformuoti du atskirus savarankiškus nuosavybės teisės objektus – atskiras, neturinčias bendrų patalpų buto dalis, t. y. faktiškai du atskirus butus nėra jokios realios galimybės. Pažymėtina, kad atsakovas ir neteikė jokio projekto, pagal kurį būtų galima pertvarkyti 3-jų kambarių su bendro naudojimo patalpomis butą į du atskirus turtinius vienetus . Be to, toks pertvarkymas iš esmės būtų žalingas turto paskirčiai, nes ginčo patalpos yra gyvenamosios, dėl kurių pertvarkymo galėtų būti neracionaliai ir ne pagal paskirtį panaudotas buto gyvenamasis plotas (pvz. jį panaudojant kitos paskirties patalpų įrengimui). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui nuosavybės teise priklauso tik 41/200 dalys buto, o atsakovui 159/200 dalys buto. Taigi, ieškovo dalis ( 9,42 m2 gyvenamojo ploto ) bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra ant tiek maža, kad net nesudaro vieno kambario ploto. Tą aplinkybę pripažino tiek ieškovas , tiek atsakovas. Be abejo naudotis tokia maža dalimi natūroje neįmanoma.

16Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad ieškovo ir atsakovo santykiai jau kuris laikas yra gana priešiški, kyla pastovūs konfliktai, teismo posėdžio metu jie nurodė, kad gyventi kartu viename bute negalėtų. Šiuo metu ieškovas realiai negali naudotis jam priklausančia buto dalimi, nes bute gyvena vienas atsakovas, kuris pats pripažino jog yra pakeitęs durų spyną ir ieškovas patekti į butą negali, o mėginant ieškovui patekti į butą, iškart kyla konfliktas. Taigi, bylos duomenimis, šalių tarpusavio santykiai yra tiek konfliktiški, kad akivaizdu, jog tik visiškas ginčo buto atidalinimas geriausiai užtikrintų bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą, priešingu atveju nebūtų išspręstas šalių ginčas dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo , šalys be trukdžių negalėtų naudotis bendrąja daline nuosavybe .Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog gyvena kitame nuosavybės teise valdomame bute ( - ), kuriame dar gyvena ir jo sutuoktinė bei du vaikai. Taigi, esant tokiai situacijai, kai ieškovo šeima susideda iš 4-ių asmenų, realiai šeima net ir negalėtų gyventi ginčo bute dėl per mažos ieškovui tenkančios buto dalies. Taigi, ieškovui asmeniniam faktiniam gyvenimui ginčo butas nėra būtinybė. Tuo tarpu atsakovas kito būsto neturi, jis realiai gyvena ginčo bute ir naudojasi visu butu. Taigi, šiuo atveju laikytina nustatytu, kad atsakovas turi didesnį interesą ir jo interesas yra esminis naudoti gyvenamąją patalpa natūra, nes jam priklausanti buto dalis yra jo vienintelė gyvenamoji patalpa, kito gyvenamojo būsto atsakovas neturi. Pažymėtina, kad ieškovas nurodė ( ir tai pripažino atsakovas), kad ieškovas moka mokesčius už jam tenkančią buto dalį, nors faktiškai savo nuosavybe naudotis negali. Tokia situacija , manytina, pažeidžia ieškovo, kaip savininko interesus ( iš jo atimta viena iš CK 4.37 str. įtvirtintų nuosavybės teisių- naudoti nuosavybės teisės objektą ) ir teisingumo bei sąžiningumo principus ( CK 1.5 str. ). Tokia situacija negali būti toleruojama.

17Kas liečia piniginę kompensaciją , tai šiame kontekste LAT yra išaiškinęs, kad CK 4.80 str. 2 d. normos, kai bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir CK 4.93 str. nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis, todėl priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, ir kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Taigi, nustačius tam tikras išimtinį atvejį apibūdinančias faktines aplinkybes, teismas gali atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisdamas bendraturčiui kompensaciją pinigais, nors dėl to nėra bendraturčio sutikimo. Teismas, įvertindamas šiuos teismų praktikoje suformuotus CK 4.80 str. 2 d. įtvirtintų normų taikymo reikalavimus, bei atsižvelgdamas į bylos faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad laikantis protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros ieškovo siūlomas atidalijimo būdas, išmokant ieškovui kompensaciją, o jam priklausančią buto dalį perleidžiant atsakovui , yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, nes dėl jau minėtų priežasčių atidalinimas natūra nėra galimas. Visų pirma, kaip matyti, bylos nagrinėjimo metu atsakovas kategoriško nusistatymo dėl kompensacijos jam priteisimo neišreiškė, o nesutikimą su išmokėtinos kompensacijos dydžiu grindė savo sunkia turtine padėtimi ir , jo nuomone, per didele kompensacijos suma. Kas liečia atsakovo turtinę padėtį, tai manytina, kad jo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad jis neišgalėtų mokėti kompensacijos ieškovui, kuri nėra tokia jau didelė, t. y. atsakovo vidutinės pajamos yra apie 330 EUR per mėnesį, jis nuosavybės teise turi du garažus, automobilį, kaip pats nurodė, išlaikytinių ir įsiskolinimų neturi. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko išmokėti ieškovui 3000 EUR kompensaciją už butą, iš karto sumokant 1000 EUR, o 2000 EUR sumokant per ilgesnį laiką. Iš tokios atsakovo pozicijos, teismas daro išvadą, kad atsakovas realiai gali ir sutiktų sumokėti kompensaciją ir tai nepažeidžia jo teisių, nes išmokant kompensaciją ieškovui, atsakovas nuosavybės teise įgyja nemažos vertės turtą- visą ginčo butą, kuris yra 3-jų kambarių, ir esant buto savininko norui ( turint omeny, kad atsakovas bute gyvena vienas) gali nešti tam tikras pajamas ( pvz. nuoma), kurias būtų galima panaudoti kompensacijos išmokėjimui ar pragyvenimui. Be to, atsakovas galėtų imtis ir aktyvesnių veiksmų ieškant piniginių lėšų kompensacijos išmokėjimui ( pvz. galėtų pasinaudoti banko paskola). Įvertinus faktinę padėtį, šiuo metu atsakovo, kaip savininko teisės yra įgyvendinamos pilna apimtimi ( gyvena vienas ginčo bute, moka tik už dalį buto, kas jam iš esmės patogu), o ieškovo interesai nepateisinamai ignoruojami. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo sąžiningo pasiūlymo kaip išspręsti ginčą, teismui taip ir nepateikė, o ieškovas pasiūlė ir kitą ginčo sprendimo būdą, t. y. sutiktų išpirkti ginčo butą iš atsakovo, tačiau šis nesutiko.

18Kas liečia piniginės kompensacijos dydį, tai nors atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kompensacija yra per didelė, tačiau savo teiginio nepagrindė, o apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie neva mažesnę ieškovo buto dalies vertę, tačiau jokio savo paskaičiavimo ar kitų įrodymų nepateikė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad viso ginčo buto vertė bylos nagrinėjimo metu yra 19 900 EUR. Kaip jau minėta, atsakovas šią aplinkybę paneigiančių įrodymų ir savo paskaičiavimo nepateikė, teismo posėdžio metu su šia viso buto verte ( 19 900 EUR) sutiko. Taigi, atsakovas savo atsikirtimų šioje dalyje neįrodė, todėl sutiktina su ieškovo paskaičiuota jo dalies turto verte- 4079,50 EUR , kuri yra pagrįsta ir paskaičiuota VĮ Registrų centras duomenimis ( CPK 178-179 str.) . Atkreiptinas dėmesys, kad vertinus atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytus atsikirtimus, teismo 2016-06-01 nutartimi ( b. l. 24-25) nurodė, jog jis privalo įrodyti aplinkybę, kad ieškovo nurodyta piniginė kompensacija neatitinka tikrosios vidutinės buto ( atidalinamos dalies) rinkos vertės . Taigi, realiai atsakovas galėjo kreiptis dėl ginčo buto dalies įvertinimo pas specialistus, tačiau to nepadarė ir jokių papildomų įrodymų teismui nepateikė. Taigi, ieškovas įrodė aplinkybę dėl buto dalies rinkos vertės ir ji laikytina teisinga ir pagrįsta. Atsakovas gali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. CPK 284 str. 1 d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

19Teismo įsitikinimu , atsižvelgiant į ieškovo sutikimą ir norint suteikti atsakovui tam tikrą laiką piniginei kompensacijai išmokėti, yra tikslinga taikyti CPK 284 str. nuostatas ir sprendimo vykdymą atidėti 6-iems mėnesiams ( CPK 284 str.). Manytina , kad toks terminas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų.

20Dėl nurodyto teismas, vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jau anksčiau minėtomis CK normomis , konstatuoja, kad susiklosčiusioje situacijoje ieškovo pateiktas problemos sprendimo būdas yra geriausiai atitinkantis šalių interesus, yra faktiškai, techniškai ir procedūriškai įmanomas, todėl ieškinys tenkintinas pilnai.

21Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Todėl remiantis CPK 93 str. 1 d. nuostatomis iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 280 EUR už advokato pagalbą jų nemažinant, 41 EUR žyminio mokesčio, viso – 321 EUR bylinėjimosi išlaidų.

22Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 4 EUR teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str. teismas

Nutarė

24Ieškinį tenkinti pilnai.

25Atidalinti šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą turtą 3-jų kambarių butą su rūsiu, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), tokia tvarka – atsakovo R. T., a.k. ( - ), nuosavybėn perleisti ieškovo J. T., a.k. ( - ) valdomas 41/200 dalis buto, atsakovui R. T., a.k. ( - ), sumokant ieškovo J. T., a.k. ( - ) naudai , piniginę kompensaciją už jo buto dalį pagal turto rinkos vertę, t.y. 4 079,50 EUR ( keturis tūkstančius septyniasdešimt devynis eurus 50 ct) , kompensaciją sumokant per 6-is mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

26Priteisti iš atsakovo R. T., a.k. ( - ), 321 EUR ( tris šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. T., a.k. ( - ) naudai.

27Priteisti iš atsakovo R. T., a.k. ( - ) , 4 EUR (keturis eurus) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

28Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė... 2. Ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaiko pilnai ir prašo atidalyti iš... 3. Ieškovas paaiškino, kad ginčo buto dalį įgijo paveldėjimo būdu, tačiau... 4. Ieškovo atstovė ieškinį palaiko ir prašo tenkinti bei priteisti iš... 5. Atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.... 6. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo bute jis gyvena vienas,... 7. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys atmestinas, nes... 8. Ieškinys tenkintinas pilnai.... 9. Byloje nustatyta, kad trijų kambarių butas, esantis ( - ) bendrosios dalinės... 10. Nuosavybės teisės objektas gali priklausyti nuosavybės teise keliems... 11. Kaip jau minėta, pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę... 12. CK 4.80 str. 2 d. tiesiogiai nenurodyta, kuris iš bendraturčių –... 13. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų... 14. Vadovaujantis CK 4.75 str. įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės... 15. CK 4.80 str. 2 d. nustatytos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės... 16. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad ieškovo ir atsakovo santykiai... 17. Kas liečia piniginę kompensaciją , tai šiame kontekste LAT yra... 18. Kas liečia piniginės kompensacijos dydį, tai nors atsakovas ir jo atstovė... 19. Teismo įsitikinimu , atsižvelgiant į ieškovo sutikimą ir norint suteikti... 20. Dėl nurodyto teismas, vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo,... 21. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su... 22. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 4 EUR teismo turėtų... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str. teismas... 24. Ieškinį tenkinti pilnai.... 25. Atidalinti šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą turtą... 26. Priteisti iš atsakovo R. T., a.k. ( - ), 321 EUR ( tris šimtus dvidešimt... 27. Priteisti iš atsakovo R. T., a.k. ( - ) , 4 EUR (keturis eurus) išlaidų... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...