Byla 2-115/2011
Dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-5986-585/2010)

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-5986-585/2010) .

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti 1 250 000 Lt kompensaciją už jai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros veiksmais padarytą žalą. Nurodė, kad dėl Generalinėje prokuratūroje dirbusių asmenų veiklos ji tapo invalide iki gyvos galvos, patyrė 2 infarktus, sunkią galvos traumą ir kitas sunkias pasekmes, į jos gyvybę buvo pasikėsinta, o dokumentai buvo pastoviai klastojami. Pareiškėjos nuomone, jeigu teismui nebus aišku, už ką reikalaujama kompensacijos, reikalinga paskirti tardymą, revizinę komisiją, o visi dokumentai yra generalinėje prokuratūroje, todėl prašė paskirti tardymą. Be to, pareiškėja prašė paskirti „nemokamą advokatą“, nes, jos teigimu, jai „užblokuota“ bet kokia juridinė konsultacija.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjai V. M. terminą iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. ieškinio trūkumams pašalinti bei įpareigojo ją iki minėtos datos paduoti teismui ieškinį, atitinkantį įstatymo reikalavimus. Nurodė, kad ieškinys turi trūkumų, nes savo turiniu ir priedais neatitinka įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 str.). Teismas pažymėjo, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, pagrindžiančios ieškinio dalyką, su ieškiniu pateikiami įrodymai, patvirtinantys ieškinyje nurodomas aplinkybes arba tokie įrodymai nurodomi, prašant juos išreikalauti, kartu paaiškinant, kodėl ieškovas pats negali tokių įrodymų gauti, tačiau pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nurodomas aplinkybes. Teismas nurodė, kad nustatytu terminu neištaisius ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei (CPK 115 str. 3 d.). Be to, apygardos teismas pažymėjo, kad ieškovė turi teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, jei atitinka tokios pagalbos kriterijus, nustatytus teisės aktuose.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjos ieškinį laikė nepaduotu ir nutarė jį grąžinti pareiškėjai. Nurodė, kad teismo nustatytu terminu pareiškėja nepašalino ieškinio trūkumų (CPK 115 str. 3 d.). Be to, teismas pažymėjo, kad nesvarstomas pareiškėjos prašymas sudaryti komisiją, inicijuoti ir atlikti tyrimą, nes pagal įstatymą teismas neturi kompetencijos spręsti minėtus klausimus.

7Atskiruoju skundu pareiškėja V. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą „dėl ieškinio priteisimo tvarkos iš valstybės biudžeto“. Taip pat prašo paskirti tardymą, nes visi dokumentai yra Generalinėje prokuratūroje. Be to, prašo tenkinti prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo. Nurodo šiuos argumentus:

81. Ji yra paprastas žmogus ir pati nesugeba surašyti ieškinio pagal įstatymą, tačiau jos problemos yra susiję su prokuratūra ir saugumu, o visi keliai į teisingumą yra užblokuoti.

92. Teismas turi žinoti, kaip V. M. tapo Generalinės prokuratūros auka ir invalide visam gyvenimui, prarado sveikatą, darbą ir visą savo turtą bei buvo palikta likimo valiai ir kančioms.

10Atskirasis skundas netenkinamas.

11Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti, o jeigu į teismą kreipiantysis asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2, 3 d.). Ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai numatyti CPK 111, 135 straipsniuose, o Vilniaus apygardos teismas dar 2010 m. birželio 28 d. nutartimi konstatavo, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, pagrindžiančios ieškinio dalyką, su ieškiniu pateikiami įrodymai, patvirtinantys ieškinyje nurodomas aplinkybes arba tokie įrodymai nurodomi, prašant juos išreikalauti, kartu paaiškinant, kodėl ieškovas pats negali tokių įrodymų gauti, tačiau pareiškėja neįvykdė teismo įpareigojimų. Beje, vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, o tuo labiau įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindu nepriimti ieškinio. Tuo labiau kad nagrinėjamu atveju apeliantė yra nurodžiusi, jog įrodymai gali būti arba sunaikinti, arba būti laikomi teisėsaugos institucijose. Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjos ieškinyje nenurodytas faktinis ieškinio pagrindas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), nes visiškai neaiškūs (neapibrėžti, neatskleisti) pareiškėjos teiginiai, kad ji yra nukentėjusi nuo Generalinės prokuratūros ir atskirų joje dirbusių asmenų veiksmų (jos teigimu, ją kankinant bei mėginant nužudyti), t. y. nenurodyti nei laikas, nei vieta, nei aplinkybės, kuriomis buvo atlikti neteisėti veiksmai prieš pareiškėją, nei asmenys, kurie juos atliko, o faktinio ieškinio pagrindo nežinojimas iš esmės užkerta kelią teismui aiškintis reikšmingas bylai faktines aplinkybes. Be to, pareiškėja atskirajame skunde pripažįsta, kad nesugeba surašyti ieškinio pagal įstatymo reikalavimus. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, jog pareiškėja nepašalino 2010 m. birželio 28 d. nutartimi nustatytų trūkumų, bei grąžinti jai ieškinį.

12Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir apeliantės prašymas dėl valstybės garantuojamos advokato pagalbos suteikimo, kuris motyvuojamas tuo, kad pareiškėjos problemos yra susiję su prokuratūra ir saugumu. Pažymėtina, kad dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo sprendžia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, o nagrinėjamu atveju Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2010 m. liepos 14 d. sprendimu (b. l. 26) atsisakė suteikti V. M. antrinę teisinę pagalbą, nustačiusi, kad apeliantės pajamos viršija lygius antrinei teisinei pagalbai gauti. Minėtas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 14 d. sprendimas galėjo būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos (tai nurodyta ir minėtame sprendime). Tačiau, nors šiuo metu V. M. valstybės garantuojama teisinė pagalba nesuteikta, bet paminėtas tarnybos sprendimas patvirtina, kad pareiškėja yra finansiškai pajėgi kreiptis dėl teisinės pagalbos į privačius advokatus, duomenis apie kuriuos pareiškėjai gali nurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos advokatūra.

13Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje nurodytus asmenis pareiškėja kaltina pasikėsinimu nužudyti (Baudžiamojo kodekso 22 ir 129 straipsniai) bei kitais nusikaltimais, o teismas nėra ikiteisminio tyrimo institucija ir, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, neturi teisinio pagrindo paskirti bei atlikti ikiteisminį tyrimą, kuris pradedamas ir atliekamas ne CPK, o Baudžiamojo proceso kodekso (166, 169, 178 str.) numatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, kad teisės pažeidimais įtariamos teisėsaugos institucijos ar jose dirbę (dirbantys) asmenys. Tačiau apeliantės atskirojo skundo nuoroda, kad jos atžvilgiu padarytus teisės pažeidimus pripažino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neaiški, nepatvirtinama faktiniais duomenimis, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti tik tai, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjama byla dėl eismo įvykio, kurio metu ieškovė buvo sužalota, dėl ko jai priteista iš teismo nutartyje nurodyto fizinio asmens 500 Lt turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2005).

14Dėl pasakyto, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamos teismo nutarties (CPK 329, 338 str.). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, pateikiant įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

16Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai