Byla 2A-694-603/2014
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Jaugvila“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto ieškovo VĮ Valstybės turto fondas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ Valstybės turto fondas ieškinį atsakovui individualiai J. Murauskienės buitinių paslaugų įmonei dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Jaugvila“,

Nustatė

2Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas prašė priteisti iš atsakovo individualios J. Murauskienės buitinių paslaugų įmonės 4450,12 Lt nuomos mokesčio ir 1437,85 Lt delspinigių; įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 203,3 kv.m. negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. ( - ), pažymėtas plane 3H2p) ir 14,38 kv.m. negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. ( - ), pastate 2A2p, plane pažymėtas indeksu 12-2), esančias ( - ), Vilniuje, ir iškeldinti iš šių patalpų atsakovą su visu jam priklausančiu turtu.

3Ieškovas nurodė, kad patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančias 203,3 kv.m. ir 14,38 kv.m. negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), Vilniuje. 1996-06-27 Negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų nuomos sutartimi Nr. 1001 (toliau – Nuomos sutartis) patalpos iki 1999-02-03 buvo išnuomotos atsakovui. Pasibaigus sutarties terminui, atsakovas toliau naudojosi patalpomis, todėl nuomos sutartis tapo neterminuota. Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai įpareigojus, ieškovas 2002-07-18 priėmė sprendimą Nr. 11-2747 dėl patalpų, esančių ( - ), Vilniuje, perdavimo už akcijas UAB „Jaugvila“, tačiau minėtas 2002-07-18 sprendimas iki ieškinio padavimo dienos nebuvo įvykdytas, kadangi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002-07-02 nutartimi, kitoje civilinėje byloje, buvo uždėtas areštas daliai ginčo patalpų. Vilniaus apygardos teismo 2010-04-15 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovui uždrausta perduoti patalpas UAB „Jaugvila“ pagal VĮ Valstybės turto fondo 2002-07-18 sprendimą. Tačiau šios aplinkybės neturėjo įtakos 1996-06-27 Nuomos sutarties galiojimui ir atsakovas privalėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas neginčija nei susidariusios sumos dydžio nei nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas visa apimtimi (b. l. 53-55). Pažymėjo, jog nors atsakovas nuo 1997-05-23 iki 2007-05-23 turėjo galiojantį statybos leidimą nuomojamų patalpų remonto darbams atlikti, todėl, remiantis Nuomos sutarties 12 p. – kapitalinio remonto metu, nuomos mokestis nebuvo skaičiuojamas, tačiau tuo laikotarpiu faktiškai jokių darbų nevykdė. Pasibaigus leidimui ieškovas 2009-07-21 raštu paragino atsakovą sumokėti nuomos mokestį nuo 2007-05-24 bei 6 mėn. delspinigius. Atsakovas skolos nesumokėjo, todėl ieškovas, prieš 3 mėnesius įspėjęs atsakovą, sutartį 2010-01-11 nutraukė, pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei delspinigius, taip pat reikalavo grąžinti minėtas patalpas (b. l. 1-3).

4Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, skirti ieškovui 20 000 Lt baudą ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ginčo patalpos atsakovo buvo išnuomotos visiškai sudegusios, buvo atliktas remontas, todėl ieškovo reikalavimas grąžinti ginčo patalpas tokios būklės, kokios buvo perduotos, yra neįmanomas ir neįgyvendinamas. 1993 m. balandžio mėn. konkurso tvarka atsakovas sudarė dalies ginčo patalpų nuomos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe. Kadangi nurodytoms patalpoms buvo reikalingas kapitalinis remontas, atsakovas kreipėsi į savivaldybę su prašymu ne konkurso tvarka išnuomoti statinio pirmąjį aukštą bei rūsį. Buvo gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas ir jo pagrindu su savivaldybe sudaryta patalpų nuomos sutartis. 1996 m. Vilniaus miesto valdyba potvarkiu priskyrė minėtoms patalpoms dar gretimame statinyje esantį nenaudojamą viešąjį tualetą ir 1996-06-27 buvo sudaryta galutinė ginčo patalpų nuomos sutartis Nr. 1001. 1995-04-28 LR Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 607, kuriuo buvo patvirtinta tvarka, kai esant nustatytoms sąlygoms už privačių įmonių akcijas buvo galima perimti valstybei priklausančią turto dalį. Tuo tikslu atsakovas įsteigė trečiąjį asmenį – UAB „Jaugvila“, suformulavo prašymą dėl valstybinio turto atskyrimo su dokumentiniu pagrindimu ir pateikė savivaldybės tarybos komisijai, kuriam pritarė LR Ūkio ministerija bei LR Vyriausybė, todėl 1999-12-02 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Nutarimą Nr. VIII-1456, kuriuo patvirtintas valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms ar veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašas, kuriame atsakovas buvo įrašytas 2 numeriu ir buvo numatyta perduoti 217,33 kv.m. negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), Vilniuje. Atsakovas paaiškino, jog ginčo patalpos turėjo būti perduotos per 9 mėn., t. y. iki 2000-09-02, tačiau tuo laikotarpiu buvo įsteigtas ieškovas, kuris nevykdė nurodyto įpareigojimo ir neperdavė ginčo patalpų. Dėl ginčo patalpų neperdavimo atsakovas kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri 2001-01-18 sprendimu Nr. 2001/04-2 įpareigojo ieškovą vykdyti 1999-12-02 LR Seimo priimtą Nutarimą Nr. VIII-1456. Kitose bylose pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daliai ginčo patalpų neturėjo reikšmės VAGK 2001-01-18 sprendimo įvykdymui, todėl ginčo patalpos privalėjo būti perduotos už akcijas UAB „Jaugvila“. Tik 2005-03-17 VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „Jaugvila“ parafuota Akcijų pasirašymo sutartis bei patalpų, esančių ( - ), Vilniuje, perdavimo-priėmimo aktas, tačiau ginčo patalpos taip ir nebuvo galutinai perduotos. Dėl ieškovo veiksmų buvo kreiptasi į Seimo kontrolieriaus įstaigą ir 2010-04-20 priimtas sprendimas Nr. 4D-2010/1-75, kuriuo V. U. ir R. U. skundo dalis dėl VĮ Valstybės turto fondo pareigūnų veiksmų pripažinta pagrįsta. Dėl ieškovo veiksmų buvo sutrikdyti kapitalinio remonto darbai, baigėsi statybos leidimo terminas. Pažymėjo, jog nuomos mokestis, remiantis Nuomos sutarties 13 p., pradedamas skaičiuoti atlikus patalpų kapitalinį remontą ir sudarius priėmimo aktą bei nustačius faktinę investicijos vertę. Atsakovo investicija į ginčo patalpų remontą buvo 74 940 Lt, buvo įsteigta UAB „Jaugvila“, kuri tolesnį remontą galėjo vykdyti tik perėmusi patalpas į savo balansą. Atsakovas nurodė, jog ieškovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, todėl, atsakovo nuomone, jam turėtų būti paskirta bauda (b. l. 27-30).

5Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Jaugvila“ atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 231, 233).

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės turto valdymo skyrius 1996-06-27 pagal Negyvenamųjų pastatų, statinių patalpų nuomos sutartį Nr. 1001 (b. l. 4-5,36-37), išnuomojo ir 1996-06-27 perdavimo – priėmimo aktu perdavė atsakovui 217,33 kv. m. bendrojo ploto (203,3 kv.m. ir 14,38 kv.m.) negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), Vilniuje. Nuomos sutarties terminas buvo nustatytas nuo 1996-07-01 iki 1999-02-03, bet ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Teismas konstatavo, kad 1996-06-27 sudaryta Nuomos sutartis tapo neterminuota, kadangi šalys neginčijo fakto, jog atsakovas po Nuomos sutarties termino pabaigos ir toliau naudojosi minėtomis patalpomis (CPK 178 str.). Perduotos patalpos buvo po gaisro, įvykusio 1992 m. Buvo sudegęs stogas, stogas ir lubos įgriuvę į šio korpuso antro aukšto vidų. Pirmo aukšto lubų perdengimas įlaužtas. Vidaus instaliacija ir inžineriniai tinklai sugadinti (b. l. 6). Ieškinyje nurodytas ginčo patalpas ieškovas 1999-04-01 ir 1999-05-11 perdavimo – priėmimo aktais perėmė iš Vilniaus miesto savivaldybės (b. l. 8-13) ir pradėjo valdyti patikėjimo teise. 1999-12-02 LR Seimo nutarimu Nr. VIII-1546 „Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo“ atsakovei buvo leista už naujai steigiamos bendrovės akcijas, šiai naujai steigiamai bendrovei perduoti valstybei priklausančias negyvenamąsias patalpas (b. l. 39-41). Tuo tikslu atsakovė 2000-05-23 aktu įsteigė (b. l. 192-193) ir 2000-05-24 įregistravo UAB „Jaugvila“ (b. l. 187-190). Ieškovas neginčijo fakto, kad LR Seimo 1999-12-02 Nutarimas nebuvo vykdomas (b. l. 234). Nustatyta, kad atsakovas dėl nurodyto nutarimo nevykdymo kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri 2001-01-18 sprendimu Nr. 2001/04-2 įpareigojo ieškovo generalinį direktorių iki 2001-02-18 priimti sprendimą dėl patalpų, esančių ( - ), Vilniuje, perdavimo už akcijas UAB „Jaugvila“ (b. l. 56-63). Ieškovas tokį sprendimą priėmė 2002-07-18 (b. l. 82-83), o 2005-03-17 VĮ Valstybės turto fondo generalinis direktorius bei UAB „Jaugvila“ direktorius suderino Akcijų pasirašymo sutartį (b. l. 227-229) bei patalpų perdavimo-priėmimo aktą (b. l. 226), tačiau ginčo patalpos nebuvo galutinai perduotos UAB „Jaugvila“, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002-07-02 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-715-78/2010, buvo uždėtas areštas daliai ginčo patalpų. Tačiau teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2010-04-20 pažymoje Nr. 4D-2010/1-75 nustatė, jog VĮ Valstybės turto fondo pareigūnų veiksmai nuo 2002-07-18 neperduodant ginčo patalpų UAB „Jaugvila“, motyvuojant tik tuo, jog buvo areštuotos 14,38 kv.m. patalpos - tualetas, kurios įregistruotos kaip atskiras statinys, ir nesvarstant galimybės perduoti kitą ginčo patalpų dalį, laikytini biurokratizmu, ir nusprendė informuoti apie tai LR Vyriausybę (b. l. 110-111). Be to, nurodytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos 2012-01-20. Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovo teiginiai, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5022-661/2010 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir VĮ Valstybės turto fondui uždrausta perduoti visas patalpas pagal VĮ Valstybės turto fondo 2002-07-18 sprendimą, nėra reikšmingi, kadangi ieškovas prašo priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2007-05-24 iki 2010-03-10, t.y. iki nurodytų Vilniaus apygardos teismo 2010-04-15 nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Be to, minėtos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos 2013-05-03 (b. l. 224-225). Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-190/2013 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, VĮ Valstybės turto fondas, individualiai J. Murauskienės buitinių paslaugų įmonei, tretieji asmenys UAB „Jaugvila“, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, dėl Vilniaus miesto valdybos potvarkio ir sprendimo panaikinimo, nuomos sutarčių ir priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, tame tarpe dėl 1996-06-27 Negyvenamųjų patalpų, statinių nuomos sutarties Nr. 1001 ir VĮ Valstybės turto fondo 2002-07-18 sprendimo perduoti ginčo patalpas už akcijas UAB „Jaugvila“ pripažinimo negaliojančiais, 2013-03-18 įsiteisėjusia nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2011-07-08 sprendimą nepakeistą (b. l. 153-161), kuriuo buvo atmestas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinys. Minėtoje byloje dalyvaujančiais byloje asmenimis buvo visos šios nagrinėjamos bylos šalys, todėl nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2A-190/2013 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurių įrodinėti nereikia. Nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad „kaip matyti iš 1999 m. liepos 23 d. pasitarimo pas Vyriausybės sekretorių protokolo, kurio 2 punktu buvo nutarta, kad Valstybės turto fondas įstatymo nustatyta tvarka turi tęsti nuomos sutartis su negyvenamųjų patalpų nuomininkais, kuriems vykdomos Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 120 „Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų arba patalpų perdavimo už akcijas tvarkos“ procedūros“. Teismas sprendė, jog nors nagrinėjamoje byloje nebuvo pateiktas minėtas pasitarimo protokolas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nurodytoje byloje yra nustatyti prejudiciniai faktai nagrinėjamai bylai, darytina išvada, jog ieškovas, remdamasis nurodytu pasitarimo protokolu, neturėjo pagrindo 1996-06-27 Nuomos sutarties Nr. 1001 vienašališkam nutraukimui (CPK 185 str.). Teismas sprendė, jog ieškovas nepagrįstai ir be teisėto pagrindo neįvykdė VĮ Valstybės turto fondo 2002-07-18 priimto sprendimo (remiantis bylos duomenimis ginčo patalpos nėra perduotos iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo dienos), todėl atsakovas negalėjo vykdyti kapitalinio remonto ginčo patalpose, kurios nebuvo jam perduotos. Pažymėjo, kad ir UAB „Jaugvila“ negalėjo atlikti jokių remontų darbų kol ginčo patalpos nebus jam perduotos. Įvertinus tai, jog atsakovas nebaigė kapitalinio remonto darbų ginčo patalpose dėl ieškovo veiksmų, nepateikė jam atliktų darbų ir patalpų valstybinės komisijos priėmimo akto, kaip tai buvo nurodyta Nuomos sutarties 13 p., ieškovas neturėjo teisinio pagrindo pradėti skaičiuoti nuomos mokesčio už ginčo patalpas, todėl ieškovo reikalavimą dėl 4450,12 Lt nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovo atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

7Teismas nenustatęs, jog ieškovas, pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise reikšti ieškinį galimai pažeistai teisei apginti, būtų nesąžiningai naudojęsis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui atmetė (CPK 185 str.).

8Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovas nesutiko su pirmos instancijos teismo pozicija, jog po 1999-07-23 pasitarimo pas Vyriausybės sekretorių pavedus ieškovui tęsti nuomos santykius su atsakovu, tai reiškė, jog ieškovas ir po 10 metų neturi teisės nutraukti nuomos sutarties. Minėto pasitarimo metu priimti sprendimai neturi įtakos nuomos sutarties sąlygų vykdymui, kadangi sutartis šalims turi įstatymo galią.

9Kadangi atsakovas sutarties sąlygų nevykdė, ieškovas, matydamas, jog valstybei priklausančios patalpos yra nenaudojamos ir apleistos, vykdydamas jam įstatymo priskirtas pareigas teisėtai ir pagrįstai nusprendė sutartį nutraukti. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-190/2013 priimtoje 2013-03-18 nutartyje išdėstytus teiginius teisiškai nėra teisinga vertinti kaip prejudicinius faktus šioje byloje, kadangi tąkart prašant pripažinti nuomos sutartį negaliojančia, buvo remiamasi visai kitais nei šioje byloje motyvais. Aptariamoje byloje buvo vertinamas nuomos sutarčių sudarymo fakto teisėtumas ir nenagrinėjami šalių santykiai vykdant šias sutartis. Apeliantas teigia, jog didesnė dalis pirmos instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų nėra susiję su ieškinio dalyku. Teismas visiškai neatsižvelgė į šalių sutartinių teisių ir pareigų vykdymą ir sprendimą grindė faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo patalpų perdavimu vykdant Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 120 ir LR Seimo 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. VIII-1546 reikalavimus. Ieškovas yra įvykdęs Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2001-01-18 sprendimo Nr. 2001/04-2 nurodymus, t. y. priėmė sprendimą dėl patalpų perdavimo, tačiau šis sprendimas nebuvo įvykdytas dėl kitose bylose pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, būtent dėl ko, o ne dėl ieškovo neveikimo, kaip teigia teismas, patalpos negalėjo būti perduodamos. Apeliantas pažymėjo, kad klausimas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2001-01-18 sprendimo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002-04-30 sprendimo nevykdymo jau buvo išnagrinėtas kitose civilinėse bylose konstatuojant, jog ieškovas įvykdė minėtus sprendimus visiškai (Vilniaus m. apylinkės teismo 2010-06-08 ir Vilniaus apygardos teismo 2011-02-03 nutartys bei Vilniaus m. apylinkės teismo 2010-08-26 ir Vilniaus apygardos teismo 2011-05-09 nutartys).

10Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Jaugvila“ su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat skirti ieškovui 20 000 Lt baudą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas ieškinį reiškia formaliais pagrindais, kadangi nuomos sutarties 12 p. nesieja nuomos mokesčio su statybos leidimo galiojimo terminu, kadangi leidimą visada galima pratęsti ar atnaujinti. Apeliaciniame skunde visiškai neminimas Vilniaus apskrities viršininko raštas Nr. (101) 11.56-247, kuriame pažymėta, jog statybos leidimo tolesnis tęsimas beprasmiškas, kol nepasibaigs teismai, nes būtų be reikalo naikinamas jo galiojimo laikas, nes dabų vis tiek nebūtų galima vykdyti, kol patalpos neperduotos UAB „Jaugvila“. Kaip aiškina atsakovas, darbų negalima atlikti, kadangi negalima keisti valstybinio ir investuoto privataus kapitalo santykio, užfiksuoto parafuotoje, tačiau nerealizuotoje turto perdavimo sutartyje. Be to, nuomos sutarties 13 p. nurodyta, nuo kada pradedamas mokėti nuomos mokestis – nuo darbų užbaigimo akto pasirašymo momento. Kadangi toks aktas neegzistuoja, ieškovo apeliaciniame skunde nurodyto 2009-07-21 rašto Nr. (46)3R-1749 reikalavimai buvo visiškai neteisėti. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog atsakovas naudojosi patalpomis, kadangi dėl patalpų būklės, atsakovas jomis tik disponavo ir prižiūrėjo. Atsakovo nuomone, ieškovas apeliaciniu skundu ne siekia apginti galimai pažeidžiamas teises, o grubiausiu būdu piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

12Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

13Teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų bylos aplinkybių, kurios yra teisiškai reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui.

14Vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos (toliau – VMV) 1993-04-01 potvarkiu 531-V, 1994-02-03 potvarkiu 195V ir 1996-06-13 sprendimu Nr. 946V Vilniaus miesto savivaldybės turto valdymo skyrius su atsakovu sudarė 1996-06-27 Negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų nuomos sutartį Nr. 1001 (toliau – Nuomos sutartis) ir išnuomojo atsakovui 217,33 kv. m. (202,95 kv.m. ir 14,38 kv.m.) bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), Vilniuje (toliau – ginčo patalpos) (b. l. 4-5). Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad Nuomos sutartis tapo neterminuota, kadangi šalys neginčijo fakto, jog atsakovas po Nuomos sutarties termino pabaigos, t. y. 1999-02-03, ir toliau naudojosi minėtomis patalpomis. Su šia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. 1996-06-27 Patalpų perdavimo-priėmimo akte konstatuota, jog nuomojamos patalpos yra po gaisro, joms reikalingas kapitalinis remontas (b. l. 6).

15Dėl nuomos mokesčio bei delspinigių priteisimo

16Nuomos sutarties 12 p. numato, jog <...> kapitalinio remonto metu nuomos mokestis neimamas. Tuo tarpu Nuomos sutarties 13 p. numato, kad nuomininkas, atlikus patalpų kapitalinį remontą, pateikia nuomotojui atliktų darbų ir patalpų valstybinės komisijos priėmimo aktą, bei faktinę investuotų lėšų vertę, sunaudotą kapitaliniam remontui, ir nuo šio momento pradedamas mokėti nuomos mokestis. Pabrėžtina, jog iš šalių paaiškinimų matyti, jog ieškovas neskaičiavo nuomos mokesčio būtent tuo laikotarpiu, kuriuo atsakovui galiojo leidimas vykdyti statybos darbus t. y. nuo 1997-05-23 iki 2007-05-23, nepaisant to, jog ieškovo teigimu joks remontas nebuvo vykdomas. Taigi ieškovas Nuomos sutarties 12 p. ir 13 p. susiejo su turėjimu leidimą vykdyti statybos darbus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu Nuomos sutarties nuostatų aiškinimu.

17Nagrinėjamu atveju teismas, spęsdamas klausimą, ar nuomos mokestis minėtu laikotarpiu turėjo būti mokamas, pirma turėjo nustatyti, ar egzistuoja Nuomos sutarties sąlygos, reglamentuojančios nuomos mokesčio mokėjimą.

18Teisėjų kolegija, remdamasi šalių paaiškinimais, atsakovo 2009-06-06 raštu dėl informacijos pateikimo, kuriame atsakovas nurodo, jog kapitalinio remonto darbai buvo sustabdyti bei kitais bylos duomenimis, konstatuoja, kad šiuo atveju kapitalinis remontas buvo pradėtas, tačiau sustabdytas. Išanalizavus Nuomos sutarties nuostatas bei faktinę situaciją matyti, kad Nuomos sutartis nesureguliavo nuomos mokėjimo klausimo tuo atveju, jeigu kapitalinis remontas dėl kokių nors priežasčių sustabdomas ar nebevykdomas, nors nėra pabaigtas. Taigi susidaro dviprasmiška situacija, kadangi, nors teigiama, kad nuomos mokestis neimamas kapitalinio remonto metu, kas leistų manyti, jog nevykdant kapitalinio remonto ieškovas pagrįstai galėtų reikalauti mokėti nuomos mokestį, tačiau kita Nuomos sutarties nuostata teigia, jog nuomos mokestis pradedamas mokėti nuo momento, kai nuomininkas, atlikus patalpų kapitalinį remontą, pateikia nuomotojui atliktų darbų ir patalpų valstybinės komisijos priėmimo aktą, bei faktinę investuotų lėšų vertę, sunaudotą kapitaliniam remontui, t. y. užbaigia kapitalinį remontą ir pateikia tai įrodančius dokumentus. Šalys pripažino, jog kapitalinis remontas nėra užbaigtas. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.).Vertinant aptartas Nuomos sutarties nuostatas sistemiškai visų aplinkybių kontekste, t. y. jog atsakovas išsinuomojo sudegusias patalpas, kurioms reikalingas kapitalinis remontas, akivaizdu, jog atsakovas siekė išsinuomoti patalpas, jas suremontuoti savo lėšomis ir vėliau naudoti, gaudama iš to lėšas. Logiška, kad šalys, susitardamos, kad nuomos mokestis mokamas nuo to momento, kai kapitalinis remontas faktiškai užbaigiamas, suprato, jog nuoma gali būti mokama tik už tokį daiktą, iš kurio kita šalis gali gauti realią naudą, ir kuris yra tinkamas naudojimui pagal paskirtį. Kaip nustatyta byloje, patalpos nėra suremontuotos ir tinkamos naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovas nebepratęsė leidimo vykdyti statybos darbus, atsižvelgdama į Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-05-21 raštą (I t., b. l. 17-18), tebuvo formalus pagrindas ieškovui pradėti skaičiuoti nuomos mokestį, kadangi faktiškai nei tada, kai atsakovas turėjo statybos leidimą, nei jo galiojimui pasibaigus, kapitalinis remontas nebuvo pabaigtas, t. y. neegzistavo Nuomos sutarties 13 p. sąlygos nuomos mokesčiui mokėti.

19Nustačius, jog nuomos mokestis buvo skaičiuojamas nepagrįstai teismas nepasisako dėl delspinigių, kadangi pirmos instancijos teismas tinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, jog šalių susitarimas dėl netesybų (baudos, delspinigių) yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę, ir pagrįstai konstatavo, jog atmetus ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovo, atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.

20Nors bylos nagrinėjimo metu buvo nagrinėjamas klausimas dėl kapitalinio remonto vykdymo, patalpų neperdavimo, tačiau šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos šioje byloje.

21Dėl prejudicinių faktų ir kitų reikalavimų

22Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

23Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl patalpų grąžinimo ir iškeldinimo rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-190/2013. Teismas sprendė, jog minėtoje byloje dalyvaujančiais byloje asmenimis buvo visos šios nagrinėjamos bylos šalys, todėl civilinėje byloje Nr. 2A-190/2013 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurių įrodinėti nereikia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia teismo pozicija ir sprendžia, jog pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas.

24Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-190/2013 priimtoje 2013-03-18 nutartyje išdėstytus teiginius teisiškai nėra teisinga vertinti kaip prejudicinius faktus šioje byloje, kadangi tąkart prašant pripažinti nuomos sutartį negaliojančia, buvo remiamasi visai kitais nei šioje byloje motyvais, buvo vertinamas nuomos sutarčių sudarymo fakto teisėtumas ir nenagrinėjami šalių santykiai vykdant šias sutartis. Kad ir kokiais motyvais buvo įrodinėjamas Nuomos sutarties galiojimo klausimas, tai nepaneigia fakto, jog Nuomos sutarties galiojimo klausimas buvo išnagrinėtas, ir byloje dalyvavusios šalys galėjo visomis leidžiamomis priemonėmis įrodinėti savo poziciją, teikti įrodymus ir argumentus.

25Nors šios bylos dalykas nėra Nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumo klausimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalauja iš sutarties nutraukimo kylančių pasekmių įgyvendinimo, bei į tai, jog savo apeliaciniame skunde ieškovas ginčija pirmos instancijos išvadą esant nustatytus prejudicinius faktus – sutarties galiojimą, teisėjų kolegija pasisako ne tik dėl ginčo dalyko, bet ir dėl prejudicinių faktų, bei įrodymų vertinimo šioje byloje kiek tai susiję su Nuomos sutarties nutraukimu teisėtumu.

26Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-18 nutartyje, remdamasis bylos duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis, teigė: “Šiuo metu galiojanti 1996-06-27 Negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų nuomos sutartis Nr. 1001 buvo sudaryta galiojant 1995-02-13 Vyriausybės nutarimui Nr. 243 <...> .“ Taigi, buvo laikoma, jog Nuomos sutartis yra galiojanti. Taip pat iš minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties bei šioje nutartyje nurodytos byloje dalyvaujančių asmenų teisinės pozicijos, matyti, jog tiek ieškovas, tiek ir atsakovai laikė, jog Nuomos sutartis yra galiojanti, nes akivaizdu, kad kitu atveju, jei ši sutartis būtų negaliojanti, t. y. nutraukta ieškovo VĮ Valstybės turto fondas nurodyto 2009-10-07 rašto Nr. (30)3R-2323 pagrindu, jos paprasčiausiai ginčyti nebūtų jokio teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog 2009-10-07 raštas Nr. (30)3R-2323, kuriuo buvo informuotas atsakovas apie Nuomos sutarties nuo 2010-01-11 nutraukimą, nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl laikytina, jog ieškovo argumentai dėl Nuomos sutarties nutraukimo minėto rašto pagrindu yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

27Be to, atmestini apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog atsakovui nevykdant sutarties sąlygų, ieškovas, matydamas, jog valstybei priklausančios patalpos yra nenaudojamos ir apleistos, vykdydamas jam įstatymo priskirtas pareigas teisėtai ir pagrįstai nusprendė sutartį nutraukti. Ieškovas 2009-10-07 rašte Nr. (30)3R-2323 nurodo vienintelį Nuomos sutarties nutraukimo pagrindą - Vilniaus apygardos prokuratūros 2009-09-09 raštą Nr. 7.2-1087. Nors į bylą šis raštas nėra pateiktas, tačiau byloje esančioje LR Seimo kontrolieriaus 2010-04-20 pažymoje Nr. 4D-2010/1-75 yra atskleistas minėto prokuratūros rašto turinys. LR Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodyta, jog atlikusi tyrimą Vilniaus apygardos prokuratūra 2009 m. rugsėjo 9 d. raštu Turto fondą informavo, kad 1994 m. vasario 3 d. Vilniaus m. valdybos potvarkis Nr. 195V ir jo pagrindu su J. Murauskienės buitinių paslaugų IĮ sudaryta nuomos sutartis prieštaravo tuo metu galiojusioms imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Todėl Turto fondas, remdamasis Vilniaus apygardos prokuratūros nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, 2009 m. spalio 7 d. raštu Nr. (30) 3R-2323 pranešė J. Murauskienės buitinių paslaugų IĮ apie 1996 m. birželio 27 d. nuomos sutarties Nr. 1001 nutraukimą nuo 2010 m. sausio 11 d. ir paprašė grąžinti nuomojamas patalpas bei padengti nuomos mokesčio įsiskolinimą. <...> Nagrinėjimo metu nustačius, jog J. Murauskienės buitinių paslaugų IĮ patalpos buvo išnuomotos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, prokurorė 2009-09-09 raštu Nr. 7.2-1087 kreipėsi į Valstybės turto fondą, siūlydama apsvarstyti galimybę ne teismo tvarka nutraukti su J. Murauskienės buitinių paslaugų IĮ neteisėtai sudarytas nuomos sutartis.

28Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo nurodomas Nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, nesudarytų teisėto pagrindo Nuomos sutarties pasibaigimui, kadangi sutarčių nutraukimo pagrindai yra reglamentuojami įstatymo nuostatomis ar šalių susitarimu. Šalys tokio sutarties pasibaigimo pagrindo Nuomos sutartyje nenumatė. Juo labiau, kad Lietuvos apeliacinis teismas netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti Nuomos sutartį negaliojančia, kadangi ji sudaryta pažeidžiant įstatymų reikalavimus, bei konstatavo, jog Nuomos sutarties sudarymo metu ji atitiko teisės aktų reikalavimus.

29Sutinkamai su nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui negyvenamąsias patalpas ir iškeldinti iš šių patalpų atsakovą su visu jam priklausančiu turtu, kadangi šalių sudaryta Nuomos sutartis nelaikytina pasibaigusia.

