Byla 2A-276-252/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7261-223-2015 pagal ieškovo BUAB „Enrenta“ ieškinį atsakovei J. T. dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovas BUAB „Enrenta“ prašė priteisti iš atsakovės J. T. 246,18 Eur žalos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Enrenta“ Panevėžio apygardos teismo 2014-12-22 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, o administratoriumi paskirtas L. P.. Administratoriui buvusi bendrovės vadovė R. T. – M. perdavė ne visus apskaitos dokumentus. Gavus VMI patikrinimo aktą, buvo nustatyta, kad 2012-01-28 atsakovė J. T., kaip bendrovės direktorė, pasirašė ant pinigų priėmimo kvito Nr. 12-1, kuriuo iš UAB „Buities rojus ir partneriai“ buvo gauta 850 Lt (246,18 Eur). Gavusi šiuos pinigus, atsakovė jų neįnešė į bendrovės kasą, o pasisavino.

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi UAB „Enrenta“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas L. P.. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi buvo patvirtinti bankrutuojančios UAB „Enrenta“ kreditorių finansiniai reikalavimai: VSDFV Panevėžio skyriui – 2 238,60 Eur, VMI prie LR FM – 4 197,26 Eur. Iš Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties nustatė, kad buvusiai UAB „Enrenta“ vadovei R. T. – M. už teismo įpareigojimo pateikti dokumentus bei turtą nevykdymą paskirta bauda. Iš Panevėžio apskrities VMI 2014 m. rugsėjo 3 d. Patikrinimo akto Nr. FR0680-594 nustatė, jog pagal 2012-01-28 pinigų priėmimo kvitą Nr.12-1, ant kurio pasirašė J. T., gavusi pinigus, jų neįnešė į bendrovės kasą. Iš LR Juridinių asmenų registro išrašo nustatė, kad J. T. nuo 2012-01-09 iki 2012-06-05 buvo UAB „Enrenta“ vadove. Teismas laikė įrodytu faktą, jog atsakovė 2012-01-28 gavusi pinigus 850 Lt sumoje pagal Pinigų priėmimo kvitą Nr. 12-1 jų neįnešė į kasą. Darė išvadą, kad tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus, LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 12, 21 str. reikalavimus, todėl jos veiksmai laikytini neteisėtais (CK 6.246 str.). Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų į bendrovės kasą nepateko 850 Lt (246,18 Eur) piniginių lėšų, todėl sumažėjo bendrovės piniginės lėšos, kas laikytina turtine žala bendrovei. Teismas pažymėjo, jog atsakovė savo kaltės prezumpcijos (CK 6.248 str. 1 d.) nepaneigė, nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę. Konstatavo, kad atsakovės J. T., kaip bendrovės vadovės, veiksmuose yra visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos (CK 6.246-6.249 str.), todėl jai taikytina civilinė atsakomybė.

4Apeliaciniu skundu atsakovė J. T. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, padarė proceso pažeidimus. O būtent – tiek ieškovas ieškinyje ir teismo proceso metu, tiek ir teismas skundžiamame sprendime nurodo ir akcentuoja tik atsakovės neteisėtus veiksmus, tuo tarpu kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepagrindžia bylos duomenimis, t. y. kitas civilinės atsakomybės sąlygas iš esmės tik deklaruoja. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 246,18 Eur yra žala, kurią patyrė bendrovė dėl atsakovės atitinkamų veiksmų. Teismo išvada, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų į bendrovės kasą nepatekus 246,18 Eur sumai sumažėjo šios bendrovės lėšos, nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl tai pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Be to, ieškovas į bylą pateikė VMI 2014-09-03 surašytą Patikrinimo aktą Nr. FR0680-594. Šį rašytinį įrodymą skundžiamame sprendime nurodo ir teismas. Tačiau šio akto 1.1 punkte konstatuota, kad ieškovo minima 246,18 Eur suma, vadovaujantis LR Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 5, 8, 22 ir 23 str., laikoma atsakovės gautomis kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis pajamomis. Šios aplinkybės konstatuotos ir ieškovo pridėtame 2014-11-03 sprendime Nr. FR0682-615, kuriuo buvo patvirtintas Patikrinimo aktas Nr. FR0680-594. Todėl yra visiškai akivaizdu, kad LR GPMĮ pagrindu ginčo lėšos yra pripažintos atsakovės pajamomis ir todėl negali būti laikomos jokia žala bendrovei. Tuo tarpu teismas VMI įstatymo nustatyta tvarka atsakovei priskirtas pinigines lėšas pripažino bendrovės piniginių lėšų sumažėjimu, t. y. teismas nesant jokio teisinio pagrindo kvestionavo įsiteisėjusį VMI 2014-11-03 sprendimą Nr. FR0682-615.

5Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų argumentų ir motyvų, kartoja tuos pačius argumentus ir motyvus, kuriuos nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

6Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas buvusios įmonės vadovės civilinės atsakomybės klausimas.

9Ieškovo teigimu, atsakovė neįnešė į bendrovės kasą 850 Lt (246,18 Eur) bendrovei priklausančios pinigų sumos, tuo pažeisdama bendrovės interesus.

10CK 2.87 str. 7 d. nustatyta, jog tuo atveju, jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą.

11Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

13Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Priešingai, nei teigia J. T., darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei vadovavosi šių įrodymų visuma. Apeliantė nepateikė įrodymų, kur ji panaudojo jai išmokėtus pinigus. O būtent, byloje neginčijamai įrodyta, jog J. T., ką iš esmės pripažįsta ir pati, būdama UAB „Enrenta“ administracijos vadove, 2012-01-28 paėmė iš UAB „Buities rojus ir partneriai“ 850 Lt pagal pastarosios bendrovės išrašytą kvitą, tačiau šių pinigų neapskaitė kaip gautų, į UAB „Enrenta“ kasą jų neįnešė. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl turtinės žalos bendrovei nepadarymo, pažymėtina, jog dėl tokių atsakovės veiksmų UAB „Enrenta“ būtent negavo 850 Lt, kuriuos turėjo gauti. Šiuo atveju negautos lėšos ir yra bendrovės nuostoliai. Panevėžio apskrities VMI 2014-09-03 patikrinimo aktu Nr. FR0680-594 nustatyta, kad pagal 2012-01-28 pinigų priėmimo kvitą Nr. 12-1, ant kurio pasirašė J. T., gavusi pinigus, jų neįnešė į bendrovės kasą, o vadovaujantis GPMĮ 5, 8, 22 ir 23 str., laikyta, jog J. T. 2012 m. sausio mėn. gavo 850 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų. Šios aplinkybės konstatuotos ir 2014-11-03 sprendime Nr. FR0682-615. Priešingai apeliantės teiginiams, tai tik patvirtina žalos padarymo faktą, nes nustatytos faktinės aplinkybės, jog tai nebuvo apeliantei neišmokėtas darbo užmokestis ar 850 Lt panaudota bendrovės reikmėms, tokia suma nebuvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje. Atsakovė, kaip bendrovės vadovė, privalėjo užtikrinti, kad 850 Lt išlaidavimo dokumentas atsispindėtų apskaitoje ir būtų fiksuotas. Tačiau tokių dokumentų atsakovė nepateikė ir nenurodė, kur ir kam, kada 850 Lt buvo panaudoti. Taigi, atsakovė neįrodė jokio teisėto pagrindo šiuos pinigus priskirti sau. Kaip matyti, apeliantė apsiriboja bendro pobūdžio paaiškinimais, kad po pinigų gavimo ieškovas dar ilgą laiką vykdė veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais ir pan. Teismas pažymi, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nuostatą visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė, netinkamai organizavusi bendrovės buhalterinių duomenų tvarkymą, turi prisiimti dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes.

14Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės J. T. neteisėtus veiksmus. Kaltės prezumpcijos apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė. Tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

15Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai pagal CPK taisykles įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl to nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 263, 329-330 str.). Kartu atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nepagrįstai remiasi jos nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kur faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse sprendžiamas klausimas dėl juridinio asmens vadovo ir savininko civilinės atsakomybės už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą.

16Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui ieškovas BUAB „Enrenta“ sumokėjo 200 Eur (b. l. 60, 63). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentas, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės J. T. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti iš J. T., a. k. ( - ) 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų BUAB „Enrenta“, į. k. 148094010, naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė... 2. ieškovas BUAB „Enrenta“ prašė priteisti iš atsakovės J. T. 246,18 Eur... 3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu... 4. Apeliaciniu skundu atsakovė J. T. prašo apylinkės teismo sprendimą... 5. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą... 6. Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas buvusios įmonės vadovės civilinės... 9. Ieškovo teigimu, atsakovė neįnešė į bendrovės kasą 850 Lt (246,18 Eur)... 10. CK 2.87 str. 7 d. nustatyta, jog tuo atveju, jeigu įmonės administracijos... 11. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos... 13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės... 14. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo... 15. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir... 16. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui ieškovas BUAB... 17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 18. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą... 19. Priteisti iš J. T., a. k. ( - ) 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi...