Byla 2VP-26-907/2018
Dėl skolininko turto dalies nustatymo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei R. Š., suinteresuotų asmenų Z. V. ir V. V. atstovui advokatui P. G.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) G. K. prašymą suinteresuotiems asmenims Z. V. (skolininkei), V. V. ir antstolei Vaivai Šimkienei dėl skolininko turto dalies nustatymo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. pareiškėjas G. K., būdamas išieškotoju vykdymo procese, pateikė teismui prašymą, kurį vėliau patikslino, prašydamas nustatyti skolininkės Z. V. turto dalį, lygią ½ su sutuoktiniu V. V.: nustatyti skolininkės Z. V. nuosavybės teisę į ½ dalį 0,0653 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. X, esantį ( - )., žemės sklypo naudojimosi schemoje pažymėta raide „B“(326/653), į ½ dalį 0,1994 ploto žemės sklypo, unikalus Nr. X, esančio ( - ), žemės sklypo naudojimosi schemoje pažymėta raide „C“, ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. X, esančio ( - ), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. X, esančio ( - ), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. X, esančio ( - )., ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. X, esančių ( - )., pagal gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1p, esančio ( - ), plotų skaičiavimo lentelę, ½ dalį piniginių lėšų, esančių atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. ( - ), esančioje Swedbank, AB, kas sudaro 11858,44 Eur, bei priteisti solidariai iš Z. V. ir V. V. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 800 Eur (5 t., 1-5 b. l.).
  1. Pareiškėjo atstovė advokatė R. Š. teismo posėdyje prašė prašymą (5 t., 1-5 b. l.) tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdoma vykdomoji byla, pradėta pagal pareiškėjo G. K. prašymą vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-52-907/2015 dėl 22096,36 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės Z. V.. Vadovaudamasi CPK 667 str., antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės Z. V. turto dalies, kuri yra bendra jungtinė nuosavybė su sutuoktiniu V. V., nustatymo. Su minėtu prašymu pareiškėjas kreipėsi 2016-02-29, vėliau prašymą ne kartą tikslino, tačiau jam negali būti taikoma nuo 2017-07-01 CPK 667 straipsnio įsigaliojusi nauja redakcija. Z. V. inicijavo kitą civilinę bylą, ginčijo testamentą, todėl šios bylos nagrinėjimas užsitęsė, nes ji buvo sustabdyta dėl kitos civilinės bylos nagrinėjimo. Skolininkei piktybiškai vengiant įvykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, prašo nustatyti jos dalį bendrame turte. Nurodė, jog su Z. V. taikaus susitarimo pasiekti nepavyks, ji gera valia skolos negrąžins, todėl teko kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo. Taip pat patikslino, nurodydama, kad turto naudojimosi tvarkos nustatyti neprašo, nes to padaryti neįmanoma, praėjo nemažai laiko, išmatavimai gali būti pasikeitę, skolininkė visą laiką slėpė ir slepia pastatų išplanavimus, todėl prašo nustatyti tik idealiąją jos turto dalį bendrame su sutuoktiniu turte.
  1. Pareiškėjas G. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.
  1. Suinteresuotų asmenų Z. V. ir V. V. atstovas advokatas P. G. su prašymu (5 t., 1-5 b. l.) nesutiko, prašė jį palikti nenagrinėtą arba atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (5 t., 57-62 b. l.). Paaiškino, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri numato, jog tik nepateikus antstoliui skolininko sutikimo ar notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pareiškėjo patikslintas prašymas, kuriuo iš esmės reiškiami nauji reikalavimai, teismui pateiktas 2018-01-08, taigi įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, todėl pareiškėjas turėjo pasinaudoti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ja nepasinaudojo, ja pasinaudoti dar galima, todėl prašymą prašo palikti nenagrinėtu. Jeigu teismas prašymą nagrinėtų, tai mano, kad kartu su skolininko turto dalies nustatymu bendrame turte turi būti nustatyta naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu. Pareiškėjas, nors ir tikslino prašymą, iki šiol nepateikė reikalavimo nustatyti naudojimosi turtu tvarkos, todėl jam, nepašalinus teismo nustatytus trūkumus, prašymas turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Taip pat pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokio asmens vardu ir kada ši sąskaita yra atidaryta, kokiu pagrindu į ją yra gaunamos piniginės lėšos, ar joje yra tokia suma piniginių lėšų, kurią nurodo pareiškėjas bei dėl kokių priežasčių (neužtenka nekilnojamojo turto padengti išieškomą sumą ir pan.) pareiškėjas prašo nustatyti suinteresuoto asmens ½ dalį piniginių lėšų, esančių sąskaitoje. Taip pat prašo nustatyti skolininko dalį net 6 nekilnojamojo turto vienetuose, o vertės nenurodo, ji nėra nurodyta ir turto arešto akte, todėl pareiškėjas galbūt sąmoningai siekia nustatyti suinteresuoto asmens Z. V. nuosavybės teisę į didesnę turto dalį, negu tai yra reikalinga vykdymo procese išieškomai piniginei sumai padengti, dėl ko prašo prašymą atmesti.
  1. Suinteresuoti asmenys Z. V. ir V. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.
  1. Suinteresuotas asmuo antstolė Vaiva Šimkienė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Prašymas tenkintinas.
  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0071/15/02912 pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-17 vykdomąjį raštą Nr. 2-52-907/2015 dėl 22043,36 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš Z. V. išieškotojo G. K. naudai (3-5 v. b. l.). Vykdymo procese antstolė nustatė, kad skolininkė Z. V. iš VSDFV Šiaulių skyriaus gauna 46,69 Eur išmoką (139 v. b. l.). Taip pat jai kartu su sutuoktiniu V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis ( - )., unikalus Nr. X (šiame žemės sklype stovi neįregistruotas pastatas, tai galima matyti iš kadastro žemėlapio ištraukos) (45, 46, 50 v. b. l.), nekilnojamojo turto registre įregistruotas Z. V. vardu, taip pat žemės sklypas, esantis r., unikalus Nr. ( - ) (47-49 v. b. l.), nekilnojamojo turto registre įregistruotas, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gyvenamasis namas, esantis ( - )., unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, esantis ( - )., unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, esantis ( - )., unikalus Nr. ( - ), kiemo statiniai, esantys ( - ), unikalus Nr. (( - )14-15 v. b. l.), nekilnojamojo turto registre įregistruoti V. V. vardu. Skolos suma išieškotojui G. K. yra pakankamai didelė, o duomenų, liudijančių, kad skolininkė Z. V. turėtų pakankamai kito asmeninio turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą šioje vykdomojoje byloje, nėra, todėl išieškoti skolą ir vykdymo išlaidas nėra galimybių. Skolininkės sutuoktinis V. V. gauna išmokas iš VSDFV (94 v. b. l.), yra bendro skolininkės su sutuoktiniu turto, įgyto po Z. V. ir V. V. santuokos sudarymo (LR Gyventojų registro duomenimis Z. V. ir V. V. santuoką sudarė 1977m.). Todėl antstolė Vaiva Šimkienė 2016 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. 1-52-907/2015 dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktiniui priklausančio turto pagal LR CPK 666 ir 667 str. pasiūlė pareiškėjui (išieškotojui) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (62 v. b. l.). Skolininkė ir jos sutuoktinis taip pat buvo informuoti, jog minėta teise kreiptis į teismą gali pasinaudoti ir jie (62 v. b. l.).
  1. Gavęs antstolės patvarkymą, pareiškėjas G. K. su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo 2016-02-29 kreipėsi į teismą (4 t., 14-20 b. l.). Prašymas ne kartą (paskutinį kartą 2018-01-08) buvo tikslintas, nes neatitiko prašymui keliamų įstatymo numatytų reikalavimų, be to, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas Anykščių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-35-266/2016 dėl testamento ir pagal jį išduotų paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais (4 t., 180-181 b. l.). Įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, šios bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas tik 2017-12-22 (4 t., 191-192 b. l.).
  1. Suinteresuotų asmenų atstovas tvirtina, jog pareiškėjo patikslintas prašymas, kuriuo iš esmės reiškiami nauji reikalavimai, teismui pateiktas 2018-01-08, taigi įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, todėl pareiškėjas turėjo pasinaudoti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, t. y., turėjo pasiūlyti skolininkei pateikti sutikimą ir notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo (CPK 667 str. 1 d., Lietuvos Respublikos 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751, įsigal. 2017 m. liepos 1 d. (TAR, 2016-11-17, 2016-26956) redakcija), ja nepasinaudojo, ja pasinaudoti dar galima, todėl prašymą prašo palikti nenagrinėtu. Su minėtais argumentais nesutinka pareiškėjo atstovė, nurodydama, jog nagrinėjamos civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė, kad net pasikeitė įstatymo redakcija, reglamentuojanti skolininko fizinio asmens turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą (CPK 667 straipsnis), ne dėl pareiškėjo, o būtent dėl skolininkės kaltės, nes ji inicijavo kitos civilinės bylos iškėlimą, dėl kurios ir buvo sustabdytas šios bylos nagrinėjimas, bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dar galiojant senai įstatymo redakcijai, po to skolininkė dar buvo iškėlusi civilinę bylą dėl giminystės santykių nustatymo, prašymas pateiktas dar galiojant senai įstatymo redakcijai ir turi būti nagrinėjamas teisme.
  1. Teismas sutinka su pareiškėjo atstovės argumentais. Antstolė Vaiva Šimkienė 2016 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. 1-52-907/2015 dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktiniui priklausančio turto pagal CPK 666 ir 667 str. pasiūlė pareiškėjui (išieškotojui) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Skolininkė ir jos sutuoktinis taip pat buvo informuoti, jog minėta teise kreiptis į teismą gali pasinaudoti ir jie (62 v. b. l.). Pareiškėjas minėta teise pasinaudojo ir su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo 2016-02-29 kreipėsi į teismą (4 t., 14-20 b. l.). Kadangi jo prašymas neatitiko įstatyme numatytų tokio pobūdžio prašymo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, jam buvo pasiūlyta patikslinti savo prašymą. Pareiškėjas prašymą tikslino keletą kartų, paskutinį kartą – 2018-01-08, t. y. jau įsigaliojus naujai CPK 667 straipsnio redakcijai. Tačiau pažymėtina ir tai, jog pareiškėjo pateiktame patikslintame prašyme reikalavimai iš esmės nesikeitė, jie liko tokie patys, kokie buvo pareikšti ir pradiniame prašyme (prašė nustatyti skolininkės turto dalį bendrame turte), išskyrus tai, kad buvo pašalintas reikalavimas, nukreiptas antstolės atžvilgiu, nes jis nagrinėjamas ne šioje byloje ir ne tokia tvarka. Be to, kaip aukščiau paminėta, šios civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl nagrinėjamos kitos civilinės bylos.
  1. Antstolė pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies nustatymo galiojant ankstesnei CPK 667 straipsnio redakcijai, atliko visus tuo metu galiojančiame įstatyme numatytus veiksmus. Pareiškėjas su minėtu prašymu į teismą kreipėsi taip pat galiojant ankstesnei straipsnio redakcijai, pasikeitus CPK 667 straipsnio redakcijai, pareiškėjo prašymas jau buvo pateiktas teismui, todėl turi būti nagrinėjamas iš esmės, o ne paliekamas nenagrinėtu, grąžinant antstolei vykdomąją bylą ir siūlant skolininkei teikti sutikimą ir notarine tvarka patvirtintą susitarimą. Pažymėtina, jog keičiantis įstatymo redakcijai, nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta, todėl jos nagrinėjimą atnaujinus, jis turi būti tęsiamas, o ne prašymas paliekamas nenagrinėtu. Be to, kaip jau buvo minėta, prašymą patikslinus, jis iš esmės nesikeitė, tik nebeliko vieno iš reikalavimų. Šiai dienai, pasikeitus CPK 667 straipsnio redakcijai, prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo palikti nenagrinėtą ir reikalauti pagal naują įstatymo redakciją laikytis išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nėra galimybės, nes prašymas teismui buvo pateiktas laiku, galiojant senai įstatymo redakcijai ir turi būti sprendžiamas toks, koks yra pateiktas. Pareiškėjo prašymo dėl skolininkės turto dalies nustatymo palikimas nenagrinėtu, grąžinant antstolei vykdomąją bylą ir siūlant iš naujo pradėti skolininkės turto dalies nustatymo procedūrą, antstolei iš naujo siūlant skolininkei pateikti sutikimą ar notarine tvarka patvirtintą susitarimą, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, tai pažeistų proceso koncentruotumo bei operatyvumo principus, nepagrįstai ilgai užsitęstų vykdymo procesas ir kartu išieškojimas iš skolininkės turto, kas ypač pažeistų išieškotojo interesus. Todėl suinteresuotų asmenų atstovo prašymas palikti pareiškėjo prašymą nenagrinėtu atmestinas, kaip nepagrįstas, o pareiškėjo 2018-01-08 pateiktas prašymas nagrinėtinas iš esmės.
  1. Taip pat pažymėtina, jog tiek pasikeitus įstatymo redakcijai dar esant bylai sustabdytai, tiek jau atnaujinus bylos nagrinėjimą, Z. V. turėjo pakankamai laiko ir galimybių, kad gera valia duotų sutikimą ir pateiktų teismui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, tuo labiau, kad 2018-01-29 buvo sudariusi susitarimą su advokatu dėl teisinių paslaugų teikimo, su kuriuo galėjo pasikonsultuoti ir kuris skolininkei galėjo patarti, tačiau to nepadarė iki šiol. Tas pats skolininkei buvo išaiškinta ir antstolės 2016 m. vasario 11 d. patvarkyme Nr. 1-52-907/2015 dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktiniui priklausančio turto pagal CPK 666 ir 667 str., kuriame antstolė pasiūlė skolininkei ir jos sutuoktiniui taip pat kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y., ginčo sprendimą taikiu būdu, gera valia, tačiau akivaizdu, jog Z. V. vengia atsiskaityti su pareiškėju ir išankstine prašymo ne teisme sprendimo tvarka nebuvo linkusi pasinaudoti nei dabar, nei anksčiau.
  1. Suinteresuotų asmenų atstovas nurodo, jog turto arešto akte ir prašyme nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte nėra nurodyta nekilnojamojo turto vertė, prašoma nustatyti skolininkės dalį net 6 nekilnojamojo turto objektuose, tačiau tai gali viršyti skolą. Pabrėžtina, jog teismas, nustatydamas skolininko turto dalį bendrame turte, turto vertės nenurodo, o tik nustato skolininko dalį tame turte. Antstolio pareiga yra nustatyti skolininkui priklausančio turto vertę prieš nukreipiant į jį išieškojimą ir spręsti, kiek skolininko turimo turto pakanka, kad padengti skolą, paskaičiuotas palūkanas ir susidariusias vykdymo išlaidas, teismas to neskaičiuoja ir nustatydamas skolininko turto dalį, nenurodo. Atkreiptinas suinteresuotų asmenų dėmesys į tai, jog jeigu antstolis vykdymo procese netinkamai nurodo turto vertę, jos nenurodo ar panašiai, jie turi teisę skųsti antstolio veiksmus, o ne minėtas aplinkybes aiškintis šioje dalyje, nes jos nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
  1. Antstolės pasiūlymu pagal CPK 667 str. 1 d. pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininkės Z. V. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. LR Gyventojų registro duomenimis Z. V. ir V. V. santuoką sudarė 1977m., teismo turimais duomenimis santuoka nėra nutraukta, duomenų apie vedybinės (povedybinės) sutarties sudarymą ar turto padalijimą į bylą pateikta nėra.
  1. CPK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-07-01, taikoma šioje byloje) nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.). Iš šios procesinės normos turinio matyti, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Teismas taip pat pažymi, kad pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas esant asmeninei sutuoktinio prievolei (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2006; 2010 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.) (CK 3.115 str. 1 d.).
  1. Pažymėtina, jog remdamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatyti skolininko dalį, teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus bei skolininko interesus. Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Sistemiškai aiškindamas šią nuostatą kartu su CK 4.80 str. 3 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad šiomis normomis yra ginami išieškotojo interesai – skolininko dalis atidalijama taip, kad iš jos gali būti išieškota, t. y. patenkinti kreditoriaus reikalavimai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2006; kt.).
  1. Teismas sutinka su pareiškėjo atstovės argumentais, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą prašymą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, todėl išieškojimas galimas tiek esant nustatytai idealiajai, tiek realiajai turto daliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013; kt.).
  1. Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas už kuo didesnę kaina, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko interesus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005; kt.).
  1. Pareiškėjo atstovė nurodė, jog prašo nustatyti tik idealiąją skolininkės dalį bendrame turte, nes ji neturi tikslių nekilnojamojo turto išmatavimų, byloje pateikti duomenys yra seni, gali būti pasikeitę, Z. V. minėtus duomenis slepia, vengia įregistruoti jų pasikeitimus nekilnojamojo turto registre, kaip ir pastatą, esantį ( - ). Teismas sutinka su pareiškėjo atstovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi tikslių skolininkės su sutuoktiniu priklausančio turto kadastrinių matavimų bylų, tai užkerta kelią parengti ir pateikti teismui naudojimosi skolininkei priklausančia nekilnojamojo turto (pastatų) dalimi tvarką, o naudojimosi tvarką žemės sklypais galima nustatyti, nes yra pateiktos žemės sklypų naudojimosi schemos, parengtos UAB „AASE“ (5 t., 6-7 b. l.). Dėl pareiškėjo pasiūlytos naudojimosi žemės sklypais tvarkos suinteresuoti asmenys Z. V. ir V. V. prieštaravimų nepareiškė, savo naudojimosi tvarkos nepasiūlė. Nors suinteresuotų asmenų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklypai yra per mažo ploto, kad juos galima būtų atidalinti, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką čia vyksta ne turto padalijimas, o tik individualizuojama skolininkės turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Pažymėtina ir tai, kad įgyvendinti savo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ar antstoliui, kadangi tik turto bendraturčiai (skolininkė Z. V. ir jos sutuoktinis) geriausiai gali nusistatyti tvarką, pagal kurią jie naudosis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (žr., pvz.: Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-357-210/2017; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skolininkės Z. V. turto dalis nustatytina.
  1. Formuodamas vieningą praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose, skirtingai nei, pavyzdžiui, darbo, šeimos, ypatingosios teisenos, bankroto bei kitose bylose, kuriose pagal įstatymą teismas privalo veikti ex officio - rinkti įrodymus ir savo iniciatyva, teismas neprivalo būti aktyvus įrodymų rinkimo, teisių gynimo procese. Šios kategorijos bylose galioja dispozityvumo, rungimosi principai, teismas sprendžia ginčą neperžengdamas suformuluotų reikalavimų, prašymų ribų pagal dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus.
  1. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimus, susijusius su sutuoktinių turtu, įstatyme įtvirtina prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 3.88 str. 2 d.). Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
  1. Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta įrodymų, kad Z. V. ir V. V. santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant žemės sklypus, pastatus, kiemo statinius ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos (CK 3.88 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkės sutuoktiniui V. V. į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią Swedbank, AB, yra pervedamos išmokos: invalidumo/netekto darbingumo ir nukentėjusių asmenų valstybinė pensijos (94 v. b. l.). CPK 739 str. nustato baigtinį sąrašą piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas. Minėtame straipsnyje nepaminėtos skolininkės sutuoktinio gaunamos išmokos, todėl išieškojimas iš jų galimas. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.), prezumpcijos suinteresuoti asmenys nepaneigė.
  1. Įvertinus tai, jog santuoka tarp Z. V. ir V. V. sudaryta 1977-01-15 (26 v. b. l.), o 2003-02-24 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigytas žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nors įregistruotas skolininkės vardu, tačiau yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (5 t., 13-14 b. l.). Nekilnojamasis turtas - 0,1994 ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - )., įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (5 t., 15-17 b. l.). Skolininkės Z. V. sutuoktinio V. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ( - ) (5 t., 15-17 b. l.), įgyti V. V. ir Z. V. vardu 1986-06-19 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, todėl turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
  1. Paminėtų ištirtų ir įvertintų aplinkybių visuma yra pagrindas išvadai, kad prašymas dėl skolininkės Z. V. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo (5 t., 1-5 b. l.) yra pagrįstas, todėl pareiškėjo G. K. prašymas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkei Z. V. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio V. V. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividentų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, nes užsitęsus bylos nagrinėjimui yra tikimybė, kad gali būti daugiau atidaryta asmeninių sąskaitų skolininkės sutuoktinio vardu, tame tarpe ir į ½ dalį jo asmeninėje sąskaitoje Nr. ( - ) esančių piniginių lėšų, ir ½ dalis turimų žemės sklypų ir statinių bei nustatytina žemės sklypais naudojimosi tvarka (CPK 667 str., CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).
  1. Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio skolininkei Z. V. geranoriškai sumokėti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio turimų piniginių lėšų banko sąskaitose ar bendro turto.
  1. Procesinės teisės normose nustatyti bylų, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjamo ypatumai, tarp jų – bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės taikymo išimtis: tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio bylą asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju išieškotojas pateikė prašymą priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų – išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 t., 22 b. l.), nes jo prašymas patenkintas.
  1. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė teismui šių išlaidų paskaičiavimo ir rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtos išlaidos šalies buvo patirtos, todėl minėtas prašymas atmestinas, pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 98 str., 443 str.).
  1. Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei vykdomąją bylą ir skolininkei Z. V. jos pateiktų dokumentų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, originalus (4 t., 147 b. l.).