30Tačiau teisėjų kolegija pasisako dėl pirmos instancijos teismo išvados dėl Nuomos sutarties galiojimo ir pažymi, jog Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad „kaip matyti iš 1999 m. liepos 23 d. pasitarimo pas Vyriausybės sekretorių protokolo, kurio 2 punktu buvo nutarta, kad Valstybės turto fondas įstatymo nustatyta tvarka turi tęsti nuomos sutartis su negyvenamųjų patalpų nuomininkais, kuriems vykdomos Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 120 „Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų arba patalpų perdavimo už akcijas tvarkos“ procedūros”. Vien iš šio teiginio teismas padarė išvadą, kad nors nagrinėjamoje byloje nebuvo pateiktas minėtas pasitarimo protokolas, tačiau darytina išvada, jog ieškovas, remdamasis nurodytu pasitarimo protokolu, neturėjo pagrindo Nuomos sutarties vienašališkam nutraukimui (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada remiantis minėtu Vyriausybės nutarimu, yra nepagrįsta, kadangi nei Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-18 nutartyje, nei šioje byloje nenustatyta, jog minėto pasitarimo protokolo pagrindu buvo priimtas koks nors norminis ar individualus teisės aktas, kuris turėtų juridinę galią konkrečiai atsakovui šioje byloje aktualiu klausimu. Be to, kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-18 nutartyje pacituotas vienintelis 1999 m. liepos 23 d. pasitarimo pas Vyriausybės sekretorių protokolo punktas, tačiau visiškai nėra aiškus likęs protokolo turinys bei kontekstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis tik tokiais duomenimis, negalima padaryti visapusiškai pagrįstos ir neabejotinos išvados jog Nuomos sutartis su atsakovu negalėjo būti nutraukta.

31Dėl baudos paskyrimo ieškovui

32Teisėjų kolegija nagrinėdama bylą nenustatė objektyvaus pagrindo išvadai, kad ieškovas, pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise reikšti ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) galimai pažeistai teisei apginti, būtų nesąžiningai naudojęsis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, dėl ko būtų pagrindas skirti baudą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ir trečiojo asmens prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui atmestinas (CPK 185 str.).

33Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

34Teisėjų kolegija pažymi, jog, ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados atmesti ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui negyvenamąsias patalpas ir iškeldinti iš šių patalpų atsakovą su visu jam priklausančiu turtu, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti materialinės ar procesinės teisės normų netinkamo aiškinimo bei taikymo, kas galėtų turėti įtakos skundžiamo teismo sprendimo pakeitimui ar jo panaikinimui. Teisėjų kolegija nenustatė, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

35Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas VĮ Valstybės turto fondas prašė priteisti iš atsakovo... 3. Ieškovas nurodė, kad patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise... 4. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį... 5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nenustatęs, jog ieškovas, pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise... 8. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013... 9. Kadangi atsakovas sutarties sąlygų nevykdė, ieškovas, matydamas, jog... 10. Atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Jaugvila“ su apeliaciniu skundu... 11. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 12. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 13. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų bylos aplinkybių, kurios yra... 14. Vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos (toliau – VMV) 1993-04-01 potvarkiu... 15. Dėl nuomos mokesčio bei delspinigių priteisimo ... 16. Nuomos sutarties 12 p. numato, jog <...> kapitalinio remonto metu nuomos... 17. Nagrinėjamu atveju teismas, spęsdamas klausimą, ar nuomos mokestis minėtu... 18. Teisėjų kolegija, remdamasi šalių paaiškinimais, atsakovo 2009-06-06... 19. Nustačius, jog nuomos mokestis buvo skaičiuojamas nepagrįstai teismas... 20. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo nagrinėjamas klausimas dėl kapitalinio... 21. Dėl prejudicinių faktų ir kitų reikalavimų... 22. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų... 23. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl patalpų grąžinimo... 24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais,... 25. Nors šios bylos dalykas nėra Nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumo... 26. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-18 nutartyje, remdamasis bylos duomenimis... 27. Be to, atmestini apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog atsakovui... 28. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo... 29. Sutinkamai su nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 30. Tačiau teisėjų kolegija pasisako dėl pirmos instancijos teismo išvados... 31. Dėl baudos paskyrimo ieškovui... 32. Teisėjų kolegija nagrinėdama bylą nenustatė objektyvaus pagrindo išvadai,... 33. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 34. Teisėjų kolegija pažymi, jog, ieškovo apeliacinio skundo argumentai... 35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą palikti...