Byla 2A-459-440/2016
Dėl pažeistų teisių atstatymo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovų F. V. ir A. V. bei uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės vietinis ūkis“ apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-28-496/2016 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams F. V., A. V. ir UAB „Kelmės vietinis ūkis“, UAB „Medstatyba“, trečiajam asmeniui Daugiabučių namų savininkų bendrijai ( - ) dėl pažeistų teisių atstatymo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė 1.Ieškovė L. D. patikslintu ieškiniu prašo leisti savo lėšomis įrengti balkone pertvarą tarp daugiabučio namo Nr. (S) butų Nr. 49 ir Nr. 50, ties išorinių sienų sankirta bei įdėti duris išėjimui iš jos buto į balkoną pagal UAB „Medstatyba“ parengtą pirminį statybos projektą: Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) ( - ) g. ( - ), Kelmėje, projektą Nr. 14-66, parengtą 2015 m., kuriam vykdyti buvo išduotas Kelmės rajono savivaldybės 2015-04-09 leidimas Nr. LNS-65-150409-00020. Nurodė, kad ( - ) gatvės name Nr. ( - ), butai 49 ir 50 yra šalia, prie jų yra bendras balkonas, į kurį nuo namo pastatymo buvo įrengtas vienas įėjimas iš buto Nr. 49. Iš buto Nr. 50 į balkoną yra langas. Iš abiejų butų inventorinių bylų matyti, kad butai buvo privatizuoti su balkono dalimi pagal buto išorinę sieną iki sankirtos su kitu butu. Ji buvo pateikusi prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ( toliau – UAB ) „Kelmės vietinis ūkis“ dėl durų į balkoną įrengimo. 2015-02-02 buvo suprojektuoti darbai, leidžiama įsirengti duris, buvo pradėti rinkti parašai dėl sutikimo. Pagal pirminį renovacijos projektą buvo numatyta šiame balkone ties butų siena įrengti pertvarą ir įdėti duris išėjimui į balkoną iš buto Nr. 50. Visi gyvenamojo namo ( - ) g. Nr. ( - ) butų savininkai buvo supažindinti su namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano projektu, balsų dauguma projektui buvo pritarta. Prieštaraujant V. renovacijos projektas buvo pakeistas. UAB „Kelmės vietinis ūkis“ gynė tik V. interesus ir pakoregavo namo atnaujinimo projektą, kad nebūtų įrengtas įėjimas į balkoną iš ieškovės buto. Nurodė, kad UAB „Medstatyba“ nevykdė LR aplinkos apsaugos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto STR 1.05.06:2010 45 p., 46 p. nuostatų, todėl pagal 49 p. yra atsakinga už projekte padarytus pažeidimus. Pirminiam pastato atnaujinimo projektui buvo atlikta ekspertizė 2015-04-09. Atstovė nurodo, kad pagal UAB „Kelmės vietinis ūkis“ užsakymą pakoregavus atnaujinimo projektą vėl turėjo būti atlikta ekspertizė, tačiau nebuvo, vėl turėjo būti gyventojai supažindinti su pakoreguotu projektu, tačiau tai nebuvo padaryta. Perkant butą inventorinėje byloje buvo pažymėtas balkonas, ji suprato, kad perka butą su balkonu. Balkonu galima naudotis per langą tačiau atsakovai jai trukdo juo naudotis. Privatizuojant balkonų ir rūsių plotas nebuvo įskaičiuotas į butų plotą, balkonas jos butui buvo priskirtas, atsakovai nepateikė įrodymų, kad balkono dalis po D. langais nuosavybės teise priklauso atsakovams. 2.Atsakovai F. V. ir A. V. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė F. V. paaiškino, kad jų šeimai butas buvo paskirtas 1990 metais, jie butą privatizavo 1992 metais. Iš jų buto yra išėjimas į balkoną, kurio dalis yra po ieškovės langu, ieškovė išėjimo į balkoną neturi. Atsakovė nurodė, kad jų šeima 26 metus naudojasi balkonu ir mano, kad balkonas priklauso tam, kas turi duris į jį. Atsakovė nurodė, kad 2015 metų gegužės ar birželio mėnesį ieškovė kreipėsi į juos ir iš pradžių jie buvo sutikę su ieškovės prašymu dėl balkono padalinimo, tačiau dabar nebesutinka, kad ieškovė naudotųsi balkono dalimi po jos virtuvės langu, nenori, kad būtų keičiama nusistovėjusi padėtis. Atsakovė nurodė, kad balkono nuosavybės teisės neturi nei ieškovė, nei jie su vyru. Jos užsakymu buvo atlikta nauja inventorizacija, kurios metu buvo užfiksuotas realus naudojimasis balkonu. Atsakovų atstovas papildomai nurodė, kad butas, kuriame šiuo metu gyvena V., buvo privatizuotas su balkonu, o butas, kuriame gyvena L. D., buvo privatizuotas be balkono. Tokią išvadą daro dėl to, kad atsakovų buto kaina buvo sumažinta 1 procentu, o ieškovės buto kaina sumažinta 3 procentais dėl balkono nebuvimo. Balkonas nėra nurodomas, kaip namo bendro naudojimo objektas. Balkonas yra buto priklausinys, todėl įgijęs butą asmuo įgyja ir balkoną. Atstovas nurodo, kad balkonas, į kurį išėjimą turi tik 49-o buto savininkai V., priklauso tik šiam butui. Ieškovė, pirkdama butą matė, kad yra tik langas į balkoną, ji pati siūlė atsakovams nupirkti jų balkono dalį, tuo pagrindžiama, kad balkonas nuosavybės teise priklauso atsakovams V.. 3.Atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ nesutinka su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad UAB „Kelmės vietinis ūkis“ nėra tinkama atsakovė byloje, nes ji negali išspręsti ginčo tarp dviejų gretimų butų savininkų. Atsakovė yra tik daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) vykdymo pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, administratorius (vykdytojas), kuri neturi įgaliojimų duoti ar neduoti ieškovei leidimą ieškovės prašomiems veiksmams atlikti. Daugiabučio namo ( - ) g. ( - ) Kelmėje 2014-07-23 dienos susirinkimo protokole nurodyta, kad butų savininkai nusprendė atlikti daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą) bei patvirtino daugiabučio namo investicijų plano I variantą. Taip pat nusprendė šio projekto administravimą pavesti UAB „Kelmės vietinis ūkis“ ir sudaryti su ja pavedimo sutartį. Priimtuose nutarimuose nėra kalbama apie ieškovės nurodytus statybos darbus, todėl jos teiginiai apie daugiabučio namo savininkų pažeistą valią yra nepagrįsti. Statinio atnaujinimas (modernizavimas) yra statinio paprastas