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

Nutarė

6prašymą tenkinti.

7Nustatyti skolininkės Z. V., a. k. ( - ) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu V. V., a. k. ( - ) dalį: nustatyti, kad skolininkei Z. V. priklauso ½ dalis sutuoktinio V. V. pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividentų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų (išskyrus tikslinės paskirties išmokas), tame tarpe ½ dalis piniginių lėšų, esančių atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. ( - ), esančioje Swedbank, AB.

8Nustatyti skolininkės Z. V., a. k. ( - ) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu V. V., a. k. ( - ) dalį: nustatyti, kad skolininkei Z. V. priklauso: ½ dalis 0,0653 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - )., unikalus Nr. ( - ); ½ dalis 0,1994 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), ½ dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), ½ dalis ūkinio pastato, esančio ( - ), ½ dalis ūkinio pastato, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), ½ dalis kiemo statinių, esančių, ( - ), unikalus Nr. ( - ).

9Nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamuoju daiktu – 0,0653 ha ploto žemės sklypu, esančiu( - ), pagal UAB „AASE“ 2016-07-21 parengtą Žemės sklypo naudojimosi schemą (5 t., 7 b. l.):

10- skolininkei Z. V., a.k. ( - ) skirti naudotis 326 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą raide „B“;

11- jos sutuoktiniui V. V., a. k. ( - ) skirti naudotis 327 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą raide „A“.

12Nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamuoju daiktu – 0,1994 ha ploto žemės sklypu, esančiu( - ), pagal UAB „AASE“ 2016-07-21 parengtą Žemės sklypo naudojimosi schemą (5 t., 6 b. l.):

13- skolininkei Z. V., a.k. ( - ) skirti naudotis 396 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą raide „C“;

14- jos sutuoktiniui V. V., a. k. ( - ) skirti naudotis 396 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą raide „B“;

15- abiem sutuoktiniams Z. V. ir V. V. skirti naudotis bendrai 1202 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą raide „A“.

16Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

17Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei vykdomąją bylą.

18Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti skolininkei Z. V. jos pateiktų dokumentų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, originalus.

19Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Ryšiai