Byla eI-4687-821/2017
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,

2dalyvaujant atsakovo atstovui P. S., trečiojo suinteresuoto asmens trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio turizmo departamento atstovei R. L.,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. D., L. D. ir A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Freshtravel“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valdsita“, uždaroji akcinė bendrovė „Meganora“ dėl turtinės žalos priteisimo,

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5teisme priimti nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimai priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos: 1) 901,01 EUR turtinei žalai atlyginti; 2) procesines 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos.

6Skunde nurodė, kad pareiškėjos 2014-11-07 su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė kelionės sutartį Nr. PT004370 dėl kelionės į Hurgadą. Sutartyje kelionės išvykimo data buvo numatyta 2014-11-15, grįžimo data 2014-11-21. Už visų trijų pareiškėjų kelionę D. D. 2014-11-07 mokėjimo pavedimu Nr. 159 sumokėjo 3537 Lt (1024,39 EUR). Kelionė neįvyko UAB „Freshtravel“ tapus nemokiai. Agentūra „Meganora“ grąžino komisinius 263,76 Lt (76,39 EUR). Pareiškėja D. D. siekdama, kad būtų grąžinti pinigai už neįvykusią kelionę, kreipėsi į Valstybinio turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas). Turizmo departamentas grąžino tik 46,99 EUR. Likusi negrąžinta suma sudaro 901,01 EUR (1024,39 EUR-76,39 EUR-46,99 EUR=901,01 EUR).

7Pareiškėjos teigia, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir Turizmo įstatymas) 8 straipsnio 7 dalyje numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės nebuvo pakankamos ir neužtikrino 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos Nr. 90/314/EEB 7 (toliau – ir Direktyva) straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto teisių apsaugos. Tai rodo, jog valstybė narė šiuo atveju neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, kas sudaro pagrindą teigti, jog buvo padarytas pakankamai rimtas Europos Sąjungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė.

8Ūkio ministerija atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei jokie kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti ar valstybė, kaip Europos Sąjungos narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal Europos Sąjungos sutartis (įskaitant dėl Europos Sąjungos direktyvų vykdymo). Teismas negali kvestionuoti Valstybės įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę, be to, byloje nėra kompetentingų Europos Sąjungos institucijų sprendimų, kuriuose būtų konstatuota, kad Valstybė būtų padariusi Europos Sąjungos teisės pažeidimų, kurių pagrindu valstybei galėtų kilti atsakomybė pareiškėjos atžvilgiu.

9Atsakovės atstovė mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo atlyginti turtinę žalą, kuri atsirado dėl BUAB „Freshtravel“ nemokumo. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, t. y. neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad Komisija ar Teisingumo Teismas būtų konstatavę, jog valstybė į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas. Byloje nesant tokių įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, atitinkamai taip pat nėra pagrindo pareiškėjai priteisti žalos atlyginimą.

10Pažymėjo, kad pagal Turizmo įstatymas 8 straipsnio nuostatas, kelionių organizatoriui buvo nustatyta pareiga turėti laidavimo draudimą, ar garantiją, kurie esant tam tikrai situacijai, užtikrintų turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir sumokėtos sumos grąžinimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad į šio straipsnio teisės nuostatas pagal savo esmę ir prasmę yra perkeltas Direktyvos 7 straipsnis, todėl nėra pagrindo teigti, kad žala atsirado dėl Direktyvos 7 straipsnio neperkėlimo į nacionalinę teisę.

11Atsakovės atstovės įsitikinimu, pareiškėjos nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjų pateikta turizmo paslaugų teikimo sutartis nėra pasirašyta abiejų šioje sutartyje nurodytų šalių, todėl negali būti laikoma, kad paslaugų sutartis tarp pareiškėjų ir UAB „Freshtravel“ buvo sudaryta. Pareiškėjos L. D. ir L. D. ir į bylą taip pat nepateikė jokių duomenų apie atliktus mokėjimą už UAB „Freshtravel“ organizuotą kelionę. Pareiškėjoms kaip turtinės žalos atlyginimas negali būti priteisiami vizų mokesčiai. Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjos turtinės žalos atlyginimo turėtų reikalauti iš UAB „Freshtravel“ bankroto byloje, o ne iš valstybės.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Turizmo departamentas nurodė, kad pareiškėjų skundas turi trūkumų, nes jame nėra įvardintos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, kurios pareiškėjos nuomone įrodo netinkamą Direktyvos nuostatų įgyvendinimą, pareiškėjos vadovaujasi ginčui neaktualiomis materialinės teisės normomis, skunde neįvardinti konkretūs valstybės veiksmai ar neveikimas, dėl kurių galimai pareiškėja patyrė neturtinę žalą. Pažymėjo, kad Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kurią kelionių organizatorius privalo suteikti vartotojams, dengtinos rizikos dydis nėra jokiu būdu ribojamas, priešingai, yra nustatomas tik minimalus tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos riziką ir įsigyti pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kad nemokumo atveju būtų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams.

13Dėl prašomos priteisti žalos Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjos patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turėtų siekti reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, kuri iškelta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręs apskaičiuoti pareiškėjoms priteistinos žalos dydį, iš sumokėtų už kelionę pinigų turėtų būti išskaičiuojamas vizos ir išmokėta draudimo išmoka.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Meganora“ atsiliepime nurodo, jog pareiškėjoms buvo parduotas „Freshtravel“ kelionės paketas PT004370. Mokėjimą pareiškėjos atliko 2014-11-07 dieną 3537,00 Lt sumai. Kelionės paketo kainoje buvo įtrauktas 240,00 Lt mokestis už vizas trims asmenims (asmeniui 80,00 Lt). UAB „Meganora“ pavedimą organizatoriui atliko 2014-11-10 sumokant 7913,56 Lt. Ši suma buvo skirta apmokėti trims kelionių paketams. Paskelbus informaciją apie „Freshtravel“ bankrotą pareiškėjai D. D. 2014-11-20 buvo grąžinti agentūros komisiniai mokesčiai – 263,76 Lt.

15Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Freshtravel“ bankroto administratorius atsiliepimo nepateikė.

16Pareiškėjos administracinę bylą prašė nagrinėti joms nedalyvaujant (I t. b.l. 93, II t. b.l. 8).

17Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Trečiojo suinteresuoto asmens Departamento atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Freshtravel“ atstovė UAB „Valdsita“ ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Meganora“ atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. UAB „Meganora“ bylą prašė nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą tretieji asmenys buvo informuoti tinkamai.

20Teismas

konstatuoja:

21Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, pareiškėjų teigimu, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės netinkamo Tarybos 1990 m. birželio 13 d. direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB)“ nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygomis, netinkamo perkėlimo į nacionalinius teisės aktus, atlyginimo.

22Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos per kelionių agentūrą UAB „Meganora“ su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė 2014 m. lapkričio 7 d. Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr.PT004370 dėl kelionės į Egiptą, Hurhadą (I t. b. l. 6-10). Pagal minėtą sutartį poilsinė kelionė turėjo vykti laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d. Pareiškėja D. D. 2014 m. lapkričio 7 d. į UAB „Meganora“ sąskaitą mokėjimo nurodymu Nr.159 už kelionę pervedė 3537 Lt (1024.38 Eur) (mokėjimo paskirtis – už kelionę į Egiptą 3 asm., 2014-11-15 – 21, sut. PT004370). Į pareiškėjos sumokėtą kelionės kainą taip pat patenka mokestis už Egipto vizas 3 asmenims, kuris sudaro 240 Lt (69,51 Eur) (II t. b.l. 6-7).

23Departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ (I t. b. l. 68) sustabdė pažymėjimo Nr. 13769 (b. l. 23), patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimą.

24Departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SD-1600 (I t. b. l. 70-71) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėtai vykdomos UAB „Freshtravel“ veiklos.

252014 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu UAB „Meganora“ pareiškėjai D. D. grąžino 263,76 Lt (76,39 Eur) kelionių agentūros komisinių mokesčių (mokėjimo paskirtis – komisinių grąžinimas už kelionę į Egiptą, užsakymo Nr.PT004370, I t. b.l. 14).

262014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 (I t. b. l. 69) Departamentas panaikino pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimą nuo 2014 m. lapkričio 29 d.

27Pareiškėja D. D. pateikė prašymą Departamentui dėl kompensacijos už nemokaus kelionių organizatoriaus organizuotą kelionę išmokėjimo, kurį išnagrinėjęs Departamentas 2015 m. liepos 27 d. raštu informavo, jog pareiškėjai tenkančios kompensacijos dydis sudaro 46,99 Eur ir šią sumą pareiškėjai perves draudimo bendrovė ERGO (I t. b.l. 11-12).

28ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjai sumokėjo 46,47 Eur dydžio draudimo išmoką dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų (I t. b. l. 15).

29Pareiškėjos nurodo, jog joms liko negrąžinta 901,01 Eur suma, kurią pateiktu skundu prašo teismo priteisti iš atsakovės.

30Teismui, sprendžiant pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą, kyla pareiga išsiaiškinti, ar atsakovė yra tinkamas subjektas atlyginti pareiškėjų nurodytą žalą, ir jeigu taip, tai kokio dydžio žala turi būti atlyginta pareiškėjoms.

31Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.

32Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, Civiliniame kodekse apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

33Kaip minėta, pareiškėjos teigia žalą patyrusios dėl to, kad Lietuvos valstybė į nacionalinės teisės aktus netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas, susijusias su vartotojo nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygomis.

34Direktyvos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. ESTT yra konstatavęs, kad Direktyvos 7 straipsnis aiškintinas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas (2014 m. sausio 16 d. ESTT nutarties I. B. ir kt. prieš QBE Insurance (Europe) Ltd Magyarorsz?gi Fióktelepe ir Magyar ?llam, C-430/13, EU:C:2014:32, 39–41 p.).

35Direktyva, kartu su kitais Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais turizmo paslaugų teikimą, Lietuvos Respublikoje įgyvendinta Turizmo įstatyme. Nagrinėjamu atveju taikytina Turizmo įstatymo 8 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d., nes 2014 m. lapkričio 14 d. UAB „Freshtravel“ veikla buvo sustabdyta.

36Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad kelionių organizatoriai, siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. Pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių Turizmo įstatymo straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra: 1) ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu; 2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais; 3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais; 4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu (Turizmo įstatymo 8 str. 3 d.).

37Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtinto Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 10 d.) 33 punkte buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendra turistų pareikštų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytą laidavimo draudimo sumą ar jos likutį, laidavimo draudimo išmoka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvos Respubliką turisto organizuoto grąžinimo į išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas išlaidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikštų reikalavimų dydžiui (Aprašo 29.2–29.4 ir 29.1 punktuose nurodytais atvejais – negautų paslaugų vertei atlyginti).

38Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuotas turistų patirtų nuostolių dalies, likusios po Aprašo 33 punkte nustatyto kompensavimo, atlyginimas, nors, kaip jau buvo minėta, Direktyvos 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, jog kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas.

39Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 išnagrinėjo iš esmės analogišką ginčą ir 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiškėjas gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Kitaip tariant, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjų) teisių apsaugos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėtoje administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 taip pat konstatavo, kad nacionaliniais teisės aktais šiuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos garantuojamas turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiškėjai patyrė turtinę žalą – tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti.

40Taigi, netinkamas 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę (Turizmo įstatymo 8 straipsnį) jau yra konstatuotas nacionalinių teismų. Teismai labai panašias arba analogiškas bylas privalo spręsti panašiai, todėl šia aplinkybe pareiškėjos pagrįstai grindžia skunde reiškiamus reikalavimus, atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtus veiksmus ir kitas atsakovės civilinei atsakomybei nagrinėjamoje byloje kilti būtinas sąlygas CK 6.271 straipsnio prasme. Nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, apsauga, dėl to pareiškėjos patyrė nuostolių, kuriuos atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti.

41Lietuvos valstybę atstovaujančios Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjų į bylą pateikti įrodymai negali būti laikomi pagrindu priteisti prašomo priteisti dydžio turtinę žalą. Atsakovės atstovės įsitikinimu, be kita ko, esant ne visų šalių (o tik pareiškėjos D. D.) pasirašytai Paslaugų sutarčiai, neegzistuoja ir pagrindas pareiškėjų skundui patenkinti.

42Teismas su šiais atsakovės atstovės argumentais nesutinka. Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas turizmo paslaugų sutartį apibūdina kaip rašytinį susitarimą, kuriuo viena šalis – kelionių organizatorius įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. Teismo vertinimu, įstatymo ir nusistovėjusios teismų praktikos prasme, toks turizmo paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas savaime nereiškia, jog rašytinės formos nesilaikymas tokio pobūdžio sutartį daro negaliojančią. CK 6.192 straipsnyje įtvirtinta, jog sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Vienu iš tokių atvejų yra laikytina turizmo paslaugų teikimo sutartis, kurios formą reglamentuoja jau minėtas Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas. Tačiau, įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Turizmo įstatyme tokio imperatyvaus nurodymo nėra, kas reiškia, jog nesant tokio imperatyvaus nurodymo, sandorio formos nesilaikymas reikštų tik tai, jog sudarytas sandoris lieka galioti, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjimu atveju, pastaroji įstatymo norma nėra aktuali ginčui, todėl teismas daro išvadą, jog sandorio sudarymo faktą pareiškėja D. D. įrodė leistinais rašytiniais įrodymais (pareiškėjos 2014-11-07 mokėjimu pagal sutartį), kurie patvirtina, jog sutartis buvo sudaryta ir tarp šalių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai.

43Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygomis. Taigi, pagal įstatymą, Turizmo paslaugų sutartis galėjo būti sudaroma ne tik tiesiogiai su UAB „Freshtravel“, bet ir per kelionių pardavimo agentą, atitinkamai ir mokėjimai už pareiškėjų turistinę kelionę galėjo būti atliekami ne tiesiogiai UAB „Freshtravel“, bet ir kelionių pardavimo agentui (šiuo atveju UAB „Meganora“), kuris, nebūdamas sutarties šalimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai.

44Pareiškėjos nurodo, jog patyrė 901,01 Eur turtinę žalą, t.y. tokia suma joms nebuvo kompensuota už neįvykusią kelionę, ir prašo šią sumą teismo priteisti iš atsakovės. Į minėtą sumą pareiškėjos taip pat įtraukė mokestį už vizas. UAB „Meganora“ nurodė, jog pareiškėjoms parduoto kelionės paketo Nr. PT004370 kainoje buvo įtrauktas 240,00 Lt (69,51 Eur) mokestis už vizas trims asmenims (asmeniui 80,00 Lt). Teismas pažymi, jog mokestis už vizas yra pareiškėjų įgytos papildomos paslaugos, kurių neapima kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga, todėl jos nepatenka į valstybės atlygintiną turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašomas priteisti turtinės žalos dydis 901,01 Eur mažinamas iki 831,50 Eur (901,01 Eur - 69,51 Eur).

45Pareiškėjos patirtą turtinę žalą iš atsakovės prašo priteisti lygiomis dalimis, tačiau pagal Aprašo 28 punkto nuostatas, teisę į laidavimo draudimo išmoką turi tie turistai, kurie per 3 mėnesius nuo draudžiamojo įvykio dienos kreipėsi į Turizmo departamentą dėl laidavimo išmokos. Kaip matyti iš pareiškėjų nurodomų aplinkybių ir prie skundo pridedamų dokumentų (Departamento 2016-07-27 raštas, I t. b.l. 11-12) į Departamentą nagrinėjamu atveju kreipėsi tik pareiškėja D. D., kuriai ir buvo kompensuota dalis už visų pareiškėjų kelionę sumokėtos sumos (draudimo bendrovės ERGO mokėjimas I t. b. l. 15). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjai D. D. atlygintina 831,50 Eur turtinė žala, o pareiškėjų L. D. ir A. D. reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

46Pareiškėjos taip pat prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 5 procentus metinių palūkanų jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

47Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad „procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017).

48Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjai D. D. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena. Nagrinėjamu atveju, skundas priimtas 2017 m. rugpjūčio 1 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

49Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies.

50Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Nutarė

51Pareiškėjų D. D., L. D. ir A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tenkinti iš dalies.

52Priteisti pareiškėjai D. D., a.k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 831,50 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 50 euro centų) turtinei žalai atlyginti.

53Priteisti D. D., a.k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

54Kitą pareiškėjų skundo dalį atmesti.

55Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė,... 2. dalyvaujant atsakovo atstovui P. S., trečiojo suinteresuoto asmens trečiojo... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. teisme priimti nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimai priteisti... 6. Skunde nurodė, kad pareiškėjos 2014-11-07 su kelionių organizatoriumi UAB... 7. Pareiškėjos teigia, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir... 8. Ūkio ministerija atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip... 9. Atsakovės atstovė mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo atlyginti turtinę... 10. Pažymėjo, kad pagal Turizmo įstatymas 8 straipsnio nuostatas, kelionių... 11. Atsakovės atstovės įsitikinimu, pareiškėjos nepateikė tinkamų įrodymų,... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepimu su skundu... 13. Dėl prašomos priteisti žalos Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjos... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Meganora“ atsiliepime nurodo, jog... 15. Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Freshtravel“ bankroto administratorius... 16. Pareiškėjos administracinę bylą prašė nagrinėti joms nedalyvaujant (I t.... 17. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos ūkio... 18. Trečiojo suinteresuoto asmens Departamento atstovė teismo posėdžio metu... 19. Trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Freshtravel“ atstovė UAB... 20. Teismas... 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, pareiškėjų... 22. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos per kelionių... 23. Departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 „Dėl kelionių... 24. Departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SD-1600 (I t. b. l. 70-71)... 25. 2014 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymu UAB „Meganora“ pareiškėjai D.... 26. 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 (I t. b. l. 69) Departamentas... 27. Pareiškėja D. D. pateikė prašymą Departamentui dėl kompensacijos už... 28. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjai... 29. Pareiškėjos nurodo, jog joms liko negrąžinta 901,01 Eur suma, kurią... 30. Teismui, sprendžiant pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą, kyla pareiga... 31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271... 32. Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti,... 33. Kaip minėta, pareiškėjos teigia žalą patyrusios dėl to, kad Lietuvos... 34. Direktyvos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius... 35. Direktyva, kartu su kitais Europos Sąjungos teisės aktais,... 36. Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad kelionių... 37. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756... 38. Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuotas... 39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 40. Taigi, netinkamas 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7... 41. Lietuvos valstybę atstovaujančios Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjų... 42. Teismas su šiais atsakovės atstovės argumentais nesutinka. Turizmo įstatymo... 43. Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje... 44. Pareiškėjos nurodo, jog patyrė 901,01 Eur turtinę žalą, t.y. tokia suma... 45. Pareiškėjos patirtą turtinę žalą iš atsakovės prašo priteisti lygiomis... 46. Pareiškėjos taip pat prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės,... 47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 48. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, bylose dėl... 49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas tenkinamas iš... 50. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 51. Pareiškėjų D. D., L. D. ir A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei,... 52. Priteisti pareiškėjai D. D., a.k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 53. Priteisti D. D., a.k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 54. Kitą pareiškėjų skundo dalį atmesti.... 55. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...