Byla 2A-334-436/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Toirenta“ atstovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės, atsakovo V. P. ir atsakovo G. R. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4545-192/2012 pagal ieškovės UAB „Toirenta“ ieškinį atsakovams G. R., V. P., M. D., A. C. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

5Ieškiniu (b.l. 3-8, t. 1) ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. R., V. P., M. D. ir A. C. 87 297,68 Lt žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas nurodydama, kad dėl buvusių juridinio asmens dalyvių bei vadovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 87 297,68 Lt dydžio žalą. 2009 m. balandžio 24 d. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus dėl ieškovės veiklos mokestinį patikrinimą buvo nustatyti mokesčių pažeidimai per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 10 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. (nurodytu metu ieškovės pavadinimas buvo UAB „Mažeikių bioenergija“), užfiksuoti ieškovės akcininkų M. D. ir A. C. bei vadovų V. P. ir G. R. padaryti teisės aktų pažeidimai siekiant išvengti mokestinių prievolių, dėl ko mokesčių administratoriui perskaičiavus mokėtinus mokesčius ieškovė buvo įpareigota sumokėti mokesčių nepriemoką bei baudą, iš viso 87 297,68 Lt. Atsakovai UAB „Mažeikių bioenergija“ direktoriai V. P. ir G. R. juridinio asmens finansinius dokumentus tvarkė pažeisdami buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, kadangi buhalterinėje apskaitoje apskaitė neįvykusias ūkines operacijas pagal UAB „EPDT“ vardu išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, kuri jokios veiklos nevykdė ir buvo naudojama kaip priemonė priešiškiems ir neteisėtiems tikslams pasiekti, t. y. sudaryti galimybę kitiems mokesčių mokėtojams nepagrįstos PVM atskaitos ir sąnaudų sukūrimui. Pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus į UAB „Toifor“ (buvusi UAB „Mažeikių bioenergija“) apskaitos registrus buvo įrašyti neteisingi duomenys apie UAB „EPDT“ atliktas ūkines operacijas, kurios faktiškai nebuvo susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio bei įsipareigojimų struktūros pasikeitimu, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės 2003 m., 2004 m. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsakovai UAB „Mažeikių bioenergija“ akcininkai M. D. ir A. C., likusių atsakovų parodymais, aktyviai dalyvavo ir derino sutarčių sąlygas, rekomendavo bendroves dėl ketinamų sudaryti sandorių, todėl taip pat yra atsakingi dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo. Atsakovų neteisėti veiksmai konstatuoti ir teismo sprendimu, kadangi ieškovei skundžiant mokesčių administratoriaus sprendimą dėl nepriemokų ir baudos paskaičiavimo Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu atmetė ieškovės skundą kaip nepagrįstą. Atsakovai M. D. ir A. C. sudarydami akcijų perleidimo sutartis įsipareigojo atsiskaityti už kreditorinius reikalavimus įmonei, kurie gali paaiškėti po akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, dėl ko tinkamai vykdydami sutartinius įsipareigojimus taip pat turi atlyginti patirtą žalą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b.l. 34-45, t. 3) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų G. R. ir V. P. 35 397,68 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Minėtu sprendimu iš atsakovų G. R. ir V. P. priteista ieškovės naudai po 1 316 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš G. R. ir V. P. priteista valstybei po 26,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės UAB „TOIRENTA“ priteista valstybei 76,23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimo įvykdymo užtikrinimui teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovų G. R. bei V. P. nekilnojamąjį turtą, neviršijant priteistos sumos – 35 397,68 Lt, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims; nesant ar esant nepakankamai atsakovų nekilnojamojo turto, areštavo atsakovų kilnojamąjį turtą ar turtines teises, esančius pas trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėtas, esančias atsakovų banke ar kitoje kredito įstaigoje atsiskaitomosiose sąskaitose bei pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove bei mokėti mokesčius valstybei, o įsiteisėjus teismo sprendimui grąžino M. D. į Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą ieškinio reikalavimų užtikrinimui įmokėtus 87 297,68 Lt. Teismas, nustatęs, kad Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus ieškovės veiklos mokestinį patikrinimą, buvo nustatyta, jog UAB „TOIRENTA“ savo buhalterinėje apskaitoje 2003 m. kovo 27 d. ir 2004 m. birželio 8 d. užfiksavo iki projektinės dokumentacijos ir įrangos remonto paslaugų įsigijimą pagal UAB „EPDT“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, ir konstatuota, kad UAB „EDPT“ vardu išrašyti buhalteriniai dokumentai neturi juridinės galios, nesuteikiantys teisės ieškovei į PVM atskaitą, kadangi juose įformintos ūkinės operacijos neįvykusios nurodytomis apskaitos dokumentuose sąlygomis, dėl ko mokesčių administratorius priskaičiavo ieškovei sumokėti į biudžetą mokesčius bei baudą, sprendė, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl nurodytais veiksmais padarytos žalos atlyginimo juridinio asmens dalyviams ir valdymo organams pagrįstai atsakovais nurodė G. R., V. P., M. D. ir A. C.. Teismas, remdamasis duomenimis apie tai, kad UAB „Mažeikių bioenergija“ 2007 m. kovo 26 d. pakeitė pavadinimą į UAB „Toifor“, o nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. pavadinimas pakeistas į UAB „TOIRENTA“, atmetė atsakovų argumentus, kad atsakovai niekada nebuvo ir dabar nėra susiję su ieškove. Teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad ieškovė dėl mokesčių administratoriaus mokestinės nepriemokos priskaičiavimo už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. patyrė nuostolį, kurį sudaro paskirta bauda bei priskaičiuoti delspinigiai, nurodydamas, kad mokesčių administratoriaus paskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, įmokos į Garantinį fondą bei pelno mokestis nelaikytinas ieškovės patirtais nuostoliais, kadangi nepriklausomai nuo atsakovų veiksmų juridinis asmuo, kuris ir turi pareigą mokėti mokesčius valstybei, vis tiek būtų privalėjęs mokėti priskaičiuotus mokesčius. Teismo manymu, atsakovai gali būti atsakingi tik tiek, kiek ieškovei buvo priskaičiuoti mokėti papildomi mokėjimai, t. y. delspinigiai ir baudos. Teismas, nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. ieškovės (buvusios UAB „Mažeikių bioenergija“) akcininkais buvo M. D. ir A. C., sprendė, kad ieškovė neįrodė minėtų atsakovų atsakomybės už patirtą žalą pagal jų sudarytas akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kurių 7 punktuose jie buvo įsipareigoję atsakyti už po sutarties pasirašymo paaiškėjusius kokius nors kreditorinius reikalavimus, kadangi, teismo manymu, dėl iš šių sutarčių kylančios sutartinės atsakomybės ieškinį teisme gali reikšti bei įrodinėti tik šios sutarties šalys ar teisėti jų teisių perėmėjai, o ne pati bendrovė, kuri nėra sutarčių šalis. Teismas taip pat laikė neįrodyta atsakovų A. C. ir M. D. atsakomybę dėl atsiradusių nuostolių remiantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, kadangi laikė, jog ieškovei nepateikus jokių kitų įrodymų, patvirtinančių minėtų asmenų, kaip akcininkų, įtaką bendrovės UAB „EDPT“ pasirinkimui ir sandorių su ja sudarymui, išskyrus buvusių vadovų paaiškinimus, ir atsakovams neigiant bet kokią jų įtaką bedrovės ūkinei veiklai, ieškovė neįrodė, jog juridinio asmens dalyviai akcininkai A. C. ir M. D. dalyvavo užmezgant ir palaikant komercinius santykius su UAB „EPDT“ ir prisidėjo prie prašomų priteisti nuostolių atsiradimo. Nustačius, kad laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 10 d. iki 2003 m. gegužės 7 d., o laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 7 d. iki 2006 m. gegužės 24 d. ieškovės vadovais atitinkamai buvo G. R. ir V. P., teismas sprendė, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitydami neįvykusias ūkines operacijas pagal UAB „EPDT“ vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, tokiu būdu prisidėjo prie mokesčių nesumokėjimo, dėl ko bendrovė patyrė nuostolius, kuriuos sudaro dėl ne laiku sumokėtų mokesčių priskaičiuoti delspinigiai ir baudos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsiradę nuostoliai yra dėl abiejų įmonės vadovų veiksmų, jų atsakomybę laikė solidaria ir priteisė iš jų solidariai 35 397,68 Lt žalos atlyginimui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, procesines palūkanas priteisė ne 6, kaip kad prašė ieškovė, o 5 procentų dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys atsakovo M. D. atžvilgiu yra atmestas, nusprendė, sprendimui įsiteisėjus, grąžinti minėto atsakovo į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtus 87 297,68 Lt. Taip pat teismas sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo G. R. ir V. P. atžvilgiu, t. y. areštavo jų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises priteistos sumos ribose. Teismas sutiko su atsakovų atstovės argumentu, jog administracinėje byloje, kurioje buvo skundžiamas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl priskaičiuotų mokesčių ir baudos mokėjimo, nustatyti faktai neturi prejudicinės galios ginčo santykyje, teismo sprendimus dėl to vertino kaip rašytinius įrodymus ir nurodė, kad atsakovai civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjančiam teismui nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kurie paneigtų administracinėje byloje nustatytus faktus.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 68–95) ieškovė UAB „Toirenta“ prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą, patenkinti likusioje dalyje ieškovės ieškinį, priteisiant ieškovės naudai solidariai iš atsakovų G. D., A. C., V. P. ir G. R. 87.297,68 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

10Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad į ieškovės patirtų nuostolių sumą neįskaitytini priskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, įmokos į Garantinį fondą bei pelno mokestis. Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi patikrinimą nustatė, kad už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 10 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., kai ieškovės vadovais ir akcininkais buvo atsakovai, buvo nustatyti ieškovės padaryti mokesčių pažeidimai, t. y. įmonės vadovai finansinius dokumentus tvarkė pažeisdami teisės aktų nuostatus, kadangi buhalterinėje apskaitoje apskaitė neįvykusias ūkines operacijas pagal UAB „EPDT“ vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, atvaizdavusias neįvykusias ūkines operacijas, dėl ko jos pripažintos neturinčiomis juridinės galios. Atsakovams neteisėtai nesumokėjus privalomų mokesčių į biudžetą 51.900 Lt turėjo būti ieškovės kasoje, tačiau atsakovai jokių atsikirtimų į tai nepareiškė, o teismas neanalizavo, ar tokio dydžio lėšos ieškovės kasoje realiai buvo. Byloje nekilus ginčui dėl to, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad mokėtini mokesčiai ir įmokos nesudaro nuostolių, kadangi tai ir yra tiesioginiai ieškovės nuostoliai, patirti dėl neteisėtų atsakovų, kurie nemokėjo mokesčių, veiksmų. Atsakovams neginčijant nuostolių dydžio, nepasisakant dėl jų, teismas dėl jų dydžio ir prigimties išvis nesiaiškino, todėl peržengė savo kompetencijos ribas, buvo šališkas ir veikė kaip atsakovų atstovas;
  2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad juridinio asmens akcininkai nedalyvavo užmezgant ir palaikant komercinius sandorius su UAB „EPDT“ ir neprisidėjo prie prašomų priteisti nuostolių atsiradimo, kadangi aplinkybes, susijusias su akcininkų aktyviu dalyvavimu įmonės ūkinėje veikloje patvirtino įmonės vadovai. Be to, atsakovų M. D. ir A. C. neteisėti veiksmai yra nustatyti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. birželio 22 d. sprendimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 11052-95/2010 bei Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-658/2011. Atsakovai aplinkybių, kad ieškovės mokestinės nepriemokos atsirado ne dėl jų kaltės, neįrodinėjo, taip pat dėl savo kaltės nepasisakė, teismas minėtų aplinkybių bylos eigoje nenagrinėjo, todėl atsakovams neneigiant jų kaltės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jie neprisidėjo prie prašomų priteisti nuostolių atsiradimo;
  3. Atsakovams A. C. ir M. D. sutartinė atsakomybė atsiranda vykdant 2007 m. sausio 4 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių 7 punktą, kurio pagrindu atsakovai įsipareigojo atsakyti bendrovei dėl paaiškėjusių kreditorinių reikalavimų, nes kam kitam, jei ne įmonei yra uždedami nežinomos kilmės kreditoriniai reikalavimai. Atsakovai turi teisę ginčyti ne faktą kad jie nėra atsakingi už atsiradusių kreditorinių reikalavimų mokėjimą, o kreditorinio reikalavimo egzistavimą. Tačiau šiam esant neginčijamai nustatytam valstybinės mokesčių inspekcijos, atsakovai privalo už jį sumokėti būtent ieškovei, kadangi jai yra uždėta pareiga mokėti kreditorinį reikalavimą, kurio akcijų pirkimo – pardavimo metu nebuvo;
  4. Atsakovų A. C. ir M. D. pareiga atlyginti neteisėtais veiksmais ieškovei padarytą žalą yra įtvirtinta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje. Atsakovams neginčijant administracinėse bylose nustatytų aplinkybių dėl atsakovų atliktų nesąžiningų veiksmų, dėl ko atsirado ieškovės mokestinė nepriemoka ir su tuo susijusios išlaidos, ieškovei nėra pareigos įrodinėti, kad bendrovės dalyvis yra kaltas dėl atsiradusios žalos. Kadangi ieškovė negali įvykdyti prievolės dėl atsakovų, kaip juridinio asmens dalyvių, nesąžiningų veiksmų, šie turi pareigą atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą bendrovei žalą;
  5. Teismas nurodydamas, kad: „[...] bylą nagrinėjančiam teismui nėra pateikti akcininkų susirinkimo sprendimai dėl sutarčių su UAB „EPDT“ sudarymu, taip pat nepateikti jokie kiti įrodymai, išskyrus buvusių bendrovės direktorių paaiškinimus, kad minėti akcininkai įtakojo bendrovės UAB „EPDT“ pasirinkimą“ teismas išėjo už savo kompetencijos ribų ir veikė kaip atsakovų advokatas, kadangi atsakovai savo nesąžiningumo ir savo kaltės neneigė, klausimai dėl konkrečiai sudarytų sandorių nebuvo bylos nagrinėjimo metu analizuojami.

11Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. (3 t., b. l. 57–63) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

12Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

  1. Civilinė byla išnagrinėta neteismingo teismo. Ieškovė su ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi remdamasi CPK 30 straipsnio 6 dalimi, tačiau ieškiniu iš atsakovų buvo prašoma priteisti nuostolius, bet ne žalą turtui. Be to, byloje esantys įrodymai nepatvirtina nuostolių atsiradimo fakto, nes ieškovei nei buvo nuskaičiuoti pinigai, nei ji sumokėjo prašomą priteisti sumą. Ieškinys dėl nuostolių atlyginimo negali būti traktuojamas kaip ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, kas suteiktų ieškovei galimybę teismą pasirinkti pagal savo buveinę. Ta aplinkybė, kad atsakovai gyvena toli nuo Kauno, yra pakankama priežastis pasirinkti kitą teismą;
  2. Tarp UAB „Mažeikių bioenergija“ ir ieškovės UAB „TOIRENTA“ niekuomet nebuvo jokių sutartinių santykių. UAB „Mažeikių bioenergija“ akcininkai jų turėtas įmonės akcijas 2007 metais pardavė Toifor Hungary KFT, dėl to nesuprantamas teismo pasisakymas dalyje dėl įmonės pavadinimų keitimo, dėl ko teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus, jog jie nebuvo ir nėra susiję su ieškove;
  3. Atsakovų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo buvo nutrauktas, ir nors teismas savo sprendime nurodė, jog baudžiamojo proceso sprendimai neturi prejudicinės galios civiliniam procesui ir, kad tai, esant pagrindui, neeliminuoja galimybės nuspręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovams, tačiau nenurodė, jog tai turi būti daroma privalomai. Kadangi šiuo atveju baudžiamasis procesas atsakovų atžvilgiu yra nutrauktas, tai yra svarbus aspektas, parodantis, kad atsakovai neatliko jokių veiksmų, dėl kurių jiems turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė;
  4. Teismo motyvai prieštarauja vieni kitiems. Nors teismas nurodė, kad prievolę mokėti mokesčius valstybei turi juridinis asmuo, o ne jo dalyvis ar vadovas, kad atsakovai nėra ir negali būti atsakingi dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, kadangi nepriklausomai nuo jų ieškovė vis tiek privalėjo mokėti mokesčius, tačiau tuo pačiu teismas nurodo, kad atsakovai yra atsakingi tiek, kiek dėl jų kaltės juridiniam asmeniui buvo priskaičiuoti papildomi mokėjimai, t. y. delspinigiai ir baudos. Kadangi delspinigiai ir baudos atsirado ne dėl atsakovų, t. y. įmonės vadovų kaltės, todėl visiškai nesuprantama, dėl ko šiuos mokėjimus turėtų atlyginti atsakovai;
  5. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, jog atsakovai elgėsi priešingai bendrovės interesams. Priešingai, įmonės vadovai nežinojo apie nesąžiningus veiksmus, tariamai vykdomus įmonėje, jų nevykdė, dėl ko jiems civilinė atsakomybė remiantis CK 2.50 straipsniu negali kilti. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad būtent dėl atsakovų veiksmų atsirado ieškovės nuostoliai, todėl nebuvo jokių sąlygų ar galimybių atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti;
  6. Ieškovei atsakovų kaltę grindžiant kompetentingų institucijų bei teismo sprendimais, teismas, nors ir nepripažindamas juose nustatytų faktų prejudiciniais, nepagrįstai minėtus sprendimus laikė rašytiniais įrodymais byloje ir nurodė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, paaiškinimų, paneigiančių administracinėje byloje nustatytas aplinkybes. Nėra aišku, ar teismas nesuprato, ar sąmoningai neatsižvelgė į tai, kad atsakovai apie teismo procesą, vykusį Vilniaus apygardos teisme, nežinojo, nebuvo į jį įtraukti, dėl ko negalėjo pateikti teismui jokių dokumentų;
  7. Ieškovei perkant verslą iš Toifor GLSS Kft buvo sudaryta verslo dalies pardavimo sutartis, kurioje aiškiai nurodyta, kad pirkėjas perka akcijas be jokių apsunkinimų ir be jokių reikalavimų, kad pirkėjai susipažino su bendrovės sutartimis, akcininkų susirinkimo priimtais sprendimais bei kitais bendrovės dokumentais ir juose surašytus sprendimus pripažįsta privalomais savo paties atžvilgiu, kas rodo, kad ieškovė, pirkdama įmonės akcijas, žinojo apie finansinius įmonės įsipareigojimus, juos prisiėmė sau. Dabartiniai ieškovės akcininkai A. M. ir R. M. atstovavo UAB „Toifor“ ginčijant sprendimą dėl mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, todėl 2010 m. rugpjūčio 19 d. sudarant verslo dalies pirkimo – pardavimo sutartį jiems buvo žinoma esama situacija, todėl sudarydami sutartį jie pripažino, kad su visomis joje nurodytomis sąlygomis sutinka, taip pat ir su tuo, kad visi bendrovės dokumentai ir juose surašyti sprendimai yra privalomi jų atžvilgiu, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė;
  8. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tikimybių pusiausvyros principu, tačiau tam tikrų faktų realumo nustatymas dar nereiškia esant atsakovų civilinę atsakomybę. Teismo sprendime nėra nurodyta jokių aiškių ir tikslių priežasčių, kodėl atsakovai turi atsakyti dėl įmonei atsiradusių nuostolių ar žalos, nenurodyti konkretūs atsakovų veiksmai, kurie sąlygotų civilinės atsakomybės atsakovams atsiradimą.

13Apeliaciniu skundu atsakovas G. R. (3 t., b. l. 66–63) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia tais pačiais argumentais, kuriais yra grindžiamas ir atsakovo V. P. apeliacinis skundas.

14Atsiliepime į ieškovės UAB „Toirenta“ apeliacinį skundą (3 t. b. l. 81–85) atsakovas V. P. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovų G. R. ir V. P. apeliacinius skundus patenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

15Atsiliepimas į apeliacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas neteisingai nusprendė dėl nuostolių sudėties ir nuostoliais nelaikė priskaičiuotų mokėtinų mokesčių. Teismas teisingai pastebėjo, kad prievolę mokėti mokesčius turi juridinis asmuo, o ne jo dalyvis ar vadovas, todėl atsakovai nėra ir negali būti atsakingi dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, kadangi, nepriklausomai nuo jų veiksmų, juridinis asmuo vis tiek privalo mokėti mokesčius. Atsakovai gali būti atsakingi tik tiek, kiek dėl jų kaltės juridiniam asmeniui buvo priskaičiuoti papildomi mokėjimai;
  2. Informacija apie ieškovės ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą sutartį dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, taip pat apie ieškovės kreipimąsi į kredito įstaigą dėl paskolos gavimo yra apskritai nereikalingi ir bylos esmei neturintys reikšmės. Tai, kaip ieškovė grąžins jai priskaičiuotą mokestinę nepriemoką, yra tik pačios ieškovės reikalas;
  3. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovai nepasisakė dėl nuostolių dydžio, jo neginčijo, kadangi atsakovams neigiant savo kaltę dėl atsiradusių nuostolių, jų nepripažįstant, ginčijant patį ieškinį, nesistengiant proceso užbaigti taikiai, nesumokant ieškovei bent dalies prašomos priteisti sumos ir tokiu būdu pripažįstant ieškinį, būtų nelogiška jiems pasisakyti dėl nuostolių dydžio;
  4. Ieškovė nepagrįstai kaltina teismą nesprendus klausimo, kokio dydžio lėšos realiai buvo ieškovės sąskaitoje, kadangi šis klausimas nebuvo keltas bylos nagrinėjimo metu, o be to, tai yra visiškai nesusiję su ginčo dalyku;
  5. Teismas pagrįstai sprendė, kad vien ieškovės buvusių direktorių paaiškinimų, jog būtent atsakovai, buvę įmonės akcininkai M. D. ir A. C. buvo atsakingi už ryšius su UAB „EPDT“, kad jie nieko dėl to nederino, neužtenka įrodyti, kad nuostoliai, kuriuos patyrė ieškovė, atsirado būtent dėl atsakovų M. D. ir A. C. kaltės;
  6. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovų neteisėti veiksmai yra konstatuoti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. birželio 22 d. sprendimu bei administracinėse bylose, kuriose buvo ginčijamas šis sprendimas, kadangi nei viename iš šių sprendimų nėra konstatuota, kad būtent dėl visų atsakovų ar kurių nors iš atsakovų veiksmų atsirado UAB „Toirenta“ mokestinė nepriemoka. Priešingai, visur yra minima tik ieškovės kaltė;
  7. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovai neneigdami savo kaltės pripažino ieškovo patirtus nuostolius, kadangi prieštaravimas visam pareikštam ieškiniui yra atsakovų pozicijos parodymas, t. y., jog nei vienas iš atsakovų nepripažįsta savo kaltės, nemano, jog jie yra tinkami atsakovai šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas ieškovės argumentas, jog ji neturėjo įrodinėti atsakovų kaltės;
  8. Ieškovei esant uždarajai akcinei bendrovei, t. y. ribotos civilinės atsakomybės privačiam juridiniam asmeniui, kurio akcininkai už įmonės įsipareigojimus atsako tik savo įmonės turtu, o išieškojimai nenukreipiami į kitą akcininkų turimą turtą, ieškovės patirti nuostoliai turėtų būti dengiami įmonės turtu, o ne nukreipiami į buvusius akcininkus ar tuo labiau į direktorius;
  9. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovų M. D. ir A. C. atsakomybė atsiranda vykdant 2007 m. sausio 4 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių 7 punktą, kadangi ieškovė šią sutartį aiškina neteisingai, nes šis punktas yra skirtas tik akcijų pirkimui – pardavimui kaip patvirtinimas, jog pirkėjas įsigyja visiškai „švarias“ akcijas, be jokių apsunkinimų ar apribojimų, ir kad pardavėjai patvirtina bei prisiima atsakomybę būtent dėl akcijų, o ne dėl kitokių įmonės kreditorinių reikalavimų. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, jog atsakovai pardavė akcijas nuslėpdami skolą mokesčių inspekcijai, kadangi akcijų pirkimo – pardavimo momentu nebuvo žinoma apie jokius mokesčių neprimokėjimus, o akcijų pirkėjai peržiūrėjo visus įmonės finansinius dokumentus;
  10. Ieškovės akcininkai A. M. ir R. M. perkant verslo dalį turėjo puikiai žinoti visą situaciją, kadangi būtent jie atstovavo UAB „Toifor“ administraciniame teisme ginčijant sprendimą dėl mokesčių nepriemokos ir baudos sumokėjimo. Minėtiems asmenims sudarant verslo dalies pirkimo sutartį jie pripažino, kad su visomis joje nurodytomis sąlygomis sutinka, taip pat ir su tuo, kad visus bendrovės dokumentus ir juose surašytus spendimus pripažįsta privalomais savo atžvilgiu, todėl jie negali nieko reikalauti ne tik kad iš atsakovų, bet ir iš kitos 2010 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos dalies verslo pirkimo – pardavimo sutarties šalies, t. y. Toifor GLSS KFT;
  11. Ieškovė nepagrįstai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. C. atžvilgiu, kadangi teismas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paliko galioti į teismo depozitinę sąskaitą ieškinio reikalavimo užtikrinimui M. D. įmokėtą 87.297,68 Lt dydžio užstatą, taip pat sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones V. P. ir G. R. priklausančiam turtui 35.397,68 Lt sumai. Kadangi ieškiniu reikalaujamai sumai yra pilnai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones dar kartą yra visiškai netikslinga.

16Atsiliepimuose į ieškovės UAB „Toirenta“ apeliacinį skundą atsakovas G. R. (3 t., b. l. 87–91), atsakovas A. C. (3 t., b. l. 93–97), atsakovas M. D. (3 t., b. l. 99–103) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovų G. R. ir V. P. apeliacinius skundus patenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su ieškovės apeliaciniu skundu atsakovai grindžia tais pačiais motyvais, kurie nurodyti atsakovo V. P. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą.

17Atsiliepime į atsakovų G. R. ir V. P. apeliacinius skundus (3 t., b. l. 78–80) ieškovė UAB „Toirenta“ prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti, ieškovės UAB „Toirenta“ apeliacinį skundą patenkinti, pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti pilnai.

18Atsiliepimas į atsakovų apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovai apeliaciniuose skunduose tik deklaratyviai nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas, tačiau nei vienos teisės normos nėra nurodę;
  2. Atsakovai, susipažinę su ieškiniu, neteikė jokių įrodymų ir atsikirtimų, kurie nurodyti jų apeliaciniame skunde, nei karto neatvyko į teismo posėdį, neišsakė savo pozicijos patys, neginčijo mokesčių inspekcijos aktuose nustatytų faktinių aplinkybių, todėl teismas skundžiamą sprendimą priėmė pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus. Kadangi apeliacija nėra bylos nagrinėjimas iš naujo, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, atsakovų apeliaciniuose skunduose keliamų versijų, kurios nebuvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas negalėjo patikrinti. Apeliaciniuose skunduose keliama versija, kad UAB „Toirenta“ akcininkai R. M. ir R. M. pirkdami akcijas žinojo apie mokestinį patikrinimą, dėl ko neva sutiko su tuo, kad visi bendrovės surašyti dokumentai yra privalomi įmonei, prieštarauja atsakovų atsikirtimuose nurodytiems argumentams apie tai, kad atsakovai nieko nežinojo apie mokestinius pažeidimus, iki ieškinio pateikimo dienos nepažinojo UAB „Toirenta“ akcininkų, kadangi byloje esantys duomenys šias atsakovų nurodytas aplinkybes paneigia;
  3. Nepagrįsti apeliacinių skundų motyvai dėl įrodymų vertinimo ir prejudicinio ryšio. Teismas pagrįstai nurodė, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyti duomenys neturi prejudicinės galios, tačiau neeliminuoja civilinės atsakomybės taikymo atsakovams galimybės. Teismas, remdamasis ieškovės pateiktas oficialių įstaigų išduotais dokumentais, pagrįstai konstatavo atsakovų neteisėtus veiksmus vedant buhalterinę apskaitą bei apskaitant bendrovės turtą ir pajamas, todėl pagrįstai sprendė esant jų atsakomybę dėl ieškovės patirtų nuostolių nustačius pareigą sumokėti papildomai priskaičiuotus mokesčius;
  4. Atsakovų argumentas dėl teismingumo pažeidimo yra nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais. Ieškovė pirminiu ieškiniu kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, tačiau pripažįstant galimybę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą bylos nagrinėjimo metu, o teisinį ieškinio pagrindą taikant teismui savo iniciatyva, laikytina, kad pirminėje ieškinio priėmimo stadijoje ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis teismingumą ir ieškovo teisę pasirinkti teismą pagal ieškovo buveinę remiantis CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

19Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB „Toirenta“, atsakovų V. P. ir G. R. apeliacinius skundus, 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, atsakovų apeliacinius skundus atmetė; pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir keičiamą sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė, priteisdama solidariai iš atsakovų G. R., V. P., M. D. ir A. C. ieškovo UAB „Toirenta“ naudai 87 211,37 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 2366,09 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo; pakeitė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir keičiamą dalį išdėstė priteisdama valstybei iš atsakovų po 32,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno atsakovo; panaikino sprendimo dalį, kuria nuspręsta sprendimui įsiteisėjus grąžinti M. D. į Kauno miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėtus 87 297,68 Lt; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.

20Spręsdama dėl nuostolių dydžio, teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovai jo neginčijo, todėl teismas dėl to neturėjo teisės pasisakyti ir, spręsdamas nuostolių sudėties bei dydžio klausimą, peržengė savo kompetencijos ribas bei veikė kaip atsakovų atstovas. Atsakovai tiek pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nesutiko su pareikštu ieškiniu, neigė savo atsakomybę dėl atsiradusių nuostolių, todėl teismas pagrįstai, spręsdamas dėl atsakovų atsakomybės už atsiradusius nuostolius, nustatinėjo jų dydį.

21Atsižvelgusi į mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo rezultatus – nustatytus mokesčių pažeidimus, kuriuos padarė ieškovas, teisėjų kolegija nurodė, kad iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apskaičiuoti mokėtini mokesčiai nesudaro nuostolių dydžio; teismas nepagrįstai sprendė dėl atlygintinų nuostolių sudėties; nesutiko, kad ieškovo nuostolius sudaro tik paskirtos mokėti baudos už ne laiku sumokėtus mokesčius bei delspinigiai. Teisėjų kolegija laikė, kad ieškovo patirtus nuostolius sudaro ir tam tikra apskaičiuota mokėtinų mokesčių suma. Atsižvelgusi į tai, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. birželio 22 d. sprendime nurodė, jog mokesčių mokėtojas (ieškovas) į PVM atskaitą nepagrįstai įtraukė 28 282 Lt pirkimo PVM pagal UAB „EPDT“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes paslaugų teikėjas UAB „EPDT“ iki projektinės dokumentacijos ir remonto darbų realiai parduoti negalėjo, nes nevykdė realios veiklos ir neturėjo tam reikalingų išteklių, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovui per patikrinimo laikotarpį deklaravus sumažintą atskaitomą pirkimo PVM 28 282 Lt suma, šia suma buvo padidintas ieškovo į biudžetą mokėtinas pridėtinės vertės mokestis, atitinkamai 2003 m. kovo mėnesį – 8129 Lt, o 2004 m. birželio mėnesį – 20 153 Lt. Atsižvelgusi į tai, kad pareiga sumokėti atskaitytą pirkimo PVM įmonei atsirado dėl to, kad sandoris buvo sudarytas su realiai jokios veiklos nevykdančia įmone, teisėjų kolegija sprendė, kad įmonės vadovams nurodytas faktas buvo žinomas, nes ieškovas realiai iki projektinės dokumentacijos negavo ir remonto darbų nepriėmė; laikė, kad tuo atveju, jei įmonės, kuriai tokios paslaugos realiai buvo reikalingos, vadovai būtų sudarę sandorį su realiai veiklą vykdančia įmone, ieškovas būtų turėjęs teisę teisės aktų nustatyta tvarka atskaityti pirkimo PVM ir mokėtinas mokestis į biudžetą būtų buvęs mažesnis; sprendė, kad ieškovo vadovai veikė priešingai įmonės interesams, ir dėl jų kaltės įmonei atsirado pareiga mokėti apskaičiuotus mokesčius. Nurodžiusi, kad atsakovai (juridinio asmens vadovai) turi pareigą veikti atidžiai ir rūpestingai, laikė, kad jiems buvo ar turėjo būti žinoma, jog UAB „EPDT“ realiai veiklos nevykdo, dėl ko buhalterinėje apskaitoje apskaitė PVM sąskaitas faktūras, kurių turinys neatitiko operacijų turinio; konstatavo, kad dėl atsakovų kaltės ieškovui atsirado pareiga mokėti PVM; mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekę ar paslaugą ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, kad pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės PVM, elgiasi nesąžiningai, todėl neįgyja teisės į PVM atskaitą.

22Pasisakydama dėl apskaičiuoto pelno mokesčio teisėjų kolegija pažymėjo, kad įmonė patikrinimo laikotarpiu neteisėtai sumažino atitinkamų metų apmokestinamąjį pelną, nes į leidžiamus atskaitymus užskaitė juridinės galios neturinčias UAB „EPDT“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, dėl ko nepagrįstai atskaitymus įmonė sumažino iš viso 157 120 Lt suma, iš kurių 2003 metais – 45 160 Lt, o 2004 metais – 111 960 Lt. Kadangi apskaičiuotas papildomai sumokėti pelno mokestis yra grindžiamas realiai su UAB „EPDT“ nesudarytais sandoriais, dėl ko ieškovas neturėjo teisės sumažinti savo veiklos sąnaudų, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, susijusius su PVM mokėjimu, teisėjų kolegija sprendė, kad mokėtinas pelno mokestis (iš viso 23 558 Lt) turi būti laikomas įmonės nuostoliais, patirtais dėl neteisėtų atsakovų veiksmų.

23Dėl apskaičiuotų mokėti įmokų į Garantinį fondą teisėjų kolegija, pažymėjusi, kad, patikrinimo metu nustačius, jog įmonė tikrinamuoju laikotarpiu neapskaičiavo ir nemokėjo į Garantinį fondą įmokų, kurios 2003 metais turėjo būti 33,66 Lt, o 2004 metais – 31,21 Lt, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, laikė, kad nurodytas įmokas bet kokiu atveju būtų turėjusi sumokėti įmonė, jų mokėjimas ar nemokėjimas nepriklausė nuo su UAB „EPDT“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų neteisėtumo, todėl sprendė, kad nurodyta suma negali būti laikoma atsiradusia dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ir esančia įmonės nuostoliais, dėl ko ji negali būti priteisiama iš atsakovų.

24Teisėjų kolegija nesutiko su atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad atsakovai nėra ir negali būti atsakingi dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes juridinis asmuo privalo mokėti mokesčius nepriklausomai nuo jų veiksmų; pažymėjo, kad būtent dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, šiems buhalterinėje apskaitoje apskaitant tikrovės neatitinkančias įmonės operacijas, ieškovui atsirado pareiga mokėti mokesčius.

25Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtų nuostolių dydis yra 87 211,37 Lt, t. y. išskyrus į Garantinį fondą mokėtinas įmokas.

26Spręsdama dėl atsakovų G. R. ir V. P. atsakomybės už ieškovo patirtus nuostolius, teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovai, būdami įmonės vadovai, privalo veikti ypač atidžiai ir rūpestingai, jiems keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, todėl pagal pateiktas apmokėti sąskaitas ieškovui negavus iš UAB „EPDT“ iki projektinės dokumentacijos ar jai neatlikus tam tikrų darbų, negalima laikyti, jog jie nežinojo apie atliekamus neteisėtus veiksmus; konstatavo, kad atsakovų, kaip atsakingų juridinio asmens vadovų, neteisėti veiksmai yra nustatyti.

27Teisėjų kolegija sprendė, kad nors dėl atsakovų baudžiamoji atsakomybė netaikyta, tačiau, nustačius visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, buvo pagrindas taikyti civilinę atsakomybę; atsakovai nedalyvavo administracinių bylų nagrinėjimo procese, tačiau tiek administracinių teismų sprendimuose, tiek valstybinės mokesčių inspekcijos aktuose yra konstatuotos aplinkybės dėl ieškovo netinkamo mokestinių pareigų vykdymo; ieškovo vadovai, atsakingi už įmonės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą, šios pareigos tinkamai nevykdė, dėl atsiradusių nuostolių kilo jų civilinė atsakomybė.

28Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad mokesčių mokėjimas yra ieškovo, kaip juridinio asmens, pareiga, nes mokesčių mokėtojas šiuo atveju buvo būtent ieškovas (juridinis asmuo), ne atsakovai (fiziniai asmenys), tačiau nurodė, kad negalima sutikti, jog nurodytomis aplinkybėmis nėra galimas nuostolių iš atsakingų dėl jų atsiradimo asmenų priteisimas ieškovo naudai; pažymėjo, kad juridinis asmuo savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo per savo valdymo organus, todėl, šiems netinkamai vykdant teisės aktų reikalavimus dėl tinkamo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo, pareiga sumokėti papildomai apskaičiuotus mokesčius, nors ir atsirado ieškovui, tačiau būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kas sudaro pagrindą ieškovui reikalauti iš atsakovų atlyginti jo patirtus nuostolius.

29Spręsdama dėl atsakovų A. C. ir M. D. atsakomybės teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nesant konkrečių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog būtent ieškovo akcininkais buvę atsakovai yra atsakingi už sandorių su UAB „EPDT“ sudarymą, pagal kuriuos buvo išrašytos juridinės galios neturinčiomis pripažintos PVM sąskaitos faktūros, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė šių asmenų neteisėtų veiksmų deliktinės atsakomybės taikymo prasme; administracinių teismų sprendimuose, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte, sprendime nėra konkrečiai nustatyti atsakovų (įmonės akcininkų) neteisėti veiksmai, kurie lemtų neginčijamą ir besąlygišką atsakomybės jiems taikymą; nekonstatuota, kad būtent dėl šių atsakovų veiksmų ieškovas patyrė nuostolių.

30Atsižvelgusi į tai, kad ieškovas atsakovų atsakomybę dėl atsiradusių nuostolių atlyginimo grindė šių asmenų sudarytų sutarčių pagrindu prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, įvertinusi 2007 m. sausio 4 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų A. C. ir Toifor Hungary Kft, A. C. ir A. V. bei M. D. ir Toifor Hungary Kft, 7 punkto turinį, teisėjų kolegija sprendė, kad pagal jį atsakovai įsipareigojo būtent bendrovei, ne kitai sutarties šaliai, t. y. ne akcijų pirkėjams; pažymėjo, kad pagal pirmiau nurodytą sutartinę nuostatą atsakovai, kaip ieškovo akcijų savininkai, patvirtino, jog būtent ieškovas nėra skolingas, jam nereiškiami jokie reikalavimai, o tuo atveju, jei po sutarties pasirašymo paaiškėtų, kad įmonei yra reiškiami kokie nors reikalavimai, įsipareigojo už juos atsiskaityti; padarė išvadą, kad šiuo atveju turimi omenyje būtent įmonei reiškiami reikalavimai, todėl ji (ieškovas) yra suinteresuota šių tinkamu įvykdymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, remdamasi CK 2.50 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgusi į tai, kad ieškovas nuostolius patyrė dėl iki pirmiau nurodytų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo atliktų neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegija konstatavo, kad, mokesčių administratoriui pareikalavus sumokėti nesumokėtus mokesčius, delspinigius ir baudas, t. y. atsiradus reikalavimui ieškovui, atsakovai kaip buvę įmonės akcininkai yra atsakingi už šių įsipareigojimų valstybei tinkamą įvykdymą, nes prisiėmė atsakomybę laisva valia.

31Spręsdama dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas ieškinį reiškė dėl turtinės žalos atlyginimo, grįsdamas reikalavimą deliktine atsakovų atsakomybe, ir, remdamasi CPK 30 straipsnio 6 dalimi, sprendė, kad teismas pagrįstai priėmė pagal ieškovo buveinės adresą pareikštą ieškinį. Nesant pareikštų argumentų dėl to, kad pirmosios instancijos teismas būtent dėl galimo teismingumo pažeidimo būtų priėmęs neteisingą sprendimą, naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.

32Teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad UAB „Toirenta“ ir UAB „Mažeikių bioenergija“ yra tas pats juridinis asmuo, atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad jie neturi jokių ryšių su UAB „Toirenta“ ir pažymėjo, kad juridinio asmens ir jo akcininkų negalima sutapatinti.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų M. D., G. R., V. P., A. C. kasacinį skundą, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį ir perdavė šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

34Teisėjų kolegija dėl bylos teismingumo, tinkamų šalių konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, teisingai sprendė, jog keliamas klausimas ne dėl rūšinio teismingumo, kurio pažeidimą konstatavus, taikytini CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyti padariniai, o teritorinio teismingumo. Ieškovas, fiziniams asmenims reikšdamas reikalavimą atlyginti nuostolius, pagal CPK 29 straipsnį, 30 straipsnio 6 dalį, gali pateikti ieškinį teismui pagal atsakovų gyvenamąją vietą (bendroji taisyklė), ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą, t.y. šiuo atveju ieškovui įstatymas suteikia galimybę pasinaudoti alternatyvaus teismingumo taisykle. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas pagal ieškovo (juridinio asmens) buveinę. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai aiškindamas pirmiau nurodytas proceso teisės normas, teisingai sprendė, kad ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, grindžiamas atsakovų deliktine atsakomybe, pareikštas kompetentingam nagrinėti bylą teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį priėmė ir nagrinėjo.

35Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Mažeikių bioenergija“ yra tas pats asmuo, kurio pavadinimas laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 10 iki 2007 m. kovo 26 d. kito: UAB „Mažeikių bioenergija“ (nuo 2001 m. spalio 10 d. iki 2007 m. kovo 26 d.), vėliau – UAB „Toifor“ (nuo 2007 m. kovo 26 d. iki 2010 m. rugpjūčio 17 d.), šiuo metu – UAB „Toirenta“. Taip pat nustatyta, kad bendrovės vadovais ir jos akcininkais netinkamo ieškovo buhalterinės apskaitos organizavimo ir mokestinių pareigų vykdymo laikotarpiu buvo atsakovai, todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovai laikytini teisinio santykio, susiklosčiusio tarp jų ir ieškovo pirmiau nurodytu laikotarpiu ir pagrindu, dalyviais, nebuvo pagrindo juos keisti kitais asmenimis, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo reikalavimo nukreipimo į kitus asmenis galimą pagrįstumą.

36Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu atmestas kaip nepagrįstas ieškovo (šioje byloje) skundas dėl mokesčių administratoriaus sprendimų (Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. birželio 22 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas 2009 m. balandžio 24 d. patikrinimo aktas, 2009 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo) ir 2009 m. gruodžio 21 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo. Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartimi pirmiau nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje civilinėje byloje prejudiciniu faktu laikytini administracinėje byloje konstatuoti ieškovo neteisėti veiksmai (netinkamas buhalterinės apskaitos vedimo ir mokestinių pareigų vykdymas – neįvykusių ūkinių operacijų apskaitymas buhalterinėje apskaitoje, neteisėtas pasinaudojimas teise į PVM atskaitą ir teise išlaidas pripažinti sąnaudomis), dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka ir kilo išvestiniai su tuo susiję padariniai; aplinkybės, nustatytos nagrinėjant administracinę bylą ir nurodytos administracinių teismų sprendimuose, kiek jos susijusios su šios (civilinės) bylos nagrinėjimo dalyku – atsakovų civiline atsakomybe, nelaikytinos prejudicinėmis, šalys jas turėjo teisę patvirtinti arba paneigti naudodamosi įrodinėjimo institutu, t. y. pagal civilinio proceso įrodinėjimo taisykles. Teisėjų kolegija sprendė, kad teismai teisėtai rėmėsi prejudiciniu ieškovo nesąžiningų (neteisėtų) veiksmų faktu, o spręsdami dėl atsakovų civilinės atsakomybės už ieškovui atsiradusius nuostolius, rėmėsi ne tik pirmiau nurodytais administracinių teismų sprendimais, bet ir kitais šalių į civilinę bylą pateiktais įrodymais, vertino juos, vadovaudamiesi CPK nustatytomis įrodymų vertinimo visumos taisyklėmis.

37Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio teismo argumentais dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių 7 punkto aiškinimo ir sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog sutarčių 7 punkte įtvirtinti juridinio asmens dalyvių įsipareigojimai ne šiam juridiniam asmeniui, o pasirašomų sutarčių kontrahentams. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, neteisingai (pažeidžiant CPK 6.193 straipsnio 1 dalį) aiškinęs akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių 7 punktą, padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovų (juridinio asmens dalyvių) sutartinės civilinės atsakomybės.

38Dėl žalos, pasireiškusios mokesčių ir baudų sumokėjimu valstybei, teisėjų kolegijos vertinimu, sandoriais, sudarytais su bendrove, kuri nevykdė jokios veiklos ir jokių prekių, paslaugų ar darbų ieškovui realiai neteikė ir neatliko, ieškovas iš esmės sumažino valstybei mokėtinus pridėtinės vertės bei pelno mokesčius. Jei ne šie fiktyvūs sandoriai, ieškovas, kaip ir bet kuris kitas ūkio subjektas, turintis mokestines pareigas valstybei, būtų turėjęs mokėti didesnius mokesčius, todėl visiškai pagrįsta teigti, kad aptariami sandoriai leido ieškovui neteisėtai gauti naudą. Taigi vėlesnis įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius valstybei negali būti laikomas ieškovo žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Pripažinus priešingai, ieškovo mokestinė pareiga nepagrįstai būtų perkeliama jo vadovams ar dalyviams. Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai konstatavo, kad atsakovai nėra ir negali būti atsakingi dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jų veiksmų, ieškovas būtų turėjęs pareigą sumokėti šiuos mokesčius. Taip pat teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovo patirta žala laikytina paskirtos baudos ir delspinigiai, apskaičiuoti už ne laiku aptariamų mokesčių sumokėjimą. Jei ne fiktyvūs sandoriai, tokie mokesčiai turėjo ir galėjo būti sumokėti laiku. Baudų ir delspinigių atsiradimą lėmė neteisėti kasatorių veiksmai, todėl tai turėtų būti laikoma ieškovo žala. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 35 397,68 Lt baudas ir delspinigius ieškovo žala.

39Teisėjų kolegija dėl juridinio asmens dalyvių deliktinės civilinės atsakomybės nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavę, jog ieškovas neįrodė juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų – įtakos užmezgant ir palaikant komercinius santykius su realios veiklos nevykdžiusia UAB „EPDP“, kaltės – prisidėjimo prie reikalaujamų priteisti nuostolių atsiradimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytos teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 183, 185 straipsniai), nenukrypus nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl nėra pagrindo kitaip vertinti teismų nustatytas aplinkybes ir keisti padarytas išvadas.

40Teisėjų kolegija dėl juridinio asmens vadovų deliktinės civilinės atsakomybės nurodė, kad ieškovo nesąžiningų (neteisėtų) veiksmų faktas nustatytas administracine tvarka nagrinėtoje byloje ir yra prejudicinis (neįrodinėtinas) nagrinėjant šią bylą. Kaip teisingai pažymėjo šią civilinę bylą nagrinėję teismai, juridinis asmuo savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo per savo valdymo organus. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi byloje esančiais įrodymais, vadovaudamiesi Akcinių bendrovių įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. liepos 27 d.) 37 straipsnio 10 dalimi, CK 6.246–6.249 straipsniais, konstatavo, kad yra pagrindas kasatoriams (buvusių juridinio asmens vadovams) taikyti civilinę atsakomybę: teismai nustatė neteisėtus jų veiksmus (finansinių dokumentų tvarkymą, pažeidžiant buhalterinės apskaitos reikalavimus, apskaitant neįvykusias ūkines operacijas; pareigos teisingai ir laiku apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius nevykdymą), priežastinį ryšį (dėl neteisėtų veiksmų, mokesčių administratoriui juos nustačius, ieškovui atsirado pareiga sumokėti apskaičiuotas sumas), žalą (kurios dydį, pagal mokesčius reglamentuojančių įstatymų nuostatas, sudaro baudos ir delspinigiai, atsiradę dėl nesumokėtų PVM ir pelno mokesčių). Kaltė, kaip minėta, nustačius vadovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, preziumuojama. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kasatoriai, turėdami tokią teisę, paneigė pirmiau nurodytą prezumpciją. Kasatoriai, būdami juridinio asmens vadovais, pasirašę PVM sąskaitas faktūras, kuriomis įformintos ūkinės operacijos, negalėjo nežinoti (privalėjo pasidomėti), kad jose nurodyta projektinė dokumentacija negauta, remonto darbai neatlikti. Atitinkamai, veikdami rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, jie negalėjo nežinoti apie atliekamus neteisėtus veiksmus (netinkamą buhalterinės apskaitos vedimą (neįvykusių ūkinių operacijų apskaitymą), mokestinių pareigų vykdymą (neteisėtą pasinaudojimą teise į PVM atskaitą, teise išlaidas pripažinti sąnaudomis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai pagrįstai, remdamiesi byloje esančia medžiaga, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, kad juridinio asmens vadovams, atsakingiems už juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimą (Buhalterinės apskaitos 21 straipsnio 1 dalis), mokestinių prievolių vykdymą, kyla civilinė atsakomybė.

41Kasacinio teismo teisėjų kolegija, konstatavusi juridinio asmens vadovų civilinės atsakomybės kilimo pagrindą, sprendė klausimą dėl jos rūšies. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, žalos atlyginimą iš juridinio asmens vadovų G. R. ir V. P. priteisė solidariai. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad žala atsirado dėl abiejų atsakovų G. R. ir V. P. kaltės. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai nepagrįstai neatsižvelgė į byloje nustatytą faktinę aplinkybę – atsakovų G. R. ir V. P. buvimo juridinio asmens vadovais laikotarpius, konkrečių veiksmų, dėl kurių kilo žala, atlikimo laiką ir sąlygas, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, todėl pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo motyvavimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis), nes tinkamai nepagrindė išvados dėl solidariosios atsakomybės taikymo, kiek tai susiję su juridinio asmens vadovų G. R. ir V. P. atsakomybe, jos dydžiu.

42IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo ir atsakovų apeliaciniai skundai atmestini.

44Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

45Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kasacinis teismas nustatė, jog ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškovo ieškinį bei jį nagrinėjo. Taip pat teisėjų kolegija sprendė, jog būtent pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino 2007 m. sausio 4 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 7 punktą,, t.y., jog šiame punkte įtvirtinti juridinio asmens dalyvių įsipareigojimai buvo ne juridiniam asmeniui, o pasirašomų sutarčių kontrahentams. Kasacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui padaryta žala susideda iš baudų ir delspinigių, kurie sudaro 35.397,68 Lt, ir, kad ieškovas neįrodė kitų atsakovų, juridinio asmens dalyvių (ieškovo akcininkų A. C. ir M. D.) nesąžiningų veiksmų, jų kaltės, todėl jiems nekilo atsakomybė dėl ieškovui padarytų nuostolių atsiradimo. Kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atsakovams (buvusių juridinio asmens vadovams) taikyti civilinę atsakomybę, kadangi yra nustatyti neteisėti jų veiksmai (finansinių dokumentų tvarkymas, pažeidžiant buhalterinės apskaitos reikalavimus, apskaitant neįvykusias ūkines operacijas; pareiga teisingai ir laiku apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius nevykdymą), priežastinis ryšys (dėl neteisėtų veiksmų, mokesčių administratoriui juos nustačius, ieškovui atsirado pareiga sumokėti apskaičiuotas sumas), žala (kurios dydis, pagal mokesčius reglamentuojančių įstatymų nuostatas, sudaro baudos ir delspinigiai, atsiradę dėl nesumokėtų PVM ir pelno mokesčių), kaltė, kuri nustačius vadovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, preziumuojama.

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2013 m. lapkričio 28 d. nutartyje konstatavo, kad administracinėje byloje konstatuoti ieškovo (juridinio asmens) neteisėti veiksmai (netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas ir kt.) laikytini šioje civilinėje byloje prejudiciniu faktu. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu (administracinė byla Nr. 1-1052-95/2010) atmestas kaip nepagrįstas UAB „Toifor“ (šioje byloje ieškovo) skundas dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. birželio 22 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas 2009 m. balandžio 24 d. patikrinimo aktas, 2009 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo ir 2009 m. gruodžio 21 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo (1 t., b. l. 69–78). Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartimi pirmiau nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas (administracinė byla Nr. A575-658/2011). Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas, išnagrinėjęs atsakovų M. D., G. R., V. P., A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo prieš tai minėtoje administracinėje byloje, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė ir neatnaujino proceso administracinėje byloje Nr. A575-658/2011 (4 t., b. l. 23–31).

47Taigi, procesas administracinėje byloje atnaujintas nebuvo, priimtos teismų nutartys yra įsiteisėjusios, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai atsakovų neteisėtų veiksmų nenustatinėja, nes kaip jau buvo minėta, atsakovų neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu administracinėje byloje, kurie šioje byloje laikytini prejudiciniu faktu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta šioje civilinėje byloje, ir byla perduota nagrinėti iš naujo, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas iš esmės pasisakė dėl visų ieškovės ir atsakovų G. R. ir V. P. apeliacinių skundų argumentų ir visais ginčijamais klausimas padarė išvadas, tačiau liko neišspręstas klausimas dėl atsakovų G. R. ir V. P. civilinės atsakomybės rūšies bei ieškovui iš jų priteistinų nuostolių dydžio.

48Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir solidariai iš atsakovų G. R. ir V. P. priteisė 35.397,68 Lt žalos atlyginimą. Kaip jau buvo minėta, kasacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovui padaryti nuostoliai yra 35.397,68 Lt baudos ir delspinigiai, tačiau pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl buvusių vadovų G. R. ir V. P. civilinės atsakomybės rūšies (solidarioji ar dalinė), teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad G. R. buvo vadovu iki 2003 m. gegužės 7 d., vėliau juo tapo V. P..

49Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., byla Nr. 3K-3-518/2006, ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., byla Nr. 3K-7-345/2007). Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-59/2008).

50Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2001-10-10 iki 2003-05-07 UAB „Toirenta“ (nuo 2001-10-10 iki 2007-03-26 ieškovo įmonės pavadinimas buvo UAB „Mažeikių bioenergija“) direktoriumi buvo G. R., laikotarpiu nuo 2003-05-07 iki 2006-05-24 vadovu buvo V. P. (3 t., b. l. 22–30), o mokesčių administratorius nustatė, kad UAB „Toifor“ (buvusi UAB „Mažeikių bioenergija“) neteisėti veiksmai atsirado pagal dvi PVM sąskaitas faktūras – 2003 m. kovo 27 d. ir 2004 m. birželio 8 d. Kasacinis teismas savo nutartyje nurodė, jog būtina išsiaiškinti bylos faktines aplinkybes, ar G. R. gali būti laikomas atsakingas už vėlesnius neteisėtus juridinio asmens veiksmus, tarp jų – neteisėtą 2004 m. birželio 8 d. PVM sąskaitos faktūros įtraukimą į buhalterinę apskaitą.

51Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. balandžio 24 d. patikrinimo akte nustatė, kad įmonės buhalterinė apskaita 2003-2004 metais buvo tvarkoma pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nuostatas, t.y. UAB „Toifor“ (buvusi UAB „Mažeikių bioenergija“, dabar – UAB „Toirenta“) neįvykusioms operacijoms pagrįsti panaudojo tikrovės neatitinkančius UAB „EPDT“ vardu išrašytus apskaitos dokumentus, todėl už neteisingą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovai, t.y. direktoriai G. R. (neteisingai apskaita buvo tvarkoma iki 2003-05-02) ir V. P. (neteisingai apskaita buvo tvarkoma nuo 2003-05-02 iki 2005-11-04) (1 t., b. l. 53). Mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus į UAB „Toifor“ (buvusi UAB „Mažeikių bioenergija“) apskaitos registrus įrašyti neteisingi duomenys apie UAB „EPDT“ atliktas ūkines operacijas, kurios faktiškai nebuvo susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros pasikeitimu, todėl negalėjo iš dalies nustatyti įmonės 2003–2004 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Mokesčių administratorius nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu bendrovėje dirbo tik du darbuotojai – direktorius ir buhalterė, tuo metu įmonės vykdoma veikla buvo pastato ir įrenginių nuoma. Tikrinamuoju laikotarpiu buvo tik vienas ieškovo įmonės paslaugų pirkėjas – UAB „Mažeikių šilumos tinklai“. Taigi, nustatyta, kad 2002 m. liepos 1 d. UAB „Mažeikių bioenergija“ su UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ sudarė nuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią ieškovo įmonė išnuomojo nuosavybės teisėmis priklausantį pastatą ir stacionariai sukomplektuotus ir parengtus naudoti šilumos energijos gamybai įrenginius, esančius Montuotojų g. 7, Mažeikiuose. Ši nuomos sutartis buvo sudaryta dviem metams iki 2004 m. liepos 1 d., tačiau 2004 m. birželio 29 d. papildomu susitarimu nuomos sutartis pratęsta iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. (1 t., b. l. 55). Pagal prieš tai minėtą nuomos sutartį nuomojamiems įrenginiams remontuoti buvo rengiama priešprojektinė dokumentacija, sudarinėjamos įvairios sutartys, perkama įranga, tačiau dėl netvarkingai vedamos buhalterinės apskaitos, mokesčių administratorius nustatė, kad UAB „Toifor“ (buvusi UAB „Mažeikių bioenergija“) įformino neįvykusių paslaugų įsigijimą iš UAB EPDT“ už 185.401,60 Lt, tame tarpe PVM 28.281,60 Lt, pagal dvi PVM sąskaitas faktūras – 2003 m. kovo 27 d. Nr. LGA 1294547 ir 2004 m. birželio 8 d. Nr. PD 1000402 (1 t., b. l. 57). Taigi, iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad UAB „Toifor“ (buvusi UAB „Mažeikių bioenergija“) buvusių vadovų atsakomybė dėl netinkamos buhalterinės apskaitos vedimo kyla būtent iš 2002 m. liepos 1 d. tarp UAB „Mažeikių bioenergija“ ir UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ sudarytos nuomos sutarties Nr. 1, kurią vykdė abu apeliantai – iki 2003-05-02 vykdė ir dokumentus pasirašinėjo G. R., o nuo 2003-05-02 tą pačią nuomos sutartį vykdė ir visus dokumentus pasirašinėjo V. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, vėlesnis vadovas V. P. taip pat yra atsakingas už atsiradusią žalą, kadangi jis perėmė iš buvusi vadovo V. R. įmonės dokumentus, tame tarpe ir prieš tai minėtą nuomos sutartį ir toliau tęsė įmonės veiklą, pasirašinėjo įvairius dokumentus. Tai, kad vėlesnio vadovo V. P. civilinė atsakomybė už ieškovui padarytą žalą yra solidari su prieš tai buvusiu vadovu V. R. patvirtina mokesčių administratoriaus patikrinimo akte padaryta išvada, kad privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose, todėl aplinkybė, kad UAB „Toifor“ (buvusi UAB „Mažeikių bioenergija“) turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, o turi realiai atspindėti, kokia ūkinė operacija, tarp kokių ūkio subjektų ir kokiomis sąlygomis įvyko. Jeigu ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose, tai PVM sąskaitos faktūros negali būti laikomos patvirtinančios atitinkamo turinio buvimo, jos laikytinos neturinčiomis juridinės galios. Mokesčių administratorius konstatavo, kad tikrinimo laikotarpiu „Toifor“ (buvusi UAB „Mažeikių bioenergija“) tariamas paslaugų teikėjas UAB „EPDT“ iki projektinės dokumentacijos ir remonto darbų realiai parduoti negalėjo, nes nevykdė realios veiklos ir neturėjo tam reikalingų išteklių.

52Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai šioje byloje turi atsakyti solidariai, kadangi juos siejo bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu (skirtingu laikotarpiu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios abi pripažintos neturinčios juridinės galios ir pagal kurias nebuvo sumokėti privalomi mokėti mokesčiai), apeliantus siejo bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t.y. apeliantų solidarioji atsakomybė įrodyta, nežiūrint, kad atsakovas V. P. nepasirašė 2003 m. kovo 27 d. sąskaitos, tačiau jis žinojo arba turėjo žinoti apie tiesiogiai žalą padariusio asmens G. R. veiksmų neteisėtumą, nes tokie veiksmai buvo tęstinio pobūdžio.

53Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bendrovės UAB „Mažeikių bioenergija“ (dabar UAB „Toirenta“) vadovai, šioje civilinėje byloje apeliantai G. R. ir V. P., atliko neteisėtus veiksmus bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitydami neįvykusias ūkines operacijas pagal UAB „EPDT“ vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, tokiu būdu prisidėjo prie mokesčių nesumokėjimo, ko pasėkoje bendrovė patyrė nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, kadangi, kaip jau buvo minėta, vieno iš apeliantų V. R. pradėtą ūkinę veiklą tęsė kitas vadovas – atsakovas V. P., kuris taip pat turi atsakyti už netinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą.

54Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinių skundų argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovės ir atsakovų V. P. ir G. R. apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

56Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškiniu (b.l. 3-8, t. 1) ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu (b.l. 34-45,... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 68–95) ieškovė UAB „Toirenta“ prašo... 10. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:
    11. Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. (3 t., b. l. 57–63) prašo panaikinti... 12. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
      13. Apeliaciniu skundu atsakovas G. R. (3 t., b. l. 66–63) prašo panaikinti... 14. Atsiliepime į ieškovės UAB „Toirenta“ apeliacinį skundą (3 t. b. l.... 15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais: 16. Atsiliepimuose į ieškovės UAB „Toirenta“ apeliacinį skundą atsakovas... 17. Atsiliepime į atsakovų G. R. ir V. P. apeliacinius skundus (3 t., b. l.... 18. Atsiliepimas į atsakovų apeliacinius skundus grindžiamas šiais... 19. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Spręsdama dėl nuostolių dydžio, teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo... 21. Atsižvelgusi į mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo rezultatus... 22. Pasisakydama dėl apskaičiuoto pelno mokesčio teisėjų kolegija pažymėjo,... 23. Dėl apskaičiuotų mokėti įmokų į Garantinį fondą teisėjų kolegija,... 24. Teisėjų kolegija nesutiko su atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytais... 25. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų... 26. Spręsdama dėl atsakovų G. R. ir V. P. atsakomybės už ieškovo patirtus... 27. Teisėjų kolegija sprendė, kad nors dėl atsakovų baudžiamoji atsakomybė... 28. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu,... 29. Spręsdama dėl atsakovų A. C. ir M. D. atsakomybės teisėjų kolegija... 30. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovas atsakovų atsakomybę dėl atsiradusių... 31. Spręsdama dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, teisėjų kolegija... 32. Teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad UAB „Toirenta“ ir UAB „Mažeikių... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Teisėjų kolegija dėl bylos teismingumo, tinkamų šalių konstatavo, kad... 35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Mažeikių... 36. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m.... 37. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio teismo argumentais... 38. Dėl žalos, pasireiškusios mokesčių ir baudų sumokėjimu valstybei,... 39. Teisėjų kolegija dėl juridinio asmens dalyvių deliktinės civilinės... 40. Teisėjų kolegija dėl juridinio asmens vadovų deliktinės civilinės... 41. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, konstatavusi juridinio asmens vadovų... 42. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 43. Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų... 44. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 45. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kasacinis teismas nustatė, jog ši... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2013 m.... 47. Taigi, procesas administracinėje byloje atnaujintas nebuvo, priimtos teismų... 48. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino... 49. Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala,... 50. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad... 51. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. balandžio 24 d.... 52. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai šioje byloje turi atsakyti... 53. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 54. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 56. Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą....