Byla 2A-371-343/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Vištyčio regioninio parko direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 12 17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-139-633/2007 pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, Marijampolės apskrities viršininko administracijai, Vištyčio regioninio parko direkcijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio sodybvietės buvimo fakto nustatymo, ir

Nustatė

2pareiškėja R. S. pareiškimu (b.l. 2) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ( - ), iki 1941 m. buvo ūkininko sodyba. Pareiškėja nurodė, kad sklypas jai priklauso nuo 2002 m. Šiame sklype iki pokario buvo sodyba su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais. Šiuo metu sodybvietėje pastatų pamatai išardyti, tačiau dar aptiktos betono su akmenimis liekanos, taip pat sodybvietėse paprastai auganti augmenija. Žemės sklypas patenka į draustinio teritoriją, kurioje statyba galima tik ant anksčiau stovėjusių pastatų pamatų. Archyvuose nėra išlikusių dokumentų su pakankamais duomenimis apie sodybos buvimą ir nėra kitokio būdo šiems duomenims atkurti, tačiau sodybos buvimo faktą gali patvirtinti pareiškėjos kviečiami liudytojai.

3Atsiliepimais į pareiškimą suinteresuoti asmenys Marijampolės apskrities viršininko administracija (b.l. 16), Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos (b.l. 18-19), Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija (b.l. 28) ir Vištyčio regioninio parko direkcija (b.l. 35-36) R. S. pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad pareiškėjos reiškiamų reikalavimų nepakanka pagrįsti vien tik liudytojų parodymais, o jokių kitų įrodymų pareiškėja nepateikė, prie pareiškimo nėra pridėta archyvinių pažymų, kartografinės medžiagos, projektinės dokumentacijos, įrodančių prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto buvimą. Tretysis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos taip pat nurodė, kad pareiškime nurodyti liudytojai V. R. ir V. K. , gimę atitinkamai 1938 m. ir 1948 m., dėl savo amžiaus negali paliudyti apie iki 1941 m. buvusias aplinkybes.

4Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2007 12 17 sprendimu (b.l. 131-134) pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ( - ), iki 1941 m. buvo vokiečių kilmės ūkininko F. R. sodyba su pastatais: mediniu gyvenamuoju namu, mediniu kluonu, medine klėtimi bei moliniu tvartu. Teismas nurodė, kad byloje kilusio ginčo esmė - duomenų juridinio fakto nustatymui pakankamumas. Bylos nagrinėjimo metu teismo surinkti ir ištirti duomenys tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtina pareiškime išdėstyto reikalavimo pagrįstumą: liudytojai V. R. ir K. A. patvirtino, kad būtent pareiškėjos vieno iš sklypų ribose stovėję jų pačių prisimenami ūkininkų R. sodybos pastatai; šiuos tvirtinimus iš esmės patvirtina liudytojo V. K. parodymai, pareiškėjos paaiškinimai, taip pat archyvo duomenys apie R. ūkio egzistavimą iki 1941 m. (2007 03 27 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pranešimas Nr. R4-1523), pareiškėjos organizuotos sklypo apžiūros metu jame rasti ir fotonuotraukose užfiksuoti objektai - pavieniai vaismedžiai, avietynas, dideli su betonu akmenys. Netikėti šiais duomenimis pagrindo nėra, jų visuma vertintina kaip pakankama patikimai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris pareiškėjai yra būtinas siekiant atstatyti buvusią ūkininko sodybą.

5Apeliaciniu skundu (b.l. 141-142) suinteresuotas asmuo Vištyčio regioninio parko direkcija prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 12 17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-139-633/2007 ir priimti naują sprendimą - pareiškimą atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismas nepilnai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, neteisingai pritaikė ir išaiškino ginčui taikomus teisės aktus. Juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui, o aptariamame sklype nėra išlikusių nei pastatų, nei pastatų liekanų - pamatų, pareiškėja nepateikė jokių sodybos buvimo įrodymų. Byloje apklausti liudytojai negalėjo tiksliai įvardyti ir parodyti sodybos buvimo vietos, jų parodymai keitėsi, nebuvo nuoseklūs, tikslūs ir aiškūs, nors buvo aiškių gamtinių orientyrų - didelė pelkė, netoliese išlikusių kitų sodybų liekanų. Liudytojo R. A. teismo posėdžio metu ranka nubraižytoje apytikslėje schemoje R. sodybos pastatų ir kitų aplinkos objektų išdėstymas skyrėsi nuo 2007 10 03 vietos apžiūros akte surašytų teiginių. Be to, pareiškėjos 2007 10 03 vietos apžiūros aktas apskritai nelaikytinas įrodymu, nes ant jo pasirašė tik pareiškėja ir jos naudai liudiję asmenys, o suinteresuoti asmenys nedalyvavo apžiūroje arba nepasirašė apžiūros akto. Pareiškėjos nuotraukose užfiksuoti pavieniai, atsitiktiniai ir atskiri, be jokių betono žymių akmenys, slyvos, obels nėra. UAB „Hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo plane nėra pažymėta nei vaismedžių ar vaiskrūmių, nei buvusios sodybos pamatų liekanų.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 149) pareiškėja R. S. prašo atmesti suinteresuoto asmens Vištyčio regioninio parko direkcijos apeliacinį skundą, palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-139-633/2007 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja nurodo, kad Vilkaviškio r. Lietuvos - Lenkijos pasienyje prieškario laikotarpyje nebuvo atliekami sklypų kartografiniai ar pastatų projektiniai dokumentai, todėl šių dokumentų pateikti teismui galimybės nėra. Teisės aktuose numatyta galimybė draustinio teritorijoje atstatyti buvusius statinius, jeigu teismas nustato juridinį sodybos buvimo faktą. 2007 10 03 vietos apžiūros akto surašymo metu dalyvavo suinteresuotų asmenų Vištyčio regioninio parko direkcijos ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovai, tačiau pasirašyti aktą jie atsisakė.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 145-146) suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą patenkinti, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti. Savo poziciją tretysis asmuo grindžia motyvais, analogiškais išdėstytiems apeliaciniame skunde.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 152-153) tretysis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškimą atmesti. Sutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, tretysis asmuo nurodo, kad liudytojų parodymai buvo netikslūs, nenuoseklūs, nei vienas iš jų nenurodė tikslios sodybos buvimo vietos, pastatų skaičiaus, jų dydžio ir t.t. .

9Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio sodybvietės buvimo fakto nustatymo atmestinas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą.

10Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11Civilinio proceso teisėje įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 str., 178 str.) pareigą įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes nustato proceso dalyviui, kuris tomis aplinkybėmis grindžia savo poziciją. Reikalavimą pateikusio asmens pareiga pateikti faktinius duomenis, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuotų, kad tam tikros bylai reikšmingos aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja, įtvirtinta CPK 179 str. 1 d., 111 str. 2 d. 4 p., 112 str. 3 p., 135 str. 1 d. 3 p. ir 2 d., 142 str. 2 d. 3 p., 226 str. ir kitose CPK normose. Pareiškimo dėl ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turinį reglamentuojančio CPK 447 str. 3 p. vienu iš privalomų tokio pareiškimo rekvizitų, be kita ko, nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą. Nagrinėjamoje byloje pareikštas prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomame žemės sklype iki 1941 m. buvo ūkininko sodyba, nustatymo sietinas su Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. nuostata, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Esminis apeliaciniame skunde pateikiamas argumentas, kuriuo grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir teisėtumas, sietinas su pareiškėjos pateiktų įrodymų nepakankamumu. Šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senatas 2004 12 30 nutarimo „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 4 p. nurodė, kad tai, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Kai iš esmės pažeidžiama įstatymų nustatyta įrodymų rinkimo, pateikimo, tyrimo tvarka, tokiu būdu gautais duomenimis remtis negalima. Pareiškėjos teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodoma, kad archyvinė kartografinė medžiaga apie ( - ) 1930- 1950 m. buvusias sodybas archyve nesaugoma (2007 02 28 Marijampolės apskrities archyvo pranešimas Nr. 7R-394, b.l. 43), duomenų apie šiame kaime R. turėtą sodybą archyve nėra, yra duomenys apie valdytą 41 ha žemės sklypą (b.l. 68). CPK 177 str. 2-3 d. išvardintos skirtingos įrodinėjimo priemonės, tarp jų ir rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai bei vietos apžiūros protokolai, kurių įforminimui ir pateikimui taikomi CPK normose konkrečiai nurodyti reikalavimai. Į bylą pateiktas pareiškėjos surašytas vietos apžiūros aktas (b.l. 103) negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, kadangi rašytiniais įrodymais laikomi dokumentai, asmeninio ar dalykinio susirašinėjimo medžiaga ir raštai, egzistavę iki bylos nagrinėjimo pradžios, kuriuose yra duomenys apie bylai reikšmingas aplinkybes, o ne proceso dalyvių pozicija svarstomu klausimu. Liudytojų parodymai - tai savarankiška įrodinėjimo priemonė, įgyvendinama apklausiant liudytojus CPK 192 str. nustatyta tvarka, tuo tarpu apžiūros protokolo, kaip įrodinėjimo priemonės, turinį ir surašymo tvarką reglamentuoja CPK 210 str., kuriame nurodoma, kad vietos apžiūra atliekama dalyvaujant visos sudėties teismui bei pranešus visiems proceso dalyviams. Kaip minėta, nesilaikant nustatytos tvarkos surinkti faktiniai duomenys civilinėje byloje negali turėti jokios įrodomosios galios, todėl 2007 10 03 Vietos apžiūros aktas, kuriame iš esmės nurodomi liudytojų paaiškinimai, nelaikytinas įrodymu nagrinėjamoje civilinėje byloje. CPK 177 str. 3 d. ir 220 str. tinkama įrodinėjimo priemone įvardijamos ir nuotraukos, tačiau įvertinus pareiškėjos pateiktas tris fotografijas (b.l. 74), skirtingai nei nurodyta ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime, negalima daryti išvados, kad ten matomi akmenys yra su betonu, nekalbant apie galimai stovėjusių pastatų pamatų liekanas, todėl šių faktinių duomenų negalima laikyti įrodymais, patvirtinančiai sodybvietės buvimo faktą. Kritiškai vertintini ir teismo posėdyje dalyvavusių liudytojų parodymai. Byloje apklausti liudytojai negalėjo tiksliai įvardyti ir parodyti sodybos buvimo vietos, jų parodymai keitėsi, buvo nenuoseklūs, netikslūs ir neaiškūs. Šią aplinkybę patvirtina ir 2007 09 17 pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole (b.l. 93-95) nurodytas teismo pasiūlymas pareiškėjai pateikti papildomus įrodymus byloje, patikrinus situaciją su liudytojais, suderinus su kitomis tarnybomis, bei liudytojų teiginiai, kad jie tiksliai neatsimena statinių buvimo vietos, tik pamena, kad sodyba priklausė R. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad R. valdė 41 ha žemės, kai tuo tarpu pareiškėjai priklauso tik 4,73 ha, išvada, kad sodyba buvo būtent pareiškėjos nurodomoje vietoje, į bylą pateiktais įrodymais yra nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prašoma nustatyti iki 1941 m. egzistavusias aplinkybes, todėl liudytojo V. K. , gimusio 1948 m., t.y. jau po aplinkybių, apie kurias liudijama, buvimo, ir liudytojo V. R. , kuriam 1941 metais buvo 3 metai (gimęs 1938 m.), parodymai jau vien dėl jų amžiaus vertintini kritiškai. Pareiškėjos pateiktus įrodymus įvertinus kaip nepatvirtinančius jos reikalaujamo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, pirmosios instancijos teismo sprendimas vertintinas kaip nepagrįstas. Sprendimą priimant padaryti procesiniai pažeidimai, t.y. pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas (CPK 177str., 185str., 197str., 210str, 220str.) lėmė neteisėto sprendimo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (( - ) . 1d.) ir priimtinas naujas sprendimas - pareiškimas atmestinas (CPK 326str. 1d. 2p.).

12Apeliacinį skundą patenkinus ir atmetus pareiškimą, iš pareiškėjos R. S. valstybei priteistinos pašto išlaidos, kurias sudaro 91Lt (b.l. 1) ir 100 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, viso 191Lt CPK 96str. 2d. pagrindu.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

Nutarė

14apeliacinį skundą patenkinti.

15Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti.

16Priimti naują sprendimą.

17R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

18Priteisti iš R. S. (asmens kodas ( - )) valstybei 191Lt bylinėjimosi išlaidų.

19Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai