Byla 2A-334-392/2014
Dėl skolos už patiektą geriamąjį vandenį, nuotekų tvarkymą ir delspinigių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5849-933/2013 pagal ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ patikslintą ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos už patiektą geriamąjį vandenį, nuotekų tvarkymą ir delspinigių priteisimo.

Nustatė

2Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo D. K. 1.725,25 Lt skolą už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, 109,99 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tiekia geriamąjį vandenį bei tvarko nuotekas į butą, esantį ( - ), kuris nuosavybės teise nuo 2005-12-09 priklauso atsakovui. Už laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2013-02-28 suteiktas paslaugas atsakovas neatsiskaitė. Ieškovas suvartoto vandens kiekį nustatė pagal vidutines suvartojimo normas kiekvienam gyventojui, kadangi bute, kuris priklauso atsakovui, nėra įrengto apskaitos prietaiso. Iš pradžių ieškovas sunaudotą geriamąjį vandenį skaičiavo pagal normą vienam asmeniui, vėliau, gavus Gyventojų registro tarnybos išrašą, kad bute nuo 2012-04-13 registruoti trys asmenys, ieškovas atliko suvartoto vandens kiekio perskaičiavimą pagal normą trims asmenims. Tarp ieškovo ir atsakovo nėra sudarytos rašytinės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties, tačiau laikoma, kad tokia sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmai pagal standartines sąlygas nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsakovas, įsigijęs butą, neinformavo ieškovo apie savininkų pasikeitimus, nepateikė įrodymų, kad butas negyvenamas, neatvyko sudaryti sutarties, neprašė užaklinti įvadą (b.l. 43-45, 61-64, 89-96).

3Atsakovas D. K. su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas naudojosi tiekiamu geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Ieškovas tik patvirtino, kad nurodytas butas priklauso atsakovui, tačiau nepatvirtino, jog bute skolos susidarymo laikotarpiu buvo gyvenama. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad bute buvo vartojamas vanduo ir kiek buvo suvartota, taip pat įrodymų, kad atsakovo įrenginiai yra prijungti prie ieškovo infrastruktūros, tad ieškovo argumentai, kad jis faktiškai tiekia vandenį atsakovui, yra neįrodyti. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko sumokėti skolą nuo 2011-07-29, t. y. kai jam priklausančiame bute buvo deklaruoti gyventojai. Tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, atsakovas prašė teismo priteistą skolą išdėstyti bent metams (b.l. 37-38, 54, 68-69, 89-96).

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (b.l. 98-106). Priteisė ieškovui UAB „Vilniaus vandenys“ iš atsakovo D. K. 1.725,25 Lt skolą už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1.725,25 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73,23 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atmetė ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Tenkino iš dalies atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Išdėstė sprendimo įvykdymą šešiems mėnesiams, įpareigojant atsakovą ieškovui pirmą – penktą mėnesius mokėti po 299 Lt, o paskutinį mėnesį 303,48 Lt.

5Teismas nustatė, kad atsakovui priklausančio buto geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai prijungti prie ieškovo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad jie būtų atjungti, todėl, vadovaujantis CK 1.71, 6.384 straipsniais bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, laikytina, kad ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pirkimo-pardavimo sutartį pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Tarp šalių nekyla ginčas dėl to, kad atsakovui priklausančiame bute nebuvo įrengtas apskaitos prietaisas, tačiau atsakovui mokestis už suvartotą geriamąjį vandenį skaičiuojamas pagal šalto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybė. Teismas nustatė, kad atsakovas telefonu informavo ieškovą apie buto savininko pasikeitimą, bet nenustatyta, kad atsakovas būtų raštu pateikęs ieškovui prašymą dėl geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo nutraukimo, kad ieškovas būtų tokį prašymą patenkinęs. Todėl darytina išvada, kad paslaugos visu ieškovo nurodytu laikotarpiu atsakovui buvo teikiamos ir kartu atsirado atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu pagal vidutines suvartojimo normas. Atsakovo atstovo teiginius, kad iki 2011-07-29 vanduo faktiškai nebuvo vartojamas, teismas laikė teisiškai nereikšmingais. Nesant bute įrengto apskaitos prietaiso, faktinis geriamojo vandens tiekimas į butą yra pakankamas pagrindas ieškovui skaičiuoti atitinkamus mokesčius pagal vidutines vandens suvartojimo normas ir asmenų skaičių, nes tokiu atveju vartotojo pareiga atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju grindžiama įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad faktiškai konkrečiame bute gyvenančių asmenų suvartotas vandens kiekis atitinka vidutiniškai tokio pat gyventojų skaičiaus suvartojamą vandens kiekį. Teismas pažymėjo, kad pats atsakovas, nuosavybės teise turėdamas butą bei siekdamas mokėti tik už faktiškai naudotą vandens kiekį, turi imtis priemonių sudaryti sutartį su tiekėju dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Be to, pats atsakovas nustatyta tvarka nesikreipė į ieškovą dėl vandens tiekimo nutraukimo. Byloje nėra rašytinių duomenų, kad atsakovui, įsigijus butą, būtų atjungti geriamojo vandens naudojimo įrenginiai ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai. Byloje nenustatyta, kad atsakovas, įsigijęs butą, būtų raštu pateikęs ieškovui pareiškimą dėl laikino ar visiško geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo nutraukimo, kad ieškovas būtų tokį prašymą patenkinęs, jog būtų atjungti vandentiekio įvadai ir nuotekų išleistuvai. Teismo įsitikinimu, ieškovas įrodė, kad paslaugos ginčo laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. buvo teikiamos atsakovo butui. Teismui taip pat nekilo abejonių ieškovo atliktų mokesčių apskaičiavimo pagrįstumu. Iš pradžių pagal patvirtintas vidutines vandens vartojimo normas mokestis buvo skaičiuojamas vienam asmeniui, tačiau nustačius, jog bute buvo įregistruoti trys asmenys, vidutinė vandens vartojimo norma buvo skaičiuojama trims asmenims. Teismo vertinimu, ieškovas taip pat pagrįstai reikalauja priteisti ir 2,37 Lt (su PVM) pardavimo kainą aptariamam butui per mėnesį, atsižvelgiant į pardavimo kainos paskirtį bei šio mokesčio tikslą. Nagrinėjamu atveju nors bute ir nėra apskaitos prietaiso, tačiau vanduo yra apskaitomas daugiabučio namo bute ir atsakovui taikytinas mažesnis tarifas 2,37 Lt (su PVM). Teismas nesutiko su atsakovo atstovo teiginiais, kad skaičiuoti aptariamą mokestį atsakovui apskritai nėra pagrindo, nes bute nėra apskaitos prietaiso. Šiuo atveju nurodyto mokesčio skaičiavimą atsakovui lemia ne prietaiso buvimas ar nebuvimas bute (nuo to priklauso tik taikomas tarifas), tačiau būtent vandens apskaitymas daugiabučio namo bute. Vandens apskaitymas daugiabučio namo bute nustatomas pagal nustatytas vandens suvartojimo normas atsižvelgiant į asmenų skaičių. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 1.725,25 Lt įsiskolinimą nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. (1.682,59 Lt sumą, priskaičiuotą už vandenį, bei 42,66 Lt pardavimo kainą) laikė pagrįstu ir įrodytu. Tačiau teismas nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti iš atsakovo 109,99 Lt delspinigių, skaičiuojamus nuo 2012-09-01 iki 2013-02-28, pagal 1995-01-26 įstatymą Nr. I-775 Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims. Ieškovas nepatenka į subjektų, kuriems taikomas šis įstatymas, ratą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl delspinigių, ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius teismas atmetė. Be to, nurodytas įstatymas netaikomas savivaldybių sprendimais pripažintoms socialiai remtinoms šeimoms arba socialiai remtiniems vienišiems asmenims, o atsakovui buvo skirta socialinė pašalpa nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovui buvo teikta antrinė teisinė pagalba bei sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, jis neturi galimybių iš karto sumokėti visos teismo priteistos sumos. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, teismas sprendė, jog šiuo atveju priteistos sumos išdėstymas šešiems mėnesiams, o ne dvylikai mėnesių, kaip prašė atsakovo atstovas, atitiktų šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

6Apeliaciniu skundu atsakovas D. K. teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-08 sprendimą bei atmesti ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2011-07-29, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 112-113). Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad nesant bute įrengto apskaitos prietaiso, faktinis geriamojo vandens tiekimas į butą yra pakankamas pagrindas ieškovui skaičiuoti atitinkamus mokesčius pagal vidutines vandens suvartojimo normas ir asmenų skaičių; bute nebuvo įrengtas apskaitos prietaisas ir faktinis geriamojo vandens tiekimas į butą buvo skaičiuojamas pagal vidutines vandens suvartojimo normas ir bute gyvenančių asmenų skaičių, nes tokiu atveju vartotojo pareiga atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju grindžiama įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad faktiškai konkrečiame bute gyvenančių asmenų suvartotas vandens kiekis atitinka vidutiniškai tokio pat gyventojų skaičiaus suvartojamą vandens kiekį. Iš šių sprendime nurodytų motyvų seka, jog suvartojamo vandens kiekis turi būti skaičiuojamas vidutinę vandens suvartojimo normą dauginant iš bute deklaruotų asmenų skaičiaus: nuo 2006-01-01 iki 2011-07-29 - 0 m3/mėn. (0 gyventojų x 4,20 m3); nuo 2011-07-29 iki 2012-04-13 - 4,20 m3/mėn. (1 gyventojas x 4,20 m3); nuo 2012-04-13 iki 2013-02-28 - 12,60 m3/mėn. (3 gyventojai x 4,20 m3). Atsižvelgiant į tai, atsakovui nesuprantamas teismo sprendimas tenkinti ieškinį, kuriame laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2011-07-29 ieškovo paskaičiuotas suvartojamo vandens kiekis yra 4,20 m3/mėn., nors turėtų būti 0 m3/mėn., t. y. yra prieštaraujantis teismo nurodytiems motyvams ir išaiškinimui bei galiojantiems teisės aktams.

7Atsiliepimu ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ teismo prašė atsakovo D. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-08 sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 118-121). Faktas, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2011-07-29 atsakovui priklausančiame bute nebuvo registruota asmenų, dar savaime nereiškia, jog bute apskritai nebuvo gyvenama ar nebuvo naudojamas vanduo. Ieškovas laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2011-07-29 teikė paslaugas į nurodytą butą, šiuo laikotarpiu vamzdžiai atsakovo bute nebuvo užaklinti ir atsakovas bet kada galėjo naudoti tiekiamą geriamąjį vandenį, todėl skola už suteiktas paslaugas minėtu laikotarpiu susidarė pagrįstai. Remiantis Aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių Nr. D1-629 9.8. punktu, „Vartotojai, kurie už sunaudotą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal savivaldybės nustatytas vandens sunaudojimo normas, pasikeitus jų gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičiui <...> privalo per 10 kalendorinių dienų raštu informuoti vandens tiekėją apie šį pasikeitimą“. Atsižvelgiant į tai, pareiga informuoti ieškovą apie pasikeitusių asmenų skaičių bute tenka atsakovui. Tačiau atsakovas šios pareigos niekuomet nevykdė bei niekada ir jokia forma nesikreipė į ieškovą bei nepranešė apie pasikeitusį gyvenančių asmenų skaičių bute, taip pat atsakovas niekada neinformavo ieškovo apie tai, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2011-07-29 bute niekas negyveno. Nurodytų taisyklių 10.2 punktas numato atsakovui teisę: „Reikalauti, kad vandens tiekėjas pagal abonento (vartotojo) prašymą, pateiktą raštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų <...> laikinai sustabdytų geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimą“. Atsižvelgiant į tai, atsakovas žinodamas, jog ilgą laiką negyvens bute bei nenaudos geriamojo vandens, galėjo kreiptis į ieškovą ir prašyti užaklinti vamzdžius bei laikinai netiekti geriamojo vandens bei neskaičiuoti mokesčių už patiektą vandenį. Tačiau atsakovas nepasinaudojo jam teisės aktais numatyta teise bei nesikreipė į ieškovą su tokiu prašymu. Toks faktas tik patvirtina aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2011-07-29 ieškovas teisėtai skaičiavo mokesčius už patiektą geriamąjį vandenį. Atsakovas klaidingai apskaičiuoja tiekiamo vandens kiekį butui laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2011-07-29, nes vidutinę vandens suvartojimo normą daugina iš bute registruotų asmenų skaičiaus. Kadangi minėtu laikotarpiu registruotų asmenų bute nebuvo, tai atitinkamai atsakovas vidutinę vandens suvartojimo normą daugina iš nulio ir gauna nulį sunaudoto vandens kiekio. Tačiau toks skaičiavimas yra klaidingas ir neteisėtas. Remiantis Vilniaus miesto valdybos 1998-10-29 sprendimo Nr. 2009V 1.2.2 punktu, „Tais atvejais, kai bute apskaitos prietaisai neįrengti ir nėra įregistruoto nė vieno asmens <...> už šaltą ir karštą vandenį bei nukanalizavimą mokama pagal vienam asmeniui nustatytas normas ir tarifus...“. Atsižvelgiant į tai, kad visą šį laikotarpį vandenį ieškovas tiekė į atsakovui priklausantį butą, tiekiamas vanduo į butą niekada nebuvo nutrauktas, nes atsakovas dėl to niekada nesikreipė į ieškovą, o elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, atsakovui kyla pareiga apmokėti ieškovui už patiektą geriamąjį vandenį.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

10Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui D. K. 2005-12-09 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-1760 pagrindu nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ) (b.l. 14-17). Šiame bute nuo 2005-01-01 iki 2011-07-29 nebuvo registruota asmenų, nuo 2011-07-29 iki 2012-04-13 – registruotas vienas asmuo, o nuo 2012-04-13 iki 2013-06-10 – trys asmenys (b.l. 88). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad buto geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie ieškovo UAB „Vilniaus vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp ginčo šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta viešoji vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis pagal standartines sąlygas, ir nors atsakovui priklausančiame bute nėra įrengtas apskaitos prietaisas, atsakovas turi įstatyminę pareigą atsiskaityti su ieškovu už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų šalinimą ieškovo nurodomu laikotarpiu. Kadangi apie šias aplinkybes išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija jų pakartotinai nevertina, pritardama teismo padarytoms išvadoms, tuo labiau, kad atsakovas savo apeliaciniame skunde šių teismo išvadų neginčija.

11Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas nesutinka motyvuodamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2011-07-29 jam priklausančiame bute nebuvo registruota gyvenančių asmenų, todėl skola už geriamojo vandens tiekimą šiuo laikotarpiu susidaryti negalėjo, nes, anot atsakovo, suvartojamo vandens kiekis turi būti skaičiuojamas vidutinę vandens suvartojimo normą dauginant iš asmenų skaičiaus.

12Tokia atsakovo pozicija vertintina kritiškai.

13Šiuo atveju sutiktina su ieškovu, kad vien faktas, jog laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2011-07-29 atsakovui priklausančiame bute nebuvo registruota oficialiai gyvenančių asmenų, dar savaime nereiškia, kad šiame bute apskritai nebuvo gyvenama ar nebuvo naudojamas vanduo. Kaip nurodė ieškovas, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2011-07-29 jis tiekė vandenį į atsakovui priklausantį butą, šiuo laikotarpiu vamzdžiai bute nebuvo užaklinti ir atsakovas bet kada galėjo naudoti tiekiamą vandenį. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų informavęs ieškovą, jog jam priklausančiame bute niekas negyvena, kad būtų prašęs atjungti vandens naudojimo įrenginius, laikinai ar visiškai nutraukti vandens tiekimą, nors tokią teisę, o kartu ir pareigą turėjo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles. Šių taisyklių 9.8 punkte numatyta vartotojo pareiga raštu informuoti tiekėją apie pasikeitusį gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičių ar geriamo vandens naudojimo įrenginių skaičių vartotojams, kurie už sunaudotą geriamą vandenį atsiskaito pagal savivaldybės nustatytas vandens sunaudojimo normas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas šios pareigos nesilaikė. Atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad paslaugos visu ieškovo nurodytu laikotarpiu atsakovui buvo teikiamos ir kartu atsirado atsakovo pareiga, remiantis Vilniaus miesto valdybos 1998-10-29 sprendimo Nr. 2009V 1.2.2 punktu, atsiskaityti su ieškovu pagal vidutines suvartojimo normas ir tarifus, nes atsakovas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu jam priklausančiose patalpose niekas negyveno. Atsakovas kitos savo gyvenamosios vietos taipogi nenurodo, o nuo 2005-08-04 yra įtraukas gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, todėl labiau tikėtina, jog ir jis pats gyveno ginčo bute, kuriame ir šiuo metu nurodo savo gyvenamąją vietą.

14Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir nustatė bylos aplinkybes, taikė ir aiškino materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p. apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

16Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai