Byla e2S-167-577/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas S. P. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo prosenelė buvo M. K.. Nurodė, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodė, kad pateiktame pareiškėjo motinos S. P. (V.) gimimo liudijime motina nurodyta J. V. (V. dukra), o pareiškime nurodyta, kad J. V. tėvo vardas yra V.. Mano, jog iš pateiktų duomenų galima pagrįstai spręsti apie kitos J. V. (V.) buvimą. Pažymėjo, jog galimai iš archyvo nėra gauti visi reikiami duomenys. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodo, jog S. V. mama J. K. gimė 1916 m. Šiuos gimimo metus patvirtintina santuokos liudijimas su P. V., tačiau Lietuvos ypatingojo archyvo 2014-12-16 raštas patvirtina skirtingus gimimo metus (1916 m. ir 1915 m.), VRM 1989-04-18 archyvinėje pažymoje yra duomenys, kad J. V., V., yra gimusi 1915 m., o pagal 2014-12-05 išrašą iš Veisėjų parapijos gyventojų registracijos knygos matyti, kad J. gimimo metai turėtų būti 1917 m. ar 1918 m. (1936 m.-19 m., 1937 m. -19 m.), šie gimimo metai (1917 m.) nurodyti ir Vykdomojo komiteto 1955-09-07 pažymoje. Teismas prieštaravimams tarp pareiškimo ir jo priedų pašalinti nustatė terminą trūkumams pašalinti.

  1. Atskirojo skundo argumentai

6Pareiškėjas S. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti nagrinėti. Nurodė, kad nutartis priimta pažeidus CPK 115 str., 443 str. 2 d., netinkamai pritaikius LR CPK 111 str., 447 str. nuostatas. Pasak apelianto, teismas nutartį dėl trūkumų pašalinimo grindžia kartu su pareiškimu pateiktuose įrodymuose esančiais neatitikimais. Atsižvelgdamas į teismo motyvaciją, mano, kad pirmosios instancijos teismas, supainiojo procesinių dokumentų turinio ir formos trūkumų šalinimo institutą su pasirengimu bylos nagrinėjimui teisme institutu, nes spręsdamas klausimą dėl procesinio dokumento atitikimo formos ir turinio reikalavimams vertino ir analizavo kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius įrodymus ne formaliąja prasme, bet nagrinėjimo teisme tikslu ir metodu, t.y. juos tyrė ir vertino. Pažymi, kad nei CPK 111 str., nei 447 str. nenustato reikalavimų priimant procesinius dokumentus spręsti tokių dokumentų (jų priedų) turinio įrodomosios vertės (pvz. sąsajumo ir leistinumo) klausimus, nes tokie teismo veiksmai atliekami pasirengimo bylos nagrinėjimui ir bylos nagrinėjimo teisme procese. Mano, jog aplinkybė, kad dalyje įrodymų esanti materiali informacija yra prieštaringa, nesudaro pagrindo konstatuoti procesinio dokumento neatitikimą keliamiems formos ir turinio reikalavimams. Atkreipė dėmesį, kad kompetentinga valstybės institucija, įvertino pirmosios instancijos teismo nurodytus rašytinių įrodymų turinio prieštaringumus, todėl konstatavo, kad nepakanka duomenų pareiškėjo prašymui tenkinti ir nurodė, jog pareiškėjas, siekdamas atstatyti Lietuvos Respublikos pilietybę, dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės fakto nustatymo privalo kreiptis į teismą.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

9Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju yra kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

10Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Bylos dėl juridinę reikšmė turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 442-448 straipsniuose nustatyta tvarka. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo turi atitikti ne tik CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo turinio specialiuosius reikalavimus, kurie turi būti nurodyti pareiškime: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

11Pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

12Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas S. P. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo prosenelė buvo M. K.. Nurodė, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad kitu būdu gauti reikiamų dokumentų negali, taip pat įrodymus, jo manymu, patvirtinančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, prašo apklausti liudytojus.

13Skundžiamoje teismo nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjui pašalinti prieštaravimus tarp pareiškimo ir jo priedų, analizavo pateiktuose dokumentuose esančius duomenų (tėvavardžių bei gimimo metų) neatitikimus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, jog nustatydamas šiuos pareiškimo trūkumus, teismas iš esmės tyrė ir vertino pateiktus įrodymus, nors tokie veiksmai atliekami bylą nagrinėjant iš esmės, o ne bylos iškėlimo stadijoje.

14Skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėta, kad galimai iš archyvo nėra gauti visi reikiami duomenys, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teismas nagrinėdamas bylas ypatingos teisenos tvarka turi būti aktyvus, ir, manydamas esant reikalinga, savo iniciatyva išsireikalauti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.). Šiuo atveju, teismas pareiškėjui nenurodė, kokie konkrečiai papildomi duomenys iš archyvų būtini bylos nagrinėjimui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir nepriimti ieškinio ( pareiškimo) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-115/2011).

15Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi pareiškimo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 329 str. 1 d.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str. teismas

Nutarė

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai