Byla 2-877/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

3sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

4dalyvaujant apelianto atstovui advokatui Audriui Biguzui,

5pareiškėjo atstovei advokatei Editai Trečiokienei,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Nescofish Ltd. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „NORDWEG“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Ginčo esmė

11Pareiškėjas UAB „NORDWEG“ kreipėsi į teismą, prašydamas iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti SIA „SMS ShipManagament“ valdomą bendrovei Nescofish Ltd. priklausantį laivą „Nesco Reefer“, esantį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Nurodė, kad pagal susitarimą su SIA „SMS ShipManagament“ atliko minėto laivo remonto darbus, už kuriuos užsakovas nepagrįstai atsisako sumokėti. Šiuo metu įsiskolinimas sudaro 37 532 EUR už atliktus remonto darbus ir 19 929,49 EUR delspinigių už vėlavimą atsiskaityti. Ieškinį pareiškėjas ketina pateikti pagal SIA „SMS ShipManagament“ buveinės vietą – Rygoje, Latvijos Respublikoje. Siekiant užsitikrinti būsimą ieškinį, areštuotinas SIA „SMS ShipManagament“ valdomas laivas „Nesco Reefer“.

12Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laivo arešto taikė bei įpareigojo pareiškėją per keturiolika dienų nuo nutarties gavimo pateikti ieškinį kompetentingam teismui. Nutartis apskųsta nebuvo.

13Laivo savininkas Nescofish Ltd. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad dar iki pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl laivo arešto Nescofish Ltd. buveinės vietoje – Škotijoje – buvo iškelta bankroto byla (pradėta nemokumo procedūra), todėl šios įmonės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės netenka prasmės ir turi būti panaikintos. Priešingu atveju būtų apsunkintas bankrutuojančios bendrovės atsiskaitymas su kreditoriais. Nescofish Ltd. taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas su ieškiniu kreipėsi ne į teismą, o į arbitražą, tokiu būdu neįvykdydamas teismo įpareigojimo pateikti įrodymus dėl ieškinio pateikimo kompetentingam teismui. Todėl laikinosios apsaugos priemonės naikintinos ir šiuo pagrindu (CPK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

14II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi Nescofish Ltd. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

16Teismas nurodė, kad pagal 1952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo (toliau – Konvencija) 7 straipsnio 2-3 dalis laivas gali būti areštuojamas ieškinio pagal jūrinį reikalavimą užtikrinimui, kai toks ieškinys bus reiškiamas ir kitos valstybės, nei prašoma areštuoti laivą, teismo jurisdikcijai arba arbitražui. Arbitražas – tai ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį. Byloje nustatyta, kad šalys susitarė ginčus, kylančius dėl sutarties arba ne dėl jos, spręsti trečiųjų teisme nesikreipiant į valstybinį teismą. Dėl šių priežasčių teismas Nescofish Ltd. motyvą, kad pareiškėjas neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė ieškinio teismui, o kreipėsi į arbitražą, ir dėl to yra pagrindas naikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pripažino nepagrįstu.

17Teismas taip pat nurodė, kad Konvencijos 3 straipsnio 4 dalis nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos visais atvejais, kai netgi ne registruotasis tam tikro laivo savininkas, o kitas asmuo yra atsakingas pagal su tuo laivu susijusį jūrinį reikalavimą. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos konkrečiam laivui dėl kurio pareikštas jūrinis reikalavimas. Laivo valdytojas yra SIA „SMS ShipManagement“, todėl areštuotas šiai įmonei priklausantis laivas, kuris nuosavybės teise priklauso Nescofish Ltd. Pažymėtina, kad pagal Konvenciją taikytas areštas reiškia laivo sulaikymą teismo nurodymu siekiant užtikrinti jūrinio reikalavimo įvykdymą, kuris pareikštas laivo valdytojui, tačiau tai neapima laivo konfiskavimo vykdant teismo sprendimą. Konvencijos 5 straipsnyje nustatyta, kad teismas ar kitas atitinkamas teismo organas, kurio jurisdikcijoje buvo areštuotas laivas, leidžia išlaisvinti laivą tada, kai sumokamas reikiamo dydžio užstatas ar suteikiama kita garantija. SIA „SMS ShipManagement“ nėra įvykdžiusi nei vienos iš nurodytų sąlygų. Konvencijoje nėra numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos bankroto bylos iškėlimo laivo savininkui atveju, t. y. nėra numatyta jokių išimčių, susijusių su bankroto bylos iškėlimu, todėl 2000 m. gegužės 29 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas dėl bankroto bylų) nuostatos sprendžiant laikinųjų apsaugos panaikinimo klausimą neturi būti taikomos.

18III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19Atskiruoju skundu apeliantas Nescofish Ltd. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti taikomą laivo areštą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta pareiškėjo ieškinio pateikimo teismui aplinkybė vertintina kaip būtinoji sąlyga šia nutartimi taikyto laivo arešto galiojimui. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali galioti ir turi būti panaikintos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad būtų pateikęs ieškinį atitinkamam teismui, todėl buvo pakankamas pagrindas panaikinti apelianto atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

212. Teismas nepagrįstai sutapatino arbitražinį teismą su valstybės teismu, nors tapatumo tarp šių institucijų nėra. Kadangi teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laivas buvo areštuotas siekiant užtikrinti būsimojo teismo sprendimo, o ne arbitražo sprendimo įvykdymą, teismas nepagrįstai netenkino apelianto prašymo panaikinti laivo areštą.

223. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų taikymo tikslo (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas jokių reikalavimų apeliantui nereiškia ir negali reikšti, nes apeliantas nėra kilusio ginčo šalis. Arbitražo sprendimas darys įtaką tik pareiškėjo ir SIA „SMS ShipManagament“ teisėms ir pareigoms, o pareiškėjui palankus arbitražo sprendimas negalės būti nukreiptas į apeliantui priklausantį areštuotą laivą. Taigi laivo areštas nedaro įtakos būsimo arbitražo sprendimo įvykdymo galimybei, todėl ši priemonė neatitinka jos tikslų ir paskirties. Be to, ji yra neproporcinga pareiškėjo siekiamiems tikslams ir pažeidžia proceso šalių teisių ir interesų pusiausvyrą.

234. Teismas netinkamai taikė Konvenciją. Pareiškėjas ieškinyje nekelia jokių klausimų dėl apelianto laivo nuosavybės teisių arba valdymo teisės, kitų su disponavimu laivu susijusių klausimų. Teismas turėjo vadovautis ne Konvencijos 3 straipsnio 4 dalimi, o šio straipsnio 1 dalimi, kurios prasme, siekiant areštuoti tam tikram asmeniui priklausantį laivą, šiam asmeniui ir turėtų būti pareiškiamas atitinkamas jūrinis reikalavimas. Toks Konvencijos 3 straipsnio 1 dalies aiškinimas atitiktų ir CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų tikslus bei esmę.

245. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti Reglamentą dėl bankroto bylų. Europos Sąjungos lygiu priimti jos narėse tiesiogiai taikytini teisės aktai yra privalomi ir taikytini visose valstybėse narėse, nepriklausomai nuo jų prisijungimo prie tarptautinių susitarimų, todėl šiuo atveju negali būti ignoruojamos Reglamento dėl bankroto bylų nuostatos. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, nes tokia bendrovė įgyją specialų teisinį statusą ir jos turtas gali būti realizuojamas tik pagal specialias taisykles. Teismas Konvenciją turėjo aiškinti ir taikyti sistemiškai su Reglamentu dėl bankroto bylų.

25Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „NORDWEG“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

261. Apeliantas neteisingai traktuoja arbitražo sąvoką. Sąvoka kompetentingas teismas turi būti aiškinama plačiąją prasme, todėl trečiųjų asmenų teismas yra priskirtinas prie kompetentingo teismo.

272. Apeliantas nepagrįstai susiaurina laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo tikslą. Pagal Konvencijos nuostatas areštas gali būti taikomas ir tada, kai reiškiamas ieškinys ne tik teismo jurisdikcijai, bet ir arbitražui.

283. Pareiškėjo prašymas areštuoti laivą yra susijęs su jūriniu reikalavimu ir šiai dienai kompetentingas teismas nėra išsprendęs šalių ginčo, todėl apelianto argumentai, kad teismo sprendimas nedarys įtakos jo teisėms ir pareigoms, yra visiškai nepagrįsti.

294. Pagal Konvencijos nuostatas, areštuojant konkretų laivą, kurio atžvilgiu kilo jūrinis reikalavimas, areštas yra nukreipiamas tiesiogiai į areštuojamą objektą, neatsižvelgiant į jo nuosavybės teisės subjektus.

305. Visi su bankroto bylos iškėlimu susiję klausimai turi būti sprendžiami tame teisme, kuriame nagrinėjamas šalių ginčas, todėl apelianto argumentas, kad laivo areštu yra pažeidžiami kitų kreditorių interesai, yra nepagrįstas.

31Pareiškėjas taip pat nurodo, kad apeliantas neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl šiuo atveju gali prašyti tik pakeisti laikinąsias apsaugos priemones į užstatą, o ne jas panaikinti (CPK 146 straipsnio 1 dalis).

32IV. Apeliacinio teismo argumentai

33Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualus Konvencijoje įtvirtinto reguliavimo aiškinimas. Aptariamame kontekste pažymėtina, kad Konvencija – tarptautinė sutartis – yra sudedamoji Lietuvos teisės sistemos dalis ir turi pirmenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju CPK normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, atžvilgiu Konvencija įtvirtina specialiąsias taisykles. Nurodyto kodekso normos taikytinos sprendžiant procesinius klausimus ir tik tiek, kiek kitaip nenustato Konvencija. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje „Tromso Mekaniske AS“ v. „Zimnyaya Zolotitsa“, bylos Nr. 2-521/2009).

34Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Konvencija numato galimybę taikyti laivo areštą ir prieš kreipiantis į arbitražą. Tai tiesiogiai numatyta Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamo ginčo atveju tai ir buvo padaryta. Vien tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodomas kreipimasis į teismą, o pareiškėjas kreipėsi į arbitražą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismo nustatytas įpareigojimas buvo pažeistas ir dėl to privaloma naikinti laikinąsias apsaugos priemones. Būtinumas per tam tikrą terminą kreiptis į kompetentingas institucijas dėl ginčo sprendimo turi būti aiškinamas siekiu užkirsti kelią piktnaudžiavimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl tinkamai kreipusis į vieną ar kitą iš tokių institucijų, nėra pagrindo panaikinti šių priemonių. Tai konstatavus, pirmasis ir antrasis atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

35Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad Konvencijos 3 straipsnio 4 dalis numato galimybę areštuoti laivą net ir tuomet, kai ne registruotasis laivo savininkas, o kitas asmuo yra atsakingas pagal su tuo laivu susijusį jūrinį reikalavimą. Būtent tokia situacija susiklostė ir ginčo atveju, todėl negalima sutikti su apelianto argumentu, kad jam nuosavybės teise priklausantis laivas buvo areštuotas nepagrįstai. Be to, minėta, CPK nuostatos nagrinėjamoje byloje taikytinas tik procesiniu aspektu, todėl apelianto dėstomi argumentai dėl arešto taikymo pagrindo, tikslo ir pan., susiję su šio kodekso nuostatų taikymu, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.

36Pagal Konvencijos 5 straipsnį laivas areštas panaikinamas tik tada, kai sumokamas reikiamo dydžio užstatas ar suteikiama kita garantija. Jokių kitų arešto panaikinimo pagrindų Konvencija nenustato. Atskirajame skunde teigiama, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos Reglamento dėl bankroto bylų nuostatos ir aptariamas areštas panaikintas jų pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu taip pat nesutinka. Minėta, Konvencijoje laivo arešto panaikinimas nėra siejamas su bankroto bylos jo savininkui iškėlimu. Kita vertus, laivo areštas apima tik laivo sulaikymą, tačiau neapima jo konfiskavimo vykdant teismo sprendimą, todėl apeliantui nekyla rizika prarasti nuosavybės teisę į laivą.

37Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

39Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,... 4. dalyvaujant apelianto atstovui advokatui Audriui Biguzui,... 5. pareiškėjo atstovei advokatei Editai Trečiokienei,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Ginčo esmė... 11. Pareiškėjas UAB „NORDWEG“ kreipėsi į teismą, prašydamas iki ieškinio... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjo... 13. Laivo savininkas Nescofish Ltd. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą... 14. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 15. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi Nescofish Ltd.... 16. Teismas nurodė, kad pagal 1952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių... 17. Teismas taip pat nurodė, kad Konvencijos 3 straipsnio 4 dalis nustato, jog... 18. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. Atskiruoju skundu apeliantas Nescofish Ltd. prašo Klaipėdos apygardos teismo... 20. 1. Teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta... 21. 2. Teismas nepagrįstai sutapatino arbitražinį teismą su valstybės teismu,... 22. 3. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų taikymo... 23. 4. Teismas netinkamai taikė Konvenciją. Pareiškėjas ieškinyje nekelia... 24. 5. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti Reglamentą dėl bankroto bylų.... 25. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „NORDWEG“ prašo... 26. 1. Apeliantas neteisingai traktuoja arbitražo sąvoką. Sąvoka kompetentingas... 27. 2. Apeliantas nepagrįstai susiaurina laikinųjų apsaugos priemonių... 28. 3. Pareiškėjo prašymas areštuoti laivą yra susijęs su jūriniu... 29. 4. Pagal Konvencijos nuostatas, areštuojant konkretų laivą, kurio atžvilgiu... 30. 5. Visi su bankroto bylos iškėlimu susiję klausimai turi būti sprendžiami... 31. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad apeliantas neskundė pirmosios instancijos... 32. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualus... 34. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė,... 35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai... 36. Pagal Konvencijos 5 straipsnį laivas areštas panaikinamas tik tada, kai... 37. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,... 39. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą....