Byla 2A-1877-464/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. I. D. ir J. V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. I. D. ir J. V. D. ieškinį atsakovams AB „SEB lizingas“, VĮ Registrų centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir individualaus administracinio akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys UAB korporacija „Matininkai“, UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ ir I. M..

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai D. I. D. ir J. V. D. 2011-08-01 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ajį teismą su ieškiniu (t.1, b.l.1-5, 133-139), prašydami: 1) nustatyti žemės sklypo ribą tarp žemės sklypų, esančių ( - ), ir ( - ), Vilniuje, kadastrinis Nr. ( - ), vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1999-03-25 sprendimu Nr. 471v „Dėl sklypų ( - ) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ ir Vilniaus miesto valdybos 1999-04-16 sprendimu Nr. 641v patvirtintais detaliojo plano sprendiniais, nustatant, kad žemės sklypo ( - ), Vilnius (kadastrinis Nr. ( - )) ribos 3 posūkio koordinatės yra x – 6063381,24, y – 580109,38, o 4 posūkio koordinatės yra x – 60633510,76, y – 580124,21; 2) pripažinti negaliojančiu 2011-07-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2635 „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ), suformavimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre“ ir panaikinti nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), įregistravimą Lietuvos Respublikos vardu nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad jie yra namo, esančio ( - ), bendrasavininkiai, kita namo bendrasavininkė yra trečiasis asmuo I. M.. Šiam gyvenamajam namui yra priskirtas 1548 kv.m. žemės sklypas. Ieškovai nurodo esą teisėti 800 kv.m. žemės sklypo dalies naudotojai, nes už šio sklypo privatizavimą yra sumokėję valstybei 1992 m. Žemės privatizavimo sutartis dar nėra sudaryta. Sklypų ( - ) ribos buvo nustatytos Vilniaus miesto valdybos 1999-04-15 sprendimu Nr. 641v, kuriuo detaliojo plano sprendiniai nustatyta tvarka buvo suderinti su šių sklypų namų valdų bendraturčiais. Minėtu valdybos sprendimu žemės sklypų naudotojai buvo įpareigoti atlikti tikslius žemės sklypų matavimus. Žemės sklypo ( - ) kadastrinius matavimus atliko UAB korporacija „Matininkai“, o jos paruoštame žemės sklypo ( - ) plane buvo pakeista detaliajame plane nustatyta bendra riba. Šis planas buvo parengtas pažeidžiant tuo metu galiojusius įstatymus ir norminius aktus bei Vilniaus miesto valdybos 1999-03-25 sprendimą Nr. 471v bei Vilniaus miesto valdybos 1999-04-15 sprendimą Nr. 641v. Pažymėjo, kad detaliajame plane bendra riba tarp ( - ) žemės sklypų buvo nustatyta per stabilų kraštovaizdžio elementą – kalvos šlaito keteros viršūnę. Per metrą nuo šios ribos ant šiaurinės ( - ) žemės sklypo ribos detalaus plano grafiniame sprendinyje užfiksuotas ieškovams priklausantis ūkinis pastatas. Detaliojo plano projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ties riba esantis kalvos šlaitas papildomai priskirtas prie ( - ) žemės sklypo. Abiejų sklypų naudotojai savo parašais patvirtino šią ribą. Tačiau UAB korporacijos „Matininkai“ žemės sklypo ( - ) plane buvo pakeista detaliajame plane buvusi nustatyta bendra riba, dėl ko sklypų riba kerta ant šiaurinės ribos detaliajame plane esantį ūkinį pastatą, sumažinant ( - ) šiaurinę sklypo ribą. UAB korporacija „Matininkai“, atlikdama ( - ) žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažeidė Metodikoje nustatytą ribų paženklinimo procedūrą, nesivadovavo Vilniaus miesto valdybos 1999-03-25 sprendimu Nr. 471v ir Vilniaus miesto valdybos 1999-04-15 sprendimu Nr. 641v, nustatė ir pažymėjo bendrą ribą, neatsižvelgiant į natūroje esančius objektus (šlaitą ir ieškovams priklausantį ūkinį pastatą), nepagrįstai prie ( - ) sklypo prijungė niekada šio sklypo naudotojų nenaudotą ant kalvos plokštumos esančią sklypo dalį. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius neturėjo teisės priimti ir patvirtinti matavimų bylos be žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto. Sprendimai, priimti po detaliojo plano įsigaliojimo dienos ir prieštaraujantys detaliajam planui, negalioja. VĮ Registrų centras be žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, neteisėtai įregistravo ( - ) žemės sklypo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre ir pažymėjo sklypo posūkio ribų koordinates Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. 2011-07-07 Nacionalinės žemės tarnybos vedėjas priėmė įsakymą Nr. 49VĮ- (14.49.2.)-2635 ir jo pagrindu buvo įregistruotas žemės sklypas ( - ). Tačiau 2011-07-07 Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu pagal UAB „Geoteka“ 2007-12-21 paruoštą žemės sklypo planą suformavus sklypą, jo šiaurinė sklypo riba kerta ieškovų ūkinį pastatą, nors pagal detaliojo planavimo sprendinius sklypų riba ūkinio pastato nekirto. Asmenims, turintiems nuosavybės teise statinius ar įrenginius, esančius valstybiniame žemės sklype, naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine tvarka, todėl šis administracinis aktas bei atlikta ieškovų naudojamo sklypo teisine registracija valstybės vardu pažeidžia ieškovų interesus. Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos skyrius, 2011-05-31 atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų patikrinimą kameraliai, neteisingai nustatė, kad ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus. 2011-07-07 įsakymas yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu. Su aktu ieškovai supažindinti 2011-09-05.

5Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011-09-29 atsiliepimu į ieškinį (t.1., b.l.92-96) prašė jį atmesti. Nurodė, kad D. D. prašymas dėl sklypo Nr. 49 kadastrinių matavimų buvo išnagrinėtas. Remiantis VAVA 2008-12-19 įsakymu buvo sudaryta komisija. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal žemės sklypo ( - ) 4 posūkio taško koordinatę (pagal UAB korporacija „Matininkai“ 2000-08-01 sudarytą planą) ir pagal žemės sklypo ( - ) 1 posūkio taško koordinatę (pagal UAB „Geoteka“ 2008-05-30 sudarytą planą) LKS-94 koordinačių sistemoje ir palyginus jas su žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatėmis, nurodytomis Vilniaus m. valdybos 1999-04-15 sprendimo Nr. 641 v priede, įvertinant paklaidą, leidžia daryti išvadą, kad UAB korporacija „Matininkai“ 2000-08-01 atlikti kadastriniai martavimai atitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotas žemės sklypo, esančio ( - ), ( - ), ribas, t.y. atitinka Vilniaus miesto valdybos 1999-04-15 sprendimu Nr. 614V patvirtintą sklypų detalųjį planą. Nesutikdami su šio patikrinimo rezultatais, ieškovai skundė viešojo administravimo subjekto veiksmus administracine tvarka. Administraciniai teismai ieškovų reikalavimą įpareigoti inicijuoti ( - ) sklypo geodezinių matavimų klaidos ištaisymo procedūrą atmetė, o dalyje bylą nutraukė, konstatavę, kad vien tam tikri procedūriniai pažeidimai nereiškia, kad ribos nustatytos neteisėtai.

6Atsakovas AB „SEB lizingas“ 2011-09-29 atsiliepimu į ieškinį (t.1., b.l.198-202) prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, kaip pareikštą neįgalioto asmens, o netenkinus šio prašymo, ieškinį atmesti. Tik Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę savo nuožiūra nustatyti sklypo ribas, nes ji patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja ginčo žemės sklypą. Ieškovai tokiu ieškiniu iš esmės siekia sumažinti teisėtai AB „SEB lizingas“ įsigyto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo plotą. Administracinis aktas, kurio pagrindu buvo nustatytos šio atsakovui nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos, t.y. 2011-06-04 VAVA sprendimas Nr.01-1390, nėra nuginčytas. Šio sklypo kadastriniai duomenys viešame registre įregistruoti jau nuo 2001-07-16, todėl akivaizdžiai yra praleistas ieškinio senaties terminas. Žemės sklypo planas parengtas nepažeidžiant galiojusios 1996-03-11 įsakymu Nr.98 patvirtintos žemės sklypų rengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus m. valdybos, Vilniaus apskrities viršininko teisės aktai ir UAB korporacijos „Matininkai“ parengtas žemės sklypo planas buvo nuginčyti ar panaikinti. 2011-03-28 priimta nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kad žemės sklypo ( - ) kadastriniai matavimai buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir kad administraciniai aktai, kuriais patvirtinti matavimai, yra teisėti ir galiojantys.

7Atsakovas VĮ Registrų centras 2011-10-03 atsiliepimu į ieškinį (t.1., b.l.125-127) su ieškiniu nesutiko. Nesutinka su ieškovų nuoroda ieškinyje, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalėjo pareikalauti sklypo paženklinimo-parodymo aktą. Pareiga tikrinti, ar visi dokumentai yra kadastro byloje, tenka žemėtvarkos skyriui. Paženklinimo – parodymo aktas yra neatsiejama kadastro duomenų bylos dalis, bet ši teisės norma, atliekant registravimo veiksmus, dar negaliojo, o įregistravimui buvo pateikiamas tik žemės sklypo planas. Kadastro duomenų bylos dokumentų turinio tikrinimas, vertinimas jų atitikties įstatymams atžvilgiu neįeina į kadastro tvarkytojo vykdomą patikrinimą.

8Trečiasis asmuo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ 2011-10-13 atsiliepimu į ieškinį (t.1, b.1.151-158) prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-11-15 išperkamosios nuomos sutarties pagrindu valdo sklypą ( - ), Vilnius, nuosavybe teise priklausantį AB „SEB lizingas“. Tuo tarpu žemės sklypas Nr. 49 nėra privatizuotas ir ieškovams nepriklauso nuosavybės teise. Teismas gali nustatyti žemės sklypo ribas tik esant jų savininkų ginčui, arba kai jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, tačiau nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Žemės sklypų riba šiuo atveju yra žinoma iš dokumentų – yra aiški. Ieškovai prašo nustatyti tokias sklypo ( - ) trečio ir ketvirto taško koordinates, kurios lemtų šio sklypo ploto sumažėjimą. Atsakovas AB „SEB lizingas“ yra įgijęs nuosavybę į 1192 kv.m. ploto sklypą. ( - ) kadastriniai matavimai įregistruoti ir yra teisėti, tokį prejudicinį faktą jau nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr.A858-763/2011. Teismas konstatavo, jog UAB korporacijos „Matininkai“ atlikti matavimai yra teisėti. Metodikos, patvirtintos 1996-03-11 Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. 98, nuostatos numato, jog žemės sklypų ribos nustatomos vadovaujantis detaliaisiais planais. Tokios sklypų koordinatės ir buvo nustatytos detaliajame plane. Pažymi, kad ieškovams priklausantis ūkinis pastatas iki šiol nėra įregistruotas registre, nėra nustatytos jo koordinatės. Kadastrinius matavimus atlikusi UAB korporacija „Matininkai“ nustatė, kad ūkinis pastatas pastatytas ne ant pamatų, bet praplėstas į kaimyninio žemės sklypo ( - ) pusę. Iš kadastro žemėlapio ištraukų matyti, kad ieškovams priklausantis pastatas į gretimą sklypą neįsiterpia. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-12-19 sudarė komisiją, kuri atlikusi patikrinimą nustatė, kad matavimai atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas ( - ) sklypo ribas, o žemės sklypo planas parengtas nepažeidžiant Metodikos reikalavimų. Detalusis planas nėra nuginčytas. Byloje tinkamu ieškovu galėtų būti pati valstybė, nes ieškovams žemės sklypas nuosavybės teise nepriklauso. Ieškinio dėl žemės sklypų ribų nustatymo senaties termino eiga skaičiuotina vėliausiai nuo 2011-07-16 – kadastrinių matavimų įregistravimo VĮ Registrų centre dienos, todėl ieškinys paduotas praleidus ieškinio senaties terminą.

9Trečiasis asmuo I. M. 2011-11-14 atsiliepimu į ieškinį (t.1.,b.l.192-193) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad abiejų posūkio taškų – 3 ir 4 - koordinatės nėra tokios, kokias prašoma nustatyti. Negali būti keičiami sklypų plotai. Ieškovų noras tapti dalies svetimo daikto sklypo savininkais ir dėl to mažinti kaimyninio sklypo plotą negali būti ginamas labiau, nei ( - ) sklypą įsigijusio savininko teisės. Ieškovai yra praleidę ieškinio senatį, nes atsakovo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2011-08-01. Teismo posėdyje papildė, kad nors už jos pačios siekiamą privatizuoti sklypo ( - ) dalį sumokėjo dar 1992 m., jau 20 m. dėl kaimynų skundų, komisijų ir bylų negali sudaryti privatizavimo sutarties. Todėl nesutinka, kad galiausiai suformuotas valstybinis žemės sklypas, kuriuo yra nustatytos sklypo ribos, pagal UAB „Geoteka“ planą sutampančios su buvusiomis 1997 m., vėl būtų išregistruotas (t.2, b.l. 190-191).

10Trečiasis asmuo UAB korporacija “Matininkai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad darbai atlikti vadovaujantis teisės aktais ir detaliuoju planu, jame nustatytomis koordinatėmis. Šlaitas nėra tiesi linija, buvo vadovaujamasi teritorijų planavimo dokumentais (t.2, b.l. 190).

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-11-26 sprendimu (t.3, b.l. 28-35) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų D. I. D. ir J. V. D. lygiomis dalimis trečiojo asmens UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ naudai 1815 Lt bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžetą 100 Lt teismo pašto išlaidų. Teismas sprendė, kad ieškovai, nebūdami žemės sklypo ( - ) savininkais, negali reikšti reikalavimo jų nurodytu CK 4.45 str. 1 d. pagrindu. Žemės sklypą ( - ) patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, kuri yra įstatymu įgaliota valstybės institucija, galinti reikšti negatorinį ieškinį, siekiant apsaugoti valstybės kaip žemės sklypo savininkės teises (Žemės įstatymo 7 str. 1 d.). Antrasis žemės sklypas, esantis ( - ), Vilniuje, yra suformuotas atliekant tikslius kadastrinius matavimus, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise, todėl jo ribos, atitinkamai – ir plotas, gali būti pakeistos tik pakeitus ar panaikinus aktus ir sandorius, kurių pagrindu jis čia buvo registruotas. Ieškovai tokių reikalavimų nereiškia. Teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi ir tokia aplinkybe, kad šių kaimyninių sklypų ribos pagal Vilniaus miesto valdybos 1999-04-15 sprendimą Nr. 641v ir jo priedą – planą yra aiškios, yra nurodytos sklypų posūkio taškų koordinatės. Ieškovai, formuluodami reikalavimą dėl naujos sklypo ribos tarp ginčo sklypo nustatymo pagal minėtus Vilniaus miesto valdybos sprendimus, bet pagal jų nurodomas koordinates, iš esmės siekia pakeisti nurodytus valdybos sprendimus, tačiau tokio reikalavimo nereiškia. Pasisakydamas dėl CK 4.45 str. 1 d. nurodytos trečiosios sąlygos – naujai suformuotas žemės sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įregistruoto sklypo ploto, teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog nustačius ribą tarp ginčo žemės sklypų pagal jų nurodytas koordinates, žemės sklypo plotas ( - ) nepasikeis, nes priešingu atveju būtų pažeistos atsakovo AB „SEB lizingas“ daiktinės teisės. Dėl atsakovo AB „SEB lizingas“ ir trečiojo asmens UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ atsikirtimų į ieškinį argumentų, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, teismas detaliau nepasisakė konstatavęs, kad ieškovai ir neginčija daiktinių teisių įregistravimo į žemės sklypą ( - ), Vilniuje, pagrindą sudarančių sandorių ar administracinių aktų, priešingu atveju išeitų už ieškinio reikalavimo ribų.

13Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovai, iš esmės keldami klausimą dėl pažeistų teisių gynimo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jų teisės priimant ginčijamą 2011-07-07 įsakymą buvo pažeistos. Byloje nėra duomenų nei dėl jiems skirto naudotis žemės sklypo dydžio, nei dėl leidžiamos išsipirkti naudojamo žemės sklypo, esančio ( - ), dalies, o vien tik aplinkybė, kad jie yra sumokėję už 800 kv.m. žemės sklypą, nesudaro pagrindo išvadai dėl ieškovų teisių pažeidimo susiformuoti. Kitokio vertinimo nepagrindžia ir ieškovų nurodytas ūkinis pastatas, kurį, jų teigimu, kerta žemės sklypo ( - ) bendra su žemės sklypu ( - ) riba. Šis statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra duomenų, kas yra teisėtas statinio naudotojas, kad pats statinys buvo pastatytas teisėtai ir nebuvo perstatomas arba kitaip rekonstruojamas po 1999-04-15 valdybos sprendimo priėmimo (CPK 178, 185 str. str.).

14Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-12-20 papildomu sprendimu (t.3, b.l.53) priteisė iš ieškovų D. I. D. ir J. V. D. lygiomis dalimis trečiojo asmens UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ naudai 605 Lt bylinėjimosi išlaidų.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Ieškovai D. I. D. ir J. V. D. apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 59-63) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

171. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai negali reikšti reikalavimo jų nurodytu CK 4.45 str. 1 d. pagrindu. Ieškovai savo reikalavimo teisę byloje sieja su savo kaip Vilniaus m. valdybos 1999-04-15 sprendimu Nr.641V suformuotos namų valdos naudotojo teisėmis. Ieškovai 1992 m. rugsėjo mėn. yra sumokėję už 8 arus žemės sklypo, esančio ( - ), taigi ieškovai savo teisę reikšti ieškinį grindžia žemės sklypo realiu naudojimu turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovai šioje byloje neturi reikalavimo teisės. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2011-07-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjo priimtu įsakymu žemės sklypas ( - ) buvo suformuotas tokiu būdu, kad šiaurinė šio ginčo sklypo riba (riboženkliai Nr.1 ir Nr.10) kerta ieškovų naudojamą ūkinį pastatą. Suformavus ginčo žemės sklypą tokiu būdu buvo pažeista ieškovų teisė įsigyti žemės sklypą, atitinkantį faktinį jo naudojimą.

182. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad sklypų ribos pagal Vilniaus m. valdybos 1999-04-15 sprendimą ir jo priedą – planą yra aiškios, nurodytos sklypų posūkio taškų koordinatės. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija priklausanti nuo faktinių aplinkybių, o jų neaiškumą patvirtina aplinkybė, kad ginčijama žemės sklypų riba kerta ieškovui priklausantį pastatą. Dėl ūkinio pastato teisinės registracijos nurodo, kad nesudėtingam I grupės pastatui pastatyti nereikalingas leidimas ir teisinė registracija yra neprivaloma. Šis ūkinis pastatas aukščiau minėtame detaliajame plane yra priskirtas ( - ) namų valdai ir jame pažymėtas. Šis ūkinis pastatas įtrauktas į I. D. namų valdos žemės sklypo ribų planą, todėl I. D. yra teisėta šio pastato naudotoja. Pirmosios instancijos teismas vienašališkai vadovaujasi vieninteliu UAB korporacijos „Matininkai“ 2008-09-09 raštu Nr.I-589, kuriame nurodoma, kad šis pastatas praplėstas į kaimyninio žemės sklypo pusę, tuo tarpu ignoruojami kiti byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, kad ūkinio pastato matmenys nuo 1999 m. nesikeitė. Teismo teiginiai apie neva „praplėstą ūkinį pastatą“ yra akivaizdžiai nepagrįsti.

193. Faktiškai naudojamo ir teisiškai įregistruoto žemės sklypo ( - ) riba neaiški. Teismui atsisakius skirti ekspertizę, pats teismas užkirto kelią tokio įrodymo atsiradimui byloje, kitų galimybių pateikti įrodymus dėl galimo kaimyninio žemės sklypo ploto padidėjimo ar sumažėjimo ieškovai neturėjo galimybės. Be to, UAB „Geoteka“ paruoštas planas prieštarauja Vilniaus m. valdybos 1999-03-25 sprendimui Nr.471v „Dėl sklypų ( - ) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ ir Vilniaus m. valdybos 1999-04-15 sprendimui Nr.641v. Vadovaujantis detaliojo planavimo sprendiniais, riba tarp šių žemės sklypų ieškovams priklausančio ūkinio pastato nekirto, o ėjo šalia ūkinio pastato šiaurinės sienos, o riba tarp žemės sklypo ( - ) ir ( - ) sutapo su tvora. Tuo tarpu pagal ginčijamu įsakymu patvirtintą žemės sklypo ( - ) planą riba tarp žemės sklypų ( - ) ir ( - ) kerta tarp šių sklypų esančią tvorą, t.y. neatitinka faktinio sklypų naudojimo bei keičia detaliajame plane nustatyto sklypo ribų konfigūraciją, kurioje riba tarp 2,4 ir 6 taškų iki ( - ) buvo nustatyta tiesia, o ne laužtine linija.

204. Nors ieškovai neginčijo daiktinių teisių į žemės sklypą ( - ) pagrindą sudarančių sandorių ar administracinių aktų, teismas tokio pobūdžio byloje turėjo būti aktyvus. Teismo sprendimas dėl žemės sklypo ribos nustatymo negali būti grindžiamas niekiniais sandoriais, nes jie nesukuria civilinių teisių ir pareigų.

21Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b.l.74-76) prašo palikti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovų reikalavimas Vilniaus filialui panaikinti nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį ( - ), įregistravimą Lietuvos Respublikai, nepakeistą. Nurodo, kad apeliantai klaidingai aiškina nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetenciją ir savo išdėstytų argumentų nepagrindžia materialinės teisės normomis, taip pat tokia pozicija prieštarauja suformuotai bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktikai. Žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje ir pirminės šio žemės sklypo savininkės L. A. nuosavybės teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre metu – 2001-07-16 galiojusi nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2001-02-21 redakcija, galiojusi iki 2004-01-01) 13 str. norma nustatė tik tai, kad statinių ir kitų nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais, kurių atlikimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 3 d. 1 p. tik nuo 2007-01-11 buvo įtvirtinta nuostata, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kuris yra neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (2005-07-01 redakcija) 32.1.1.4 p., nustatanti, kad paženklinus žemės sklypo ribas surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, įsigaliojo nuo 2005-07-01, todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti pateikti sklypo ( - ), Vilniuje, paženklinimo parodymo aktą šio sklypo registravimo nekilnojamojo turto registre metu – 2001-07-16. Žemės sklypo ( - ), Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir šiuo metu žemės sklypų matavimo bylų dokumentų patikrinimą vykdė ir vykdo atskira valstybės įgaliota institucija – atitinkami apskričių, miestų, šiuo metu – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai žemėtvarkos skyriai, kurių patikrintos ir suderintos registruojamojo žemės sklypo bylos atsakovas neturi teisės ir pareigos tikrinti.

22Atsakovas AB „SEB lizingas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.3, b.l.77-81) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su apeliantų argumentais dėl jų teisės reikšti reikalavimus CK 4.45 str. 1 d. pagrindu ir pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išsakytai nuomonei, kad ieškovai, nebūdami sklypo ( - ), savininkai, negali ieškinio reikšti remdamiesi CK 4.45 str. Dėl sklypų ( - ) ir ( - ) ribų pažymi, kad nėra ginčo dėl to, jog sklypo ( - ), kuris priklauso atsakovui AB „SEB lizingas“, plotas ir ribos yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Ieškovai šioje byloje neginčijo nei administracinių aktų, kuriais buvo suformuotas ( - ) esantis žemės sklypas, nei sandorių, kurių pagrindu jis tapo AB „SEB lizingas“ nuosavybe, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad riba tarp sklypų ( - ) yra aiški it ją keisti nėra teisinio pagrindo. Žemės sklypo planas parengtas nepažeidžiant tuo metu galiojusios Žemės ūkio ministerijos 1996-03-11 įsakymu Nr.98 patvirtintų Žemės sklypų rengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos nuostatų. Vien tai, kad ieškovų iniciatyva ( - ) sklypo dalyje buvo pastatytas laikinas statinys, kuris, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo neteisėtai praplėstas į atsakovui AB „SEB lizingas“ priklausančio sklypo pusę, nesuteikia teisės jiems reikalauti išnuomoti po šiuo laikinu statiniu esančią valstybinę žemę.

23Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.3, b.l.97-101) prašo palikti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal pateiktus įrodymus ieškovai nėra išsipirkę dvibučiam gyvenamajam namui ( - ), priskirto naudoti žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Taigi jie negalėjo vadovaudamiesi CK 4.45 str. 1 d. reikšti ieškinio dėl žemės sklypų ribų, kadangi jiems nuosavybės teise žemės sklypas, esantis ( - ), nepriklauso. Žemės sklypo ( - ), ribos ir plotas gali būti pakeisti tik pakeitus ar panaikinus aktus, kurių pagrindu jis buvo įregistruotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad tiek žemės sklypo ( - ), Vilnius, ir žemės sklypo ( - ) kadastriniai duomenys atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypų ribas.

24Trečiasis asmuo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.3, b.l.83-93) prašo palikti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimą nepakeistą, ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovai nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-10-22 nutartimi civ. byloje Nr.3K-3-457/2009, nes nesutampa tos bylos ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. Ieškovų nurodytas ūkinis pastatas iki šiol nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra aiškus jo savininkas. Detaliajame plane jis galėjo būti pažymėtas tik preliminariai. Ieškovai nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad minimas ūkinis pastatas per 12 metų nesikeitė. Šlaito ketera negali būti laikoma objektyviu ir stabiliu kraštovaizdžio elementu, kuriuo vadovaujantis būtų nustatoma žemės sklypų riba. Jeigu dalis parduoto žemės sklypo yra nenaudojama arba naudojama kitų asmenų arba sklypas sumažėja dėl gretimų naudotojų kaltų ar klaidingų veiksmų, tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirkimo-pardavimo sandoris dėl žemės sklypo ploto buvo niekinis, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise nepriklauso visas žemės sklypo plotas ar jo dalis. Detalusis planas yra teisėtas ir galiojantis, jame esantys sprendiniai yra nenuginčyti, todėl detaliajame plane nurodytomis koordinatėmis vadovautis privaloma. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-12-19 sudaryta komisija nustatė, kad UAB korporacija „Matininkai“ atlikti matavimai atitiko detaliajame plane nustatytas koordinates, kad matavimai, su kuriais nesutinka ieškovai, atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas ( - ) sklypo ribas. Nustačius ieškovų nurodomą ribą tarp ginčo sklypų pagal jų nurodytas koordinates, žemės sklypo ( - ) plotas pasikeis, tai akivaizdi ir neginčytina aplinkybė, o klausimo dėl kaimyninio sklypo ploto pokyčių šie ekspertams net nebuvo suformulavę. Ieškovai žemės sklypo ( - ) dydžio teisėtumo klausimo nekėlė, sandorių, kurių pagrindu nustatytas žemės sklypo ( - ) dydis, neginčijo, todėl nėra pagrindo taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartyje civ. byloje Nr.3K-3-453/2010 nurodytos taisyklės dėl niekinio sandorio ar jo dalies.

25Tretieji asmenys I. M. ir UAB korporacija „Matininkai“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas atmestinas.

28Apeliacine tvarka yra patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai bylą išsprendė faktiniu ir teisiniu aspektais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir apeliacinio skundo argumentus (CPK 320 str. 1 d.), pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagal šios konkrečios bylos faktines aplinkybes ginčo pobūdį identifikavo teisingai ir padarė pagrįstą išvadą, kad bylos duomenys tokio apeliantų teisių pažeidimo, dėl kurio jie kreipėsi į teismą, nepatvirtina.

29Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas, ar administraciniais aktais buvo tinkamai nustatytos valstybei priklausančio 0,1530 ha žemės skypo, esančio ( - ) (t.1, b.l. 144-146), kuriuo apeliantai kartu su trečiuoju asmeniu I. M. naudojasi kaip namų valdai priskirtu žemės sklypu, išorinės ribos. Kitokios išvados pareikštas ieškinys nesuponuoja, kadangi apeliantai, prašydami pripažinti negaliojančiais tik valstybei priklausančio žemės sklypo suformavimp procedūrą, tokio paties procedūros neteisėtumo nustatymo besiribojančiam žemės sklypui, nuosavybės teise priklausančiam UAB „SEB lizingas“, nesiekia.

30Byloje nustatyta, kad į ginčo 0,1530 ha žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus yra įregistruotos apeliantų ir trečiojo asmens I. M. nuosavybės teisės, t.y. dvibučio gyvenamojo namo (t.1, b.l. 144) butas Nr. 1 nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui I. M. (t.1, b.l. 60), taip pat jos vardu įregistruotas ūkinis pastatas su šiltnamiu (t.1, b.l. 144-145), įregistravimo pagrindas - 2008-03-31 nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimai, o buto Nr. 2 bei jo priklausinio, garažo bokso Nr.2 savininke registre nurodoma apeliantė D.I. D. (t.1, b.l. 59), įregistravimo pagrindas - 1990-03-01 pirkimo-pardavimo sutartis ir 2001-03-08 statybos inspektoriaus pažyma.

31Ginčo valstybinis žemės sklypas buvo suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas ir užregistruotas viešame registre pagal UAB „Geoteka“ 2007-12-21 parengtą žemės sklypo planą (t.1, b.l. 141) bei 2011-07-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtą įsakymą Nr.49VFĮ-(14.49.2.)-2635 (t.1, b.l. 141-143), jo ribos 2011-07-19 pažymėtos kadastro žemėlapyje. Šis žemės žemės sklypas ties posūkio taškais 9, 10 ir 1 pagal UAB Geoteka“ planą (pagal 1998 m. detalųjį planą tai posūkio taškai 2, 3 ir 4, t.1, b.l. 49-50, o pagal UAB korporacijos „Matininkai“ parengtą planą - tai posūkio taškai 5, 4 ir 3, t.1, b.l. 52) ribojasi su atsakovui AB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančiu 0,1192 ha žemės sklypu, esančiu adresu ( - ), Vilnius (t.1, b.l. 131-132, 203-211). Pirmoji pastarojo žemės sklypo savininkė L. A. buvo įgijusi jį pagal 2001-06-04 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą ir 2001-06-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (t.1, b.l. 213-215, t.2, b.l. 43).

32Teisėjų kolegija aptaria apeliacinio skundo argumentus, susijusius su apeliantų reikalavimo teisės pagal CK 4.45 str. 1 d. įgyvendinimo galimybe. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantai, nebūdami žemės sklypo savininkais, reikalavimo teisės ginčyti kaimyninių sklypų ribas pagal tokią įstatymo normą apskritai neturi. Ši išvada, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra absoliučiai ydinga. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.45 str. 1 d. taikymo subjektų aspektu, yra pripažinęs, jog ši norma paprastai taikoma tik tada, kai ginčas dėl žemės sklypo ribos siejamas būtent su žemės sklypo savininko teisių gynimu, o kitų asmenų ginčuose dėl žemės sklypo ribos, nesusijusiuose su žemės sklypo savininko teisių ginčijimu, pažeidimu ar gynimu, ji tiesiogai negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-457/2009). Taigi aptariama įstatymo norma iš esmės nėra teisinis instrumentas, skirtas ginti žemės sklypo savininku nesančio asmens pažeistų teisių ar įstatymo saugomų intreresų. Kita vertus, toks jos tiesioginio taikymo draudimas asmenų, nesančių žemės sklypo savininkais, ginčuose visiškai neeliminuoja galimybės remtis joje suformuotomis taisyklėmis ar kriterijais, kai yra priimti viešojo administravimo subjektų sprendimai, patvirtinti žemėtvarkos projektai, teritorinio planavimo dokumentai, pagal kuriuos riba nėra aiškiai nustatyta ir dėl to kyla suinteresuotų asmenų (sklypų nuomininkų, teisėtų naudotojų ir pan.) nesutarimų. Dėl to taip pat buvo pasisakyta minėtoje kasacinio teismo nutartyje. Vadinasi, jeigu riba nėra aiški iš esamų dokumentų, t.y. ji nėra aiškiai nustatyta administracine tvarka, teismas, nagrinėdamas dėl to atsiradusį ginčą, gali spręsti dėl jos nustatymo atsižvelgdamas į esamus dokumentus, į faktinę žamėnaudą bei kitus CK 4.45 str. 1 d. išvardintus kriterijus. Todėl plačiąja prasme ir apeliantai, turėdami subjektinę teisę įgyti nuosavybėn jų naudojamą žemės sklypą (t.1, b.l. 40-45), galėtų remtis aptartos teisės normos nuostatomis, įrodinėdami ribos tarp sklypų ( - ) ir ( - ) faktinio buvmo vietą, tačiau, pažymėtina, tik tada, jei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės sutaptų su cituotos kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-457/2009 faktinėmis aplinkybėmis. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-457/2009 buvo nustatyta, kad nors žemės reformos žemėtvarkos projektas yra patvirtintas, bet iš jo ir kitų dokumentų ginčo sklypus skirianti riba yra neaiški, t.y. administracine tvarka ji nebuvo aiškiai nustatyta, nes atsiradus ir ilgą laiką – kelerius metus – tęsiantis naudotojų ginčui bei daugiau kaip dvejus metus bandant jį spręsti administracine tvarka, nebuvo pasiekta konkretaus rezultato, kol ginčo šalims pasiūlyta ginčą spręsti teismo tvarka. Kolegijos vertinimu, kasacinės ir nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių sutapties šiuo atveju neesama.

33Apeliantai, teisiškai ginčydami valstybei prikausančio 0,1530 ha žemės sklypo (( - )) suformavimo procedūrą ir prašydami pripažinti negaliojančiu 2011-07-07 dėl to priimtą įsakymą ir panaikinti šio valstybinio žemės sklypo teisinę registraciją, taip pat prašydami kitaip nustatyti bendrą su ( - ) žemės sklypu ribą pagal jų nurodomas konkrečias posūkio taškų koordinates, šiam valstybiniam žemės sklypui parengtu UAB „Geoteka“ planu su nužymėtais 1 ir 10 posūkio taškais, nustančiais sklypų bendrą ribą, nesiremia ir šio plano nepagrįstumo neįrodinėja. Faktiškai jie nesutinka su antrojo sklypo (( - )) UAB korporacijos „Matininkai“ tiksliųjų geodezinių matavimų planu ir jame nustatytų posūkio taškų 3 ir 4 koordinatėmis, jas įvardija kaip keistinas, nors paties plano (ar jo dalies) pripažinti negaliojančiu ir nereikalauja. Faktinė aplinkybė, kad nesutinkama būtent su šiuo, o ne su valstybiniam žemės sklypui parengtu planu, akivaizdus ir iš apeliantų pateikto į bylą R. Š. IĮ „Georima“ parengto plano-kontrolinės nuotraukos (t.1, b.l. 58), kuriame būtent šio kaimyninio žemės sklypo planas grafiniame brėžinyje (t.1, b.l. 56) lyginamas su detaliojo plano sprendiniais, kartu teigiant apie jo sudarymo ydingumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad tokiu atveju privalu buvo teismo tvarka ginčyti būtenmt šio privataus žemės sklypo ( - ) planavimo ir jo suformavimo procedūras, taip pat su juo susijusius sandorius toje dalyje, kurioje faktiškai kilęs ginčas (t.y. ne tik dėl bendros ribos, bet ir dėl ploto). Minėtas IĮ „Georima“ palyginamasis grafinis brėžinys leidžia įsitikinti tuo, kad inicijuotas ginčas dėl ribos pakeitimo (jos perkėlimo) sietinas su teisiškai įregistruoto, atsakovui UAB „SEB lizingas“ priklausančio nuosavybės teise 0,1192 ha žemės sklypo galimu ploto sumažėjimu, o teisiškai jau įtvirtinto sklypo ploto pasikeitimas per CK 4.45 str. 1 d. procedūrų įgyvendinimą įstatymo leidėjo valia neleidžiamas ir toks ribojimas tiesiogiai yra nustatytas pačioje normoje.

34Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundo argumentais, kad šios bylos situacijoje pats teismas turėjo pareigą būti aktyvus ir savo iniciatyva vertinti atitinkamose institucijose suderinto ir patvirtinto UAB korporacija „Matininkai“ plano, administracinių aktų, ar, juo labiau, sandorių, susijusių su ( - ) žemės sklypu, dalinio negaliojimo klausimą, net apeliantams (ieškovams) ir nereiškiant tokių reikalavimų. Nagrinėjamoji byla yra dispozityvi, nesusijusi su viešo intereso gynimu. Be to, byloje nedalyvavo ir dėl jo sandorius sudarę asmenys, t.y. ankstesnės šio žemės sklypo savininkės L. A. bei J. A. (t.1, b.l. 213-215), dėl kurių teisių ir pareigų taip pat tokiu atveju būtų pasisakyta. Valstybei priklausantis žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas registre, savininko (valstybės) patikėtinis, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, valstybės interesų pažeidimo neįžvelgia. Pažymėtina, kad savo ar apeliantų interesų pažeidimo neįžvelgia ir antroji šio sklypo naudotoja, namo ( - ), Vilniuje bendraturtė I. M., taip pat turinti teisę privatizuoti jos naudojamo namų valdos žemės sklypo dalį, tačiau nepalaikanti apeliantų siekio išregistruoti valstybinį sklypą iš registro. Jos nuomone, tokiu atveju tik dar labiau užsitęstų dėl apeliantų inicijuojamų teisminių ginčų ir taip jau užtrukusi žemės privatizavimo procedūra. Tokiu atveju, kai reikalavimas byloje yra pareikštas dėl viso valstybino žemės sklypo išformavimo, o su tuo nesutinka neabejotiną teisinį interesą turintis asamuo I. M., ieškino ribų peržengimas išimtinai apeliantų naudai aiškiai būtų prieštaravęs asmenų lygybės įstatymui ir teismui principui, įtvirtintam CPK 6 str. Pagal civiliniame procese galiojantį kitą - dispozityvumo principą, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra pačių ginčo šalių, o ne teismo pareiga, taigi teisė nurodyti ieškinio dalyką taip pat yra absoliuti ir dispozityvi ieškovo teisė. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų ir priima sprendimą tik dėl jų pareikštų reikalavimų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (CPK 13 str., 265 str.2 d.). Dar vienas procesinis principas - rungimosi pareiga dispozityviose bylose (CPK 12 str.), taip pat nesuteikia teismui diskrecijos savo iniciatyva ieškoti galimų tik vienai besiginčijančiai šaliai palankių variantų. Priimtina domėn ir tai, kad apeliantai dėl UAB korporacija „Matininkai“ atliktų matavimų ydingumo bei viešojo administravimo subjektų neveikimo, juos ištaisant, jau buvo iniciavę teisminį ginčą administraciniame teisme, kaip ginčo argumentą įvardindami būtent blogai nustatytą šių kaimyninių sklypų ribą (t.1, b.l. 98-102, 103-110). Administracinis teismas savo procesiniame dokumente nustatė, kad 0,1192 ha žemės sklypo (( - )) ankstesnei savininkei L. A. į 0,0478 ha šio žemės sklypo dalį buvo atkurtos nuosavybės teisės, ir tik likusi dalis - 0,0714 ha buvo jai perleista atlygintinai, t.y. parduota namų valdai (t.1, b.l. 101-102). Taip pat abiejų instancijų administraciniai teismai jau yra pasisakę ir dėl apeliantų galimybės pakeisti kadastrinių matavimų pagrindu suformuoto ir teisiškai įregistruoto žemės sklypo ( - ) ribas tik atitinkamai pakeitus (ar panaikinus) administracinius aktus bei sandorius, kurių pagrindu būtent šis sklypas buvo įregistruotas, priešingu atveju matavimai ir aktai galioja nepaisant apeliantų nesutikimo su jais (t.1, b.l. 102, 109). Apie tai, kad esant tokio pobūdžio ginčui sklypų ribos ir konfigūracija gali būti keičiami, tačiau negalima sumažinti ar padidinti žemės sklypo ploto (CK 4.45 str. 1 d.), kitaip turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, yra nurodyta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis c.b. Nr. 3K-3-539/2005; 2010-11-15 nutartis Nr. 3K-3-453/2010).

35Paneigti nurodytus teismų išaiškinimus, koks turėtų būti pačių apeliantų procesinis elgesys, nėra nei teisinių, nei faktinių prielaidų. Kasacinio teismo nutartis, kuria jie motyvuoja kitokią savo nuomonę - dėl teismo pareigos peržengti ieškinio ribas savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartis Nr. 3K-3-453/2010), nevisiškai tinkamai interpretuojama, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teismų pareigos esant ginčui dėl žemės sklypo ribos nustatymo, ex officio patikrinti, ar žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo dydžio (viso ar jo dalies) yra galiojanti, ar ji nėra niekinė, pažymėjo, kad tokia taisyklė taikoma tik tuomet, kai realiai neegzistavo ir objektyviai negalėjo būti suformuotas tokio dydžio žemės sklypas, kurį asmuo pirko. Akivaizdžiai niekinis (t.y. nereikalaujantis ginčijimo ieškiniu) sandoris yra tada, kad nebuvo objekto ar jo dalies, o objekto negalimumas yra objektyvus ir absoliutus, pvz., kad gretimybėse apskritai nebuvo žemės ploto, iš kurio galėjo būti suformuotas žemės sklypas pardavimui. Nagrinėjamos bylos atveju tokia situacija nesusiklostė, o atsakovui nuosavybės teise priklausančio ir teisiškai įregistruoto žemės sklypo plotas sutampa su detaliojo planavimo dokumentuose nurodyto sklypo vieta ir plotu - 0,1192 ha (t.1, b.l. 20). Patys apeliantai dar netapo jų naudojamo žemės sklypo savininkais, taigi prioritetinis savininko teisių gynimas, ypač ginče su kitais savininkais (valstybe bei UAB „SEB lizingas“), jiems netaikytinas.

36Taip pat atmestini ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nepaskirdamas ekspertizės, užkirto kelią šioje byloje vėliau patikslinti ieškinio reikalavimus, priklausomai nuo tokios ekspertizės rezultatų. Dėl įrodinėjimo priemonių tikslingumo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Šiuo konkrečiu atveju teismas, atsižvelgęs į pareikštų reikalavimų turinį bei ieškinio dalyką, ekspertizės nepaskyrė (t.3, b.l. 1-2). Su tuo teisėjų kolegija sutinka, pažymėdama, kad įrodinėjimo priemonės negali būti pernelyg nutolusios nuo įrodinėjimo konkrečioje byloje tikslo, jos turi patvirtinti ar paneigti aplinkybes, susijusias būtent su jau inicijuoto byloje ginčo dalyku (CPK 176 str. 1 d.), taip pat civilinė byla negali būti pradėta tik kaip priemonė rinkti įrodymus kitam galimam ginčui inicijuoti, tai nesuderinama su civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.). Todėl ir apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantai teismui atskleidė savo ketinimus ateityje patikslinti savo reikalavimus, nėra teisiškai aktualūs ir kitokio ekspertizės nepaskyrimo vertinimo nesuponuoja. Ieškiniu neginčijant atsakovo nuosavybės atsiradimo pagrindų į ( - ) žemės sklypą, vienokie ar kitokie ekspertizės rezultatai negalėjo apspręsti šioje byloje pareikšto ieškinio išnagrinėjimo rezultato.

37Dar vien skundo argumentų grupė yra susijusi su nustatytos administracine tvarka ribos aiškumo vertinimu. Apeliantai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendime padarytą išvadą, kad šiuo atveju riba yra aiški pagal 1999-04-15 sprendimu Nr. 641v patvirtintus detaliojo planavimo (t.1, b.l. 49 50) ir pagal geodezinių matavimų dokumentus, patvirtintus 2011-07-07 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2635 (t.1, b.l. 53 ir 141, 142-143), teigdami, kad ribos neaiškumą pagrindžia vien tokia aplinkybė, jog ginčijama sklypo kraštinė kerta jiems priklausantį ūkinį pastatą, nors sudarant detalųjį planą ji buvo nužymėta kitoje vietoje. Apeliantai iš esmės kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Šie argumentai teismo buvo ištirti, įvertinti bei dėl jų pasisakyta teismo sprendime. Kartu su savo apeliaciniu skundu apeliantai nepateikė jokių naujų įrodymų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas išvadas, kad ginčo ribos be reikšmingų nuokrypių atitinka pirminiais dokumentais nustatytas ribas ir kadastro žemėlapyje esančius duomenis. Vertindama šios teismo padarytos išvados pagrįstumą, kolegija atsižvelgia į šių klausimų reglamentavimą. Pirma, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14 p. nustatyta, kad kadastriniams matavimams atlikti, be kita ko, naudojama ši medžiaga: išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai; žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos; žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai; gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Kadastriniai matavimai atliekami pirminių duomenų bei dokumentų pagrindu, ir remiantis Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d., vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Kadangi žemės sklypas ( - ) buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir perleistas privačion nuosavybėn anksčiau, o jo suformavimo dokumentai, minėta, net nėra ginčijami, taigi, šio sklypo nustatytos posūkių taškų koordinatės atitinkamai įtakojo valstybinio žemės sklypo suformavimo procedūrą ir jo koordinačių nustatymą.

38Antra, detaliajame plane (t.1, b.l. 20, 50) nustatyto sklypo ( - ) dviejų ginčo kraštinių (ribų) konfigūracija, priešingai nei tvirtinama skunde, yra tapati vėliau nustatytajai UAB „Gedoteka“ žemės sklypo plane (t.1, b.l. 53), t.y. posūkio taškai 2,4,5 atitinka posūkio taškus 10,1 ir 2. Papildomas 5 posūkio taškas, nurodytas jau po tiksliųjų geodezinių matavimų vakarinėje šio sklypo dalyje ir kurio nesama detaliajame plane, niekaip neįtakoja šiaurinės sklypo kraštinės ribos (pagal detalųjį planą posūkio taškai 4 ir 5, o pagal UAB “Geoteka“ planą – posūkio taškai 1 ir 2), vertinimo.

39Trečia, tam tikrus neesminius pokyčius vėlesniuose matavimuose galėjo lemti ir aplinkybė, jog detaliajame plane posūkio taškų koordinatės buvo nurodytos vietinėje koordinačių sistemoje, o geodeziniame plane jau naudojama valstybinė koordinačių sistema. Šioje vietoje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokią svarbią aplinkybę , kad ieškiniu prašoma nustatyti žemės sklypo ( - ) išorinę ribą tarp 3 ir 4 posūkio taškų, nurodant 3 posūkio taško koordinatę x– 6063381,24, koordinatę y – 580109,38, bei 4 posūkio taško koordinatę x – 60633510,76 ir koordinatę y – 580124,21, tačiau šios apeliantų nurodomos koordinačių reikšmės ne tik neatitinka patvirtinto detaliojo plano koordinačių sistemos ir joje įvardintų ginčijamų posūkio taškų reikšmių, bet neatitinka ir nei vieno kito į bylą pateikto plano šių taškų koordinačių, įskaitytinai ir apeliantų iniciatyva parengto plano-kontrolinės nuotraukos koordinačių (t.1, b.l. 58) ar namų valdos 973 kv.m. ploto sklypui parengto plano (t.1, b.l. 39 ir t.2, b.l. 97). Tai reiškia, kad ribą ieškiniu buvo prašoma nustatyti pagal neegzistuojančius dokumentus (planą).

40Ketvirta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesama jokių duomenų apie statinio, kuris pateko į nužymėtos ribos sritį, statybų teisėtumą, jo pastatymo/perstatymo metus, kas galėtų nulemti poreikį ginti būtent tokį apeliantų interesą. Vien skundo teiginių, kad nesudėtingam I grupės pastatui pastatyti nereikalingas leidimas ar teisinė registracija, kad šis ūkinis pastatas aukščiau minėtame detaliajame plane yra priskirtas ( - ) namų valdai ir jame pažymėtas, įtraukiant į apeliantės I. D. namų valdos žemės sklypo ribų planą (t.1, b.l. 39 ir t.2, b.l.97), nepakanka buvusių statybų legalumui bei naudojimosi teisėtumui patvirtinti. Viena vertus, nėra duomenų apie tai, kad jai buvo teisėtai suteiktas būtent 973 kv.m. ploto sklypas naudojimuisi ar nuomai. Priešingai, apeliantai pripažįsta sumokėję už 800 kv.m. ploto žemės sklypo privatizavimą (t.1, b.l. 41, 43, 44), o 1992-09-11 pažymoje teigiama, kad jie naudojasi 600 kv.m. ploto sklypu ir jiems leidžiama papildomai parduoti 200 kv.m. ploto sklypą, tačiau galutinis parduodamo sklypo dydis bus nustatytas tuomet, kai teisme bus išspręsti ginčai tarp bendrasavininkų dėl konkretaus pasidalijimo (t.1, b.l. 40). Kita vertus, apie esamą ginčo sklypo dalyje ūkinį pastatą neužsimenama pačios apeliantės I.D. D. 1998 metų skunduose dėl detaliojo plano patikslinimo (t.1. b.l. 37-38), teigiant, kad nors atitinkami ginčijami žemės plotai yra suformuoti ( - ) namų valdai, šia laisva valstybine žeme naudojasi ( - ) namo 2 buto gyventojai, yra užveisę joje sodą ir pastatę šiltnamį. Žemėtvarkos ir teisės departamento 1998-05-18 atsakyme I.D. D. (t.1, b.l. 23) ūkinio pastato buvimas ginčijamoje šiaurinėje teritorijos tarp ( - ) ir ( - ) sklypo dalyje taip pat neužfiksuotas, nurodant apie pastatytą šiltnamį ir sandėliuką. Po dešimtmečio 2008-02-08 apeliantės prašyme dėl namo ( - ) žemės sklypo ribų nustatymo nurodoma apie negyvenamojo pastato – pašiūrės sklype egzistavimą (t.1, b.l. 55). Jokio panašios paskirties nekilnojamojo daikto (statinio) nėra nurodoma ir buto ( - ) namų valdos techniniame pase (t.1, b.l. 15) - toks šioje namų valdoje esančio buto priklausinys nėra inventorizuotas. Darytina išvada, kad esant tik tokiai informacijai, akivaizdžiai nepakako duomenų pripažinimui, kad šis viešame registre neužregistruotas nekilnojamasis daiktas yra legalus ir teisėtas statinys, nei identifikuoti jo pastatymo (atsiradimo sklype būtent toje vietoje ir tokių parametrų) metus, nei paneigti sprendime padarytos tikėtinos prielaidos, kad jis galėjo būti perstatomas ar plečiamas link ginčo teritorijos jau po detaliojo plano patvirtinimo.

41Ginčo, kad suformuoto valstybinis žemės sklypo ( - ) plotas faktiškai neatitinka viešame registre nurodytam jo plotui, nagrinėjamos bylos atveju nekilo. Todėl apibendrindama išvardintus motyvus, teisėjų kolegija laiko apeliantų procesinę poziciją, kad administracine tvarka nustatyta sklypų ( - ) ir ( - ) bendra riba neatitinka detaliojo planavimo metu posūkio taškais 3 ir 4 nužymėtos ribos (t.1, b.l. 51), paneigta. Šalių žemės sklypų ribos pagal UAB „Geoteka“ parengtą planą (t.1, b.l. 53) buvo aiškios, jos nustatytos tiesia linija, kertančia žymeniu N pažymėtą statinį, o pati savaime tokia aplinkybė ne visuomet sudaro teisines prielaidas keisti ar tikslinti ribas, tokį aiškinimą patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-35/2011).

42Teisėjų kolegija esminius apeliacinio skundo argumentus aptarė, nei šie, nei kiti skundo argumentai skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo nepatvirtina.

43Iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos trečiojo asmens UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“, dalyvavusio atsakovų pusėje, šios instancijos teisme turėtos 605 Lt (t.3, b.l. 109-113) su atstovavimu susijusios išlaidos, po 302,50 Lt iš kiekvieno (CPK 98 str.).

44Taip pat iš jų priteistinos valstybės naudai 44,15 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos (t.3, b.l. 115), t.y. po 22,08 Lt iš kiekvieno (CPK 92 str., 96 str.).

45Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

46Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Priteisti iš Dalios I. D. ir J. V. D. po 302,50 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ naudai.

48Priteisti iš Dalios I. D. ir J. V. D. po 22,08 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai D. I. D. ir J. V. D. 2011-08-01 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ajį... 5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 6. Atsakovas AB „SEB lizingas“ 2011-09-29 atsiliepimu į ieškinį (t.1.,... 7. Atsakovas VĮ Registrų centras 2011-10-03 atsiliepimu į ieškinį (t.1.,... 8. Trečiasis asmuo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ 2011-10-13... 9. Trečiasis asmuo I. M. 2011-11-14 atsiliepimu į ieškinį (t.1.,b.l.192-193)... 10. Trečiasis asmuo UAB korporacija “Matininkai“ atsiliepimo į ieškinį... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-11-26 sprendimu (t.3, b.l. 28-35)... 13. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovai, iš esmės keldami... 14. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-12-20 papildomu sprendimu (t.3,... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Ieškovai D. I. D. ir J. V. D. apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 59-63) prašo... 17. 1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai negali... 18. 2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad sklypų ribos pagal... 19. 3. Faktiškai naudojamo ir teisiškai įregistruoto žemės sklypo ( - ) riba... 20. 4. Nors ieškovai neginčijo daiktinių teisių į žemės sklypą ( - )... 21. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3,... 22. Atsakovas AB „SEB lizingas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.3,... 23. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 24. Trečiasis asmuo UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ atsiliepimu į... 25. Tretieji asmenys I. M. ir UAB korporacija „Matininkai“ atsiliepimų į... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. Apeliacine tvarka yra patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai... 29. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas, ar administraciniais aktais... 30. Byloje nustatyta, kad į ginčo 0,1530 ha žemės sklype esančius... 31. Ginčo valstybinis žemės sklypas buvo suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas... 32. Teisėjų kolegija aptaria apeliacinio skundo argumentus, susijusius su... 33. Apeliantai, teisiškai ginčydami valstybei prikausančio 0,1530 ha žemės... 34. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundo argumentais, kad šios bylos... 35. Paneigti nurodytus teismų išaiškinimus, koks turėtų būti pačių... 36. Taip pat atmestini ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios... 37. Dar vien skundo argumentų grupė yra susijusi su nustatytos administracine... 38. Antra, detaliajame plane (t.1, b.l. 20, 50) nustatyto sklypo ( - ) dviejų... 39. Trečia, tam tikrus neesminius pokyčius vėlesniuose matavimuose galėjo lemti... 40. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesama jokių... 41. Ginčo, kad suformuoto valstybinis žemės sklypo ( - ) plotas faktiškai... 42. Teisėjų kolegija esminius apeliacinio skundo argumentus aptarė, nei šie,... 43. Iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos trečiojo asmens UAB... 44. Taip pat iš jų priteistinos valstybės naudai 44,15 Lt procesinių dokumentų... 45. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 46. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti... 47. Priteisti iš Dalios I. D. ir J. V. D. po 302,50 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi... 48. Priteisti iš Dalios I. D. ir J. V. D. po 22,08 Lt pašto išlaidų valstybės...