Byla e2A-416-267/2015
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-396-856/2015 pagal ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė G. V. įmonė „Šoklys“ kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl 2600,00 Lt skolos ir 733,17 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio mėnesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 38,00 Lt žyminio mokesčio, 750,00 Lt išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti priteisimo iš atsakovo D. M., remiantis 2014-03-31 PVM sąskaita faktūra Nr. SOK0185634, prašė nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka.

5Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas.

6Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais prašė 2014 m. spalio 1 d. preliminaraus sprendimo dalį dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti. Nurodė, kad su skolos dydžiu sutinka ir įsipareigojo ją apmokėti iki 2014-11-01, tačiau manė, jog ieškovės prašomos priteisti 5 % mėnesinių palūkanų dydis yra neprotingai didelis. Teigė, kad pasirašydamas ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą tik patvirtino, jog priėmė sąskaitoje nurodytus naftos produktus, bet nesitarė nei dėl palūkanų taikymo, nei dėl jų dydžio, juo labiau, ieškovė jo net neinformavo apie įrašą sąskaitoje dėl palūkanų. Todėl, atsakovo nuomone, toks įrašas negali būti pripažintas kaip patvirtinantis šalių susitarimą. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus prašė Radviliškio rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir papildomai priteisti ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad PVM sąskaitoje faktūroje 5 % mėnesinių palūkanų dydis už pavėluotą apmokėjimą įrašytas paryškintu šriftu, atsakovas, priimdamas prekes, sąskaitą pasirašė, taip sutikdamas su visomis sutartinių santykių sąlygomis. Pažymėjo, jog abi šalys yra pelno siekiantys ūkio subjektai, juos sieja komerciniai santykiai, todėl ilgų mokėjimo atidėjimo už pateiktas prekes terminų nustatymas, ieškovei negaunant už tai jokio atlygio, pažeistų ne tik šalių interesų pusiausvyrą, bet ir ieškovės interesus.

7II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

8Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2014-12-19 sprendimu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. preliminarų sprendimą pakeitė – priteisė iš atsakovo D. M. 6 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 2600 Lt (753,02 EUR) sumos, nuo 2014-03-31 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto termino atsiskaityti pabaigos iki 2014-12-03, ir 798,89 Lt (231,37 EUR) bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. V. įmonei „Šoklys“. Teismas konstatavo, kad teisiniu požiūriu PVM sąskaita faktūra negali būti savaime prilyginama pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.162 str. 2 d., 6.167 str., 6.173 str. prasme, kaip ją traktuoja ieškovė, negali jos atstoti ir civiliniu teisiniu atžvilgiu, negali šalių įpareigoti kaip sutartis, kuri šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Nurodė, kad PVM sąskaita faktūra tik patvirtina patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau nenustato šių santykių pobūdžio ir turinio, PVM sąskaitoje faktūroje negalima numatyti nei baudų, nei delspinigių, nei palūkanų, nes tai gali būti nustatoma tik įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu (CK 6.71 str. 1 d., 6.210 str.). Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai plečiamai aiškina PVM sąskaitos faktūros, įtvirtintos įstatyme, kaip mokestinio buhalterinio (ūkinių operacijų apskaitos) pirminio dokumento, turinį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nuo pat PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto atsiskaityti termino pabaigos dienos beveik pusę metų atsakovui jokių pretenzijų nereiškė, nesiuntė raginimų apmokėti įsiskolinimą, taip pati didindama vienašališkai į PVM sąskaitą faktūrą įrašytą, bet su atsakovu individualiai sutartimi neaptartą, palūkanų procentine išraiška įsiskolinimo dydį.

9Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo bei ieškovės pozicijas, teismas sprendė, kad nesant tarp šalių sudarytos prekių pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje būtų individualiai aptartos visos iš ieškovės ir atsakovo teisinių santykių kylančios pasekmės, ieškovės reikalavimas dėl 733,17 Lt palūkanų priteisimo, kurios apskaičiuotos remiantis į PVM sąskaitą faktūrą kaip į buhalterinį mokestinį dokumentą ieškovės įrašyta sąlyga, negali būti tenkinamas, todėl iš atsakovo priteisė įstatyme nustatytas 6 % metines palūkanas nuo termino įvykdyti prievolę pabaigos iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

11Apeliantė (ieškovė) G. V. įmonė „Šoklys“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-12-19 sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti ieškovei 733,17 Lt palūkanų ir 5 % dydžio mėnesines procesines palūkanas, priteisti iš atsakovo visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju šalys nesilaikė CK 6.37 str. numatyto reikalavimo susitarimą dėl palūkanų įforminti raštu, kadangi teismas neteisingai interpretavo minėtą įstatymo nuostatą. Nurodo, kad toks siauras įstatymo nuostatos aiškinimas, kokį pateikia teismas, nepagrįstai varžo ūkio subjektų laisvę sutartinius santykius įforminti jiems priimtiniausiu, ekonomiškiausiu ir, svarbiausia, visus įstatymų nustatomus reikalavimus atitinkančiu būdu ir priemonėmis.
  2. Apeliantė nurodo, kad CK 6.37 str. 3 dalies nuostatos numato, jog tais atvejais, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinei formai keliami reikalavimai detalizuojami CK 1.73 str. 2 dalyje, numatant, kad rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė dokumentą – 2014-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SOK0185634, kuriame yra paryškintu šriftu įrašyta, jog sąskaita turi būti apmokėta per 5 dienas, o to nepadarius skaičiuojamos 5 % mėnesinės palūkanos, ir kuris atitinka visus aukščiau minėtus ir CK 1.73 str. 2 d. įtvirtintus reikalavimus, t. y. sąlygos surašytos ant vieno dokumento ir pasirašytos visų sandorio šalių.
  3. Be to, ieškovės teigimu, PVMĮ 79 str. ir 80 str. yra tik nurodomi privalomi rekvizitai, kuriems esant dokumentas gali būti pripažįstamas apskaitos dokumentu (šiuo atveju PVM sąskaita faktūra), tačiau jokiu būdu nėra apribojama galimybė šiuo dokumentu siekti ir kitokių, nei minėtame įstatyme įtvirtintų (t.y. buhalterinių-mokestinių) tikslų.
  4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog joks kitas rašytinis dokumentas, išskyrus į bylą pateiktą sąskaitą, tarp šalių nebuvo sudarytas ir pasirašytas, o atsakovas (pirkėjas), pasirašydamas PVM sąskaitoje faktūroje, tuo pačiu sutiko ir dėl kitų pirkimo-pardavimo sandorio sąlygų (ne tik palūkanų normos), t. y. įsigyjamų prekių kiekio, kainos, kuro rūšies (LR CK 6.305 str., 6.371 str.).
  5. Apeliantės manymu, to paties įrodymo – PVM sąskaitos faktūros – atžvilgiu teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, priėjo visiškai skirtingų išvadų nei galutiniu sprendimu, nors iš atsakovo pusės jokių konkrečių įrodymų, objektyviai paneigiančių pirminę teismo poziciją, pateikta nebuvo.
  6. Apeliantei nesuprantama ir tai, kodėl dalį PVM sąskaitoje faktūroje atlikto įrašo teismas laiko galiojančiu ir šalis įpareigojančiu (dalis dėl atsiskaitymo termino), tačiau kitą dalį laiko neatitinkančia įstatymo reikalavimų (dalis dėl pasekmių, kylančių pažeidus atsiskaitymo terminus).
  7. Panaikinus pirmosios instancijos teismo išvadas dėl palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos priteisimo, ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas turėtų priteisti ir procesines 5 % dydžio mėnesines palūkanas.

12Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas D. M. prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovo D. M. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo teigimu, priešingai, nei tvirtina ieškovė, sutartis dėl naftos produkto pirkimo pardavimo buvo sudaryta ne PVM sąskaitos faktūros Nr. SOK0185634 pasirašymo momentu (atsakovas sąskaitą pasirašė po prekės pristatymo ir perdavimo, t. y. po to, kai sutartis jau buvo iš dalies įvykdyta – ieškovė įvykdė sutartinę prievolę pristatyti prekes ir perduoti jas atsakovui), bet atsakovui žodžiu užsakius prekes, o ieškovei šį užsakymą priėmus, PVM sąskaitą faktūrą Nr. SOK0185634 ieškovė išrašė vienašališkai, taip įformindama žodinės prekių (naftos produktų) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įvykdytą ūkinę operaciją. Mano, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog rašytinė pirkimo pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Nesant tarp šalių sudarytos rašytinės prekių (naftos produktų) pirkimo pardavimo sutarties, ieškovės reikalavimas dėl didesnių, nei nustato įstatymai, palūkanų (CK 6.37 str. 3 d.) priteisimo pripažintinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmestinas

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

16Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl palūkanų priteisimo. Ieškovė prašo teismo priteisti palūkanas, kurios numatytos PVM sąskaitoje faktūroje. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad PVM sąskaitą faktūra negali būti laikoma atskiru šalių sandoriu, reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmetė. Ieškovė su tokius teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstai apriboja ūkio subjektų laisvę susitarti dėl sandorio sąlygų, o tuo pačiu ir būdų bei priemonių, kuriomis sandorio sąlygos būtų įformintos.

17Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, mano, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, pagrįstai ieškovės ieškinio dalį, susijusią su palūkanų priteisimu, atmetė. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, tačiau privalo pasisakyti dėl ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų, kurie iš esmės susiję su PVM sąskaitos faktūros, kaip dokumento, teisinės reikšmės civiliniuose teisiniuose santykiuose.

18Dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normos (PVM įstatymas); PVM įstatymas yra viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVM įstatymo 1 straipsnio 1 dalis); PVM įstatymu nereglamentuojami civiliniai pirkimo-pardavimo santykių aspektai. Pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Taigi PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akvakomfortas“ v. UAB „Autopikas“, bylos Nr. 3K-3-484/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015). Iš šio kasacinio teismo išaiškinimo akivaizdu, kad toks buhalterinis dokumentas kaip PVM sąskaita faktūra nelemia civilinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Nesant rašytinam šalių susitarimui dėl palūkanų, PVM sąskaita faktūra savaime nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis tokio susitarimo egzistavimo faktą. PVM sąskaita faktūra nėra sandoris, todėl nagrinėjamu atveju tarp šalių nesant sudarytam jokiam rašytiniam susitarimui, kuriame būtų aptartos palūkanos, ginčo PVM sąskaitai faktūrai negali būti taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, kuriomis remiasi ieškovė apeliaciniame skunde. Sąskaita faktūra yra vienašališkai išrašytas dokumentas, patvirtinantis tik sandorio faktą. Be to, analizuojant ginčo PVM sąskaitos faktūros turinį, teigti, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl palūkanų, nėra pagrindo, kadangi PVM sąskaita faktūra pasirašyta vyr. sandėlininko bei vairuotojo, byloje nėra duomenų, kad šie asmenys turėtų teisę atstovauti įmonę sudarant susitarimus su trečiaisiais asmenimis ieškovės vardu. Teismui kelia pagrįstų abejonių ir ieškovės teiginiai, kad atsakovas su palūkanų sąlyga sutiko, pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, kadangi atsakovas nepasirašė, jog sutinka su sąlyga dėl palūkanų, atsakovo parašas yra ties įrašu „Prekes gavau: Pirkėjo atstovas“, kas, teismo vertinimu, tik pagrindžia aplinkybę, kad atsakovui prekė buvo perduota, t. y. įrodo sandorio faktą, bet ne jo sąlygas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl palūkanų ir kad ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, kurios apskaičiuotos remiantis į PVM sąskaitą faktūrą kaip į buhalterinį mokestinį dokumentą ieškovės įrašyta sąlyga, negali būti tenkinamas.

19Konstatavus, kad nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą šioje byloje nebuvo įrodytas susitarimo dėl palūkanų buvimas, kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui. Dėl ieškovės argumento, kad teismas priėmė priešingus preliminarų ir galutinį sprendimus remdamasis tais pačiais rašytiniais įrodymais, pažymėtina, kad preliminarų sprendimą teismas priima neišklausęs priešingos šalies pozicijos, preliminariu sprendimu siekiama kuo greitesnio teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo, dokumentinis procesas išsiskiria įrodymų vertinimo bei procesinio sprendimo byloje priėmimo specifika, preliminariu sprendimu tik preliminariai įvertinama ieškinio patenkinimo galimybė, todėl teigti, kad byloje nesant naujų įrodymų, galutinis sprendimas turi sutapti su preliminariu sprendimu, nėra pagrindo.

20Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių, nei jas nustatė Radviliškio rajono apylinkės teismas, todėl atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas, vadovaudamasis įstatymais pagristai ieškovės ieškinį tenkino tik iš dalies, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

21Pateikęs atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė priteisti iš ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui pateiktus atsakovo rašytinius įrodymus, atsakovas sumokėjo 169,40 Eur advokatui A. Č. už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (60 b. l.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, taip pat į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas, atsakovui iš ieškovės priteisia 169,40 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti atsakovui D. M., a. k. ( - ) iš ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“, j. a. k. 175787969, 169,40 Eur (šimto šešiasdešimt devynių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė G. V. įmonė „Šoklys“ kreipėsi į Radviliškio rajono... 5. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. preliminariu... 6. Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais prašė 2014 m. spalio 1 d.... 7. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2014-12-19 sprendimu Radviliškio... 9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo bei ieškovės pozicijas,... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė... 11. Apeliantė (ieškovė) G. V. įmonė „Šoklys“ apeliaciniu skundu prašo... 12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas D. M. prašo atmesti... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinis skundas atmestinas... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl palūkanų priteisimo. Ieškovė... 17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde... 18. Dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje... 19. Konstatavus, kad nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą šioje byloje nebuvo... 20. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo konstatuoti kitokių... 21. Pateikęs atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 23. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą... 24. Priteisti atsakovui D. M., a. k. ( - ) iš ieškovės G. V. įmonės...