Byla 2A-10-124/2012
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės , Vytauto Kursevičiaus , sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. E. Onaičiui, atsakovo atstovui adv.V. Jonaičiui , teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-817-721/2011 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas R. S. ieškiniu (1–2 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo G. B. 47 000 Lt skolą, 6056 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1592 Lt žyminį mokestį. Ieškovas nurodė, kad jis su G. B. 2009 m. gruodžio mėn. 18 d. pasirašė Skolos suderinimo aktą, pagal kurį atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 50 000 Lt, kiekvieną mėnesį mokant po 3 000 Lt. 2010 m. sausio mėnesį atsakovas G. B. sumokėjo 3000 Lt, 2011-02-07 d. pervedė į ieškovo asmeninę sąskaitą 15 000 Lt, kurią ieškovas užskaitė dalies delspinigių įsiskolinimo apmokėjimui. Todėl 2011-03-2 datai liko 47 000 Lt skola, 6 056 Lt delspinigių, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pastoviai primindavo atsakovui apie skolą ir prašydavo ją grąžinti, tačiau G. B. vengė susitikti, neatsakinėdavo į telefono skambučius.

4Atsiliepime į ieškinį (12–13 b. l.) atsakovas G. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad ieškinio pateikimo dieną jis ieškovui nėra skolingas, nes iki ieškinio pateikimo jis ieškovui turėjo būti sumokėjęs 42 000 Lt. Atsakovas ieškovui 2010 m. sausio mėnesį sumokėjo 3000 Lt, 2010 m. rugsėjo mėn. – 21 000 Lt, 2011 m. vasario mėn. – 15 000,- Lt ir 2011 m. kovo 31 d. į sąskaitą pervedė dar 3000 Lt, iš viso 42 000 Lt. Ieškovo reikalavimams dėl sutartyje numatytų delspinigių priteisimo atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir nurodė, kad ieškovas galėtų reikalauti priteisti tik tuos delspinigius už 2011-02-07 sumokėtas 2010 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio ir 2011 m. sausio mėn. įmokas ir už 2011 m. kovo mėn. 31 d. sumokėtą įmoką už 2011 m. vasario mėnesį. Jokie delspinigiai už ankstesnes įmokas negali būti priteisiami, kadangi yra suėję ieškinio senaties terminai. Mano, jog teisingi ir protingi delspinigiai būtų ne 0,2 proc. bet 0,02 proc. dydžio. Skaičiuojant nurodyto dydžio delspinigius, susidarytų tik 224,40 Lt suma, kurią atsakovas ieškovui jau yra sumokėjęs. Skolos suderinimo akte nėra numatytos jokios palūkanos, kurias ieškovas „užsidengęs“ gautais iš atsakovo mokėjimais, todėl ieškovas neturėjo jokio pagrindo iki šiol jam sumokėtas pinigų sumas neužskaityti kaip skolos grąžinimą, o „užsidengti“ nepagrįstai jo priskaičiuotas palūkanas bei aiškiai per didelius delspinigius.

5Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 20 d. sprendimu (51–55 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė R. S. iš atsakovo G. B. 2000 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-01-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79,60 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė G. B. iš R. S. 1900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

6Teismas nurodė, kad šalių ginčo dėl skolos dydžio byloje nėra, tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažino, kad pasirašė Skolos suderinimo aktą dėl 50000 Lt skolos. Iki 2011-06-14 atsakovas grąžino ieškovui 48000 Lt. Esminis ginčas byloje kilo dėl įmokų paskirstymo tvarkos (CK 6.54 straipsnio taikymo), teisės mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio). Ieškovas, taikydamas CK 6.54 str. 3 d. įmokas skyrė netesyboms (delspinigiams ir baudoms) mokėti, o ketvirtąja eile – skaičiavo pagrindinei prievolei įvykdyti. Atsakovas nesutiko su tokiu įmokų paskirstymu. Teismas nurodė, kad CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar sumoka įmokas kita tvarka. Pirma, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį, įmokų paskirstymą, negu nustatytas šalių susitarimu, o jeigu jo nėra, – kitokį negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje. Antra, kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs. Ieškovas nepasinaudojo įmokos atsisakymo teise, nes priėmė atsakovo mokėtas įmokas kaip paskolos (pagrindinės prievolės) grąžinimą.

7Teismas nurodė, kad ieškovas iš atsakovo gautas įmokas pirmiausia skyrė delspinigiams dengti, o likusią įmokų dalį – pagrindinei skolai mažinti. Atsakovas nurodė priešingai, t. y. kad mokėdamas įmokas ieškovui, mokėjimo nurodymuose jis nurodydavo, jog moka pagrindinę skolą, bet ne delspinigius. Teismas konstatavo, kad šalių 2010-12-18 pasirašytame Skolos suderinimo akte nebuvo numatyta, kad įmokos pirmiausia turi būti skiriamos delspinigiams, atsakovas nuosekliai tvirtina, kad jo sumokėtas įmokas ieškovas skirdavo pagrindinei prievolei įvykdyti. Teismas konstatavo, kad visi byloje esantys dokumentai rodo, kad ieškovas atsakovo sumokėtas sumas užskaitydavo tik kaip pagrindinę skolą. Tiek ieškovas, tiek atsakovas teisme patvirtino, jog 50000 Lt skola susidarė per kelis kartus ieškovui perdavus įvairias pinigų sumas skirtingiems tikslams įgyvendinti (automobilio pirkimui, bendriems verslo reikalams ir pan.). Skolos suderinimo aktas buvo pasirašytas šalių gera valia, būtent, tarpusavio sutarimu. Ieškovas apskaičiavo delspinigius ir šiuos paskaičiavimus pateikė tik teismui paduodamas ieškinį.

8Teismas nurodė, kad Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną delspinigiai, kurie sudaro 73 proc. metinių palūkanų, yra per didelės netesybos CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme.

9Teismas įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes - šalių sutartinių santykių pobūdį – ieškovas ir atsakovas kartu bendru sutarimu nuo 2004 m. sprendė įvairius verslo klausimus ir tam ieškovas atsakovui perduodavo įvairias pinigų sumas, prievolės vertę - 50000 Lt, įsiskolinimas susidarė per kelis kartus ieškovui perdavus pinigus atsakovui, atsakovo nurodytas prievolės pažeidimo aplinkybes – ieškovo išvykimas iš Lietuvos ilgesniam laikui, skolos, atsiradusios 2004-2005 metais, suderinimo akto pasirašymas tik 2009-12-18, ieškovo patirtų nuostolių įrodymų nebuvimą, teismas sprendė, kad būtent 0,02 procentų dydžio delspinigiai pakankamai kompensuos ieškovo patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo.

10Teismas nurodė, kad procesinių palūkanų sumą sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą įskaičiuojama likusi nepadengtos skolos suma, t. y nesumokėtas skolos likutis ir delspinigiai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą.

11Apeliaciniu skundu (58–59 b. l.) ieškovas R. S. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš G. B. 37641,96 Lt, t.y. 35232,63 Lt skolos, 2254,89 Lt delspinigių, 154,44 Lt palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1585 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai nusprendė priteisti iš ieškovo R. S. 1900 Lt G. B. advokato išlaidoms apmokėti.

132. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. B. vėluodavo mokėti skolą ir ją mokėdavo tik ieškovui kreipusis į teismą, ieškovas pagrįstai reikalavo iš G. B. priteisti ne tik pagrindinę skolą– 47000 Lt, bet ir delspinigius pagal skolos suderinimo aktą, palūkanas, pagal LR CK 1.125 str. 9 dalį, LR CK 6,210 str. 1 dalį ir bylinėjimosi išlaidas.

143. Gautus mokėjimus iš atsakovo G. B. ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.54 str., pagrįstai paskirstydavo palūkanų įsiskolinimui ir delspinigiams, po to skolos daliai.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą (70–72 b. l.) atsakovas G. B. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistu, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad Skolos suderinimo akte nebuvo numatytos jokios palūkanos, kurias, pasak ieškovo, jis „užsidengė“ atsakovo mokėjimais. Taigi, iš to seka, jog ieškovui net nebuvo jokio teisinio pagrindo skaičiuoti palūkanas pagal šią sutartį bei daryti už jas užskaitas. Kita vertus, jei dėl atsakovo vėlavimo grąžinti ieškovui skolą ir buvo pagrindas skaičiuoti delspinigius, tai atsižvelgiant į tai, kad sutartyje numatyti delspinigiai buvo aiškiai per dideli, ir, kad teismų praktika laiko protingais tik iki 0,02 proc. dydžio delspinigius, akivaizdu, kad delspinigiai tegalėjo būti priskaičiuoti tik labai nedideli palyginti su mokėtomis įmokomis. Ieškovas iš atsakovo galėjo prašyti priteisti tik tuos delspinigius, kurie galėjo būti skaičiuojami tik už 2011 m. vasario 7 d. sumokėtas 2010 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio ir 2011 m. sausio mėn. įmokas bei už 2011 m. kovo mėn. 31 d. sumokėtą 2011 m. vasario mėn. įmoką. Jokie delspinigiai už ankstesnius vėlavimus mokėti sutartines įmokas ieškovui jau nebegalėjo būti priteisiami, kadangi yra suėję ieškinio senaties terminai.

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies .

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

18Byloje nustatytos aplinkybės

19Bylos šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, atsiradę iš dalies iš prievolinių paskolinių santykių, kurie tarp šalių buvo įforminti 2009-12-18 d. ieškovo R. S. ir atsakovo G. B. pasirašyto Skolos suderinimo aktu. Šiuo aktu šalys laisva valia susitarė dėl atsakovo 50 000 Lt skolos grąžinimo ieškovui tvarkos ir terminų, numatydami, kad likusią 50 000 Lt skolos sumą atsakovas G. B. grąžins ieškovui periodiškai kas mėnesį mokėdamas po 3000 Lt, skaičiuojant nuo 2010 m. sausio 01 d. Šalys sutarė dėl atsakomybės už aktu prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t.y. dėl 0,2 procentų delspinigių,mokamų už kiekvieną uždelstą grąžinti skolą dieną. Iki šios bylos pradėjimo atsakovas atliko dvi įmokas, t.y. 2010 m. sausio mėnesį sumokėjo 3000 Lt ,o 2010 m. rugsėjo 13 d.-21 000 Lt ( civ. b. Nr. L2-456-721/2011, b. l. 11) . Iškėlus civilinę bylą,atsakovas atliko 4 įmokas: 2011 m. vasario 07d. sumokėjo ieškovui 15 000 Lt, 2011 m. kovo 31 d.- 3000 Lt bei delspinigius 224,40 Lt,2011 m. gegužės 02 d.-3000 Lt , 2011 m. birželio 14 d. sumokėjo 3000 Lt ( 14,15,39,40 b. l. ).Vykdydamas teismo sprendimą, atsakovas 2011-07-04 d. sumokėjo teismo priteistą sumą 2 214,06 Lt (73 b.l). Mokėdamas po 3000 Lt skolos per mėnesį nuo 2010 m. sausio 01 d. Lt skolos atsakovas turėjo sumokėti ieškovui visą skolą per 17 mėnesių, t. y. iki 2011 m. birželio 01 d. Sumokėjęs paskutinę 3000 Lt įmoką 2011 m. birželio 14 d.,atsakovas liko skolingas ieškovui 2000 Lt. Atsakovas teigė, kad skolos negalėjo sumokėti, nes prarado ieškovo sąskaitos numerį, o ieškovas nerodė jokių pastangų atgauti laiku skolą, su juo nesusisiekė, todėl neturėdamas galimybės rasti ieškovo, laiku įsipareigojimo nevykdė. Kai tik ieškovas kreipėsi į teismą 2010 metų rugsėjo mėnesį, jis atsiskaitė su juo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-09-01. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesutinka su ieškovo delspinigių skaičiavimu bei įskaitymo atlikimu.

20Dėl ginčo esmės

21Apeliantas,nesutikdamas su teismo sprendimu , apeliaciniame skunde laikėsi nuomonės, kad jis turėjo teisę atlikti įmokų paskirstymą, pateikė teismui naują paskaičiavimą, pagal kurį atsakovas jam liko skolingas 37 641,52 Lt, iš kurių 35 232,63 Lt skolos, 2254,89 delspinigių ir 154 Lt. palūkanų.

22Esminis ginčas byloje kilo dėl įmokų paskirstymo tvarkos (CK 6.54 straipsnio taikymo), teisės mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio).

23Dėl įmokų įskaitymo teisėtumo

24Kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl ieškovo įmokų paskirstymo pagal CK 6.54 str. nepagrįstumo. Teismas įvertinęs šalių susitarimą bei atliktus atsakovo mokėjimus, ieškovui pervestų įmokų priėmimą, kuriuose ieškovas buvo išreiškęs savo valią ir nurodęs įmokų paskirtį paskolos dengimui ,įvertinęs ieškovo elgesį teisminio nagrinėjimo metu dėl delspinigių ir kitų sumų skaičiavimo , pagrįstai padarė išvadą, kad abipusiu šalių elgesiu susitarimo dėl skolos grąžinimo vykdymo metu ieškovas praktikavo įmokų paskirstymo tvarką-įmokas įskaityti pagrindinei skolai dengti, o tik prieš kreipdamasis į teismą ieškiniu kitaip paskirstė įmokas ir nurodė, kad pirmiausia buvo įskaitomi delspinigiai, bet ne apmokama pagrindinė prievolė.

25Šią teismo išvadą patvirtina ir ieškovo atstovo pareiškimas teisme, kad ieškovas atsisako nuo apeliacinio skundo reikalavimo dėl 35 232,63 Lt pagrindinės skolos priteisimo , prašo priteisti teismo paskaičiuotus delspinigius 6 485,80 Lt ir 565,73 Lt palūkanų. Apeliacinėje instancijoje apelianto atstovas paaiškino, kad teismas negalėjo mažinti netesybų, kurios buvo šalių sutartos, atsakovas naudojosi pinigais 5 metus.

26Dėl sutartinių netesybų dydžio, mažinimo pagrindų

27Netesybos – tai įstatymų, sutarties arba teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 1-2 d.). Atsakovo atsakomybė už prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą buvo numatyta sutartinėmis netesybomis delspinigių forma. Skolos suderinimo akto 2 punkte šalių aptartas delspinigių dydis praleidus eilinį skolos mokėjimo terminą – 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kaip vieną iš prašymo mažinti priteistinus delspinigius pagrindų atsakovas nurodo susitarime nustatytą aiškiai per didelį delspinigių dydį. Pasak atsakovo, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką 0,2 procento dydžio delspinigiai yra per dideli, nes įprasta delspinigių norma yra 0,02 procento dydžio delspinigiai..

28Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Atsakovas be pagrindo teigia apie esą jau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl aiškiai išreikšto konkretaus delspinigių dydžio, kuris laikytinas protingu dydžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad yra priešingai, - kasacinis teismas nėra suformavęs teisinės pozicijos dėl konkretaus delspinigių dydžio, kuris būtų laikomas protingu ir visais atvejais atitinkančiu sutartinių teisinių santykių dalyvių interesus. Šio teismo praktikoje akcentuojama, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Sutartinių netesybų atveju nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos yra aiškiai per didelės, todėl turėtų būti mažinamos, taip pat nėra ir negali būti konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį .Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.Pirmosios instancijos teismas sumažino netesybas ir taikė 0.02 procentų dydžio netesybas. Mažindamas delspinigius , teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-361/2007 .Kolegija nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kadangi,kaip minėta,vėlesnėse Aukščiausiojo Teismo nutartyse akcentuojama, kad dėl netesybų dydžio yra sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju , ir negali būti konkretaus dydžio, kuris reikštų per dideles ar protingas netesybas visiems galimiems atvejams.

29Byloje yra atsižvelgtina į šalių susiklosčiusius santykius, į atsakovo elgesį, į skolos sumą. Šalių paaiškinimai, skolos suderinimo aktas patvirtina, kad atsakovas naudojosi ieškovo pinigais 5 metus iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovas byloje nurodė, kad šis delspinigių dydis 0,2 procentų buvo nustatytas, atsižvelgiant į ilgalaikį įsiskolinimą, į tai, kad jis skatintų atsakovą kuo greičiau grąžinti skolą. Ieškovas nurodė turėjęs nuostolių dėl nesavalaikio skolos grąžinimo, perkant sūnui butą.Kolegija sprendžia, kad šalių nustatytas delspinigių dydis negali būti mažintinas, atsižvelgiant į įsiskolinimo laikotarpį, į didelę 50 000 Lt skolos sumą, į atsakovo elgesį, vykdant susitarimą bei tai, kad ieškovas geranoriškai nustatė skolos grąžinimo išdėstymo ilgą terminą bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti delspinigius tik už 6 mėnesius(46 b.l). Ieškovas nurodo, jog atsakovas geranoriškai skolos nemokėjo, ją sumokėdavo, tik ieškovui pasikreipus į teismą. Liteko sistemoje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas kelis kartus kreipėsi dėl teismo įsakymo išdavimo.2010-08-18 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas buvo priėmęs įsakymą atsakovo atžvilgiu civ. byloje Nr. L2-2492-215/2010 dėl 47 000 Lt skolos, 17860 Lt delspinigių, 11 750 Lt palūkanų , 575 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš atsakovo, šis įsakymas buvo panaikintas 2010-10-28 d. nutartimi, apeliantui nepareiškus ieškinio. Priėmus šį įsakymą, atsakovas 2010-09-13 d sumokėjo 21 000 Lt skolos. Vėliau atsakovas vėl nebevykdė sutartinių įsipareigojimų ir sekančią įmoką sumokėjo, tik ieškovui pakartotinai 2011-01-19 d. kreipusis į teismą dėl teismo įsakymo priėmimo, kuris buvo priimtas 2011-01-20 d. (civ.byla Nr.L2-456-721/2011, 6 b.l.). Atsakovas sekančią įmoką 15 000 Lt sumokėjo 2011-02-07 d., t.y. vėl po kreipimosi į teismą , taigi atsakovas nuolat pažeidinėjo Susitarime įtvirtintus skolos mokėjimo terminus, todėl jam atsirado teisinė pareiga mokėti sutarto dydžio delspinigius. Dėl šių faktinių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad šalių sutartų netesybų (delspinigių) dydis iš esmės pažeidžia susitarimo šalių interesų pusiausvyrą, yra neprotingai didelis ar prieštarauja gerai moralei (CK 6.156, 1.81, 6.258 str.).

30CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi įstatyme įtvirtinti du pagrindai, kada teismas įgyvendindamas savo diskrecinę teisę konkrečiu atveju nusprendžia, ar netesybos gali būti sumažintos: sutartyje numatytas netesybų dydis ir dalinio prievolės įvykdymo faktas. Šia nutartimi konstatuotina, kad šalių sudarytame susitarime nustatytas delspinigių dydis už pirkėjo piniginės prievolės vykdymo termino pažeidimą nėra per didelis, todėl sutartinių netesybų dydis nesudaro pagrindo mažinti ieškovui priteistinus delspinigius. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš sutartinę prievolę pažeidusio atsakovo tik netesybas ir nereikalavo nuostolių atlyginimo, todėl neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių fakto ir dydžio, tik nurodė turėjęs nuostolių perkant sūnui butą, nes pačiam teko skolintis pinigus.

31Kolegija sprendžia, kad šalių sutartos netesybos –delspinigiai paskaičiuoti už 6 mėnesius iki ieškinio padavimo , nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros, nėra neprotingai didelės konkrečiu atveju ar neatitinkančios sąžiningumo, protingumo. Atsakovas pasirašydamas susitarimą, sutiko su šiomis sąlygomis, žinojo, kad bus skaičiuojami nustatyto dydžio delspinigiai, atsakovas pastoviai pažeidinėjo mokėjimo terminus, dėl ko ieškovas patirdavo nepatogumų, nuostolių. Atsakovas nereiškė reikalavimo pakeisti sutarties sąlygas, tik prašė taikyti senatį ir skaičiuoti delspinigius už 6 mėnesius. Kolegija atkreipia dėmesį, kad delspinigiai yra skaičiuotini iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. yra priteistini už 6 mėnesius iki 2011-01-20 d., kai buvo priimtinas pareiškimas dėl teismo įsakymo priėmimo, toliau bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas pagal ieškinį (CPK 439 str.,CK 1.125 str.5 d.1 p.). Nagrinėjant bylą , ieškovas nebereiškė naujo ieškinio, todėl toliau delspinigiai nebėra skaičiuojami.Pagal kolegijos atliktą delspinigių perskaičiavimą už 6 mėnesius iki ieškinio pateikimo delspinigiai sudarytų 3648 Lt, t.y. už laikotarpį 2010-07-20 –2010-07-31 (12 d., skola 15000 Lt) 15 000Lt x 0,2 % x 12 d.= 360 Lt;už laikotarpį 2010-08-01 –2010-08-31 (31 d., skola 18000 Lt) 18 000 Lt x 0,2 % x 31 d. = 1116 Lt;už laikotarpį 2010-09-01 –2010-09-12 (12 d., skola 21000 Lt) 21 000 Lt x 0,2 % x 12 d. = 504 Lt;už laikotarpį 2010-0-13 –2010-09-30 (18 d., skola 3000 Lt) 3000 Lt x 0,2 % x 18 d. = 108 Lt,už laikotarpį 2010-10-01 –2010-10-31 (31 d., skola 15000 Lt) 3000 Lt x 0,2 % x 31 d. = 186 Lt,už laikotarpį 2010-11-01 –2010-11-30 (30 d. , skola 6000 Lt) 6000 Lt x 0,2 % x 30 d. = 360 Lt,už laikotarpį 2010-12-01 –2010-12-31 (31 d., skola 9000 Lt) 9000 Lt x 0,2 % x 31 d. = 558 Lt,už laikotarpį 2011-01-01 –2011-01-19 (19 d., skola 12000 Lt ) 12000 Lt x 0,2 % x 19 d. = 456 Lt, viso delspinigių 3648 Lt.

32Tokiu būdu pagal teismo sprendimą priteista delspinigių suma, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu sumokėtą 224,40 Lt delspinigių sumą , didintina nuo 82,40 iki 3423,60 Lt.Kadangi atsakovas jau yra įvykdęs teismo sprendimą , yra sumokėjęs ir priteistus 82,40 Lt delspinigių, ši suma išskaitytina iš priteistinos sumos ir ieškovui papildomai priteistina 3341.20 Lt delspinigių.

33Apeliantas prašo priteisti palūkanas už terminuotos prievolės nevykdymą 5 metus iki susitarimo pasirašymo, tačiau ieškovas tokio reikalavimo ieškinyje nereiškė, tik savo paskaičiavime nurodė, kad paskaičiavime nurodė, kad palūkanas skaičiuoja iki skolos suderinimo , t.y. iki skolos suderinimo akto pasirašymo. Aplinkybių apie tai, kokiomis aplinkybėmis susidarė šis įsiskolinimas, neįrodinėjo. Neesant ieškinyje nurodyto reikalavimo, atmestinas šis reikalavimas priteisti palūkanas , šis klausimas nebuvo sprendžiamas ir pirmosios instancijos teisme.

34Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 str. 1 dalimi ieškovui priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo kreipimosi į teismą su pareiškimu dienos, t.y. nuo 2011-01-20 , kurios skaičiuotinos nuo priteisto delspinigių skirtumo nuo 3341,20 Lt .

35Bylinėjimosi išlaidos

36Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 ir 5 dalys). Ieškovas prašė priteisti 53 056 Lt , vėliau ieškovui sumokėjus dalį skolos, prašė priteisti 49831,60 Lt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš dalies patenkino ieškinį, pervesdamas iki ieškinio pareiškimo priklausančią sumokėti sumą, t.y. 15000 Lt. Ieškovui priteista 2000 Lt skolos bei 3648 Lt delspinigių. Pripažintina, kad byla išspręsta ieškovo naudai 38,92 % ((17 000 + 3648Lt) x 100 % : 53056Lt). Paduodamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 1592 Lt žyminio mokesčio, todėl jam iš atsakovo priteistina 619,61Lt turėtų žyminio mokesčio išlaidų (1592 Lt x 38,92 % proc.). Atsakovas teisme turėjo 2000 Lt atstovavimo išlaidų, jam iš ieškovo priteistina 1221,60 Lt šių išlaidų (2000 Lt x 61,08 %). Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 10,62 Lt (17,39 Lt x 61,08 % ) ir iš atsakovo 6,77 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (17,39x38,92%).

37Taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų daliai yra priteistinos šalių turėtos išlaidos apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str. 2 d.).Ieškovas sumokėjo žyminį mokestį (67 b.l.), atsakovas turėjo 1000 Lt atstovavimo išlaidų , iš kurių pagal įmokų paskirstymą numatyta už atsiliepimą 500 Lt, už atstovavimą 500 Lt (79-81 b.l.). Šios išlaidos atstovavimo dalyje yra didesnės negu numato Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalius dydžius ir atsižvelgus į Rekomendacijų 2.3,2.4,2.6,27 punktus , t.y. į tai, kad tas pats advokatas atstovavo atsakovą pirmos instancijos teisme, į tai, kad byloje nebuvo sprendžiami nauji klausimai , įvertinat kad advokatui reikėjo išvykti į kitą vietovę negu jo registruota darbo vieta , yra mažintinos išlaidos už atstovavimą iki 300 Lt. Ieškovas ginčijo 37641,96 Lt sumą ir paduodant apeliacinį skundą sumokėjo 1129 Lt žyminį mokestį. Apeliacinėje instancijoje patenkinus jo reikalavimus 8,88 procentų (3341,20 Ltx100 %:37641,96 Lt), ieškovui priteistina 100,26 Lt žyminio mokesčio išlaidų (1129 Ltx8,88 % .) bei iš ieškovo atsakovui priteistina 728,96 Lt atstovavimo išlaidų (800Ltx91,12%) Atlikus priteistų sumų įskaitymą, iš ieškovo atsakovui priteistina 628,70Lt bylinėjimosi išlaidų (728,96-100,26).

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

39Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir priteistą ieškovui R. S. iš atsakovo G. B. delspinigių sumą padidinti nuo 82,40 Lt iki 3423,60 Lt, priteistas ieškovui G. B. bylinėjimosi išlaidas padidinti nuo 79,60 Lt iki 619,61 Lt.Priteisti iš atsakovo G. B. ieškovo R. S. naudai 5 procentus metines palūkanas nuo 2011 sausio 20 dienos nuo nesumokėtų delspinigių nuo 3341,20 Lt iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

40Priteistas iš ieškovo R. S. atsakovui G. B. išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti nuo 1900 Lt iki 1221,60 Lt.

41Priteistas valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas iš R. S. sumažinti nuo 16,39 Lt iki 10,62 Lt, priteistas išlaidas valstybei iš G. B. padidinti nuo 1,00 Lt iki 6,77 Lt.

42Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

43Priteisti iš ieškovo R. S. atsakovui G. B. 628,70 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas R. S. ieškiniu (1–2 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas... 4. Atsiliepime į ieškinį (12–13 b. l.) atsakovas G. B. su ieškiniu nesutiko,... 5. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 20 d. sprendimu (51–55... 6. Teismas nurodė, kad šalių ginčo dėl skolos dydžio byloje nėra, tiek... 7. Teismas nurodė, kad ieškovas iš atsakovo gautas įmokas pirmiausia skyrė... 8. Teismas nurodė, kad Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad... 9. Teismas įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes - šalių sutartinių... 10. Teismas nurodė, kad procesinių palūkanų sumą sudaro piniginės lėšos,... 11. Apeliaciniu skundu (58–59 b. l.) ieškovas R. S. prašo panaikinti Mažeikių... 12. 1. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir... 13. 2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. B. vėluodavo mokėti skolą ir ją... 14. 3. Gautus mokėjimus iš atsakovo G. B. ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.54... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (70–72 b. l.) atsakovas G. B. prašo... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies .... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Byloje nustatytos aplinkybės ... 19. Bylos šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, atsiradę iš dalies iš... 20. Dėl ginčo esmės... 21. Apeliantas,nesutikdamas su teismo sprendimu , apeliaciniame skunde laikėsi... 22. Esminis ginčas byloje kilo dėl įmokų paskirstymo tvarkos (CK 6.54... 23. Dėl įmokų įskaitymo teisėtumo... 24. Kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl ieškovo įmokų... 25. Šią teismo išvadą patvirtina ir ieškovo atstovo pareiškimas teisme, kad... 26. Dėl sutartinių netesybų dydžio, mažinimo pagrindų... 27. Netesybos – tai įstatymų, sutarties arba teismo nustatyta pinigų suma,... 28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl... 29. Byloje yra atsižvelgtina į šalių susiklosčiusius santykius, į atsakovo... 30. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per... 31. Kolegija sprendžia, kad šalių sutartos netesybos –delspinigiai... 32. Tokiu būdu pagal teismo sprendimą priteista delspinigių suma, atsižvelgiant... 33. Apeliantas prašo priteisti palūkanas už terminuotos prievolės nevykdymą 5... 34. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 str. 1 dalimi ieškovui... 35. Bylinėjimosi išlaidos ... 36. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją... 37. Taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų daliai yra priteistinos šalių... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 39. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti... 40. Priteistas iš ieškovo R. S. atsakovui G. B. išlaidas advokato pagalbai... 41. Priteistas valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas iš R. S.... 42. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 43. Priteisti iš ieškovo R. S. atsakovui G. B. 628,70 Lt atstovavimo išlaidų...