Byla e2A-1464-730/2016
Dėl nepagristo praturtėjimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui A. T., tretiesiems asmenims J. Š., D. Š., BUAB „Sitransa“, UAB „Telmento transportas“ dėl nepagristo praturtėjimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama priteisti iš atsakovo 5000,00 EUR, 5 procentų metines palūkanas nuo išieškotinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2009 metų balandžio mėnesį tarp UAB „Sitransa“, kurios vienintele akcininke buvo ieškovė K. Š., ir A. T. individualios įmonės (nuo 2013 m. UAB „Telmento transportas“), kurios savininku buvo atsakovas A. T., buvo sudaryta transporto priemonės M. A., valst. Nr. ( - ) lizingo (finansinės nuomos) sutartis, pagal kurią transporto priemonės savininkė A. T. individuali įmonė perdavė transporto priemonę UAB „Sitransa“ naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, t. y. 54000 EUR plius PVM, transporto priemonė pereis UAB „Sitransa“ nuosavybės teise. Sudarius sutartį atsakovas pareikalavo iš ieškovės, kad už transporto priemonę būtų pervesta 5000 EUR (17264 Lt) dydžio pradinė įmoka į atsakovo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra „skolos grąžinimas“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino faktines aplinkybes, nurodydama, kad 2009 metų sausio mėnesį minėtos transporto priemonės lizingo sutartis buvo sudaryta žodžiu tarp trečiojo asmens J. Š. ir A. T. individualios įmonės. Vėliau 2010 metais sutartis buvo pakeista, sudarant sutartį tarp UAB „Sitransa“ ir A. T. individualios įmonės. Pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovo niekada nesiejo jokie sutartiniai paskolos santykiai. Ieškovė pervedė atsakovui į jo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą 2009 m. gegužės l d. 6000 Lt, 2009 m. gegužės 9 d. 5000 Lt ir 2009 m. gegužės 29 d. 6264 Lt, iš viso 17264 Lt (5000 EUR), mokėjimo paskirtyje atsakovo paliepimu nurodydama, kad tai yra „skolos grąžinimas“. Vėliau ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas iš ieškovės gautos 17264 Lt pradinės įmokos už transporto priemonę į transporto priemonės kainą neįskaičiavo ir į A. T. individualią įmonę nepervedė, t. y. atsakovui sumokėti 5000 EUR nebuvo įskaityti. Taigi atsakovas be teisinio pagrindo gavęs iš ieškovės 17264 Lt nepagristai praturtėjo. Atsakovas gera valia gautus pinigus grąžinti ieškovei atsisakė, todėl ieškovė prašė priteisti nurodytą sumą iš atsakovo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-03 sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo A. T. 5000,00 EUR, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5000,00 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015-06-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 850,00 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės K. Š. naudai.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismo posėdžio metu buvo išklausytas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. B2-286-613/2016 dėl BUAB „Sitransa“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismo posėdžio garso įrašas. Šioje byloje apklausiamas atsakovas A. T. į teisėjos klausimą apie ieškovės 2009 m. gegužės l d. 6000 Lt, 2009 m. gegužės 9 d. 5000 Lt ir 2009 m. gegužės 29 d. 6264 Lt padarytus mokėjimo pavedimus patvirtino, kad minėtais pavedimais ieškovė sumokėjo pradinį įnašą už lizinguojamąjį automobilį M. A., valst. Nr. ( - ) Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas negalėjo pateikti jokių argumentuotų paaiškinimų, kodėl minėtoje byloje davė tokius paaiškinimus. Teismas mano, jog atsakovo paaiškinimas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-286-613/2016 dėl BUAB „Sitransa“ bankroto pripažinimo tyčiniu įrodo, kad atsakovas iš esmės pripažino šios bylos ieškovės ieškinio pagrindą, t. y. kad nurodyti pinigai buvo sumokėti kaip pradinis įnašas už automobilį. Atsakovas teigė pinigus paskolinęs J. Š., kuris dirbo vairuotoju, verslui. Be to, teismo vertinimu, verslui paprastai paskolinamos (pasiskolinamos) apvalios sumos, šiuo atveju, pagal atsakovą, J. Š. buvo paskolinta 17264 Lt. Tai labiau panašu į konkrečiai apskaičiuotą kokio nors daikto pradinį įnašą. Kadangi minėti pinigai nebuvo įskaičiuoti į transporto priemonės kainą, teismas pripažino, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo, todėl ieškinį patenkino.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2016-06-03 pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas ieškovės ieškinį, vadovavosi tik formaliais pagrindais, netinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, reguliuojančias šalių teisinį santykį dėl nepagrįsto praturtėjimo.
    2. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, nepakankamai išsiaiškino ginčo esmę, neobjektyviai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, kad iš tikrųjų tarp atsakovo ir J. Š. buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, nepagrįstai apsiribojo teismo posėdžio garso įrašu, jog atsakovas pripažino, kad ieškovės atlikti mokėjimai buvo pradinis įnašas už lizinguojamąjį automobilį M. A., valst. Nr. ( - )
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje visiškai atskleista bylos esmė, išsiaiškintos faktinės aplinkybės, ištirti byloje esantys įrodymai, teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl pagal ieškovės suformuluotą ir pareikštą reikalavimą priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Ieškovė įrodinėdama nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes pateikė teismui Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. B2-286-613/2016 dėl BUAB „Sitransa“ bankroto bylos pripažinimo tyčiniu teismo posėdžio garso įrašą, kuris nagrinėjamoje byloje buvo išklausytas. Atsakovo argumentas, jog jis galėjo nesuprasti teisėjos klausimo esmės, todėl teismas negalėjo remtis minėtu garso įrašu, nepagrįstas, kadangi teismo posėdžio metu buvo aiškinamasi, už ką ieškovė pervedė 5000 EUR atsakovui. Akivaizdu, kad jei šiuos pinigus iš ieškovės atsakovas būtų gavęs kaip skolos sumokėjimą už J. Š., tai šias aplinkybes ir būtų nurodęs teismui, o ne pripažinęs, kad pinigus gavo kaip pradinį įnašą už automobilį. Atsakovas teigdamas, kad tarp jo ir J. Š. 2009 metų vasario mėnesį buvo sudaryta paskolos sutartis, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Telmento transportas“ sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu. Nurodė, kad atsakovas pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo sprendimo motyvas, kad atsakovas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-286-613/2016 dėl BUAB „Sitransa“ bankroto bylos pripažinimo tyčiniu į teisėjos klausimą pripažino, jog padaryti mokėjimai buvo pradinis įnašas už lizinguojamąjį automobilį M. A., valst. Nr. ( - ) nesuteikė pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį. Atsakovo rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad tarp apelianto ir trečiojo asmens J. Š. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir skola padengta ieškovės paskolos gavėjo nurodymu. Ieškovė pinigus atsakovui pervedė savo tėvo prašymu gera valia ir septynerius metus buvo įsitikinusi, kad pinigai pervesti teisėtai, niekada nereiškė jokių pretenzijų nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui, tik UAB „Sitransa“ iškėlus bankroto bylą ir pareiškus ieškinį dėl šios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, suvokė, kad atsakovas prieš septynerius metus nepagrįstai praturėjo, tačiau šias aplinkybes teismas ignoravo.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių nepagrįstą praturtėjimą bei įrodymų vertinimą, taikymo ir aiškinimo.
  4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė pervedė atsakovui į jo atsiskaitomąją sąskaitą 2009 m. gegužės l d. 6000 Lt, 2009 m. gegužės 9 d. 5000 Lt ir 2009 m. gegužės 29 d. 6264 Lt, iš viso 17264 Lt (5000 EUR), mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra „skolos grąžinimas“. Ieškovė įrodinėjo, jog 5000 EUR buvo pervesti atsakovui į asmeninę sąskaitą kaip pradinis įnašas vykdant tarp atsakovo ir trečiojo asmens J. Š. 2009 m. sudarytą žodinę lizingo sutartį dėl automobilio M. A., valst. Nr. ( - ) įsigijimo, šių pinigų atsakovas nepervedė į individualiąją įmonę bei neįskaitė kaip pradinio įnašo minėtos lizingo sutarties pagrindu, todėl nepagrįstai praturtėjo.
  5. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino.
  6. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, reguliuojančias šalių teisinį santykį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, nepakankamai išsiaiškino ginčo esmę, neobjektyviai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai apsiribojo teismo posėdžio garso įrašu, jog atsakovas pripažino, kad ieškovės atlikti mokėjimai buvo pradinis įnašas už lizinguojamąjį automobilį M. A., valst. Nr. ( - ) Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.
  7. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).
  8. Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).
  9. Be to, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
  10. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo paskolinių teisinių santykių, kurių pagrindu ieškovė būtų turėjusi prievolę 2009 m. gegužės mėnesį sumokėti atsakovui 5000 EUR. Tačiau atsakovas teigė, kad 2009 m. paskolos sutartis buvo sudaryta su ieškovės tėvu trečiuoju asmeniu J. Š., todėl ieškovė suprasdama, jog vykdo prievolę už savo tėvą, bankiniais pavedimais grąžino 5000 EUR skolą. Vadovaujantis 16 punkte nurodyta įrodinėjimo naštos tokiose bylose paskirstymo taisykle, atsakovas turi įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą, tai yra jog trečiąjį asmenį ir atsakovą siejo paskolos teisiniai santykiai.
  11. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). CK 6.871 straipsnio (redakcija, galiojusi, atsakovo teigimu, paskolos sutarties sudarymo metu) 1 dalis reglamentuoja, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
  12. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Todėl kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).
  13. Apelianto teigimu, 2009 m. paskolos sutartis tarp jo ir trečiojo asmens J. Š. buvo sudaryta rašytine forma, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų (paskolos sutarties, skolos raštelio ir pan.), kurie pagrįstų, jog šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad grąžinus skolą, paskolos sutartis buvo grąžinta trečiajam asmeniui J. Š. kaip patvirtinimas, kad prievolė tinkamai įvykdyta. Trečiasis asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesutiko su atsakovo teiginiais, jog tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, tvirtino, jog jokių pinigų iš atsakovo niekada nesiskolino. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kokia forma (grynaisiais pinigais, pavedimu), kada atsakovas paskolino pinigus trečiajam asmeniui. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad teismų praktikoje pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesys, jog kasacinis teismas aiškindamas, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, taip pat išaiškino, jog prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Todėl ieškovės atlikti mokėjimai į atsakovo asmeninę sąskaitą: 2009 m. gegužės l d. 6000 Lt, 2009 m. gegužės 9 d. 5000 Lt ir 2009 m. gegužės 29 d. 6264 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra „skolos grąžinimas“, nepatvirtina paskolos trečiajam asmeniui J. Š. suteikimo fakto. Ieškovės bankiniuose pavedimuose nėra nurodyta įrašo, kieno skolą ir kokiu pagrindu grąžina, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog paskolos sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta.
  14. Apeliantas teigia, kad 2009 m. gegužės mėnesį ieškovės pervesta 5000 EUR suma į jo asmeninę sąskaitą negalėjo būti įskaitoma kaip pradinis įnašas už lizingo sutartimi įsigyjamą automobilį, o buvo trečiojo asmens skolos grąžinimas, nes A. T. individualios įmonės išrašytos sąskaitos faktūros patvirtina, jog tarp UAB „Sitransa“ ir A. T. individualios įmonės 2009 m. sausio mėnesį buvo sudaryta automobilio lizingo sutartis, todėl visi įnašai už transporto priemonės nuomą turėjo būti pervesti į A. T. individualios įmonės sąskaitą. Nustatyta, kad šalys neginčija tos aplinkybės, jog lizingo sutartis dėl automobilio M. A. buvo sudaryta, tačiau nurodo skirtingas aplinkybes dėl lizingo sutarties sudarymo aplinkybių. Ieškovė, tretieji asmenys J. Š., D. Š. tvirtino, kad 2009 m. lizingo sutartis buvo sudaryta žodžiu tarp trečiojo asmens ir atsakovo individualiosios įmonės, vėliau, tai yra 2010 m., sudaryta tarp UAB „Sitransa“ ir A. T. individualios įmonės. Atsakovas teigia, kad 2009 m. buvo sudaryta rašytinė lizingo sutartis tik tarp juridinių asmenų, tai yra UAB „Sitransa“ bei atsakovo individualiosios įmonės. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas pateikė į bylą A. T. individualios įmonės išrašytas sąskaitas faktūras Nr. 613, 614, 847, 924, 1095 UAB „Sitransa“ laikotarpiu nuo 2009-03-31 iki 2009-07-07. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą šalys nepateikė automobilio M. A., valst. Nr. ( - ) lizingo sutarties, todėl daryti išvadą, kad minėtos sąskaitos faktūros išrašytos vykdant lizingo sutartį tarp nurodytų juridinių asmenų, nėra pagrindo. Be to, sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugos pavadinimas „už transporto paslaugas automobiliu ( - ) jokių kitokių žymų, iš kurių būtų galima teigti, kad sąskaitos faktūros išrašytos lizingo sutarties pagrindu, nėra. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pateikė į bylą 2009 m. sausio 5 d. tarp UAB „Sitransa“ ir A. T. individualios įmonės sudarytą Krovinių pervežimo užsakymą-sutartį, kurios pagrindu UAB „Sitransa“ prašė organizuoti krovinių vežimą Europoje nuo 2009-01-05 iki 2009-12-31, įsipareigojo sumokėti vežėjui (A. T. individualiai įmonei) už transporto paslaugas iki sąskaitoje faktūroje nurodytos datos bei pervesti kiekvieno mėnesio 15 d. 5000 Lt avansą (sutarties 2, 3 punktai). Iš minėtų sąskaitų faktūrų matyti, kad UAB „Sitransa“ sumokėdavo 5000 EUR avansą bei likusią sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą už suteiktą paslaugą. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nesant pateiktos lizingo sutarties, atsižvelgiant į Krovinių pervežimo užsakymo-sutarties sąlygas bei pateiktas sąskaitas faktūras, darytina išvada, kad sąskaitos faktūros išrašytos Krovinių pervežimo sutarties pagrindu suteiktoms paslaugoms apmokėti, o ne tariamos 2009 m. rašytinės lizingo sutarties tarp UAB „Sitransa“ bei atsakovo individualiosios įmonės pagrindu.
  15. Be to, ieškovė įrodinėdama, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, pateikė teismui Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. B2-286-613/2016 pagal ieškovės UAB „Telmento transportas“ pareiškimą atsakovei UAB „Sitransa“ dėl bankroto bylos iškėlimo 2014-11-24 teismo posėdžio garso įrašą, kuris patvirtina, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens J. Š. paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad trečiasis asmuo J. Š., duodamas paaiškinimus teismui, teigė, jog 2009 m. sausio mėnesį tarp jo kaip fizinio asmens ir atsakovo individualiosios įmonės žodžiu buvo sudaryta lizingo sutartis dėl automobilio M. A., valst. Nr. ( - ) įsigijimo. Tarp šalių buvo susitarimas, jog trečiasis asmuo įneš į atsakovo sąskaitą 5000 EUR kaip pradinį įnašą už automobilį. Trečiasis asmuo J. Š. paaiškino, jog jo dukra, tai yra ieškovė, 2009 m. iš savo sąskaitos pervedė reikalaujamą 5000 EUR pradinį įnašą. Iš garso įrašo nustatyta, kad bylą nagrinėjanti teisėja teismo posėdžio metu paskelbė pervestas sumas bei tai, kad pavedimuose nurodyta, jog tai „skolos grąžinimas“ (35.58–40.52 min.). Iš teismo posėdžio garso įrašo taip pat nustatyta, kad atsakovas duodamas paaiškinimus teismui dėl transporto priemonės M. A., valst. Nr. ( - ) lizingo sutarties sudarymo, įsigijimo kainos, atliktų mokėjimų paaiškino, jog sudarant lizingo sutartį trečiasis asmuo neturėjo pakankamai pinigų pradiniam įnašui už automobilį sumokėti, todėl trečiojo asmens dukra – ieškovė iš savo sąskaitos pervedė daugiau nei 17000 Lt atsakovui (43.58–44.21 min., 49.48–52.14 min.).
  16. Apelianto argumentas, jog duodamas paaiškinimus teismui 2014-11-24 teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. B2-286-613/2016 gerai nesuprato teisėjos užduoto klausimo esmės, nepagrįstas, kadangi minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl UAB „Sitransta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas aiškinosi aplinkybes dėl lizingo sutarties, dėl kurios sudarymo ir vykdymo aplinkybių sprendžiama šioje byloje, lizingu įsigyjamo automobilio kainos, sumokėtų už automobilį sumų, susidariusios skolos. Be to, iš garso įrašo nustatyta, jog aplinkybę, kad ieškovė 2009 m. pervedė atsakovui 5000 EUR kaip pradinį įnašą už automobilį lizingo sutarties pagrindu, atsakovas paaiškino ne atsakydamas į konkretų teisėjos klausimą, o nurodydamas faktines aplinkybes apie susidariusią situaciją, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jis galėjo nesuprasti teisėjos klausimo. Aplinkybės, jog pats atsakovas kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje patvirtino, kad 2009 m. ieškovės pervesti 5000 EUR atsakovui buvo pradinis įnašas už lizingu įsigyjamą automobilį, trečiasis asmuo toje byloje taip pat nurodė tokias pačias aplinkybes ir tarp šalių ginčo dėl ieškovės pervestų pinigų paskirties neiškilo, bei kiti byloje pateikti įrodymai paneigia apelianto nurodytus argumentus, jog 5000 EUR suma pervesta paskolos sutarties pagrindu, ir patvirtina ieškovės argumentus, jog 2009 m. minėtais pavedimais ieškovė 5000 EUR sumą pervedė atsakovui trečiojo asmens ir atsakovo sudarytos lizingo sutarties pagrindu.
  17. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį patenkino vadovaudamasis tik pateiktu garso įrašu, neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų. Nesutiktina su apelianto argumentu, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kiekvieno rašytinio įrodymo, nereiškia, jog byloje pateikti įrodymai nebuvo tiriami ir vertinami.
  18. Esant aplinkybių visumai, jog ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovės ir atsakovo nesiejo jokie paskoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė būtų turėjusi prievolę 2009 m. gegužės mėnesį grąžinti atsakovui 5000 EUR, ir esant išvadai, jog kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei teismo posėdžio garso įrašas pagrindžia, jog paskolos sutartis taip pat nebuvo sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens J. Š., esant nustatytoms aplinkybėms, jog tarp trečiojo asmens J. Š. ir atsakovo individualiosios įmonės 2009 m. buvo sudaryta žodinė automobilio lizingo sutartis, kurios pagrindu ieškovė pervedė atsakovui į asmeninę sąskaitą 5000 EUR kaip pradinį įnašą, atsakovui neginčijant to, kad minėta suma nebuvo įskaityta kaip lizingo įmoka, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo, todėl priteisė iš atsakovo 5000 EUR ieškovei.
  19. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  20. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturėjimą (CK 6.242 straipsnis), nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis), priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistina 500 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktai).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą.

16Priteisti ieškovei K. Š. 500 EUR bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. T..

Proceso dalyviai
Ryšiai