Byla 2A-2762-577/2014
Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos už suteiktas paslaugas, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Girteka cargo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo HCS A/S Transport & Spedition ieškinį atsakovui UAB „Girteka cargo“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos už suteiktas paslaugas, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas HCS A/S Transport & Spedition kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti vienašalį atsakovo atliktą 5 000 Eur baudos įskaitymą neteisėtu, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 000 Eur dydžio skolą, 182,45 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad jis su atsakovu 2013 m. gegužės 21 d. ir 2013 m. gegužės 28 d. sudarė transporto užsakymus, kuriais įsipareigojo pervežti užsakyme nurodytu maršrutu atsakovo krovinius. Įvykdęs įsipareigojimus atsakovui pateikė sąskaitas apmokėjimui, tačiau atsakovas sąskaitų neapmokėjo, už suteiktas pervežimo paslaugas neatsiskaitė, todėl atsirado 5 000 Eur skola. Atsakovas, pateisindamas savo neatsiskaitymą už suteiktas paslaugas, nurodė įskaitęs 5 000 Eur skolą į 5 000 Eur baudą už nekonkuravimo sąlygos pažeidimą, t. y. už tai, kad jis (ieškovas) tiesiogiai bendravo su krovinių, dėl kurių pervežimo tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryti užsakymai, siuntėju. Pasak ieškovo, tokia atsakovo pozicija nepagrįsta, nes su minėtų krovinių siuntėju jis bendrauja jau ilgą laiką, ir tokio bendravimo negalima laikyti nekonkuravimo sąlygos pažeidimu. Be to, ieškovas mano, jog nekonkuravimo sąlyga šiuo atveju negali būti taikoma, kadangi ji pažeidžia CMR konvencijos nuostatas, o atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti įskaitymą, nes šalių reikalavimai yra nevienarūšiai, o reikalavimas dėl baudos sumokėjimo kelia didelę ginčo tikimybę dėl reikalavimo pagrįstumo.

5Atsakovas UAB „Girteka cargo“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad šalys visuose sudarytuose krovinių pervežimo užsakymuose buvo nustatę nekonkuravimo sąlygą, kuri numatė, jog ieškovas užsakymo vykdymo metu ir 6 mėnesius po užsakymo įvykdymo įsipareigoja tiesiogiai nebendrauti su krovinio siuntėju ir/ar gavėju, o pažeidus šią sąlygą ieškovas įsipareigojo sumokėti 5 000 Eur baudą. Pasak atsakovo, ieškovas minėtos nekonkuravimo sąlygos nevykdė, tiesiogiai bendravo su atsakovo klientu ICA Sverige AB, o po kurio laiko atsakovui netgi tapo žinoma, kad ieškovas teikia pervežimo paslaugas tiesiogiai atsakovo klientui ICA Sverige AB. Atsakovo įsitikinimu, minėti ieškovo veiksmai įrodo, kad jis pažeidė nekonkuravimo sąlygą ir jam pagrįstai buvo paskirta 5 000 Eur bauda. Atsakovas nurodė, kad bauda įskaityta kaip vienarūšis priešpriešinis ieškovo reikalavimas, todėl atsakovui nebekilo pareiga mokėti ieškovui už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutarė pripažinti vienašalį UAB „Girteka cargo“ 5 000 Eur baudos įskaitymą neteisėtu ir priteisti iš atsakovo UAB „Girteka cargo“ ieškovo HCS A/S Transport & Spedition naudai 5 000 Eur skolos, 170,97 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 173,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad transporto užsakymais ieškovas (vežėjas) prisiėmė pareigą pervežti krovinį tarptautiniu maršrutu, o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo šią paslaugą apmokėti, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pervežimai buvo atlikti tinkamai, todėl ieškovui priklauso sulygtas atlygis pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostatas. Įvertinęs bylos medžiagą teismas, nustatė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas neturėjo išimtinės teisės vežti ICA Sverige AB krovinius, priešingai, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas su ICA Sverige AB bendradarbiauja nuo 2003 m., 2013 m. ieškovas laimėjo konkursą dėl ICA Sverige AB krovinių vežimo iš Austrijos į Švediją ir vien už 2013 metų balandžio ir gegužės mėnesius (ginčo laikotarpis) atliko 694 šios bendrovės krovinių pervežimus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog dėl tiesioginio bendradarbiavimo su krovinio siuntėju - ICA Sverige AB ieškovas nesurado sau naujo kliento, bet tęsė bendradarbiavimą su jau esančiu klientu, o atsakovas dėl ieškovo veiksmų neprarado kliento, todėl nėra pagrindo ieškovo civilinei atsakomybei, atitinkamai reikalavimas dėl baudos mokėjimo neturi jokio teisinio pagrindo. Vertindamas atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumą, teismas nurodė, kad atsakovas į bylą nepateikė jokio buhalterinės/finansinės apskaitos dokumento, kurio pagrindu buvo atliktas ginčijamas įskaitymas, be to, ieškovas nesutiko su 2013 m. liepos 26 d. ieškovo reikalavimu mokėti baudą ir su atliktu įskaitymu. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, jog reikalavimas dėl CMR konvencijos nuostatomis nesureguliuotos nekonkuravimo sąlygos pažeidimo ir iš CMR konvencijos nuostatų pagrindu ieškovui priklausančio atlygio už vežimą negali būti vertinami lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, į tai, jog Lietuvos nacionaliniai įstatymai bei juos aiškinanti teismų praktika nenumato baudinio pobūdžio netesybų, netesybos visuomet įskaitomos į nuostolius, o nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovui būtų padaryta žala, pirmos instancijos teismas šioje dalyje ieškinį tenkintino visiškai, atsakovo atliktą įskaitymą pripažino negaliojančiu, ieškovui priteisė 5 000 Eur atlyginimo už suteiktas vežimo paslaugas. Tuo tarpu reikalavimas dėl 182,45 Eur palūkanų priteisimo buvo tenkintas tik iš dalies, nes pirmos instancijos teismas nustatė, kad sąskaitos turėjo būti apmokėtos atitinkamai iki 2013 m. liepos 15 d. ir liepos 26 d., o ne nuo 2013 m. birželio 21 d. (už 2013 m. gegužės 21 d. vežimą) ir nuo 2013 m. liepos 20 d. (už antrą vežimą) kaip nurodė ieškovas, todėl i atsakovo ieškovo naudai buvo priteista 170,97 Eur palūkanų. Taip pat iš atsakovo ieškovo naudai buvo priteistos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7III.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovas UAB „Girteka cargo“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą – visiškai atmesti ieškovo ieškinį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, o netenkinus šio reikalavimo, atsakovas prašo nors pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas, kurios atitiktų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovo civilinei atsakomybei kilti. Tvirtina, kad pagrindas ieškovo civilinei atsakomybei kilo iš sutartinio ieškovo įsipareigojimo nebendrauti su krovinio siuntėju/gavėju pažeidimo. Atsakovo nuomone, pagrindas kilti ieškovo civilinei atsakomybei yra pats faktas, kad ieškovas nesilaikė savo prisiimto sutartinio įsipareigojimo. Taigi ieškovas pažeidė savo sutartinį įsipareigojimą, o už šį pažeidimą jam kilo sutartyje numatyta atsakomybė sumokėti sutartyje numatytą 5 000 Eur baudą, todėl, pasak atsakovo, pirmos instancijos teismo pozicija, kad atsakovo reikalavimas dėl baudos neturi teisinio pagrindo, yra nepagrįstas. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad jo atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, nes netesybos visada įskaitomos į nuostolius, o nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovui būtų padaryta žala, todėl reikalavimas dėl CMR konvencijos nuostatomis nesureguliuotos nekonkuravimo sąlygos pažeidimo ir CMR konvencijos nuostatų pagrindu ieškovui priklausančio atlygio už vežimą negali būti vertinami kaip lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Atsakovas pažymi, kad, sutartyje susitardamos dėl netesybų, šalys iš esmės iš anksto susitarė dėl galimų nuostolių dėl sutartinės prievolės pažeidimo, todėl kreditoriui nebekyla pareiga įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Tvirtina, kad ieškovas, vykdydamas krovinių pervežimo užsakymus su juo gavo informacijos apie atsakovo siūlomą kainą už krovinių pervežimo paslaugas ir šia informacija galėjo pasinaudoti teikdamas klientui savo siūlomą paslaugų kainą. Atsakovo įsitikinimu, jo atliktas įskaitymas atitinka visas būtinas sąlygas, nes abu reikalavimai yra priešpriešiniai ir vienarūšiai. Apeliantas pažymi, kad tiek apie baudos pritaikymą, tiek apie atliktą įskaitymą ieškovas buvo informuotas raštiškai, šių dokumentų pagrindu ir buvo atliktas įskaitymas. Taip pat atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas ieškovui priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas, kurios neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių.

10Ieškovas HCS A/S Transport & Spedition atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas tvirtina, kad jis nepažeidė nekonkuravimo įsipareigojimo, jokių konkurencinių veiksmų neatliko, jokios naudos sutarčių pagrindu neįgijo ir būtent šių sutarčių pagrindu nepradėjo bendradarbiauti su Švedijos įmone ICA Sverige AB. Taigi, ieškovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas pritaria pirmos instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju įskaitymas neteisėtas ir negaliojantis, neatitinkantis CK įtvirtintų reikalavimų. Ieškovas tvirtina, kad jis nepažeidė nekonkuravimo sąlygos, todėl atsakovo reikalavimas sumokėti baudą yra neteisėtas, atsakovo įskaitomi reikalavimai yra akivaizdžiai nevienarūšiai, be to, atsakovo reikalavimas sukelia pakankamai didelę ginčo tikimybę dėl reikalavimo pagrįstumo, ką ir patvirtina šis teismui pateiktas ieškinys. Taip pat ieškovas nurodo, kad pirmos instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į ginčo pobūdį bei pačių suinteresuotų asmenų elgesį byloje, yra protingos, todėl pagrįstai ir buvo priteistis visa prašoma apimtimi.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Iš bylos medžiagos matyti, kad šalis siejo tarptautinių krovinių pervežimų sutartiniai santykiai: laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. gegužės 18 d. šalys sulygo dėl 11 krovinių pervežimų iš Austrijos į Švediją, 2013 m. gegužės 21 d. ir 2013 m. gegužės 28 d. užsakymais buvo sulygta dėl dviejų pervežimų maršrutu Vokietija – Švedija. Ieškovas atliko atsakovo užsakytus krovinių vežimus sulygtais maršrutais, dėl atliktų vežimų atsakovas jokių pretenzijų ieškovui neturi, o tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su paskutinių dviejų vežimų apmokėjimu. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad visais 11 krovinių pervežimais iš Austrijos į Švediją buvo pervežti vieno krovinių siuntėjo - bendrovės ICA Sverige AB kroviniai. Visuose užsakymuose dėl šių pervežimų atlikimo numatyta sąlyga dėl vežėjo įsipareigojimo vežimo metu ir 6 mėnesius po vežimo užsakymo tiesiogiai nebendradarbiauti su krovinio siuntėju ir/ar gavėju, pažeidus šią sąlygą vežėjui taikytina 5 000 Eur bauda. Remdamasis šia sąlyga, atsakovas 2013 m. liepos 26 d. pranešė ieškovui, kad atsisako apmokėti 2013 m. gegužės 21 d. ir 2013 m. gegužės 28 d. ieškovo atliktus vežimus maršrutu Vokietija – Švedija, nes jam tapo žinoma, jog ieškovas tiesiogiai atlieka atsakovo kliento ICA Sverige AB pervežimus. Kadangi pastarųjų dviejų vežimų kaina 2 500 Eur už vežimą, atsakovas nurodė ieškovui skiriantis 5 000 Eur baudą už tiesioginio nebendradarbiavimo su krovinio siuntėju (toliau - nekonkuravimo sąlyga) pažeidimą ir ją įskaitantis į kainą, mokėtiną už ginčo vežimus iš Vokietijos į Švediją. Ieškovas su jam paskirta bauda ir jos įskaitymu į atliktų vežimų kainą nesutiko, kreipėsi į teismą dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir skolos už atliktus ginčo vežimus priteisimo. Pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, nutarė pripažinti vienašalį UAB „Girteka cargo“ 5 000 Eur baudos įskaitymą neteisėtu ir priteisti iš atsakovo UAB „Girteka cargo“ ieškovo HCS A/S Transport & Spedition naudai 5 000 Eur skolos, 170,97 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 173,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, tvirtina, kad ieškovas pažeidė savo sutartinį įsipareigojimą, o už šį pažeidimą jam kilo sutartyje numatyta atsakomybė sumokėti 5 000 Eur baudą, todėl pirmos instancijos teismo pozicija, kad atsakovo reikalavimas dėl baudos neturi teisinio pagrindo, yra nepagrįsta, atsakovas nesutinka ir su pirmos instancijos teismo pozicija, kad jo atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, taip pat tvirtina, jog ieškovo naudai buvo priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos.

14Taigi nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo iš krovinių vežimo bei įskaitymo santykių. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

15Atsakovas ir ieškovas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. gegužės 18 d. sulygo dėl 11 krovinių pervežimų iš Austrijos į Švediją, 2013 m. gegužės 21 d. ir 2013 m. gegužės 28 d. užsakymais buvo sulygta dėl dviejų pervežimų maršrutu Vokietija – Švedija. Ieškovas atliko atsakovo užsakytus krovinių vežimus sulygtais maršrutais, dėl atliktų vežimų atsakovas jokių pretenzijų ieškovui neturi, taigi ieškovas vežimo paslaugas yra suteikęs, krovinius į nurodytas vietas pristatęs ir perdavęs gavėjams, bei išrašęs atsakovui sąskaitas - faktūras transporto paslaugų apmokėjimui, tačiau minėtos sąskaitos nebuvo apmokėtos, nes, pasak atsakovo, jis atliko įskaitymą, todėl ieškovui nebėra skolingas.

16Kasacinio teismo praktika, aiškinant teisės normas, reglamentuojančias vieną iš prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą – yra gausi ir vienoda, visų pirma nurodant įskaitymui būtinas sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014). CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytos šios pagrindinės sąlygos įskaitymui atlikti: prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šie jų reikalavimai turi būti priešpriešiniai ir vienarūšiai, galiojantys, vykdytini bei apibrėžti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant nustatyti, ar vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas, būtina analizuoti šių reikalavimų atsiradimo pagrindą, t. y. tuos prievolinius santykius, iš kurių ginčo šalis kildina savo reikalavimo teisę. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas eismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas, kas šioje byloje ir atsitiko. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad reikalavimas dėl CMR konvencijos nuostatomis nesureguliuotos nekonkuravimo sąlygos pažeidimo ir iš CMR konvencijos nuostatų pagrindu ieškovui priklausančio atlygio už vežimą negali būti vertinami kaip lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, todėl pakartotinai nebekartoja pirmos instancijos teismo motyvų šiuo klausimu.

17Ieškovas laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme, pervežimas buvo atliktas tinkamai, ką pripažįsta ir apeliantas, taigi ieškovui priklauso sutartyje numatytas atlygis pagal CMR konvencijos 23 str. 4 d. nuostatas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo teisės į atlygį apeliantas ir nekvestionuoja.

18Akivaizdu, kad ieškovui ginčijant savo pareigą mokėti apeliantui baudą, neigiant nekonkuravimo sąlygos pažeidimo faktą, apeliantas galėjo jam pareikšti reikalavimus priteisti baudą atskiroje civilinėje byloje arba teikdamas priešieškinį nagrinėjamoje byloje, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl atsakovo reikalavimo dėl baudos už nekonkuravimo sąlygų pažeidimą. Sutiktina su pirmos instancijos teismo nuomone, kad nagrinėjamu atveju, vertindamas savo teisę reikalauti baudos iš ieškovo, apeliantas prisiėmė sau nebūdingas, ginčų sprendimo institucijos – teismo funkcijas, manydamas, kad ši jo teisė yra absoliuti ir tarpusavio prievolės pasibaigia įskaitymu.

19Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog reikalavimas dėl CMR konvencijos nuostatomis nesureguliuotos nekonkuravimo sąlygos pažeidimo ir iš CMR konvencijos nuostatų pagrindu ieškovui priklausančio atlygio už vežimą negali būti vertinami kaip lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, į tai, jog Lietuvos nacionaliniai įstatymai bei juos aiškinanti teismų praktika nenumato baudinio pobūdžio netesybų, netesybos visuomet įskaitomos į nuostolius, o nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovui būtų padaryta žala, konstatuotina, jog pagrįstai pirmos instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu, o ieškovui priteistinas 5 000 Eur atlyginimas už suteiktas vežimo paslaugas.

20Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Girteka cargo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. birželio 2 d. sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

21Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

22Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme pagrįstumo

23Priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų, iš jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą. CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas pirmos instancijos teisme patyrė 7520,95 Lt/2178,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 511 Lt žyminio mokesčio, 6185,03 Lt advokatės pagalbos išlaidų (procesinių dokumentų surašymas, atstovavimas bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminiuose derybose už pretenzijos surašymą), 824,92 Lt dokumentų vertimo išlaidų. Pirmos instancijos teismas ieškovui priteisė proporcingai patenkinto ieškinio daliai turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 2 173,43 Eur, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 1,35 Lt. Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas ieškovo naudai priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, kurios net neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių. Nagrinėjamo klausimo konteskte pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtus kriterijus, ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, nenustačius teisinio pagrindo viršyti šiuos dydžius, ieškovo naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 2173,43 Eur iki 1420 Eur.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. pagal principą „pralaimėjęs moka“. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas, surašymą sumokėjo 1 933,57 Lt. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vertinant minėtus kriterijus ir atsižvelgiant į nagrinėjamų klausimų pobūdį, ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina iki 1 000 Lt (289,62 Eur).

26Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ginčo išsprendimui taikytinas materialinės teisės normas, be to, nepažeidė byloje surinktų įrodymų vertino taisyklių, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, tačiau sumažintinos iš atsakovo ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos nuo 2 173,43 Eur iki 1 420 Eur (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.Sumažinti iš atsakovo UAB „Girteka cargo“ (j.a.k. 302579200) ieškovo HCS A/S Transport & Spedition, CVR Nr. DK71145816 naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 2 173,43 Eur iki 1 420 Eur.

29Iš atsakovo UAB „Girteka cargo“ (j.a.k. 302579200) ieškovo HCS A/S Transport & Spedition, CVR Nr. DK71145816 naudai priteisti 1 000 Lt (289,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas HCS A/S Transport & Spedition kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Atsakovas UAB „Girteka cargo“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad šalys... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį... 7. III.... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Atsakovas UAB „Girteka cargo“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus... 10. Ieškovas HCS A/S Transport & Spedition atsiliepime į ieškinį nurodo,... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 13. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalis siejo tarptautinių krovinių... 14. Taigi nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo iš krovinių vežimo bei... 15. Atsakovas ir ieškovas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2013 m.... 16. Kasacinio teismo praktika, aiškinant teisės normas, reglamentuojančias... 17. Ieškovas laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme, pervežimas buvo atliktas... 18. Akivaizdu, kad ieškovui ginčijant savo pareigą mokėti apeliantui baudą,... 19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog reikalavimas dėl CMR... 20. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 21. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė... 22. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme pagrįstumo... 23. Priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo išspręsti... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 25. CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų... 26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į... 27. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą iš esmės... 29. Iš atsakovo UAB „Girteka cargo“ (j.a.k. 302579200) ieškovo HCS A/S...