Byla e2-2925-577/2018
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,

2sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Irinai Lemežytei,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukra“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Toisa“ ir V. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

5

  1. Ieškovė UAB „Ukra“ kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Toisa“ 100 000 Eur skolą ir 500 Eur mokėjimo palūkanas, o nepakakus įmonės turto, subsidiariai iš atsakovo V. P. 100 000 Eur skolą ir 500 Eur mokėjimo palūkanas; taip pat iš atsakovo UAB „Toisa“ 2 893,15 Eur kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. sausio 11 d. ir 8 % metines kompensacines palūkanas nuo 2018 m. sausio 12 d. iki visiško paskolos grąžinimo, o nepakakus įmonės turto, subsidiariai iš atsakovo V. P. 2 893,15 Eur kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. sausio 11 d. ir 8 % metines kompensacines palūkanas nuo 2018 m. sausio 12 d. iki visiško paskolos grąžinimo; priteisti iš atsakovės UAB „Toisa“ 8 proc. metines procesines palūkanas, o iš V. P. 5 % metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš abiejų atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal 2016 m. kovo 31 d. Paskolos sutartį Nr. 16-03-31-1 UAB „Ukra“ paskolino UAB „Toisa“ 100 000 Eur, o pastaroji įsipareigojo grąžinti paskolą per vienerius metus. Ieškovė 50 000 Eur pervedė atsakovei UAB „Toisa“ 2016 m. balandžio 14 d.;25 000 Eur – 2016 m. gegužės 17 d. ir 25 000 Eur – 2016 m birželio 16 d. UAB „Toisa“ vadovas ir vienintelis akcininkas V. P., užtikrindamas paskolos grąžinimą, 2016 m. balandžio 14 d. išrašė ieškovei garantinį raštą. Šalys pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Kadangi paskolos grąžinimo terminas suėjęs, o atsakovė UAB „Toisa“ vengia geranoriškai grąžinti suteiktą paskolą, prašė ją CK 6.873 str. pagrindu priteisti iš UAB „Toisa“ ir subsidiariai iš atsakovo V. P., kaip iš garanto (CK 6.92 straipsnis). Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

62. Vilniaus apygardos teismas 2018-01-23 preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimus tenkino visiškai.

73. Atsakovas V. P. 2018-03-02 pateikė prieštaravimus; prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-01-23 preliminarų sprendimą. Nurodė, jog neginčija UAB „Toisa“ paskolos gavimo fakto, tačiau teigia, kad: a/ esą priteista suma yra neteisinga, nes atsiskaitant už suteiktą paskolą ieškovui buvo atliekami mokėjimai tiesiogiai į ieškovo sąskaitą ir kai kurie – tiesiogiai į ieškovo vadovo Y. P., kuris yra vienasmenis bendrovės akcininkas; b/atsakovo surašyto ir pasirašyto garantinio rašto negalima laikyti garantiniu įsipareigojimu, nes jame nenurodytos garanto ribos; nenurodyta, ar garantas atsako tik už paskolą, ar už paskolą ir palūkanas, ar dar kažkokiose ribose. Todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė garanto atsakomybės ribas; c/ teismas nepagrįstai iš fizinio asmens priteisė 8 procentus palūkanų, kurios numatytos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 2 d.; d/ teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

84. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-01-23 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Anot ieškovės, prieštaravimai nepagrįsti, nes: a/ atsakovas V. P., būdamas UAB „Ukra“ vadovu, žinojo paskolos sutarties turinį, t.y. paskolos sumą, delspinigius ir t.t., nes pats paskolos sutartį pasirašė; garantiniu raštu jis garantavo paskolos sutarties vykdymą, t.y. įsipareigojo atsakyti pilna apimtimi, įskaitant ir palūkanų mokėjimą; b/ atsakovas V. P. 2017 m. kovo 16 d. buvo išrašęs garantinį raštą, kuriuo užtikrino ieškovo atsakovei UAB „Toisa“ suteiktos 100 000 Eur paskolos grąžinimą. Jeigu teismas laikytų, kad 2017-04-14 garantiniu raštu atsakovas V. P. neužtikrino Paskolos sutarties vykdymo pilna apimtimi, t.y. įskaitant ir palūkanas, tuomet turėtų vadovautis 2017 m. kovo 16 d. garantiniu raštu; c/ teismas palūkanas iš atsakovės UAB „Toisa“ priteisė vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Minėtos palūkanos iš V. P. priteistos ne už jo asmeninės, kaip fizinio asmens, prievolės pažeidimą, o subsidiariai kaip iš garanto, garantavusio už įmonės prievolių netinkamą įvykdymą. Iš atsakovo V. P., kaip iš fizinio asmens, už sprendimo savalaikį nevykdymą preliminariu sprendimu priteistos tik CK 6.210 str. 1 d. nustatytos procesinės palūkanos; d/ atsakovo 1000 Eur mokėjimo nurodymas nepatvirtina, jog tokiu būdu buvo grąžinta dalis paskolos, jame nėra nurodyta, kad tai paskolos grąžinimas. Akcentavo, jog sutartyje numatytas palūkanas atsakovė UAB „Toisa“ visada mokėjo atlikdama tiesiogiai mokėjimus į UAB „Ukra“ banko sąskaitą.

95. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Atsakovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai; neatvykimo priežastis nežinoma.

10 Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

116. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Ukra“ su atsakove UAB „Toisa“ 2016 m. kovo 31 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 16-03-31-1, kuria šalys sulygo dėl paskolos suteikimo, o būtent, kad: UAB „Ukra“ (paskolos davėjas) suteikia UAB „Toisa“ (paskolos gavėjui) 100 000 Eur paskolą vienerių metų laikotarpiui (sutarties 1.1. punktas, 1.2 punktas); sutarties 1.3 punkte numatyta, kad už naudojimąsi suteikta paskola paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 13,5 procento palūkanų nuo gautos paskolos sumos sutarties galiojimo laikotarpiui. Palūkanos skaičiuojamos nuo faktinio paskolos gavėjo įsiskolinimo pagal numatytą grafiką (Sutarties 2.9. punktas). Ieškovė UAB „Ukra“ bankiniais pavedimais pagal minėtą paskolos sutartį pervedė atsakovei UAB „Toisa“: 2016 m. balandžio 14 d. – 50 000 Eur, 2016 m. gegužės 17 d. – 25 000 Eur bei 2016 m birželio 16 d. – 25 000 Eur, t. y. iš viso 100 000 Eur paskolos sumą. Atsakovas V. P., užtikrindamas paskolos grąžinimą, 2016 m. balandžio 14 d. išrašė ieškovei garantinį raštą, t. y. savo lėšomis garantavo sutarties Nr. 16-03-31-1 vykdymą. 2016 m. lapkričio 21 d. šalys sudarė Paskolos sutarties Nr. 16-03-31-1 Pakeitimą Nr. 1, kuriuo susitarė, kad už naudojimąsi suteikta paskola paskolos gavėjas moka paskolos davėjui fiksuoto dydžio palūkanas pagal nustatytą grafiką, t. y. už 2016 m. gruodžio mėnesį ir 2017 m. sausio mėnesį po 500 Eur palūkanas. 2017 m. sausio 23 d. Paskolos sutarties Nr. 16-03-31-1 Pakeitimu Nr. 2 sutarties šalys susitarė pratęsti Paskolos grąžinimo terminą iki 2017 m. rugsėjo 1 d. (Susitarimo 1.1 punktas) ir nustatė, kad už naudojimąsi suteikta paskola paskolos gavėjas moka Paskolos davėjui fiksuoto dydžio palūkanas sutarties galiojimo laikotarpiui pagal nustatytą grafiką (Priedas Nr. 1), t. y. mokant kas mėnesį po 500 Eur dydžio palūkanas. Ieškovės tvirtinimu, atsakovė UAB „Toisa“ liko nesumokėjusi 500 Eur palūkanų, kurias turėjo sumokėti iki 2017 m. rugsėjo 1 d.; todėl ieškovė išrašė 2017 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija UKA Nr. 63.

127. Spręsdamas dėl preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo teismas pasisakys tik atsakovo V. P. prieštaravimuose nurodytų argumentų kontekste.

138. Prieštaravimuose atsakovas kelia klausimą dėl preliminariu sprendimu priteistos paskolos sumos nepagrįstumo, tačiau jokių papildomų įrodymų, išskyrus vieną 2016-09-13 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad V. P. pervedė Y. P. 1 000 Eur, teismui nepateikė. Teismo vertinimu, pateiktas atsakovo mokėjimo pavedimas nepatvirtina dalies paskolos sumos grąžinimo. Visų pirma, iš paskolos sutarties turinio matyti, kad šalių buvo labai aiškiai sulygta dėl to, į kokią sąskaitą bus pervedamos paskolintos piniginės lėšos ir į kokią sąskaitą ir kam (juridiniams asmeniui) piniginės lėšos turi būti gražinamos (sutarties 2.1 p.; 2.8 p.); iš bankinių 2016 m. balandžio 14 d., 2016 m. gegužės 17 d., 2016 m birželio 16 d. pavedimų matyti, kad ieškovės piniginės lėšos buvo pervestos atsakovei UAB „Toisa“ į sutartyje aptartą sąskaitą; atsakovo pateiktame mokėjimo pranešime bei sutartyje nurodytos ir sulygtos sąskaitų numeriai nesutampa; be to pranešime nenurodyta mokėjimo paskirtis; jokių duomenų apie kokius nors susitarimus dėl paskolos (jos dalies) grąžinimo asmeniniais V. P. pavedimais Y. P. pateikto mokėjimo pavedimo datai byloje nėra. Taigi, atsakovo argumentams dėl dalies paskolos grąžinimo remiantis jo pateiktais įrodymais pritarti nėra pagrindo; jie laikytini nepagrįstais ir atmestini (CPK 178 str.).

149. Anot atsakovo V. P., jo surašyto garantinio rašto negalima laikyti garantiniu įsipareigojimu, nes jame nėra nurodyta garanto riba, garantuojama suma; todėl neaišku, kaip teismas nustatė garanto atsakomybės ribas.

1510. Pažymėtina, jog garantija yra vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių užtikrinimo būdų. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garantijos institutas pagal savo sampratą yra artimas laidavimo institutui, tačiau, skirtingai nei šis, garantija yra savarankiška prievolė, palyginti su užtikrinta prievole (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), ir atsako garantas ne solidariai su skolininku, o subsidiariai (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), t. y. garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės. Taigi garanto civilinė atsakomybė prieš kreditorių pagal garantijos sutartį atsiranda ne nuo šios sutarties sudarymo momento, o nuo skolininko garantija užtikrintos prievolės pažeidimo. Skolininko prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos įvykdymas yra tas juridinis faktas, kuris sukelia prievolinius santykius tarp kreditoriaus ir garanto. Garanto įsipareigojimas atsakyti garantijoje nustatyta suma reiškia, kad jis gali garantuoti tiek už visos pagrindinės prievolės įvykdymą, tiek už jos dalį. Įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui (CK 6.90 straipsnio 3 dalis). Taigi garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Garanto prievolė yra subsidiari ir ją riboja garantijoje nustatyta suma (CK 6.92 straipsnio 2 dalis).

1611. Nagrinėjimu atveju 2016-04-14 garantiniame rašte atsakovas V. P. aiškiai nurodė, jog garantuoja savo lėšomis sutarties Nr. 16-03-31 vykdymą. Bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovui V. P. buvo žinomas paskolos sutarties turinys, kadangi jis pats pasirašė paskolos sutartį kaip atsakovės UAB „Toisa“ vadovas; tai reiškia, kad jis žinojo, kokia yra paskolos suma, jos grąžinimo terminas, kokios palūkanos ir t.t. Garantiniame rašte nėra kokių nors paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo išlygų dėl paskolos sutartyje aptartų paskolos sumos, jos dalies ar palūkanų. Vadovaujantis CK 6.193 str. nuostatomis spręstina, kad aptariamu garantiniu raštu atsakovas V. P. įsipareigojo už visos skolininko prievolės, pagrindinės ir papildomos (netesybų), įvykdymą, o skolininkui sutartyje nustatytu terminu negrąžinus paskolos, privalo už šį įvykdyti prievolę pagal visas paskolos sutarties sąlygas.

1712. Kaip teisingai pažymėjo ieškovės atstovė, vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis preliminariu sprendimu teismas priteisė palūkanas iš atsakovės UAB „Toisa“, o ne iš atsakovo V. P.. Minėtos palūkanos iš atsakovo V. P. priteistos ne už jo asmeninės, kaip fizinio asmens, prievolės pažeidimą, o subsidiariai kaip iš garanto, garantavusio už įmonės prievolių netinkamą įvykdymą. Iš atsakovo V. P., kaip iš fizinio asmens, preliminariu sprendimu priteistos tik CK 6.210 str. 1 d. nustatytos procesinės palūkanos. Todėl ir šie atsakovo argumentai dėl netinkamo įstatymo taikymo yra nepagrįsti ir atmestini.

1813. Preliminariu sprendimu teismas sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur yra nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Reikalavimai pareikšti dviem atsakovams; įstatyme nenustatytos išlygos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taikant subsidiarią atsakomybę. Esant nurodytam, atsakovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo laikytini nepagrįstais, jų pagrindu preliminaraus sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keisti nėra pagrindo.

1914. Reziumuojant išdėstytą spręstina, jog atsakovo prieštaravimuose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo preliminaraus sprendimo keitimui, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 430 str. 6 d. 1 p.). Iš atsakovo V. P. priteistinos 312,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant atsakovo pateiktus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo (CPK 93 str.. d.).

20Vadovaudamasis LR CPK 263-270, 430 str., teismas

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2018-01-23 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti ieškovei UAB „Ukra“ (j. a. k. 303268017) iš atsakovo V. P. (a. k. ( - ) 312,70 Eur (tris šimtus dvylika eurų 70 centų) bylinėjimosi išlaidų (patirtų peržiūrint preliminarų sprendimą).

23Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,... 2. sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Irinai Lemežytei,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės... 5.
  1. Ieškovė UAB „Ukra“ kreipėsi į teismą dokumentinio... 6. 2. Vilniaus apygardos teismas 2018-01-23 preliminariu sprendimu ieškovės... 7. 3. Atsakovas V. P. 2018-03-02 pateikė prieštaravimus; prašė panaikinti... 8. 4. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus prašo Vilniaus apygardos teismo... 9. 5. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė procesiniuose... 10. Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. ... 11. 6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Ukra“ su atsakove UAB... 12. 7. Spręsdamas dėl preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo teismas pasisakys... 13. 8. Prieštaravimuose atsakovas kelia klausimą dėl preliminariu sprendimu... 14. 9. Anot atsakovo V. P., jo surašyto garantinio rašto negalima laikyti... 15. 10. Pažymėtina, jog garantija yra vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje... 16. 11. Nagrinėjimu atveju 2016-04-14 garantiniame rašte atsakovas V. P. aiškiai... 17. 12. Kaip teisingai pažymėjo ieškovės atstovė, vadovaudamasis Mokėjimų,... 18. 13. Preliminariu sprendimu teismas sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų... 19. 14. Reziumuojant išdėstytą spręstina, jog atsakovo prieštaravimuose... 20. Vadovaudamasis LR CPK 263-270, 430 str., teismas... 21. Vilniaus apygardos teismo 2018-01-23 preliminarų sprendimą palikti... 22. Priteisti ieškovei UAB „Ukra“ (j. a. k. 303268017) iš atsakovo V. P. (a.... 23. Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...