Byla 2-52-907/2015
Dėl be pagrindo įgyto turto sugrąžinimo ir atsakovės Z. V. priešieškinį ieškovui G. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. V. dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieškovui G. K., jo atstovei advokatei Reginai Šaltinienei, atsakovei Z. V., jos atstovui advokatui Vitalijui Metelicai,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei Z. V., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. V. dėl be pagrindo įgyto turto sugrąžinimo ir atsakovės Z. V. priešieškinį ieškovui G. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. V. dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo,

Nustatė

3Ieškovė K. D. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu (1 t., 1-4 b. l.), vėliau – patikslintu ieškiniu (1 t., 35-38 b. l.), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Z. V. 80000,00 Lt be teisinio pagrindo įgytas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė Z. V. pateikė teismui priešieškinį (2 t., 64-69 b. l.), kuriuo prašė pripažinti, kad tarp atsakovės Z. V. ir ieškovės K. D. susidarė paslaugos teikimo sutartiniai teisiniai atlygintiniai santykiai ir išmokėta K. D. atsakovei Z. V. 80000,00 Lt suma yra už suteiktas paslaugas pagal paslaugų teikimo sutartį. Ieškovė K. D. mirė ( - ) (2 t., 165 b. l.), todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-21 nutartimi (2 t., 168 b. l.) civilinėje byloje ji buvo pakeista jos teisių perėmėju G. K. (2 t., 164 b. l.), kuris laikomas ieškovu.

4Ieškovė K. D. 2014-08-18 teismo posėdyje palaikė ieškinį (1 t., 35-38 b. l.), jame ir atsiliepime į priešieškinį (2 t., 95-100 b. l.) nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog turėjo dvi seseris A. ir M., dar kitaip vadinamą M. Z. V. pažinojo iš sesers M. Z. V. nesakė, kad parduoda namą, esantį ( - ). Už jį gavo 100000 Lt, rankpinigius 20000 Lt buvo gavusi anksčiau, 80000 Lt pasiėmė Z. V., pinigus V. V. padėjo po grindimis. 2013 m. pradžioje gyveno pas Z. V. adresu ( - ), neilgai gyveno, gal pusė metų. Kol gyveno, Z. V. pirkdavo maistą, jai duodavo pavalgyti, maistui jai nieko nedavė. Anksčiau Z. V. draugavo su seserimi M., sesuo Z. V. apmokėdavo dvigubai už maistą. Ją Z. V. nuveždavo ir pas gydytojus kiekvieną mėnesį, nes epilepsija serga, greitąją pagalbą kvietė, paguldė į psichiatrijos ligoninę, nedarė stogo remonto. Seseris ji pati prižiūrėjo, o ne Z. V. Kavą tirpstančią geria, baltą, kokią duodavo, tokią gerdavo, 5 kg per mėnesį kavos neišgerdavo, mineralinio vandens 7 butelius per dieną neišgerdavo, gal tik tris stiklines. Sesuo A. liepė nesusidėti su Z. V.Netoli ji nuo jų gyveno. Cepelinų atveždavo, bet to niekas jos neprašė. Ateidavo pusseserė S. Ar buvo pas notarą, tyrėją, nepamena. Psichiatrinėje ligoninėje gulėjo 3 kartus. Pas Z. V. gyveno, nesipyko, ją prižiūrėjo, valgyti duodavo kaip reikiant, už nieką nemokėjo, išėjo, nes pareikalavo iš Z. V. pinigų už parduotą namą. Už dujas, elektrą, nuomą reikia mokėti, bet Z. V. neprašė.

5Ieškovas G. K., buvęs ieškovės atstovas pagal įgaliojimą (1 t., 5 b. l.), pripažintas ieškovės teisių perėmėju ir tapęs ieškovu po ieškovės K. D. mirties, palaikė ieškinį, jame ir atsiliepime į priešieškinį nurodytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko. 2015-02-09 teismo posėdyje paaiškino, jog pažinojo ieškovę nuo 2012 m. Jo motina yra K. D. pusseserė, lankėsi pas ieškovę K., kai ji gyveno K., yra vežęs atsiimti pensiją iš K. į Šiaulius. Z. V. pažįsta iš matymo, jam K. D. yra sakiusi, kad Z. V. yra moteris, kuri jas prižiūri, bet su ja atsiskaitė. M. laidotuvėse nedalyvavo, bet K. pasakojo, kad jis M. palaidojo savo lėšomis, už viską sumokėjo, K. jam pinigus grąžino. K. M. prižiūrėjo K., pašalinių priežiūros nereikėjo, pasakojo K., kad ir A. jos prižiūrėjo. Kai parsivežė K. D., ji kas rytą klausė, kada Z. V. atiduos 80000 Lt. Nenorėjo K. Z. matyti. Jo motina nevairuoja automobilio, todėl jis padėjo persikraustyti į K. Su M. teko bendrauti, A. nematė. Namo ( - ) niekas neprižiūrėjo, o tik užrakindavo. Nuo 2012 m. pusmečiui vieną kartą buvo užsienyje. Jis jas atveždavo į namus 3-4 val. prabūdavo, pasiimdavo pensijas, nes atveždavo į namus. Apie 10 metų yra gyvenęs užsienyje. Jis K. parvežė iš psichiatrinės ligoninės į K. M. jam sakė, kad ji slaugė A.

6Ieškovo atstovė advokatė Regina Šaltinienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko, palaikė atstovaujamąjį.

7Atsakovė Z. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime (1 t., 54-58 b. l.) ir priešieškinyje nurodytus argumentus (2 t., 64-69 b. l.), prašė priešieškinį tenkinti. 2014-08-18 teismo posėdyje paaiškino, kad 2006 m. susipažino su trimis seserimis, jos netoli gyveno. Dukra nešėsi pyragą, jas sutiko, pavaišino, jos paprašė recepto, tada ji iškepė pyragą ir nunešė joms. Labai šiltai priėmė, A. dar butelį brangų ištraukė. A. jau sirgo vėžiu, reikėdavo perrišti žaizdą, ji važiuodavo perrišti. Paskambindavo K., jog A. iš lovos iškritus, padėdavo įkelti. M. buvo vėžys ir hipertonija, gulėjo lovoje ištinusi, negalėjo savęs apsitarnauti, vos vaikščiojo. M. prabuvo apie 2 savaites ligoninėje, niekas nelankė, tik popas. Jai buvo geriau, po to vėl pablogėjo. Veždavo valgyti, plaudavo grindis. Eidavo į butą, esantį ( - ), tvarkė stogą. ( - ), keitė langus, dujinį pečių, hidroforą, brangiai sumokėjo. 2011 m. seserys nusipirko butą K., brangiai sumokėjo, gailėjosi. Jas vežiodavo K. Seserys sakė, kad neturi giminių. K. pasakė, kad M. iškrito iš lovos. Nuvyko su vyru, iškvietė greitąją pagalbą. Rado raktus ir piniginę, kurioje buvo M. raštelis, kad turi atsiskaityti su Z. V. Mirė M., karstą, rūbus pirko K. K. 12 m. dirbo I.. Prieš M. mirtį buvo atvažiavusi S.. M. išsipasakojo S., kad jos skolingos Z. V., sakė, kad parduos namą ir atsiskaitys su Z. V. M. palaidojo, giminės laidotuvėse nebuvo nei vienos. K. gyveno pas ją, S. pasakė, kad jai reikia pas gydytojus, tada ji 2013-01-07 parsivežė K. pas save, toliau ji čia gyveno. Pirko jai vaistų, sauskelnių, niekas jos atgal nepasiėmė, ir antra, ir trečia savaitė. Namą pardavinėjo dar gyvai esant M. Seserys buvo paėmusios 20000 Lt avansą, norėjo atsisakyti parduoti, bet kai sužinojo, kad reikės grąžinti avansą, nutarė parduoti. Pas notarą vyko ji, jos sutuoktinis ir K., notarė viską išklausinėjo. K. grįžo namo, pinigus laikė rankinėje prie savęs, vis klausė, ar jos nevarysim, pasakė, kad ne, tada ir liko. K. padavė pinigus ir pasakė, kad atsiskaito su Z. V. už paslaugas. Nuo 2013-01-07 iki 2013-06-27 pas ją gyveno K. Važiuodavo į gamtą. 80000 Lt davė, sakė, kad atiduoda už suteiktas paslaugas, už visą vargą. Jų K. nereikalavo grąžinti, tik klausė, ar užteks. Veždavo seserims karštus pietus, pirkdavo palaidines perrišimui, veždavo į K. pas gydytojus, tepaliukus, lašines, malkas pirkdavo, veždavo į kapines. Nemano, kad turi dar kiek nors grąžinti K. Pinigus K. gavo notarinėje, parsivežė į namus rankinėje, pasakė „ateik V., atiduodu tau pinigus, žiūrėsit“. V. paėmė, ji perėmė, neperskaičiavo. 2013 m. balandžio mėnesį K. jai atidavė pinigus, nesiskundė, dėl to į policiją nesikreipė, giminaičiai taip pat nesikreipė. Pinigų nereikalavo iš M. ir A., nes turėjo atsiskaityti K. Samdė sargą A., jam mokėjo, paminklus užsakė. Turėjo 400000 Lt, kurie buvo gauti pardavus turtą, iš jų pirko. Neturėjo įgaliojimo tvarkyti nei vienos sesers turto, nebuvo globėja ar giminaitė.

8Atsakovės atstovas advokatas Vitalijus Metelica su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, palaikė atstovaujamąją.

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, pateikta medicininė pažyma, pateikė atsiliepimus į ieškinį (2 t., 112-114 b. l.) ir priešieškinį (2 t., 121-124 b. l.), su ieškiniu nesutiko, prašė į atmesti, o priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

10Liudytoja B. Š. 2014-12-18 teismo posėdyje parodė, kad jos mama yra Z. V. Seseris D. pažinojo, visos trys seserys prašė pagalbos jos mamos, nes giminių neturėjo. Jų namas, esantis ( - ), ir kiemas susieidavo. Matydavo seseris dvi su šuniuku einančias iš namo, esančio ( - ), į namą, esantį ( - ), kuris buvo nešildomas. Kai susirgo A., mama jas lankė dažniau, nei savo mažą anūkėlę, veždavo karštą vandenį atšildyti, maistą gamindavo ir veždavo tris kartus per dieną, maistą iš parduotuvės ji parveždavo. Ji kirpėja – manikiūrininkė, jos ne kartą prašė jas apkirpti, bet kai reikėdavo atsiskaityti, sakydavo, kad atsiskaitys su mama. A. mama slaugė gal nuo 2006 m., perrišdavo žaizdas, tvarkė kambarius, veždavo į kapus, į K., maistą veždavo tris kartus per dieną. Jos visos sakė, kad namą parduos ir atsiskaitys su mama. Kai pardavė namą, K. 80000 Lt atidavė mamai, už paslaugas atsiskaitė. 2013 m. apsigyveno K. pas mamą, iki liepos mėnesio pragyveno, kovo mėnesį sumokėjo 80000 Lt. Gyveno 4-5 mėnesius, važiuodavo į gamtą, mama užleido jai savo kambarį, pirko lovą, įrengė šalia tualetą. Atvažiavo pas juos tuščia, visus rūbus reikėjo supirkti. K. mama išlaikė iš savo lėšų. Pensijas nusiėmė K. D., S. akivaizdoje. Seserys pensijas pasiimdavo pačios, tvarkė butą, pirko paminklus. Tėvai pardavė turtą, esantį ( - ), iš tų lėšų ir gyveno. M. D. laidotuvėmis mama rūpinosi, pasiskolino pinigų iš K. A. D. laidojimu rūpinosi mama, už karstą sumokėjo iš pašalpos.

11Liudytoja D. B. 2014-12-18 teismo posėdyje parodė, kad ji gyvena ( - ), nuo 1962 m., netoli gyveno du vyrai ir trys moterys: A., M. ir K. Nuo 2006 m. Z. V. jų daržus ravėjo, valgyti duodavo, žaizdas rišdavo. Giminių, kad kas jas lankytų, nebuvo. A. laidojo seserys su Z. V. Z. V. joms teikė pagalbą, veždavo į ligonines. M. yra sakiusi, kad kai parduos namą, su Z. V. atsiskaitys. Kai M. buvo ligoninėje, Z. V. buvo su ja, o ji pati buvo su K. dieną naktį, valgyti darė, tai buvo gal 2010 m. Jos gyveno ( - ). M. su K eidavo nakvoti į ( - ), kas naktį, kad neapvogtų. Kartą į savaitę eidavo pas seseris. Laidotuvėmis rūpinosi Z. V. ir toks V. Nežino, iš kokių pinigų seserims maistą pirko Z. V.

12Liudytojas T. Š. 2014-12-18 teismo posėdyje parodė, kad atsakovė yra jo sutuoktinės motina, seseris D. pažįsta jau 8-9 metus atgal, gal 1997 m. jų kaimynystėje apsigyveno, kai susituokė, sunkiai gyveno jos, Z. V. važiuodavo pas jas su maistu, paprašydavo ir jų kai ką nupirkti turguje, nupirkdavo. Į ( - ) ėjo su Z. V. sūnumi langą užkalti. ( - ) su Z. V. sūnumi A. V. keitė stogą, neatsiskaitė, televizorius neveikė, tai vėl važiavo. Jos skambina, kad pas jas šalta, vėl važiuoja, padėtį reguliuoja. Į K. vežė Z. V., K., M. ant kapų, už kelionę nieko nemokėjo. Sakė, kad paskui atsiskaitys. Jis padėdavo Z. V. aptarnauti seseris, o kaip su ja atsiskaitė ir ar atsiskaitė, nežino. Z. V. tvarkydavo namus. Vėliau K. gyveno pas Z. V., tai čia jai buvo pilna priežiūra.

13Liudytojas V. K. 2014-12-18 teismo posėdyje parodė, kad pas seseris D. yra matęs Z. V.. Jis atvažiuodavo, kai jos paprašydavo, žolę nupjaudavo, kitus darbus dirbti padėdavo, sumokėdavo. Savo valia 2013 m. vasarą parašė paliudijimą, kad Z. V. vežė seserims maistą, jomis rūpinosi. Jis dalyvavo M. laidotuvėse, laidojimui 6500 Lt paskolino K. D., paskolino žodžiu, vėliau 2013 m. kovo mėnesį buvo išrašytas vekselis, o po to prašė skolą grąžinti, pradėjo skambinėti, po metų grąžino pinigus, pasirašė, kad K. neskolinga ir vekselį jai grąžino. 4-5 mėnesius išbūdavo Š., kai būdavo L. ir seserys paprašydavo, joms padėdavo. K. gyveno K., po to atvažiavo gyventi pas Z. V. Kai A. laidojo, jis nebuvo. Z. V. pas seseris matydavo gal 2008-2009 metais.

14Liudytoja R. Š. 2014-12-18 teismo posėdyje parodė, kad 1996 m. prekiavo turguje mėsa. A. D. prekiavo lašiniais kartu, pakvietė į svečius. 2003 m. ji pradėjo dirbti draudime, ateidavo apdrausti, pas D. matydavo Z. V., taip pat ją yra mačiusi ligoninėje, buvusi laidotuvėse. Seserys sakydavo, kad visai neturi giminių. Z. V. rūpinosi, jai atrodo, visa buitimi, kardiologijos skyriuje visi galvojo, kad Z. V. yra M. D. dukra. Ji slaugė, nes buvo susidraugavusios su M.. Į ligoninę ji eidavo dėl draudimo, gal kartą per 2 savaites. M. sakė, kad jautėsi kaip princesė, ją slaugė Z. V..

15Liudytojas A. V. 2014-12-18 teismo posėdyje parodė, kad atsakovė yra jo mama, jis gyvena pas seserį, kuri gyvena šalia mamos, max 1,5 km. K. D. pas jo tėvus gyveno gal 1 metus, mama valgyti darydavo, prausdavo. Jis pats pas seseris žolę skusdavo, iš rūsio vandenį siurbė dažnai. Buvo kaip ūkvedys mamos prašymu. Jis ir sesers vyras reguliavo seserų pečių, televizorių tvarkė ir t. t. Praktiškai kiekvieną dieną, yra stogą keitęs sus sesers vyru. K. neapmokėjo už paslaugas, žadėjo, kad atsilygins. G. K. nėra matęs. Maždaug 8 metai atgal, 2006 m. jau pažino tris seseris, broliai jau buvo mirę, iš giminių nieko nėra matęs. Jis tik žino, kad V. dvi seseris vežė į K.. Laidotuvėmis rūpinosi jo tėvai, jis nei vienose laidotuvėse nedalyvavo.

16Liudytoja J. S. 2014-12-18 teismo posėdyje parodė, kad G. K. giminaitis, Z. V. pirmą kartą pamatė 2012 m. rugpjūčio mėnesį pas D. namuose, nėra su ja piktuoju. Atvyko padėti tvarkyti daržą, gyveno apie vieną mėnesį, paskambino M., tvarkyti padėjo K. Su K. eidavo nupirkti maisto. Paprašė išvalyti langus pirmame aukšte, pasakė, kad yra po insulto, todėl negali. M. sakė, kad pasikvies Z. V. Z. V. atėjo ir išvalė. Dar po to savaitę gyveno pas draugus, kas antrą dieną lankė seseris. Kai paprašydavo, Z. V. visada padėdavo. Kai atnešdavo maistą, seserys iš karto apmokėdavo čekį. Kartais Z. V. ateidavo pakalbėti. M. sakė, kad yra su Z. V. atsiskaičiusi – 400 Lt ir 2 aukso žiedelius davusi, sakė, kad daugiau nemokės. K. K. ir M. apsitarnavo pačios. 2010 m. gegužės mėnesį taip pat buvo atvažiavusi, apsistojo pas drauges, atvažiuoja aptvarkyti viršininkų kapų. A. buvo labai bloga, sakė, kad prižiūrėtų, nes yra moteris, kuri limpa kaip musė – Z., viską paims. A. kartą Z. V. su koja taip dėjo į veidą, vos dantų neišmušė, bet ta vis tiek ėjo ją prižiūrėti. Klausėsi telefono pokalbio: Z. prašė garantijos, o M. sakė, kad jai neskolinga. Po M. laidotuvių K. prižiūrėjo ji tris mėnesius, tris paras K. buvo likęs, o nuo 2013-01-08 iki 2013-06-25 prižiūrėjo Z. V., vėliau paėmė K. K. pasakojo, kad pardavė namą, o gautus pinigus paėmė Z. V. Kai K. buvo pas Z. V., nusiskundimų nebuvo dėl V., jos dukros ar sūnaus. Supyko dėl negrąžintų pinigų. 2013 m. pradžioje K. prižiūrėjo Z. V., o prieš tai jos pačios viena kitą prižiūrėjo, Z. V. atnešdavo maisto, kai jos neidavo į parduotuvę, per šventes atnešė du kartus cepelinų. M., kol buvo gyva, pati prižiūrėjo K. K. pati viską darė ir su ja lauke ravėjo. 2013 m. gegužės mėnesį buvo pas Z. V., K. gyveno pas ją, miegojo su K, 3 paras buvo, priežiūra buvo gera. Už tuos 6 mėnesius turėjo apmokėti Z. V., dabar tada turi apmokėti jie, neapmokėjo, 3600 Lt privalo už K. apmokėti. K. labai gerbė Z. V. A. sergančią prižiūrėjo seserys, pinigų seserys turėjo, nes pensijos buvo nemažos. A. laidojo M., padėjo Z. V. M. laidojo K., už laidotuves mokėjo K.

17Liudytojas V. L. 2015-02-09 teismo posėdyje parodė, kad buvo seserų kaimynas, gyveno daugiabučiame name bendrabutyje priešais M., kur seserys turėjo butą. 1953 m. M. ten taip pat gyveno, kada išsikraustė, nežino. Ateidavo dažnai Z. V., tada buvo taisomas stogas. Stogą keitė savivaldybė. Z. V. ateidavo pas M., kada išeidavo, jis nesekdavo. Nežino, ką Z. V. darė atėjusi.

18Liudytoja R. L. 2015-02-09 teismo posėdyje parodė, kad atsakovę pažįsta, ( - ), gyveno, tame pačiame name priešais jos butą gyveno M. su seserimi K. ir broliu nuo namo pastatymo, gal nuo 1955 m. Daugiau kaip metus gyveno, po to išvažiavo gyventi į M. Pas jas dažnai ateidavo Z. V. su maišeliais, aptvarkydavo, pabūdavo, maisto atnešdavo. Prakiuro stogas, Z. V. su M. vyko į savivaldybę dėl stogo, pas gydytoją nuveždavo, kviesdavo gydytoją į namus. A. ji nepažinojo. M. sirgo, bet pati vaikščiojo. Į gatvę pati neidavo. Jos sutuoktinis penki metai pensijoje, tai prieš sutuoktinio pensiją ateidavo Z. V., per savaitę būdavo, kad du kartus ateidavo. Buvo užėjusi pas M. dėl stogo, matė, kaip Z. V. maistą iškrauna. Ji su M. bendravo tik dėl stogo, tada ir buvo atėjusi Z. V. su maišeliais. Gal 1985-1986 m. ateidavo Z. V. Stogą remontavo valdžia. Ji nežino, ar Z. V. už stogą mokėjo. Ji su M. ir K. draugės nebuvo, nieko daugiau pasakyti negali, D. bendravo daugiausiai su B. ir N., jos mirusios.

19Liudytoja I. S. 2015-03-30 teismo posėdyje parodė, kad pažįsta atsakovę, ji A., gal nepamena vardo, kaimynai buvo D., prie jų namo galo jos daržai, 30 metų gyvena ( - ), o jų buvo ( - ), tiksliai nepamena. Buvo trys broliai A., J., L. ir trys seserys A., M. ir K., paskui – tik K. Jos sirgo: K. – epilepsija, M. – vėžiu, A. vėžiu mirė. Kol buvo sveikesnės, pačios apsitarnaudavo, o paskutiniu metu – Z. V. Durys ne į tą pusę, todėl nematydavo, kas ateidavo pas seseris. Matė, kad Z. V. žolę sodino, šiltnamį dengė. Per K., M. ir A. laidotuves buvo Z. V., stalą paruošdavo. Nematydavo, kad kas būtų iš giminių. Jos dejuodavo, kad pensijos mažos. A. ir M. sakė, kad giminės nėra, palikimą paliks cerkvei. Z. V. lankėsi gal 2-3 metus, gal ir daugiau. Ji buvo K. laidotuvėse, į K. nevažiavo. Patikslino, kad K. laidotuvėse nebuvo, sužinojo apie jas gal po savaitės. Nematė J. S., tik Z. matė, bet retai. Kartą matė dvi senutes, kas jos buvo, nežino. Matė Z. V. M. laidotuvėse, o ji tik pagerbė ir išėjo. Pačios truputį pasikapstydavo darže. Po mirties Z. V. žolę sodino, o prieš mirtį – ji daržą paravėdavo.

20Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

21Byloje nustatyta, kad 2013-04-03 K. D. sudarė su UAB „Landsale“ nekilnojamojo turto, esančio ( - ), notarinę pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ji pardavė minėtą nekilnojamąjį turtą už 80000 Lt, nes 20000 Lt avansas buvo gautas anksčiau (1 t., 13-22 b. l.). Kaip tvirtino tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu pati K. D., ji minėtus pinigus davė pasaugoti atsakovei Z. V. Vėliau prašė juos grąžinti, tačiau Z. V. atsisakė tai padaryti, todėl K. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl be pagrindo įgyto turto (80000 Lt) sugrąžinimo. Z. V. pareiškė byloje priešieškinį, tvirtindama, kad ji teikė K. D. ir jos seserims atlygintinas paslaugas, todėl 80000 Lt jai priklauso kaip atlyginimas už suteiktas paslaugas.

22Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai – turtas gautas be teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t.y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2011 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011; kt.).

23Byloje nustatyta, kad tarp K. D. ir atsakovės Z. V. nei paslaugų teikimo, nei rentos, nei rangos ar kokia kitokia rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Tai patvirtina byloje abi šalys. Z. V. tvirtina, kad šalis siejo atlygintiniai paslaugų teikimo santykiai. Ieškovo atstovė teigia, jog minėti santykiai turėtų būti vertinami kaip vartojimo rangos santykiai, kuriems įstatymas numato privalomą rašytinę formą, nesant įstatymo nustatytos formos išreikštai sutarčiai, 80000 Lt ieškovui G. K., po K. D. mirties jos teisių parėmėjui (2 t., 164-165 b. l.), turėtų būti priteisti iš atsakovės Z. V.

24Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atitinkamai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartis– prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Prekių ar paslaugų pardavėju (teikėju) vartojimo sutartyje yra verslininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris, vykdydamas savo verslą, siūlo ir parduoda prekes ar teikia atlygintines paslaugas vartotojams (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5, 8 dalys). Vartojimo sutartys yra sutarčių grupė, apimanti atskiras sutarčių rūšis, kurios dėl savo prigimties gali būti vartojimo sutartimis bei kurios turi požymių, būtinų kvalifikuojant konkrečią sutartį vartojimo sutartimi. Remiantis vartojimo sutarčių dalyko įvairove išskiriamos vartojimo pirkimo–pardavimo (CK 6.350 – 6.370 straipsniai), vartojimo nuomos (CK 6.504 – 6.511 straipsniai), vartojimo rangos (CK 6.672 – 6.680 straipsniai), paslaugų teikimo vartotojams sutartys (CK 6.716 straipsnio 4 dalis) ir kt. Teismas turi kvalifikuoti ginčo sutartį pagal visus įstatyme išvardytus pagrindus, nes nuo to priklauso, kokie materialiniai įstatymai taikomi nagrinėjant bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant ginčą dėl sutarties, sudarytos tarp verslo įmonės ir fizinio asmens, konstatuota, kad ši sutartis kartu yra viešoji (CK 6.161 straipsnis) bei vartojimo sutartis, todėl, spręsdami ginčą, teismai turi atsižvelgti į tai, kad vartotojas yra silpnesnioji sutarties šalis, priversta priimti jam primetamas stipraus kontrahento sutarties sąlygas, ir taikyti įstatymus, nustatančius stipresnę vartotojo interesų apsaugą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006, kt.).

25Vadovaujantis vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų normomis, sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius. Pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo. Antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais). Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; kt.). Kvalifikuojant sutartį vartojimo sutartimi svarbios abi šalys, todėl visais atvejais greta vartotojo būtina identifikuoti ir kitą sutarties šalį – verslininką. Nacionalinėje teisėje verslininku vartojimo sutartyse gali būti laikomas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, atitinkantis verslo tikslais vykdomos veiklos požymį. Verslas nacionalinėje teisėje apibrėžiamas kaip juridinio ar fizinio asmens veikla, kuriai naudojami ekonominiai ištekliai, kuria siekiama gauti pajamų bei pelno ir už kurią šis asmuo atsako savo turtu (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Nacionalinėje teisėje įvardijant vartojimo sutarties šalį – verslininką – vartojamas verslo (vertimosi tam tikra veikla) terminas apima ir savarankišką profesinę veiklą. Verslininko vykdoma veikla yra kvalifikuojama kaip verslo ar profesinė veikla pagal tris esminius požymius: ši veikla turi pasižymėti tęstinumu (būti nuolatinė), savarankiškumu ir ekonominės naudos siekimu. Teisės aktuose gali būti nustatyti specialūs reikalavimai, tokie kaip, registracija, verslo liudijimo gavimas ir kita, kuriuos įvykdęs fizinis asmuo įgyja teisę verstis ūkine komercine veikla. Sutartys, sudarytos dviejų vartotojų (fizinių asmenų), vartojimo sutartimis nelaikomos. Jei sutarties šalys yra du verslo subjektai, jų sudaryta sutartis taip pat nepatenka į vartojimo sutarties sampratą ir atitinkamam ginčo santykiui teisės aktai, reglamentuojantys vartotojų teisių apsaugą, netaikytini (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2004, kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vartojimo sutartį kvalifikuojančiu požymiu yra ne sutarties tikslas, o vienos iš sutarties šalių – prekių pirkėjo ar paslaugų įgijėjo tikslas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad galimai sudarytos šalių sutarties šalys yra abu fiziniai asmenys, paslaugos galimai buvo teikiamos fiziniam asmeniui - K. D. ir jos seserims, paslaugos galimai buvo teikiamos ne dėl jų ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o jų asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vadinasi, du požymiai atitinka, kad tarp šalių sudaryta sutartis būtų kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Tačiau dar turi atitikti ir trečiasis požymis - paslaugas teikianti šalis turi būti verslininkas. Z. V. buvo tik kaimynė, padedanti K. D. ir jos seserims, tačiau jokiu būti neatitinka verslininkui keliamų reikalavimų, todėl minėta sutartis negali būti kvalifikuojama vartojimo sutartimi, čia abi sutarties šalys yra fiziniai asmenys, o kaip jau buvo paminėta aukščiau, sutartys, sudarytos dviejų vartotojų (fizinių asmenų), vartojimo sutartimis nelaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo mėn. 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 30). Minėta sutartis negali būti kvalifikuojama ir kaip rangos sutartis, nes esminis požymis, skiriantis paslaugų teikimo sutartis nuo rangos sutarčių, yra tas, kad rangos sutarties atveju visuomet sukuriamas vienoks ar kitoks materialus objektas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį. Paslaugų sutarties atveju svarbiausi yra atliekami veiksmai - teikiamos paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog joks materialus objektas sukurtas ir perduotas K. D. ir jos seserims nebuvo, joms galimai buvo teikiamos slaugos paslaugos - Z. V. teigia, kad ji joms pirko maistą, ruošė valgį, padėjo apravėti daržus, vežė pas gydytojus ir pan., t. y. atliko tam tikrus veiksmus, galimai teikė paslaugas, nesusijusias su konkretaus materialaus objekto sukūrimu, todėl galimai tarp K. D. ir Z. V. susiklostę santykiai tikrai negali būti kvalifikuojami rangos sutartimi. Byloje taip pat nustatyta, jog rentos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl kyla ginčas, ar buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis.

26Atlygintinų paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str.). XXXV skyriaus normų nustatytos taisyklės taikomos teikiant audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas paslaugas, išskyrus paslaugas, teikiamas pagal šios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles. Kadangi paslaugų teikimas savo prigimtimi susijęs su daugeliu sutarčių, įstatymų leidėjas atlygintinų paslaugų sutarčių dalyku įvardija pirmiausia tik atlygintinas nematerialaus pobūdžio arba kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, pavyzdžiui, audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo arba kitokias paslaugas. Paslaugų sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. CK atlygintinų paslaugų sutarties bendrosios nuostatos nenumato specialių sudaromo sandorio formos reikalavimų, todėl sudarant paslaugų sutartį reikia vadovautis bendromis sandorių sudarymo taisyklėmis (CK 1.63 - 1.77 str.). CK 1.64 straipsnis numato, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. Pagal CK 1.71 straipsnio 1 dalį sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. CK 1.71 straipsnio 2 dalis numato, jog sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Kaip jau minėta, CK atlygintinų paslaugų sutarties bendrosios nuostatos nenumato specialių sudaromo sandorio formos reikalavimų, todėl sudarant paslaugų sutartį reikia vadovautis bendromis sandorių sudarymo taisyklėmis, t. y. atlygintinų paslaugų teikimo sutartis gali būti sudaryta tiek žodžiu, tiek raštu (paprasta arba notarine forma), tiek konkliudentiniais veiksmais. Šalys - paslaugų teikėjas ir klientas, kurių nesieja darbo arba kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai. Bendra taisyklė, jog paslaugų teikėjas ir klientas gali būti bet kuris civilinės teisės subjektas - tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Sutarties dalykas - nematerialaus pobūdžio ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ir kitos paslaugos. Teisės doktrinoje skiriami du pagrindiniai paslaugų sutarties dalyko požymiai, leidžiantys šią sutartį atskirti nuo kitų panašaus pobūdžio sutarčių, tai: 1) nematerialus paslaugų pobūdis, nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu, 2) negalėjimas garantuoti, jog paslaugų sutartis bus įvykdyta. Pažymėtina, jog rezultatas, jeigu jis sukuriamas teikiant atlygintinas paslaugas, neatliekamas nuo atliekamų veiksmų arba jau yra už teikiamų paslaugų sutarties veikimo ribų.

27Atsakovė Z. V. teigia, jog ji K. D. ir jos seserims nuo 2006 m. teikė slaugos paslaugas: rūpinosi K. D. ir jos dviejų seserų A. ir M. sveikata, buitiniais poreikiais, todėl tarp jų susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, už kuriuos K. D. Z. V. turėjo sumokėti, todėl, pardavusi nekilnojamąjį turtą, jai atidavė 80000 Lt. K. D. nurodė, jog ji ir jos seserys Z. V. nėra skolingos, nes už atneštą maistą sesuo M. visada apmokėdavo dvigubai, maisto nešti ir atlikti kitus darbus jos niekas neprašė, nes jos susitvarkydavo pačios. Nors pati Z. V. nurodė, jog J. S. paliudys, kad M. išsipasakojo S., kad jos skolingos Z. V., sakė, kad parduos namą ir atsiskaitys su Z. V., tačiau liudytoja J. S. parodė, jog jai pati M. D. sakė, jog su Z. V. yra atsiskaičiusi, davė jai 400 Lt ir 2 aukso žiedelius, sakė, kad daugiau nemokės, kad jai neskolinga. Kad Z. V. teikė seserims vienokias ar kitokias paslaugas, paliudijo byloje apklausti liudytojai B. Š., D. B., T. Š., V. K., R. Š., A. V., J. S., R. L., I. S.. Liudytojai B. Š., T. Š. ir A. V. yra atsakovės artimieji giminaičiai ir suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai vertintini kritiškai ir atmestini, kaip neįrodyti, nes jų nepatvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai. Nei vienas iš liudytojų negalėjo patvirtinti, kad Z. V. prašė seserų su ja atsiskaityti, tik matė, jog ji atnešdavo maisto, ravėjo daržą, ateidavo ir pan., paties atsiskaitymo fakto niekas nematė ir minėto fakto nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo, nurodyti, už kokius pinigus Z. V. seserims pirko, taip pat nurodyti negalėjo. Liudytoja Z. B. parodė, jog Z. V. teikė pagalbą seserims, veždavo jas į ligonines. M. yra sakiusi, kad kai parduos namą, su Z. V. atsiskaitys, tačiau ar atsiskaitė, pasakyti negalėjo, iš kokių pinigų Z. V. viską seserims pirko, taip pat nurodyti negalėjo. Liudytojas V. K. parašė raštu paliudijimą, kad seserims Z. V. teikė slaugos paslaugas, tačiau teismo posėdyje, būdamas prisiekęs, jau negalėjo patvirtinti, tai ką nurodė paliudijime, tik paaiškino, jog paliudijimą pasirašė savo valia. Taip pat nurodė, jog kai seserys paprašydavo ir jis būdavo L., joms padėdavo atlikti įvairius namų ūkio darbus, tačiau už minėtus darbus seserys iš karto apmokėdavo. Liudytojas V. L. parodė, jog Z. V. ateidavo pas seseris su maišeliais, bet kas juose buvo ir kaip buvo atsiskaitoma, pasakyti negalėjo, taip pat ji dažnai ateidavo, kai buvo taisomas stogas, tačiau stogą keitė savivaldybė. Liudytoja R. L. parodė, jog Z. V. ateidavo su maišeliais, aptvarkydavo, pabūdavo, maisto atnešdavo, prakiuro stogas, tai ji vyko dėl stogo į savivaldybę, tačiau stogą remontavo valdžia, ji nežino, ar Z. V. už stogą mokėjo. Su seserimis ji draugės nebuvo, mažai bendravo, todėl pasakyti, už kieno pinigus ir ką pirko Z. V., taip pat pasakyti negalėjo. Liudytoja I. S. parodė, jog seserys, kol buvo sveikesnės, pačios apsitarnaudavo, o vėliau – joms padėjo Z. V., tačiau taip pat patvirtino, jog durys ne į tą pusę, todėl ji nieko konkrečiai nematė ir pasakyti negalėjo. Matė, kaip Z. V. žolę sodino, per laidotuves padėjo stalą paruošti, bet ką daugiau darė, pasakyti negalėjo, nes K. laidotuvėse nedalyvavo, M. laidotuvėse tik pagerbė mirusiąją ir išėjo. Liudytoja R. Š. parodė, jog M. jai yra sakiusi, kad ligoninėje jautėsi kaip princesė, ją slaugė Z. V., ji pati Z. V. ligoninėje yra mačiusi pas M., apie atsiskaitymus ir kokias konkrečiai paslaugas M. Z. V. suteikė, pasakyti nieko negalėjo. Liudytojo popo V. K. parymai nevertintini, nes jie duoti notarui, nėra duomenų apie tai, kad liudytojas parodymus davė prisiekęs, atsakovė neužtikrino, kad jis būtų apklaustas teismo posėdyje, nors dėl to teismo posėdis net buvo atidėtas, ieškovas ir jo atstovė teismo posėdyje jam neturėjo galimybės užduoti klausimų. Taip pat nevertintini byloje esantys kompaktiniai diskai su garso įrašais (2 t., 19-57 b. l.), nes jie atlikti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, apie daromą garso įrašą asmenys nebuvo įspėti. Prie atsiliepimo pateikti kvitai (1 t., 62-91 b. l.) neįrodo, jog vaistai, maistas buvo perkami seserims D. ir mokesčiai už komunalinius patarnavimus buvo mokami už seseris D., už joms suteiktas paslaugas. Kad visoms seserims buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (1 t., 92, 97, 112 b. l.), taip pat neįrodo, jog minėtas paslaugas teikė būtent atsakovė Z. V., nes ji nebuvo nei jų globėja, nei rūpintoja, nei giminaite, galbūt tai buvo tik kaimynės geranoriška pagalba. Tos aplinkybės nepatvirtino ir teismo posėdyje apklausta K. D., nurodydama, jog seserys, kol buvo gyvos, viena kitą prižiūrėjo ir rūpinosi, be to, už suteiktą pagalbą Z. V. yra sumokėta. K. D. yra nurodžiusi, jog Z. V. ką nors daryti, nešti maistą niekas neprašė, jos susitvarkydavo pačios. Liudytoja J. S. nurodė, jog ji buvo varoma, jai buvo sakoma, kad minėtų paslaugų nereikia, tačiau vis tiek ateidavo pas seseris. Byloje nustatyta, jog jokia rašytinė paslaugų teikimo ar rentos sutartis nei su viena iš seserų sudaryta nebuvo. Todėl atmestinas Z. V. teiginys, jog ji nuo 2006 m. teikė slaugos paslaugas K. D. ir jos seserims, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

28Tačiau nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu Z. V. nurodė, jog K. D. laikotarpiu nuo 2013-01-07 iki 2013-06-27 gyveno pas ją, jai buvo perkamas maistas, vaistai, reikalingi rūbai, buvo naudojamos dujos, elektra, vanduo, tačiau K. D. už nieką nemokėjo. Minėtą faktą pripažino ir teismo posėdyje apklausta K. D., nurodydama, jog 2013 m. šešis mėnesius pas Z. V. gyveno, nesipyko, Z. V. ją prižiūrėjo, valgyti duodavo kaip reikiant, ji Z. V. už nieką nemokėjo, išėjo, nes pareikalavo iš Z. V. pinigų už parduotą namą. Pripažino, jog už dujas, elektrą, nuomą reikia mokėti, ji Z. V. už minėtas paslaugas liko skolinga, nesumokėjo, nes Z. V. atsiskaityti neprašė. Tai patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai B. Š., A. V., T. Š.. Liudytoja J. S. taip pat nurodė, jog Z. V. prižiūrėjo K. D. nepilnus 6 mėnesius, kol ji negalėjo, 3 paras ir pati buvo pas Z. V., patvirtino, jog priežiūra buvo gera, už tuos 6 mėnesius jie turi Z. V. apmokėti 3600 Lt, neapmokėjo, todėl privalo už K. apmokėti. Be to, iš K. D. sąskaitos išrašų (2 t., 18 b. l.) matyti, jog ji kitiems asmenims už suteiktas paslaugas mokėjo, t. y. už suteiktas paslaugas su jais atsiskaitė. Atsižvelgiant į tai, kad K. D. invalidumo/netekto darbingumo pensija gyvenimo pas Z. V. laikotarpiu buvo 653,72 Lt, transporto išlaidų kompensacija – 32,50 Lt, t. y. buvo skiriama valstybės, į tai, kad pagal pateiktus atsakovės kvitus matyti, jog buvo perkami dideli kiekiai maisto produktų, kurių K. D. suvartoti būtų nepajėgi, ką ji pati patvirtino teismo posėdyje, į tai, kad Z. V. K. D. negalėjo daug išleisti maistui, aprangai, avalynei, nes K. D. pas ją gyveno gana trumpą laikotarpį, be to, nepateikta tai patvirtinančių įrodymų, kvitai apie pirktus vaistus taip pat neįrodo, jog minėti vaistai buvo pirkti būtent K. D., nes nėra pateikta receptų, todėl laikytina, kad tarp K. D. ir Z. V. nuo 2013-01-07 iki 2013-06-27 vis dėlto buvo susiklostę atlygintiniai paslaugų teikimo santykiai, už kuriuos nebuvo apmokėta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vienam mėnesiui K. D. skirtina suma laikytina 686,22 Lt (198,74 Eur), nes tai atitinka jos būtinuosius poreikius. Be to, didesnę sumą Z. V. negalėjo skirti, nes tiek jos, tiek sutuoktinio pajamos yra mažos (1 t., 140-146, 201-205 b. l., 2 t., 101-110 b. l.). Taip pat atmestinas atsakovės argumentas, jog ji 80000 Lt galėjo išleisti K. D. ir jos seserų slaugai, kadangi buvo pardavusi nekilnojamąjį turtą už didelę pinigų sumą (2 t., 128-134 b. l., 3 t., 5-22 b. l.), nes netrukus vietoj parduoto turto įgijo kito nekilnojamojo turto (1 t., 140-200 b. l.). Taigi už atlygintinų paslaugų teikimą už nepilną šešių mėnesių laikotarpį Z. V. turėtų būti sumokėta 1126,24 Eur.

29Kaip jau buvo paminėta, nagrinėjamoje byloje ginčo, kad Z. V. iš K. D. 80000 Lt gavo, nėra. Ji ieškovei jų negrąžino, todėl ieškovas, K. D. teisių perėmėjas, remiasi LR CK 6.237 str. ir prašo priteisti iš atsakovės 80000 Lt (23169,60 Eur) nepagrįstai gautų lėšų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje K. D. pareiškė reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo atsakovei, nurodydama, kad už suteiktas paslaugas Z. V. yra sumokėta, išskyrus nepilną šešių mėnesių laikotarpį, per kurį ji gyveno pas Z. V.

30CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Turto įgijimas be teisinio pagrindo reiškia, kad jo įgijimo negalima paaiškinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu (CK 1.136 str.). Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sąvoka „turtas“ reiškia ne tik daiktus, bet ir turtines teises, taip pat pinigus. Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Byloje nustatyta, kad K. D. ir atsakovės Z. V. nesiejo jokie sutartiniai ar kitokie teisiniai santykiai, išskyrus laikotarpį nuo 2013-01-07 iki 2013-06-27, kuriuo K. D. buvo visiškai išlaikoma atsakovės, gyveno pas atsakovę ir kuriuo, kaip teismas nustatė, tarp šalių buvo susiklostę atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, todėl už minėtą laikotarpį atsakovei turi būti sumokėta 1126,24 Eur suma. Akivaizdu, jog atsakovės 22043,36 Eur gavimo negalima paaiškinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu, minėtų pinigų atsakovė neturėjo gauti, juos gavo, nes K. D. pardavė nekilnojamąjį turtą ir juos davė pasaugoti atsakovei, o ši po kiek laiko, K. D. paprašius grąžinti, jų nesutiko grąžinti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pinigus realiai gavo, tai ji pati patvirtino teismo posėdžio metu. Kadangi atsakovės ir K. D. jokie kiti teisiniai santykiai, išskyrus laikotarpį nuo 2013-01-07 iki 2013-06-27, nesiejo, K. D. atsakovei atiduotų 22043,36 Eur išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo, todėl akivaizdu, kad atsakovė įgijo minėtą turtą be teisinio pagrindo, dėl ko, remiantis CK 6.237 straipsniu, privalo jį grąžinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso, t. y. ieškovui G. K., teisėtam K. D. turto paveldėtojui pagal testamentą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 22043,36 Eur be pagrindo įgyto turto. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsniu, iš atsakovės Z. V. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 22043,36 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinis taip pat tenkintinas iš dalies, pripažintina, kad K. D. ir atsakovę Z. V. laikotarpiu nuo 2013-01-07 iki 2013-06-27 siejo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kuriais remiantis K. D. atsakovė Z. V. suteikė atlygintinų paslaugų už 1126,24 Eur. Likusioje dalyje ieškinys ir priešieškinis atmestinas.

31Iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimus pagal ieškinį, kai patenkinami 95 procentai ieškovo reikalavimų, ir iš dalies patenkinus atsakovės reikalavimus pagal priešieškinį, kai patenkinami 5 procentai atsakovės reikalavimų, tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.), todėl atlikus įskaitymą, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui – 53 Eur žyminio mokesčio, valstybei - 605 Eur žyminio mokesčio, nes K. D. paduodant ieškinį buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (1 t., 49, 51 b. l.), ir 52,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso valstybei - 657,91 Eur (CPK 80 str., 83 str. 3 d., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355). Ieškovas ir atsakovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas – išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepateikė.

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

33Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

34Priteisti ieškovui G. K., a.k. ( - ) iš atsakovės Z. V., a. k. ( - ) 22043,36 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių keturiasdešimt trijų eurų, 36 euro centų) be teisinio pagrindo įgytas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą -22043,36 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-02-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 53,00 Eur (penkiasdešimt trijų eurų, 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

35Pripažinti, kad K. D., a.k. ( - ) ir atsakovę Z. V., a. k. ( - ) laikotarpiu nuo 2013-01-07 iki 2013-06-27 siejo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kuriais remiantis K. D. atsakovė Z. V. suteikė atlygintinų paslaugų už 1126,24 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt šešis eurus, 24 euro centus).

36Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

37Priteisti valstybei iš atsakovės Z. V., a. k. ( - ) 657,91 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų, 91 euro cento) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

38Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Ieškovė K. D. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu (1 t.,... 4. Ieškovė K. D. 2014-08-18 teismo posėdyje palaikė ieškinį (1 t., 35-38 b.... 5. Ieškovas G. K., buvęs ieškovės atstovas pagal įgaliojimą (1 t., 5 b. l.),... 6. Ieškovo atstovė advokatė Regina Šaltinienė ieškinį palaikė, prašė jį... 7. Atsakovė Z. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė... 8. Atsakovės atstovas advokatas Vitalijus Metelica su ieškiniu nesutiko, prašė... 9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. V. teismo... 10. Liudytoja B. Š. 2014-12-18 teismo posėdyje parodė, kad jos mama yra Z. V.... 11. Liudytoja D. B. 2014-12-18 teismo posėdyje parodė, kad ji gyvena ( - ), nuo... 12. Liudytojas T. Š. 2014-12-18 teismo posėdyje parodė, kad atsakovė yra jo... 13. Liudytojas V. K. 2014-12-18 teismo posėdyje parodė, kad pas seseris D. yra... 14. Liudytoja R. Š. 2014-12-18 teismo posėdyje parodė, kad 1996 m. prekiavo... 15. Liudytojas A. V. 2014-12-18 teismo posėdyje parodė, kad atsakovė yra jo... 16. Liudytoja J. S. 2014-12-18 teismo posėdyje parodė, kad G. K. giminaitis, Z.... 17. Liudytojas V. L. 2015-02-09 teismo posėdyje parodė, kad buvo seserų... 18. Liudytoja R. L. 2015-02-09 teismo posėdyje parodė, kad atsakovę pažįsta, (... 19. Liudytoja I. S. 2015-03-30 teismo posėdyje parodė, kad pažįsta atsakovę,... 20. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.... 21. Byloje nustatyta, kad 2013-04-03 K. D. sudarė su UAB „Landsale“... 22. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės... 23. Byloje nustatyta, kad tarp K. D. ir atsakovės Z. V. nei paslaugų teikimo, nei... 24. Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama... 25. Vadovaujantis vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir... 26. Atlygintinų paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas)... 27. Atsakovė Z. V. teigia, jog ji K. D. ir jos seserims nuo 2006 m. teikė slaugos... 28. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu Z. V. nurodė, jog K. D.... 29. Kaip jau buvo paminėta, nagrinėjamoje byloje ginčo, kad Z. V. iš K. D.... 30. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be... 31. Iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimus pagal ieškinį, kai patenkinami 95... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 33. Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.... 34. Priteisti ieškovui G. K., a.k. ( - ) iš atsakovės Z. V., a. k. ( - )... 35. Pripažinti, kad K. D., a.k. ( - ) ir atsakovę Z. V., a. k. ( - ) laikotarpiu... 36. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 37. Priteisti valstybei iš atsakovės Z. V., a. k. ( - ) 657,91 Eur (šešių... 38. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...