remontas, o išorinės sienos kirtimas ir pertvarų statymas nėra paprastas remontas. Tokie darbai įeina į statinio rekonstrukciją ar kapitalinį remontą. Techninėje projektavimo užduotyje yra vienas sakinys, kad „Keliems gyventojams pagal pageidavimą padaryti prie lango duris į balkoną ir įrengti pertvarą, kuri tą balkoną sudalintų į dvi dalis“. Nurodė, kad kelių gyventojų, kurie yra balkonų savininkai prašymu ir pavedimu UAB „Kelmės vietinis ūkis“ įtraukė į projektavimo užduotį, o projektuotojas UAB „Medstatyba“ suprojektavo durų į balkoną iškirtimą, balkono padalinimą į dvi dalis bei sienos pastatymą. Atstovas nurodė, kad tokio pavedimo iš butų Nr. 49, Nr. 50 savininkų UAB „Kelmės vietinis ūkis“ negavo ir tokio pavedimo neprisiėmė. Projektuotojas per klaidą suprojektavo šiuos darbus, todėl projektuotojui buvo pateikta papildoma užduotis projektavimo darbams, kad būtų palikta esama padėtis. Ieškovė atsakovei nėra pateikusi jokio pavedimo, ji nėra nei statytojas, nei užsakovas, todėl negali reikšti tokio ieškinio reikalavimo. 4. Atsakovas UAB „Medstatyba“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nuomonės dėl ieškinio nepareiškė. 5. Trečiojo asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijos ( - ) atstovė nurodė, kad tai yra dviejų greta esančių butų savininkų reikalas. Analogiška padėtis dėl balkonų naudojimo ir įėjimo į balkonus buvo kituose keturiuose aukštuose, tačiau šiuo metu visuose kituose aukštuose balkonai yra padalinti, durys iš butų į balkoną yra įrengtos, balkonais naudojasi abiejų butų savininkai.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6.Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priėmė sprendimą leisti ieškovei L. D. savo lėšomis įrengti balkone pertvarą tarp daugiabučio namo Nr. ( - ) butų Nr. 49 ir Nr. 50, ties išorinių sienų sankirta bei įdėti duris išėjimui iš jos buto į balkoną pagal UAB „Medstatyba“ parengtą statybos projektą: Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) ( - ), Kelmėje, projektą Nr. 14-66, parengtą 2015 m., kuriam vykdyti buvo išduotas Kelmės rajono savivaldybės 2015-04-09 leidimas Nr. LNS-65-150409-00020, atlikus projekto korekciją. Ieškinio atsakovės UAB „Medstatyba“ atžvilgiu netenkino. Teismas atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis pripažino, kad yra pagrįstas ieškovės atstovės teiginys, kad abu butai buvo privatizuoti su balkonu, esančiu prie jų buto sienos po langu. Matavimų bylose abiems butams yra numatytas balkonas, o butui Nr. 50 papildomai pritaikytas 2 procentų kainos sumažinimas ne dėl balkono, tačiau dėl pereinamo kambario buvimo (Butų privatizavimo įst.). V. bute nėra pereinamo kambario, nes šis butas yra vieno kambario butas, į virtuvę ir į kambarį yra patenkama iš koridoriaus. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-527/2007 nurodė, butų nuomininkai, privatizavę butus, konstrukciškai susijusius su balkonu, įgijo nuosavybės teisę į balkoną. Tokias pačias teises įgijo ir šalys, vėliau įsigijusios butus iš juos privatizavusių asmenų. Teismas pažymėjo, kad teisėjų kolegija sprendė, kad balkonas, konstrukciškai priklausantis dviem butams, kurių savininkai skirtingi, priklauso abiejų butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, jeigu yra galimybė abiem savininkams tuo balkonu naudotis. Teismas pažymėjo, kad iš aptartų įrodymų matyti, kad iš buto Nr. 50 į balkoną nėra durų, tačiau yra langas, balkonas nėra didelis, jis užima tik vietą po langu, todėl teismas pripažįsta, kad balkonas po buto Nr. 50 virtuvės langu yra konstrukciškai susijęs su šiuo butu ir šio buto savininkas gali naudotis balkonu. 7.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad balkonas yra įbrėžtas į abiejų butų, t.y. į 49 buto ir 50 buto kadastro ir registro dokumentų bylas. Pagal atsakovės F. V. užsakymą 2015-04-01 atlikti nauji buto Nr. 49 matavimai nėra įregistruoti ir jie išreiškia tik atsakovės siekius ir juridinės galios neturi. Teismas pripažino, kad ieškovei ir atsakovams V. priklauso tokio dydžio balkono dalis, kuri yra pažymėta jiems, kiekvienam, nuosavybės teise priklausančio buvo kadastro ir registro duomenų byloje ir atsakovai V. nepagrįstai pateikė prieštaravimą, kad būtų įrengta pertvara balkone ir įrengtos durys iš ieškovės buto į balkoną. Todėl yra leidžiama ieškovei atlikti šiuos darbus be atsakovų V. sutikimo. 8. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ nepranešusi apie kilusį ginčą bendrijai, nei ieškovei 2015-04-22 pateikė prašymą projektuotojui pakoreguoti projektą, penktame aukšte nekertant angos durims į balkoną iš ieškovės buto ir nedarant balkono pertvaros. T.y nesant bendrijos sprendimo ir nesant ieškovės nuomonės. Teismas pripažino, kad atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ atsižvelgęs tik į vieno buto savininkų V. nuomonę pakeitė projektavimo užduotį šioje dalyje neteisėtai, nesant tam pagrindo. Ieškovė yra viena iš daugiabučio namo buto savininkų, kurie visuotinio susirinkimo metu nusprendė pavesti atsakovei UAB „Kelmės vietinis ūkis“ atlikti namo atnaujinimo (modernizavimo darbus), todėl ji turi teisę reikalauti, kad šie darbai būtų atliekami pagal visuotinio susirinkimo sprendimus ir nepažeistų jos, kaip buto savininkės interesų. Teismas pažymėjo, kad iš pateikto pirminio projekto, prašymo dėl projekto koregavimo ir pakoreguoto projekto kituose šio namo aukštuose, matyti, kad pirminiame projekte butuose, tame tarpe ir 50 bute balkono durų įrengimas buvo numatytas netinkamai, atsižvelgiant į šildymo prietaiso vietą, projektas dėl durų įrengimo išėjimui į balkoną iš 50 buto turi būti pakoreguotas. 9. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad UAB „Medstatyba“ atliko projektavimo darbus pagal UAB „Kelmės vietinis ūkis“ užsakymą dėl techninio projekto koregavimo, teismas pripažįsta, kad jis nėra atsakingas dėl to, kad ieškovės interesai buvo pažeisti. Tuo labiau, kad ieškovė atsakovo UAB „Medstatyba“ atžvilgiu nereiškia jokių reikalavimų.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

610. Apeliaciniu skundu atsakovai F. V. ir A. V. prašo panaikinti 2016-02-08 pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 10. 1. Nuo pat įsikėlimo į butą 1990-04-05 iki šiol nei vienas iš buvusių 50 buto savininkų niekada nereiškė jokių pretenzijų į minėtą balkoną, nes balkonas priklauso atsakovams kaip buto priklausinys, nes niekas neturi galimybės be jų patekti į balkoną ir juo naudotis. Teismo argumentas, kad balkonas po buto Nr. 50 virtuvės langu yra konstrukciškai susijęs su šiuo butu ir šio buto savininkas gali naudotis balkonu prieštarauja paties teismo nurodomai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-30 nutartyje Nr. 3K-3-527/2007 suformuotai praktikai. Teismas, konstatuodamas balkono konstrukcinį sąsąjumą, visiškai neteisingai vertina abiejų butų galimybę naudotis šiuo balkonu. Teismo teiginiai, kad balkonas nėra didelis, jis užima tik vietą po langu negali būti pagrindu pripažinti galimybę juo naudotis buto Nr. 50 savininkams. Langas nėra skirtas išėjimui ir vaikščiojimui ir tam nereikia jokių įrodymų, nes tai yra visuotinai žinomi ir pripažinti faktai, todėl teismas, pripažindamas langą, kaip tinkamą vietą vaikščioti ir naudotis balkonu prieštarauja visuotinai žinomiems faktams ir protingumo principams (CPK 182 straipsnis). 10.2. Balkonas iki šios dienos nėra įregistruotas kaip atskira patalpa Nekilnojamo turto registre, o nuosavybės teisės į šį balkoną nėra išviešintos įregistruojant jas Nekilnojamo turto registre. Teismo teiginys, kad ieškovei ir atsakovams priklauso tokio dydžio balkono dalis, kuri yra pažymėta jiems, kiekvienam, nuosavybės teise priklausančio buvo kadastro ir registro duomenų byloje, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pagrįsdamas tokį teiginį teismas remiasi 1992 m. butų Nr. 49 ir Nr. 50 techninės apskaitos bylomis, kuriose, anot teismo, ieškovei ir atsakovams priklauso tokio dydžio balkono dalis, tačiau iš brėžinių matyti, kad namo konstrukcinis elementas - balkonas nėra iš viso pamatuotas ir įtrauktas į patalpų eksplikaciją. Jis neturi savo ploto, matmenų bei privalomo elemento - patalpos indekso. Teismas brėžinius nepagrįstai vertino, kaip ginčo balkono nuosavybės ribas nustatančius dokumentus. Šie brėžiniai yra butų (patalpų) išsidėstymo pastate horizontalaus pjūvio atvaizdavimas. Šiame horizontalaus pjūvio brėžinyje esančios trumpos linijos, įbrėžtos statmenai butų išorinei sienai, yra skirtos žymėti sienos brėžinyje atvaizdavimo pabaigą, o ne nuosavybės ribas. teismas nevertino ir nesirėmė kitais byloje esančiais įrodymais - bendru viso namo 1992 m. techninės apskaitos byloje esančiu 5 aukšto brėžiniu, kuriame jokio ginčo balkono dalijančių ribų nėra. Šiuos faktus patvirtino ir liudytoju apklaustas architektas V. M.. 10.3. Ieškovės butui Nr. 50 buvo taikytas kainą mažinantis koeficientas - 2 procentai būtent tik dėl balkono nebūvimo šiame bute, nes išplanavimo prasme akivaizdu, kad butas Nr. 49 yra blogesnis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės įgytas butas Nr. 50 buvo privatizuotas ir parduotas be balkono dėl ko buvo sumokėta 2 procentais mažesnė buto privatizavimo kaina, todėl teismo sprendimo argumentai prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams ir faktams. Butas, kartu su jo priklausiniu - balkonu, nuo 1992-04-01 yra jų nuosavybė ir atsakovai šią nuosavybę įgijo 1992-04-01 todėl teismas neturėjo teisės suteikti leidimo ieškovei atlikti statybos darbus jų nuosavybėje. 10.4. Ieškovės reikalavimas leisti jai balkone įrengti pertvarą bei iškirsti duris išėjimui iš jos buto į atsakovų balkoną pagal daugiabučio namo renovacijos (modernizavimo) pirminį projektą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes neatitinka nei CK 4.47 straipsnyje nustatytų nuosavybės teisių įgijimo pagrindų nei Statybos įstatyme nustatytų statytojo teisių įgyvendinimo procedūrų. Statytojas gali įgyvendinti statytojo teises tik savo nuosavybėje. Norint patenkinti tokį ieškovės suformuluotą reikalavimą, pirmiausia reikia išnagrinėti ir išspręsti ginčo balkono nuosavybės teisių klausimą, kuris ieškoves ieškinyje nebuvo nurodytas. Ieškovė suformuluodama savo reikalavimą neprašė teismo nei pripažinti jai nuosavybės teisių į ginčo balkono dalį, nei atidalinti šį balkoną iš bendrosios dalinės nuosavybės, nei nustatyti balkono nuosavybės ribas, nei nustatyti naudojimosi juo tvarkos. Priimdamas tokį ginčijamą sprendimą, teismas nagrinėjo bylą išeidamas už ieškinio ribų - motyvacinėje sprendimo dalyje. Teismas pripažino ieškovei nuosavybės teisės į dalį balkono bei nustatė šių nuosavybės teisių ribas, nors ieškovė nei pareikštu ieškinio ir patikslintais ieškinių reikalavimais, nei bylos nagrinėjimo metu to neprašė. 10.5. Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė patenkinti ieškovės ieškinį iš dalies -išduoti ieškovės prašomą leidimą atlikti statybos darbus su sąlyga, kad bus atlikta projekto korekcija. Teismas priėmė sąlyginį sprendimą, kurio galiojimas siejamas su konkrečia sąlyga - jei bus atlikta projekto Nr. 14-66, parengto 2015 m., kuriam vykdyti buvo išduotas Kelmės rajono savivaldybės 2015 04 09 leidimas Nr. LNS-65-150409-00020, korekcija. Teismo nurodytas projektas Nr. 14-66, parengtas 2015 m., kuriam vykdyti buvo išduotas Kelmės rajono savivaldybės 2015 04 09 d. leidimas Nr. LNS-65-150409-00020 buvo baigtas vykdyti pagal šio projekto II laidą, t. y. nenumatant jokių statybos darbų balkone tarp butų Nr. 49 ir Nr. 50. Projekto užsakovas yra UAB „Kelmės vietinis ūkis“. Iš tokio sąlyginio teismo sprendimo lieka neaišku kas turi atlikti šį „projekto pakoregavimą“ nes UAB „Kelmės vietinis ūkis“ tokios pareigos neturi. Be to, daugiabučio namo ( - ) g. ( - ), Kelmė, atnaujinimo (modernizavimo) projektas Nr. 14-66 yra užbaigtas, namas priduotas valstybinei komisijai, todėl toks projekto koregavimas iš esmės yra neįmanomas. 11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ prašo panaikinti 2016-02-08 pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 11.1. Teismas gina ieškovės teises išduodamas leidimą ir tuo pripažindamas ieškovei teisę pačiai ir savo lėšomis atlikti ieškovės norimus statybos darbus, dėl kurių atlikimo nesutinka kitas daugiabučio namo bendrasavininkas. Tačiau atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ nėra tas asmuo, kuris gali leisti ar neleisti ieškovei įgyvendinti statytojo teises, todėl pagal pareikštą ieškinį negali atsakyti į tokį ieškovės reikalavimą koks jis yra suformuluotas pareikštame ieškinyje. 11.2. Teismas nagrinėjo teisinius santykius, ginčą kylantį tarp ieškovės ir atsakovų A. ir F. V., kaip bendraturčių dėl nuosavybės teisių į ginčo balkoną ir dėl ieškovės, kaip statytojo teisių įgyvendinimo šiame ginčo balkone. Atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ nėra bendraturtis ir nėra šio teisinio santykio, kurį teismas išsprendė skundžiamu sprendimu, dalyvis, todėl negali būti ir tinkamu atsakovu šioje byloje. Tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Kelmės vietinis ūkis“ egzistavo pavedimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Pavedimo sutartis bei teisės aktai reglamentuojantys gyvenamojo būsto atnaujinimo (modernizavimo) procesą. 11.3. Balkono dalinimas, užtvarų sienų statymas ir išorinių namo sienų kirtimas įėjimui į balkoną neturi nieko bendro ir niekaip nėra susiję su pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės atkūrimu ar pagerinamu ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas. Jis nėra numatytas ir jokiame Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame tipiniame projekte. Daugiabučio namo savininkų susirinkime priimtame ir patvirtintame I Investiciniame plane apie jokias pertvaras, padalinsiančias atskirų butų balkonus į dvi dalis, bei durų vietoje lango į balkoną įrengimą, nebuvo ir negalėio būti numatyta. Teismo nurodomoje Pavedimo sutartyje, kuri buvo sudaryta ir ieškovės vardu, taip pat nėra jokio pavedimo ir atsakovės UAB „Kelmės vietinis ūkis“ įsipareigojimo įrengti pertvaras ir padalinti balkonus bei iškirsti duris įėjimui į balkonus. 11. 4. Kituose vienos laiptinės keturiuose daugiabučio namo aukštuose buvo suprojektuotos ir įrengtos pertvaros balkonuose ir iškirstos durys į juos tik dėl to, kad to raštu paprašė ir atskiru pavedimu tai padaryti pavedė šių keturių aukštų butų savininkai. Atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ veikdama ne pagal gyventojų (bendrasavininkų) 2014-07-23 d. susirinkimo sprendimą bei tos pačios dienos Pavedimo sutartį, bet pagal atskirų butų savininkų rašytinius prašymus ir jų asmeninius pavedimus pateikė užduotį projektuotojui dėl šių darbų suprojektavimo ir tik šių asmenų lėšomis ir iniciatyva rangovas šiuos darbus atliko. 11.5. Skirtingai nei nurodo teismas, atsakovės UAB „Kelmės vietinis ūkis“ neturi pareigos nustatinėti nuosavybės ribas ginčo balkone, juo labiau pripažinti ir priskirti nuosavybės teises ar naudojimosi tvarką šiame balkone. Teismo nurodomas balkonas iš viso nėra inventorizuotas ir įregistruotas kaip daiktas, o teismo nurodomas balkono „įbrėžimas“ į minėtų butų planus tėra tik butų horizontalus pjūvis brėžinyje, o ne nuosavybės ribas ar jo priklausomybę įteisinantis dokumentas. 11.6. Teismas neteisingai vertino atsakovės UAB „Kelmės vietinis ūkis“ veiksmus ištaisant projektavimo klaidą, atliktą be minėtų būtų savininkų pavedimo kaip neteisėtus veiksmus nesant tam pagrindo. Atvirkščiai, neištaisydama šios klaidos atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ būtų atlikusi projektavimo ir statybos darbus nesant tam jokio pagrindo. Taip pat, niekuo nepagrįstas yra ir teismo teiginys, kad atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ pažeidė ieškovės interesus bei teisingumo ir protingumo principus, nes pateikė prašymą pakoreguoti projektą nesant bendrijos sprendimui ir nesant ieškovės nuomonės bei jos neinformavus apie planuojamus projekto pakeitimus. Atsakovės UAB „Kelmės vietinis ūkis“ veiksmai koreguojant statybos projektą neturi jokio tiesioginio ryšio tarp teismo sprendimu patenkinto ieškovės reikalavimo išduoti leidimą pačiai atlikti statybos darbus ir atsakovo UAB „Kelmės vietinis ūkis“ veiksmų koreguojant projektą. Tokie atsakovės UAB „Kelmės vietinis ūkis“ veiksmai niekaip neužkirto kelio ieškovei parengti projektą, gauti statybos leidimą ir atlikti pageidaujamus statybos darbus nesusijusius su viso namo atnaujinimu (modernizavimu). 11.7. Teismo sąlyginis sprendimas yra absoliučiai neįgyvendinamas. Teismo nurodytas projektas Nr. 14-66, parengtas 2015 m., kuriam vykdyti buvo išduotas Kelmės rajono savivaldybės 2015 04 09 d. leidimas Nr. LNS-65-150409-00020 buvo baigtas vykdyti pagal šio projekto II laidą, t. y. nenumatant jokių statybos darbų balkone tarp butų Nr.49 ir Nr.50. Šio projekto Nr. 14-66 užsakovas yra UAB „Kelmės vietinis ūkis“, kuris veikia pagal visų daugiabučio namo savininkų pavedimą (2014-07-23 d. Pavedimo sutartis bei susirinkimo sprendimas). Iš tokio sąlyginio teismo sprendimo lieka neaišku kas turi atlikti šį „projekto pakoregavimą“. UAB „Kelmės vietinis ūkis“ tokios pareigos nei pagal teisės aktus, nei pagal pavedimo sutartį, nei pagal teismo sprendimą neturi. Ieškovė nėra šio projekto užsakovė ir to daryti negali. Be to, daugiabučio namo ( - ) g. ( - ), Kelmė, atnaujinimo (modernizavimo) objektas Nr. 14-66 yra užbaigtas, namas priduodamas valstybinei komisijai, todėl toks projekto koregavimas iš esmės yra neįmanomas.

712. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. D. prašo apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: 12.1. Atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ atsižvelgdama į ieškovės kaimynų F. V. ir A. V. prašymą, užsakė pirminio daugiabučio namo renovacijos (atnaujinimo) projekto korekciją ties mano buto langu nenumatant durų į balkoną, pertvaros balkone. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl butų Nr.49 ir Nr.50 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylose matyti, kad prie kiekvieno šių butų balkonas yra įbrėžtas iki sienos su kitu butu, todėl abu butai buvo privatizuoti su balkonu, esančiu prie jų buto sienos po langu. Atsakovei buvo pateiktos visų daugiabučio namo butų inventorinės bylos todėl atsakovė be jokio teisėto pagrindo vienos bendrijos narės teisėtų lūkesčių nepaisė, o kitų bendrijos narių interesus iškėlė aikščiau kitų, taip pažeisdama minėtos Pavedimo sutarties nuostatas dėl vienodo atstovavimo visiems bendrijos nariams nes pagal užsakymą UAB „Medstatybai“, buvo pakoreguotas pagal F. V. ir A. V. pageidavimą pirminis Daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos (atnaujinimo) projektas tik 5 aukšte, o keturiuose aukštuose įrengiamos balkonų pertvaros ir iškertamos durys į balkonus taip, kaip buvo aptarta visuotiniame susirinkime. 12.2. Tik dėl atsakovės veiksmų ji, kaip bendrijos narė, buvo priversta savo teises ginti teisme, todėl teismas pagrįstai nešalino jos, kaip netinkamos šalies iš proceso. Atsakovės užsakymu buvo pakoreguotas jai nepalankiai namo renovacijos projektas. Teismas leido jai vykdyti tas atsakovės, kaip statytojo, funkcijas, kiek tai susiję su jos ieškinio reikalavimu ir ko nepadarė atsakovė jos atžvilgiu. 12.3. Visuose namo penkiuose aukštuose ir buvo suprojektuotos iki šiol nebuvusios balkonų pertvaros tarp butų, įdėtos durys išėjimui į balkoną. Niekas atsakovės neprašė nustatinėti nuosavybės ribas ginčo balkone, juo labiau pripažinti ir priskirti nuosavybės teises ar naudojimosi tvarką šiame balkone taip, kaip davė užsakymą pakoreguoti pirminį pianą, kuris atitiko visų butų techninės apskaitos bylose įbrėžtų balkonų dydžius. 12.4. Ieškovė privatizavo konkretų balkoną, įbrėžtą jos buto inventorizacinėje byloje, kaip ir F. ir A. V.. Nurodė, kad su jais nėra balkono bendrasavininkiai, todėl atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ nepagrįstai reikalavo iš jos atnešti kaimynų sutikimą, kad namo renovacija vyktų pagal pirminį projektą. 12.5. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė sąlyginį sprendime, kaip mano atsakovė. Nurodė, kad jos prašymas yra tiesiogiai susijęs su namo renovacijos projektu, kuris privalo būti griežtai vykdomas. Todėl teismas ir pasisakė dėl pirminio projekto korekcijos pagal teismo leidimą, nes atsakovės užsakymu šis planas buvo neteisėtai pakoreguotas.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis). 14. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į balkoną, teisės naudotis balkonu, pažeistų teisių gynimo. 15.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš 2014-07-23 Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) g. ( - ), Kelmė, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad butų savininkai nusprendė pasirinkti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane pateiktą ir indeksu I pažymėtą atnaujinimo (modernizavimo) priemonių variantą. Daugiabučio namo ( - ), Kelmė, atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalis Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas buvo paruoštas 2014-03-07. 2014-07-23 Pavedimo sutartyje daugiabučio namo ( - ), Kelmė, bendro naudojimo objektų valdytojo bendrija „( - )“ pavedė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus ir kt. susijusius su atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimu, statybos rangos darbų paslaugų pirkimu, statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimu, atnaujinimo (modernizavimo) projekto finansavimo organizavimu ir kt. 2014-09-23 UAB „Kelmės vietinis ūkis“ pateikė projektavimo užduotį dėl daugiabučio namo ( - ) g. ( - ), Kelmė atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto parengimo. Užduotyje (l.20) nurodoma, kad „keliems gyventojams pagal pageidavimą padaryti prie lango duris į balkoną ir įrengti pertvarą, kuri tą balkoną sudalytų į dvi dalis“. Pagal minėtą užduotį UAB „Medstatyba“ parengė Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), Kelmėje, atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Suprojektuota penkiuose aukštuose esamoje lango vietoje kirsti angą durims į balkoną. 2015-04-22 UAB „Kelmės vietinis ūkis“ projektuotojui pateikė raštą „dėl techninio projekto ( - ), Kelmė, koregavimo“ , kuriame nurodoma, kad numatytas butų 34, 38, 42, 46, 50 balkonų durų įrengimas vietoje lango yra netinkamas, kadangi toje vietoje yra numatytas šildymo prietaisas. Duris reikia įrengti iš kito lango krašto. Taip pat balkonas dalijamas ne į dvi lygias dalis, o ties siena, skiriančia du butus. Tokiu atveju keičiasi balkono stiklinimo sprendinys. Taip pat 49 ir 50 butams priklausančiame balkone nenumatyti įrengti įėjimo į balkoną durų bei pertvaros, kadangi nėra bendro tų dviejų butų savininkų sutikimo. Pagal pateiktą naują užduotį UAB „Medstatyba“ pakoregavo projektą, kuriame pirmame ketvirtame aukšte pakeista durų į balkoną įrengimo pusė, o penktame aukšte numatyta nekirsti angos durų į balkoną įrengimui. Paaiškinime UAB „Medstatyba“ nurodo, kad paaiškėjus, kad namo ( - ), Kelmėje butų 49 ir 50 savininkai nesusitaria dėl bendro balkono padalinimo sprendinių, gavus oficialų UAB „Kelmės vietinis ūkis“ raštą, buvo pakoreguotas techninio darbo projektas, numatant neįrengti įėjimo į balkoną durų ir balkone neįrengti pertvaros. Šis pakeitimas nėra esminis, todėl pakartotinė projekto ekspertizė neprivaloma, naujas statybos leidimas nereikalingas. Pažymi, kad būtent tokia situacija buvo iki namo atnaujinimo (modernizavimo), t.y. į balkoną įėjimą turėjo tik vienas butas, balkone pertvaros įrengta nebuvo, balkonas buvo įstiklintas. Namo ( - ) butų Nr. 49 ir Nr. 50 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylose matyti, kad prie kiekvieno šių butų balkonas yra įbrėžtas iki sienos su kitu butu. Butas Nr. 49 yra vieno kambario butas 38,59 kv.m., butas Nr. 50 yra dviejų kambarių 38,54 kv.m. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nuo 2012-09-27 butas ( - )-50, 2 kambarių, nuosavybės teise priklauso L. D.. 16.Teismas pripažino, kad yra pagrįstas ieškovės atstovės teiginys, kad abu butai buvo privatizuoti su balkonu, esančiu prie jų buto sienos po langu. Matavimų bylose abiems butams yra numatytas balkonas, o butui Nr. 50 papildomai pritaikytas 2 procentų kainos sumažinimas ne dėl balkono, tačiau dėl pereinamo kambario buvimo (Butų privatizavimo įst.). V. bute nėra pereinamo kambario, nes šis butas yra vieno kambario butas, į virtuvę ir į kambarį yra patenkama iš koridoriaus. Teismas nustatė, kad balkonas yra įbrėžtas į abiejų butų, t.y. į 49 buto ir 50 buto kadastro ir registro dokumentų bylas. O pagal atsakovės F. V. užsakymą 2015-04-01 atlikti nauji buto Nr. 49 matavimai nėra įregistruoti ir jie išreiškia tik atsakovės siekius ir juridinės galios neturi. Teismas pripažino, kad ieškovei ir atsakovams priklauso tokio dydžio balkono dalis, kuri yra pažymėta jiems, kiekvienam, nuosavybės teise priklausančio buto kadastro ir registro duomenų byloje. 17. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiškai neteisingai vertina abiejų butų galimybę naudotis konkrečiu balkonu bei nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-30 nutartimi Nr. 3K-3-527/2007. Minėtoje nutartyje nurodoma, kad butų nuomininkai, privatizavę butus, konstrukciškai susijusius su balkonu, įgijo nuosavybės teisę į balkoną. Tokias pačias teises įgijo ir šalys, vėliau įsigijusios butus iš juos privatizavusių asmenų. Balkonas, konstrukciškai priklausantis dviem butams, kurių savininkai skirtingi, priklauso abiejų butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, jeigu yra galimybė abiem savininkams tuo balkonu naudotis. Pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju vertino, kad nors iš buto Nr. 50 į balkoną nėra durų, tačiau yra langas, todėl balkonas po buto Nr. 50 virtuvės langu yra konstrukciškai susijęs su šiuo butu ir šio buto savininkas gali naudotis balkonu. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliaciniame skunde teigia, kad langas nėra skirtas išėjimui ir vaikščiojimui ir tam nereikia jokių įrodymų, todėl teismas, pripažindamas langą, kaip tinkamą vietą vaikščioti ir naudotis balkonu prieštarauja visuotinai žinomiems faktams ir protingumo principams (CPK 182 straipsnis). 18. Apeliacinio teismo vertinimu apeliaciniuose skunduose atsakovai nurodo, kad balkonu nėra galimybės naudotis nes nėra į jį išėjimo iš ieškovės buto. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad balkonas laikytinas buto priklausiniu, todėl asmuo, privatizavęs butą, įgyja nuosavybės teisę ir į balkoną. Balkonas, konstrukciškai priklausantis dviem butams, kurių savininkai skirtingi, priklauso abiejų butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, jeigu yra galimybė abiem savininkams tuo balkonu naudotis. Kasacinis Teismas pažymėjo, kad pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo objektu buvo butai daugiabučiuose namuose, kurių privatizavimo tvarką detalizavo 1991 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublik?s Vyriausybės nutarimas Nr. 309. Šio Nutarimo 7 punktas nustatė, kad apskaičiuojant parduodamo buto bendrąjį (naudingąjį) plotą, į jį neįskaičiuojamas balkono plotas. Tačiau, nustatant parduodamo buto kainą, buvo atsižvelgiama, ar butas turi balkoną, ar ne. Pagal minėto Vyriausybės nutarimo 7 punktą buto, kuriame nėra balkono, kaina buvo mažinama 2 procentais. Kasacinis teismas pasisakė, kad galimi atvejai, kai vienas daiktas tarnauja dviem pagrindiniams daiktams ir yra su jais susijęs bendra ūkine paskirtimi. Tokiais atvejais daikto teisinį statusą reikia nustatyti taip pat vadovaujantis CK nuostatomis (tuo metu galiojusiu CK 153 straipsnio 1 dalimi). Šios normos prasme daiktas, tarnaujantis dviem pagrindiniams daiktams ir susijęs su jais bendra ūkine paskirtimi, yra dviejų pagrindinių daiktų bendras priklausinys. Jeigu pagrindiniai daiktai priklauso skirtingiems savininkams, tai pagrindinių daiktų savininkai į tokį bendrą pagrindinių daiktų priklausinį įgyja bendrosios dalinės nuosavybės teisę (tuo metu galiojęs CK 121 straipsnis). Kasacinis teismas įvertinęs konkrečias aplinkybes, kad šalių butus skirianti siena išeina per balkono centrą, kad į balkoną išeina atsakovės buto langas ir ieškovo buto langas bei durys, teismų išvada, kad balkonas turi funkcinį ryšį tik su ieškovo butu, o ieškovas yra viso balkono savininkas, yra nepagrįsta. Techninė galimybė įrengti duris į balkoną iš atsakovės buto yra. Be to, svarstytina aplinkybė, ar balkono dalimi atsakovės šeima gali naudotis net ir be papildomos rekonstrukcijos, t.y. neįrengus durų. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismai nesiaiškino, kokiu būdu atsakovė ir jos šeima naudojosi ginčo balkonu nuo pat apsigyvenimo savo bute – ar tai buvo daroma patenkant į balkoną pro langą, ar per kaimyniniame bute esančias duris.( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/1999, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007). Apeliacinio teismo vertinimu apeliantų argumentas, kad iš ieškovės buto nėra įėjimo į balkoną, o yra tik langas, kuris nėra skirtas išėjimui ir vaikščiojimui, nepaneigia ieškovės teisės bei galimybės naudotis balkonu. 19. Apeliantai teigia, kad ieškovės reikalavimas leisti jai balkone įrengti pertvarą bei iškirsti duris išėjimui iš jos buto į atsakovų balkoną pagal daugiabučio namo renovacijos (modernizavimo) pirminį projektą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes neatitinka nei CK 4.47 straipsnyje nustatytų nuosavybės teisių įgijimo pagrindų nei Statybos įstatyme nustatytų statytojo teisių įgyvendinimo procedūrų. Statytojas gali įgyvendinti statytojo teises tik savo nuosavybėje. Atsakovai nurodo, kad norint patenkinti tokį ieškovės suformuluotą reikalavimą, pirmiausia reikia išnagrinėti ir išspręsti ginčo balkono nuosavybės teisių klausimą, kuris ieškovės ieškinyje nebuvo nurodytas. Apeliantų vertinimu ieškovė suformuluodama savo reikalavimą neprašė teismo nei pripažinti jai nuosavybės teisių į ginčo balkono dalį, nei atidalinti šį balkoną iš bendrosios dalinės nuosavybės, nei nustatyti balkono nuosavybės ribas, nei nustatyti naudojimosi juo tvarkos. Apeliantų vertinimu pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas nes teismas pripažino ieškovei nuosavybės teisės į dalį balkono bei nustatė šių nuosavybės teisių ribas, nors ieškovė nei pareikštu ieškiniu ir patikslintais ieškinių reikalavimais, nei bylos nagrinėjimo metu to neprašė. Apeliacinis teismas iš dalies sutinka su apeliantų argumentais nes atsakovų F. V. ir A. V. vertinimu balkonas tik jiems priklauso nuosavybės teise, o ieškovės L. D. teigimu ties jos virtuvės langu esanti balkono dalis priklauso jai nuosavybės teise ir kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su atsakovais F. V. ir A. V. jie nėra balkono bendrasavininkiai. Daiktai yra skirstomi į pagrindinius daiktus ir jų priklausinius (CK 1.99 straipsnio 2 dalis). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindimam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šalių argumentus, skirtingas pozicijas, atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad tarp šalių esminis ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių į balkoną ir teismas dėl to pasisakė. 20. Nagrinėjant ieškinį pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino faktines aplinkybes bei padarė išvadas, kad balkonas priklauso abiejų butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kad balkonas po buto Nr. 50 virtuvės langu yra konstrukciškai susijęs su šiuo butu ir šio buto savininkas gali naudotis balkonu ir kita. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai vertino abiejų butų 1992 m. bylose esančius brėžinius, kaip ginčo balkono nuosavybės ribas nustatančius dokumentus. Pasak apeliantų šie brėžiniai yra butų (patalpų) išsidėstymo pastate horizontalaus pjūvio atvaizdavimas, o horizontalaus pjūvio brėžinyje esančios trumpos linijos, įbrėžtos statmenai butų išorinei sienai, yra skirtos žymėti sienos brėžinyje atvaizdavimo pabaigą, o ne nuosavybės ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, kurie leistų padaryti neabejotinas išvadas dėl šalių nuosavybės teisių į minėtą balkoną. 21. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. (CK 4.73 straipsnio 1-3 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats ( bendraturčių), naudai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį ( CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnis numato butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą ir kita. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimą, įvertinus tai, kad tarp šalių nėra išspręstas esminis nuosavybės teisių į balkoną ginčas, teisėjų kolegijos vertinimu nėra tikslinga išsamiau pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurių pagrindu teismas nusprendė leisti ieškovei L. D. savo lėšomis įrengti balkone pertvarą tarp daugiabučio namo Nr. ( - ) butų Nr. 49 ir Nr. 50, ties išorinių sienų sankirta bei įdėti duris išėjimui iš jos buto į balkoną pagal UAB „Medstatyba“ parengtą statybos projektą: Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) ( - ), Kelmėje, projektą Nr. 14-66, parengtą 2015 m., kuriam vykdyti buvo išduotas Kelmės rajono savivaldybės 2015-04-09 leidimas Nr. LNS-65-150409-00020, atlikus projekto korekciją. 22.Kaip minėta pirmosios instancijos teismas nagrinėjo teisinius santykius, ginčą kylantį tarp ieškovės ir atsakovų A. ir F. V., kaip bendraturčių dėl nuosavybės teisių į ginčo balkoną. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tai, kad angų durims į balkoną iškirtimas ir pertvaros balkone įrengimas neišeina už gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) ribų matyti iš to, kad likusiuose keturiuose aukštuose, analogiškoje situacijoje atliekant atnaujinimo darbus buvo iškirstos angos durims, įdėtos durys į balkoną ir įrengtos pertvaros. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu nustatytos aplinkybės dėl kituose aukštuose įrengtų pertvarų atsižvelgiant į bylos duomenis sprendžiant konkretų ginčą neturi teisinės reikšmės, nes sutiktina, kad kituose vienos laiptinės keturiuose daugiabučio namo aukštuose buvo suprojektuotos ir įrengtos pertvaros balkonuose ir iškirstos durys į juos tik dėl to, kad to raštu paprašė ir atskiru pavedimu tai padaryti pavedė šių keturių aukštų butų savininkai. Sutiktina, kad atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ veikdama ne pagal gyventojų (bendrasavininkų) 2014-07-23 d. susirinkimo sprendimą bei tos pačios dienos Pavedimo sutartį, bet pagal atskirų butų savininkų rašytinius prašymus ir jų asmeninius pavedimus pateikė užduotį projektuotojui dėl šių darbų suprojektavimo ir tik šių asmenų lėšomis ir iniciatyva rangovas šiuos darbus atliko. Tai, kad ieškovė ir atsakovai A. ir F. V. neišsprendė taikiai tarp jų kilusio ginčo ir tuo pagrindu nesant sutikimų buvo koreguotas statybos projektas konkrečiomis sąlygomis nesuteikia pagrindo atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių padaryti neabejotinas išvadas, kad atsakovės UAB „Kelmės vietinis ūkis“ veiksmai pažeidė ieškovės teises, sutrukdė ieškovei įstatymų nustatyta tvarka parengti projektą, gauti kitų savininkių sutikimus, gauti statybos leidimą ir atlikti jos pageidaujamus statybos darbus. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ neteisėtai atsižvelgusi tik į vieno buto savininkų V. nuomonę nutarė pakeisti projektinę užduotį, padarytos neatsižvelgus į tarp šalių kilusio ginčo dėl nuosavybės teisių esmę. 23.UAB „Kelmės vietinis ūkis“ teigė, kad jis nėra tinkamas atsakovas, tačiau teismas sprendė, kad ieškovė yra viena iš daugiabučio namo ( - ), Kelmėje buto savininkų, kurie visuotinio susirinkimo metu nusprendė pavesti UAB „Kelmės vietinis ūkis“ atlikti namo atnaujinimo (modernizavimo darbus), todėl ji turi teisę reikalauti, kad šie darbai būtų atliekami pagal visuotinio susirinkimo sprendimus ir nepažeistų jos, kaip buto savininkės interesų. Taip pat nurodė ir kitus argumentus dėl atsakovo tinkamumo, dėl kurių netikslinga išsamiau pasisakyti, nes apeliacinio teismo vertinimu teismas padarė išvadas neištyręs visumos aplinkybių. Taip pat teismas pasisakė, kad atsižvelgiant į tai, kad UAB „Medstatyba“ atliko projektavimo darbus pagal UAB „Kelmės vietinis ūkis“ užsakymą dėl techninio projekto koregavimo, taip pat pripažino, kad jis nėra atsakingas dėl to, kad ieškovės L. D. interesai buvo pažeisti. Taip pat pripažino, kad ieškovė atsakovės UAB „Medstatyba“ atžvilgiu nereiškė jokių reikalavimų, tačiau dėl netinkamos šalies pakeitimo šioje byloje nesprendė ( CK 45 straipsnis). Pažymėtina, kad šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal LR CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). 24. Apeliantų vertinimu teismas priėmė sąlyginį sprendimą, kuris yra neįgyvendinamas. Teismo nurodytas projektas Nr. 14-66, parengtas 2015 m., kuriam vykdyti buvo išduotas Kelmės rajono savivaldybės 2015 04 09 leidimas Nr. LNS-65-150409-00020 buvo baigtas vykdyti pagal šio projekto II laidą, t. y. nenumatant jokių statybos darbų balkone tarp butų Nr.49 ir Nr.50. Iš tokio sąlyginio teismo sprendimo lieka neaišku kas turi atlikti šį „projekto pakoregavimą“ nes UAB „Kelmės vietinis ūkis“ tokios pareigos nei pagal teisės aktus, nei pagal pavedimo sutartį, nei pagal teismo sprendimą neturi. Be to, daugiabučio namo ( - ), Kelmė, atnaujinimo (modernizavimo) objektas Nr. 14-66 yra užbaigtas, namas priduodamas valstybinei komisijai, todėl toks projekto koregavimas iš esmės yra neįmanomas. 25. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus LR CK 1.138 straipsnyje. LR CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Apeliacinio teismo vertintina, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigodamas ieškovės patikslinti ieškinio reikalavimų ir priimdamas sprendimą leisti ieškovei L. D. savo lėšomis įrengti balkone minėtą pertvarą, t.y. tarp daugiabučio namo Nr. ( - ) butų Nr. 49 ir Nr. 50, ties išorinių sienų sankirta bei įdėti duris išėjimui iš jos buto į balkoną pagal UAB „Medstatyba“ parengtą statybos projektą: Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) ( - ), Kelmėje, projektą Nr. 14-66, parengtą 2015 m., kuriam vykdyti buvo išduotas Kelmės rajono savivaldybės 2015-04-09 leidimas Nr. LNS-65-150409-00020, atlikus projekto korekciją, neišsprendė ginčo iš esmės. Sutiktina su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimas yra sąlyginis, tik atlikus teismo įvardintą projekto korekciją ieškovė realiai galės atlikti konkrečius veiksmus dėl kurių iš esmės nepasisakyta ir nenuspręsta. Taip pat sutiktina su argumentais, kad vykdant teismo sprendimą nėra aišku kas turės atlikti projekto koregavimą, nes atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ teismo sprendimu nors ir įtraukta byloje atsakove tačiau teismo sprendimu nėra įpareigota atlikti konkrečių veiksmų. Jos vertinimu atsakovė tokios pareigos nei pagal teisės aktus, nei pagal pavedimo sutartį neturi. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovės vertinimu, jos teises pažeidė būtent UAB „Kelmės vietinis ūkis“. Ieškovės vertinimu tik dėl atsakovės UAB „Kelmės vietinis ūkis“ veiksmų ji, kaip bendrijos narė, buvo priversta savo teises ginti teisme. Ji atsiliepime į apeliacinius skundus teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir F. ir A. V. nėra balkono bendrasavininkiai atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ nepagrįstai reikalavo iš jos atnešti kaimynų sutikimą, kad namo renovacija vyktų pagal pirminį projektą. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais. 26. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (LR CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis). Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas dalyvauja įrodinėjimo procese, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir kita (LR CPK 179 straipsnio 1 dalis). 27. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Konkrečiu atveju yra pagrindo spręsti, kad teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių ir padarė išvadas neįvertinęs ne tik kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, bet ir jų sąsajumo, visumos. Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgus į byloje teismo nurodytas faktines aplinkybes, teismo argumentus, iš esmės yra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas konkrečias išvadas padarė ir ginčą iš esmės išsprendė neįvertinęs bei neatsižvelgęs į LR CK 4.73, 4.75, 4.78 straipsnių nuostatas bei kitas materialiosios teisės normas reikšmingas konkrečiu atveju. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškindamas esminių teisingam bylos išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo dėl galimai ieškovės pažeistų teisių. Spręsdamas ieškovės konkrečiai suformuluotą ieškinio reikalavimą, neįvertino tai, kad tarp šalių esminis ginčas yra dėl nuosavybės teisės, nors ir padarė atitinkamas išvadas, tačiau nebuvo pareikštas konkretus reikalavimas o teismas nepasiūlė ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimų. Todėl dėl jau minėtų argumentų teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas priimtas visapusiškai neištyrus ir neišsiaiškinus su nagrinėjamos bylos dalyku susijusių faktinių aplinkybių, neįsigilinus į bylos esmę, neišanalizavus nagrinėjamai bylai reikšmingų įrodymų dėl ko nėra galimybės objektyviai įvertinti susidariusią situaciją ir teisingai išspręsti bylą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į įstatymo nuostatas bei konkrečias aplinkybes, kad minėtas 2015 m. projektas Nr. 14-66, kuriam vykdyti buvo išduotas Kelmės rajono savivaldybės 2015-04-09 leidimas Nr. LNS-65-150409-00020 buvo baigtas vykdyti. Nurodoma, kad daugiabučio namo ( - ), Kelmė, atnaujinimo (modernizavimo) objektas Nr. 14-66 yra užbaigtas, namas priduotas valstybinei komisijai. Be to yra pagrindo išvadai, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nekonkretus, sąlyginis. CPK 297 straipsnis draudžia priimti sprendimą, kurio įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, konkrečiu atveju sprendimas iš esmės vykdytinas jei bus pakoreguotas konkretus projektas. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas ne tik, kad neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo bet ir suteikė pagrindo šalių ginčams kilti ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu abstraktus, leidimas atlikti veiksmus su tam tikra sąlyga dėl kurios įgyvendinimo aiškiai nepasisakyta nepagrįstai suvaržo ir atsakovų teises. Nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais LR CK 1.2 straipsnio 1 dalyje, civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos. Bylą nagrinėjantis teismas turėtų taikyti interesų pusiausvyros principą ir ginčą išspręsti taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje.

1028. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi kasacinio teismo formuojama praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neištirdamas ir neįvertindamas visų reikšmingų bylai aplinkybių pažeidė pareigą racionaliai ir ekonomiškai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, kuo greičiau atkurti teisinę taiką. Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad teismas kaip minėta neatskleidė bylos esmės nes pirmiausia tarp šalių buvo sprendžiamas esminis ginčas dėl nuosavybės teisės. Ieškovės vertinimu nors ieškovei nuosavybės teise priklauso dalis balkono, ką ginčija atsakovai, UAB „Kelmės vietinis ūkis“ savo nuožiūra atsižvelgdamas tik į F.A. V. norą naudotis visu balkonu, užsakė pakeisti renovacijos projektą taip, kad neliko numatytų durų, išėjimui iš jos buto į balkoną. Ieškovės vertinimu UAB Kelmės vietinis ūkis neturėjo bendrijos įgaliojimo už savininkus spręsti keliamo ginčo, nebuvo atsižvelgta į 2014-07-23 bendrijos susirinkimo sprendimą. Teismas pritarė ieškovės pozicijai pripažinęs, kad atsakovė UAB „Kelmės vietinis ūkis“ atsižvelgusi tik į vieno buto savininkų F.ir A. V. nuomonę nepagrįstai ir neteisėtai nutarė pakeisti projektinę užduotį. Teismas išvadas dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo dėl galimai pažeistų ieškovės teisių teisėjų kolegijos vertinimu padarė neišsamiai ištyręs ir netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgdamas į ginčo esmę. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinį išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimčių ir pobūdžio byla būtų nagrinėjama visa apimtimi, nes spręstina dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo, atsakovų tinkamumo, papildomų įrodymų pateikimo ir kita. Be to sprendžiant dėl leidimo ieškovei atlikti konkrečius veiksmus būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatas dėl vykdytinų statybos darbų, į reikalavimus dėl savininkų sutikimo atlikti konkrečius statybos darbus, dėl projekto parengimo, statybos leidimo bei kitų norminių aktų reikalavimus reglamentuojančius ieškovės pageidaujamų darbų atlikimą. Tai, kad byla gražintina pirmosios instancijos teismui nenusižengiama esminėms civilinio proceso nuostatoms. Proceso operatyvumas yra viena iš principinių proceso nuostatų, tačiau tai nėra savitikslis dalykas. Jo taikymas turi būti tinkamas, kad geriau užtikrintų asmenų teisių įgyvendinimą. Bylos aplinkybės turi būti ištirtos išsamiai ir visapusiškai, o šalims turi būti suteikta teisė apeliuoti dėl, jų manymu, neteisėtų sprendimų. Be to pažymėtina, kad 2010 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje, 3K-3-443/2010, nors faktinėmis aplinkybėmis ji skiriasi nuo konkrečiu atveju nagrinėjamos bylos, iš esmės yra akcentavęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartyje Nr. 3K-3-147/2014 konstatavo, kad Konstitucinio Teismo praktikoje pažymima, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata lemia ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). 29. Kaip minėta Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties įrodymų turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. 30. Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, ištirti ir įvertinti bylai reikšmingus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumas. 31. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

11Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

14Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims, tretiesiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai