Byla 2-475-527/2007

1K a u n a s

2Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, atsakovų bendrininkų atstovei J. Z., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Vaidai Bučytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal akcinės bendrovės DnB NORD bankas ieškinį atsakovams V. P., N. L., R. L., E. L., L. L., D. L., M. L. ir J. Z. (tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, G. R., Valstybės įmonė Registrų centras, atstovaujamas Kauno filialo, E. S.-G., M. G., J. M., J. M., S. Z.) dėl sandorio pripažinimo galiojančiu,

Nustatė

3ieškovas 2007-06-18 patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 1995-09-22 tarp AB LŽŪB (dabartinis pavadinimas AB DnB Nord bankas) ir KB „Balticbank“ pasirašytą sutartį galiojančia nuo jos sudarymo momento bei ieškovo nuosavybės teises į pastatą (unikalus Nr. ( - ). – daugiabutį gyvenamąjį namą be 4 buto. Ieškovas taip pat prašė leisti atsiimti pradinio ieškinio reikalavimą įpareigoti valstybės įmonę Registrų centras atlikti pagal šią sutartį AB DnB Nord banko nuosavybės teisių į pastatą (unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ) – daugiabutį gyvenamąjį namą be 4 buto – registraciją.

4Ieškovas nurodė, kad 1995-09-22 tarp ieškovo ir KB „Balticbank" buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią KB „Balticbank" už skolas ieškovui perleido pastatą( - ). Sutartyje pastatas buvo apibūdintas kaip gyvenamasis pastatas, turintis 366,16 m2 bendro ploto, išskyrus butą Nr.4, adresu ( - ). Minėto susitarimo šalys nespėjo įforminti notariškai, kadangi buvo nustatyti apribojimai disponuoti šiuo turtu, o 1995-10-11 KB „Balticbank" buvo iškelta bankroto byla, ir buvęs KB „Balticbank" valdybos pirmininkas G. R., pasirašęs perleidimo sutartį, neteko įgaliojimų. Bankroto bylos nagrinėjimo metu KB „Balticbank" administratorius sandorio netvirtino, kadangi nematė tam pagrindo - laikė, kad turtas perduotas ieškovo nuosavybėn. Nors bankroto administratoriui buvo žinoma susidariusi situacija, tačiau ginčo pastato jis neįtraukė į KB „Balticbank" turto apyrašą (apskaitą) ir KB „Balticbank" likvidavo nepakeitus ginčo pastato savininkų įrašų nekilnojamojo turto registre, nes laikė ieškovą savininku. Iš šių dienų aplinkybių matyti, kad toks sprendimas teisingas tik iš dalies, nes faktiškai susiklostę ir šalių pripažįstami santykiai buvo ne iki galo formaliai sutvarkyti. Be to, iškėlus baudžiamąją bylą, ją tyrę pareigūnai taip pat apribojo teises disponuoti ginčo turtu. Tardymo departamento valdyba panaikino nustatytus apribojimus (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis tai įvyko 2005-10-19 ), KB „Balticbank" jau buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, t.y. jis kaip teisės subjektas buvo pasibaigęs, o ieškovas neturėjo galimybės įstatymų nustatyta tvarka pagal notaro tvirtinamą sutartį įgyti nuosavybę į ginčo pastatą, todėl jam liko vienintelis teisminis kelias.

5CK 1.93 str. 4 d. (1964 m. CK 58 str. 5 d.) nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį (ieškovas sumažino KB „Balticbank" skolą perduoto ginčo pastato verte), kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Būtent šiuo pagrindu ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo pastatą - pripažinti 1995-09-22 sutartį galiojančia bei įpareigoti VĮ Registrų centras atlikti nuosavybės teisės registravimą ieškovo vardu. CK 1.93, 4.47, 4.49 str., 1964 m. CK 149 str. numato, kad daikto įsigijimo pagrindas gali būti sandoris, kuris ne visiškai atitinka įstatymų reikalavimus.

6Nuosavybės teisės į ginčo pastatą pripažinimas ieškovui atitiktų ir CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei byloje dalyvaujančių asmenų interesus. Šiuo metu ginčo pastatas stovi niekieno neprižiūrimas, nes niekas nenori prisiimti rizikos ir išlaidų, kol nėra išspręstas savininko klausimas. Pastate gyvenantys asmenys negauna valstybės garantijų ir tuo pačiu pinigų pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, taip pat neturi galimybės likti tame pačiame pastate, kuriame gyvena ir šiuo metu. Kauno miesto savivaldybė negali išspręsti vis aktualesne tampančios neprižiūrimo statinio problemos. Pripažinus ieškovą ginčo pastato savininku, visos šios problemos, įskaitant ir ieškovo, būtų išsprendžiamos visiems priimtinu būdu.

7Ieškovas taip pat nurodė, kad ginčo pastato tikrojo adreso ir adreso, nurodyto 1995-09-22 sutartyje, atsiradę neatitikimai buvo sąlygoti ne visiškai tikslių Nekilnojamojo turto duomenų. Teismui pateiktuose Nekilnojamojo turto išrašuose dėl ginčo pastato nurodyta, kad visi statiniai adresais ( - ), yra žymimi vienu bendru adresu - ( - ). Iš 1995-03-20 teismo antstolių kontoros prie Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo turto perdavimo akto galima būtų suprasti, kad KB „Balticbank" buvo perduoti visi statiniai adresu ( - ) (be buto Nr. 4), Kaune, tačiau iš tikrųjų šio banko vardu buvo registruotas tik ginčo pastatas, kurio dabartinis unikalus Nr.1993-0051-1013, adresas( - ), 366,16 m2 bendro ploto, o jis apibūdinamas kaip daugiabutis gyvenamasis namas be 4 buto. Būtent šis paskutinis apibūdinimas ir nurodytas bendrasis plotas leidžia konkrečiai identifikuoti KB „Balticbank" įgytą ir ieškovui pagal 1995-09-22 sutartį perduotą pastatą kaip vieną ir tą patį objektą, dabartiniu unikaliu Nr.1993-0051-1013. Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad niekas kitas per paskutinius keletą metų nepateikė jokio dokumento, kuris būtų pagrindas konstatuoti, kad ginčo pastatą KB „Balticbank“ būtų perleidęs kuriam nors kitam asmeniui (t.y. ne ieškovui). Iš byloje turimų duomenų iš Nekilnojamojo turto registro konstatuotina, kad ginčo pastato adresas 1995-09-22 sutartyje nurodytas teisingai, tačiau dėl patikslintų Nekilnojamojo turto registro duomenų ir nesutapimų ankstesniuose duomenyse atsirado neaiškumai ir abejonės dėl adreso tikrumo, sąlygoti tuo metu pilnai negaliojusios unikalių numerių sistemos.

8Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (t.2. b.l.2-3) pradiniame ieškinyje atsakovu įvardintas valstybės įmonės Registrų centas nurodo, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Jo nuomone, reikalavimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes prieštarauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str., 13 str., 14 str., 22 str., 23 str. ir 26 str. bei nėra savarankiškas, nes išplaukia iš reikalavimo pripažinti 1995-09-22 sutartį galiojančia. Nepareiškus savarankiškų reikalavimų valstybės įmonės Registrų centro atžvilgiu, nėra pagrindo traukti jo atsakovu. Jis nėra sandorio šalis, nedalyvavo sudarant sutartį, iš jo nebuvo prašyta išduoti kokius nors dokumentus (pažymas, pažymėjimus, registro išrašus) apie sandorio sudarymo metu perleidėjo nuosavybės įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Ieškovo argumentai, kad „atsiradę neatitikimai buvo sąlygoti nevisiškai tikslių nekilnojamojo turto duomenų", nepagrįsti ir nelogiški. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pastatų adresus supainiojo ne VĮ Registrų centras ar jo pirmtakas VĮ Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras, bet ginčo sutarties šalys - KB „Balticbank" (skolininkas) ir LŽŪB (kreditorius). Tokios klaidos būtų išvengta, jei šalys būtų įvykdę sutarties 2.1.2 p. numatytą įsipareigojimą - sudaryti su kreditoriumi nekilnojamojo turto neatlygintino perdavimo sutartį notarine tvarka, t.y. įstatymo nustatyta tvarka ir forma, kurią sudarant būtina pateikti pažymą apie sandorio sudarymo datai nuosavybės teise registruotą turtą.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-195/2006 konstatavo, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas jam įstatymo pavestas funkcijas viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja susiklosčiusius tarp atitinkamų subjektų civilinius teisinius santykius patvirtinančius juridinius faktus, tačiau pats nėra ir negali būti tokiu civilinių santykių dalyvis. Iš to seka, kad VĮ Registrų centras negali būti atsakovu šioje byloje.

10Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovai ir tretieji asmenys J. Z., E. L., L. L., D. L., J. M., J. M. (B.) ir S. Z. (t.2, b.l.15-16), nesutikdami su ieškiniu, nurodė, kad:

111) ieškinio kaina 200.000 Lt realiai neatitinka tikros ginčijamo turto vertės (bendras ginčijamų patalpų plotas yra didesnis nei 300 m2, patalpos yra Kauno miesto centre, todėl jų reali vertė yra ženkliai didesnė), todėl ji turi būti tikslinama;

122) ieškovo argumentai, kad 1995-09-22 sandoris nebuvo tinkamai įformintas dėl to, kad KB „Balticbank" vengė pasirašyti notarišką sandorį, yra visiškai nepagrįstas, kadangi ieškovas nepateikė jokių šio savo teiginio įrodymų ir nenurodė nei vienos objektyvios priežasties, sukliudžiusios sudaryti notariškai patvirtintą nekilnojamojo sandorį ir jį įregistruoti tuo metu galiojusių įstatymų tvarka, tuo labiau, kad abi „sandorio" šalys buvo bankai ir nežinoti apie tokio pobūdžio sandoriams keliamus reikalavimus jie negalėjo;

133) ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis rūpinosi nekilnojamuoju turtu ( - ), kaip savo nuosavu, kas sukelia pagrįstų abejonių apie ieškovo pateiktų nuosavybę patvirtinančių dokumentų tikrumą;

144) ginčo pastatas 1992 m. Kauno miesto valdybos potvarkiu grąžintas L. G.. 1996 metais Kauno miesto apylinkės teismas iš dalies šį potvarkį panaikino, ko pasėkoje ginčo pastatas turėjo būti grąžintas į Kauno miesto savivaldybės balansą, juolab, kad, pakeitus Kauno miesto valdybos potvarkį, L. G. už šį pastatą buvo sumokėta kompensacija. Kadangi L. G. buvo šį namą įkeitusi bankui, o Kauno miesto savivaldybė nesiėmė visų teisinių priemonių perimti jai priklausantį turtą, šis atiteko bankui. Dėl šių priežasčių sandoriai, kurių pagrindu pastatas ( - ), kelis kartus pakeitė savininkus, yra niekiniai, kaip prieštaraujantys gerai moralei bei sudaryti pažeidžiant civilinėje teisėje įtvirtintą principą - „iš neteisėto teisė negimsta", kadangi jau 1992 metų Kauno miesto valdybos potvarkis grąžinti namą kartu su gyventojais L. G. buvo neteisėtas, ką vėliau konstatavo Kauno m. apylinkės teismas;

155) tikruoju pastato ( - ), savininku yra Kauno miesto savivaldybė, kurios įmonės „Santakos būtų ūkis" su R. O. 1999 m. sudaryta buto ( - ) nuomos sutartis patvirtina, kad dar 1999 metais Kauno miesto savivaldybė pilnai disponavo šiuo pastatu ir elgėsi su juo kaip su savo nuosavybe.

16Atsakovas V. P. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2t.,b.l.36-39) prašė nepripažinti jo tinkamu atsakovu, kadangi jis, nebūdamas ginčijamų materialinių subjektinių teisių, iš kurių kilo ginčas, dalyvis ir perėmėjas, neturi pareigos atsakyti.

171. Ieškovas nurodė, kad buvęs KB Balticbank administratorius V. P. veikė ne kaip KB Balticbank valdymo organas, o kaip specialus iš išorės paskirtas asmuo bankui administruoti, t.y. vienas teisės subjektas paskirtas administruoti kitą teisės subjektą. Vadovaujantis LR komercinių bankų įstatymo (toliau —KBĮ) 47 str. 1 d., galiojusiu KB Balticbank bankroto iškėlimo metu, banko administratorius - tai banko bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu skiriamas banko valdytojas. Šio įstatymo 46 str. 6 dalis nustatė, kad iškėlus banko bankroto bylą banko valdymo organai netenka savo įgaliojimų. KBĮ 47 str. 4 dalis nustatė, kad banko administratorius taip pat turėjo teises ir atliko pareigas, numatytas ĮBĮ 7 str., o būtent, valdė ir disponavo įmonės turtu, vadovavo įmonės einamajai komercinei-ūkinei veiklai. Todėl galima daryti išvadą, kad banko administratorius, iškėlus bankui bankroto bylą, tampa vienasmeniu banko valdymo organu, nes visi kiti prieš tai buvę banko valdymo organai, numatyti LR akcinių bendrovių įstatymo 18 str. 1 dalyje (visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas) neteko savo įgaliojimų. 1995-10-11 Vilniaus apygardos teismas iškėlė KB Balticbank bankroto bylą ir paskyrė banko administratoriumi Pavilonį, kuris perėmė visą buvusį banko turtą iš tuometinio banko valdybos pirmininko G. R.. Paviloniui pareiškus norą pasitraukti iš užimamų KB ,,Balticbank“ administratoriaus pareigų, Lietuvos Banko teikimu 1995-12-04 Vilniaus apygardos teismas nutartimi administratoriumi paskyrė jį (V. P.), tuo metu banke pagal darbo santykius nuo 1995-01-25 dirbusį teisininku. Šio paskyrimo pasėkoje nebuvo nutraukti jo darbo santykiai su KB ,,Balticbank“, nebuvo sudaryta jokia nauja sutartis (pavedimo ar pan.), taip pat nebuvo nutraukta jo darbo sutartis, todėl darbo santykiai, prasidėję nuo 1995-01-25, tęsėsi iki pat KB ,,Balticbank“ likvidavimo. Taigi, banko administratorius buvo būtent naujai paskirtas KB ,,Balticbank“ valdymo organas, tačiau veikė ne kaip atskiras teisės subjektas, o kaip banko darbuotojas, kurį su banku siejo tęstiniai darbo santykiai. Be to, 1996-10-11 Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą likviduoti KB ,,Balticbank“, o 1997-03-24 nutartimi patvirtino likvidacinę komisiją, sudarydamas kolegialų banko valdymo organą, bei jį paskyrė likvidacinės komisijos pirmininku.

182. Ieškovas savaip interpretuoja ir KBĮ 53 str., nenurodydamas ir nepaaiškindamas, kuriuo įstatymo punktu vadovaujantis administratoriaus pareiga atsakyti už administravimo pasekmes. KB ,,Balticbank“ likvidacinė komisija ir jis, kaip minėtos komisijos pirmininkas, įvykdė visus reikalavimus, numatytus KBĮ 53 str. Tai galima matyti iš KB ,,Balticbank‘ likvidacinės komisijos nutarimų, kuriais remiantis Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimus (nutartis). Visas banko turtas buvo parduotas varžytynėse ar neatlygintinai perduotas savivaldybei; reikalavimo teisės (skolos bankui), kurių negalima buvo išreikalauti iki banko likvidavimo pabaigos ir kurių neperėmė banko kreditoriai, buvo perduotos AB ,,Turto bankui" (KBĮ 53 str. 8 d.); kreditoriams skirtos lėšos, kurių pastarieji neatsiėmė, buvo pervestos į notarų biuro depozitinę sąskaitą kreditorių vardu (KBĮ 53 str. 12 d.); baigusi atsiskaityti su kreditoriais, KB ,,Balticbank‘ likvidacinė komisija pateikė teismui likvidacinę balansinę ataskaitą ir likvidavimo ataskaitą (KBĮ 53 str. 11 d), ko pasėkoje, vadovaujantis KBĮ 53 str. 13 d, Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad neliko likviduojamo banko turto, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus, patvirtino likvidavimo ataskaitą ir priėmė sprendimą dėl banko pabaigos, taip pat buvo nutraukti jo, kaip KB ,,Balticbank“ administratoriaus-likvidacinės komisijos pirmininko, įgaliojimai. Minėtos teismo nutarties pagrindu bei pateikus visus reikalaujamus dokumentus, KB ,,Balticbank‘ buvo išregistruotas iš juridinių asmenų registro (KBĮ 53 str. 14 d.). Nei KBĮ, nei Vilniaus apygardos teismo nutartimis, nei jokiais kitais teisės aktais po banko pasibaigimo teisės ir pareigos nebuvo perduotos KB ,,Balticbank“ administratoriui - likvidacinės komisijos pirmininkui, todėl toliau atstovauti išregistruotą juridinį asmenį jis, kaip fizinis asmuo, neturi jokio pagrindo.

193. Visiškai nepagrįstas teiginys, kad banko administratorius galėtų tinkamai atstovauti buvusius banko savininkų (akcininkų) interesus, kadangi tokių įgaliojimų jam buvę banko savininkai (akcininkai), kreditoriai, darbuotojai ar bet kokie kiti tretieji asmenys nebuvo ir nėra suteikę bei jis nebuvo ir nėra jiems atskaitingas ar pavaldus.

204. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad banko administratorius galėjo atlikti veiksmus, kad nebūtų susidariusi dabartinė situacija. 1995-09-22 pasirašius pastato ( - ) perdavimo sutartį, KB ,,Balticbank‘ atstovavo valdybos pirmininkas G. R., o AB LŽŪB - valdybos pirmininkas V. L.. Minėtoji sutartis pagal tuo metu galiojusį CK 255 str. turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registro įstaigoje. Kaip pareiškė pats ieškovas, minėtam turtui perdavimo momentu buvo taikyti suvaržymai, todėl tik sutartį pasirašę asmenys galėtų paaiškinti, kodėl sutartis buvo pasirašyta ir prisiimta jos įregistravimo rizika. Minėtoji sutartis buvo sudaryta 1995-09-22, o 1995-09-04 neeilinis visuotinis KB ,,Balticbank“ akcininkų susirinkimas nusprendė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byla KB ,,Balticbank‘“ iškelta 1995-10-11, todėl ieškovas, siekdamas išvengti galimų jam nenaudingų pasekmių bei veikdamas rūpestingai ir apdairiai, turėjo numatyti galimybę sutartį patvirtinti notariškai ir įregistruoti turto registro įstaigoje. Ieškovas iki pat banko išregistravimo momento 2002-03-22 dėl savo pažeistų teisių nesikreipė nei į KB Balticbank tiesiogiai, nei į banko bankroto bylą nagrinėjusį Vilniaus apygardos teismą, siekiant imtis visų būtinų priemonių užvesti bylą teisme bei ginti savo pažeistas teises. Be to, nekilnojamas turtas ( - ), Kaune nebuvo įtrauktas į KB Balticbank finansinę atskaitomybę (balansą) nei keliant 1995-10-11 bankui bankroto bylą, nei perduodant administratoriui Paviloniui KB ,,Balticbank“ turtą priėmimo - perdavimo aktu, nei Paviloniui perduodant banko turtą jam, V. P., 1995-12-04 priėmimo-perdavimo aktu, paskyrus jį KB ,,Balticbank“ administratoriumi. Atsižvelgiant į tai, kad šis nekilnojamas turtas nepriklausė KB ,,Balticbank“, jo (turto) nebuvo bankrutuojančio - likviduojančio banko finansinėje atskaitomybėje (balanse), administratorius, o vėliau ir banko likvidacinė komisija neginčijo statinio nuosavybės teisės. Be to, pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 1996 m. nustatė KB ,,Balticbank“ tyčinį bankrotą, o jis, kaip banko administratorius, vadovaujantis ĮBĮ 5 str. teikė šią bei kitas sutartis Vilniaus apygardos teismui nustatyti jų teisėtumą. Be to, AB LŽŪB, būdamas KB ,,Balticbank“ bankroto byloje proceso dalyviu (kreditoriumi), visada galėjo inicijuoti šio ginčo klausimo sprendimą bankroto bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme.

215. Klaidinantis ieškovo teiginys, kad KB ,,Balticbank“ administratorius netvirtino minėto sandorio, kad ieškovas galėtų įgyvendinti savo daiktines teises. Joks teisės aktas nenumatė administratoriui teisės ar pareigos tvirtinti tokio pobūdžio sandorius, be to, toks tvirtinimas prieštaravo teisės aktams, reglamentuojantiems banko bankroto procedūras. Pagal KBĮ 48 str. visus banko administratoriaus sprendimus, dėl kurių didėja banko įsiskolinimai, taip pat kurie yra susiję su banko turto pardavimu ar kitokiu perdavimu, turi patvirtinti teismas. Visas banko turtas buvo dalijamas banko kreditoriams pagal KBĮ 54 str. nustatytą bei Vilniaus apygardos teismo patvirtintą tvarką. Administratoriui patvirtinus minėtą sutartį, (nors nebuvo netgi AB LŽŪB kreipimosi-prašymo), būtų atsiradęs teisinis netikrumas, kai šis nekilnojamas turtas būtų pripažintas kaip KB ,,Balticbank“ turtas ir paskirtas išimtinai tik ieškovui, tuo pažeidžiant kitų banko kreditorių teises. Pripažinus ginčo objektą KB ,,Balticbank“ nuosavybe, tai yra administratoriui - likvidacinės komisijos pirmininkui atlikus visiškai neteisėtą veiksmą, patvirtinus šią sutartį, vėliau jis turėtų būti perduotas ne ieškovui, o visiems buvusiems KB ,,Balticbank“ banko kreditoriams, o ieškovą būtų reikėję įtraukti į banko kreditorių sąrašus minėto objekto vertei (tokius klausimus galėjo spręsti tik bankroto bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas, gavęs kreditoriaus prašymą). KB ,,Balticbank“ iki banko bankroto paskelbimo pagal minėtą sutartį buvo sumažinęs perduoto nekilnojamo turto verte finansinius įsipareigojimus AB LŽŪ bankui, todėl nei KB Balticbank administratoriui, nei KB Balticbank likvidacinei komisijai nebuvo jokio teisinio pagrindo savo iniciatyva tvirtinti ar naujai sudaryti minėtą sandorį, įvedant dar didesnį teisinį netikrumą.

226. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad KB ,,Balticbank“ administratorius V. P. galėtų teikti reikiamus paaiškinimus dėl minėtos 1995-09-22 sutarties. Pasirašant minėtą sutartį, KB ,,Balticbank“ atstovavo banko valdybos pirmininkas G. R. bei AB LŽŪ banko valdybos pirmininkas V. L., kurie savo parašais patvirtino minėtą turto perleidimo sutartį, todėl šie asmenys galėtų tinkamai paaiškinti sutarties pasirašymo aplinkybes, nustatytus suvaržymus minėtam turtui, tikruosius šalių ketinimus, tikslus bei pateiktų informaciją dėl ginčo pastato tikrojo adreso ir adreso, nurodyto 1995-09-22 pasirašytoje sutartyje tarp ieškovo ir KB ,,Balticbank“.

23Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2t.,b.l.121-124) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

241. Sudarant 1995-09-22 sutartį galiojusio CK (1964 m. redakcija) 255 str. numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti patvirtinta notariškai ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registro įstaigoje; šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį daro negaliojančia. Ginčo sutartis notariškai nebuvo patvirtinta, nors tokia šalių pareiga buvo numatyta net ir pačioje sutartyje (sutarties 2.1.2. punktas). Be to, sutarties 3.1 punkte taip pat buvo numatyta, kad teisė kreditoriui į perduodamą pastatą atsiranda nuo 2.1. ir 2.2. punktuose numatytų reikalavimų įvykdymo ir pastato perdavimo sutarties įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovui neįvykdžius visų aukščiau nurodytų teisės normų ir sutarties reikalavimų, nėra teisinio pagrindo pripažinti 1995-09-22 sutartį Dėl pastato perdavimo galiojančia.

252. Tuo metu galiojusio CK 58 str. 5 d. buvo numatyta, jog jeigu viena šalis visiškai ar iš dalies sandorį įvykdė, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę tokį sandorį pripažinti galiojančiu, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad KB „Balticbank" vengė ginčo sandorį įforminti notariškai.

263. Kadangi bankroto byla KB „Balticbank" iškelta 1995-10-11, o bankas likviduotas tik 2002-03-22, todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko sutarties notariniam įforminimui arba kreipimuisi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. CK 84 str. 1 dalyje buvo numatyta, jog ieškinio senaties terminas yra trys metai. Vadinasi, senaties terminas suėjo 1998-09-22. Šiuo metu galiojančio CK 1.125 str. 1 d. numatyta, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Taigi, vadovaujantis ir šia teisės norma darytina išvada, jog ieškininės senaties terminas dėl ginčo sutarties pripažinimo galiojančia yra suėjęs. Priežasčių, pateisinančių ieškininės senaties terminų praleidimą, ieškovas šioje byloje nepateikė. Ta aplinkybė, kad ginčo pastatas buvo areštuotas, neužkirto kelio ieškovui kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo.

274. Taip pat nepagrįstas ieškovo argumentas, jog ginčo pastate gyvenantys asmenys negauna valstybės garantijų. Gyvenamojo namo ( - ), 4 butas yra privatizuotas, 1 buto nuomininkei ir jos šeimos nariams išduotas valstybės garantinis dokumentas (garantija dar neįvykdyta), 3 ir 4 butų nuomininkams valstybės garantijos jau įvykdytos. Minėto adreso 5 bute gyvenusios nuomininkės R. O. vaikaitė J. Z. ir provaikaičiai po R. O. mirties nesudarė nuomos sutarties, todėl jiems valstybės garantija yra neišduota.

285. Nepagrįstas ir ieškovo argumentas, kad Kauno miesto savivaldybė negali išspręsti vis aktualesne tampančios neprižiūrimo statinio problemos, nes nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę.

29Ieškinys atmestinas.

30Nustatyta, kad 1995-09-22 tarp ieškovo ir KB „Balticbank" buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią KB „Balticbank" (skolininkas), atstovaujamas valdybos pirmininko G. R., įsipareigojo neatlygintinai perduoti jo balanse esantį pastatą ( - ) išskyrus butą Nr.4, turintį 366,16 kv.m bendro ploto, kurio balansinė vertė yra 200.000 Lt, ieškovui (kreditoriui) pagal Turto perdavimo aktą, sudaryti su kreditoriumi nekilnojamojo turto neatlygintinio perdavimo sutartį notarine tvarka, perduoti kreditoriui neatlygintinai perduodamo pastato pirminius nuosavybės teisės į šį pastatą įsigijimo dokumentus, o ieškovas įsipareigojo atsisakyti piniginių reikalavimų į KB „Balticbank" įsipareigojimus ieškovui (į 1995-02-24 tarpbankinio kredito dalį), perimti perduodamą pastatą ir laikytis kitų sutartyje numatytų sąlygų. Sutarties 3.1 punkte taip pat buvo numatyta, kad teisė kreditoriui į perduodamą pastatą atsiranda nuo 2.1. ir 2.2. punktuose numatytų reikalavimų įvykdymo ir pastato perdavimo sutarties įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka.

31Pradiniame ieškinyje atsakovu buvo nurodyta Kauno miesto savivaldybė, remiantis tuo, kad ji reiškė pretenzijas į ginčo pastatą (buvo pateikusi prašymą dėl senaties termino atnaujinimo bei įpareigojimo jos vardu atlikti turtui teisinę registraciją Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 20001-06-04 sprendimu šį prašymą atmetė), tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2006-11-20 nutartyje, kuria buvo panaikintas šioje byloje priimtas Kauno apygardos teismo 2006-05-19 sprendimas atmesti ieškinį dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė, nebūdama ginčo materialiojo santykio subjektu, neturėjo teisės reikšti prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo, bei kad byloje nėra duomenų, kad ieškovui nustatyta tvarka buvo išaiškinta jo teisė pakeisti netinkamą šalį tinkama. Teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, 2007-01-10 nutartimi išaiškino ieškovui jo teisę pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 str.) ir nustatė tam terminą iki 2007-01-19, kuris 2007-01-19 nutartimi buvo pratęstas iki 2007-01-26. Ieškovas 2007-01-26 patikslintame ieškinyje atsakovais nurodė V. P. (buvusį KB ,,Balticbank“ administratorių ir likvidacinės komisijos pirmininką) bei VĮ Registrų centrą. 2007-06-19 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame atsisakė reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti nuosavybės teisės registraciją ir dėl to VĮ Registrų centro nebelaikė atsakovu, o papildomai atsakovais nurodė ginčo pastato nuomininkus E. L., L. L., D. L., M. L. ir J. Z. bei N. L. ir R. L., kurios paskutinio teismo posėdžio metu buvo išbrauktos iš atsakovų sąrašo, nes joms buvo paskirta valstybės garantija.

32Kadangi ieškiniu prašoma pripažinti galiojančia sutartį, kurios antroji šalis buvo KB ,,Balticbank“, bei prašoma pripažinti ieškovo nuosavybės teises į pastatą, kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 1995-03-08 teismo nutarties pagrindu yra registruotas KB ,,Balticbank“ vardu, todėl, teismo nuomone, tinkamas atsakovas pagal tokį ieškinį galėtų būti antroji prašomo pripažinti galiojančiu sandorio šalis KB,,Balticbank“ arba jo teisių ir pareigų perėmėjas. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2002-02-07 nutartimi, vadovaujantis Komercinių bankų įstatymo 53 str. 11 ir 13 d., yra paskelbta KB ,,Balticbank“ pabaiga, o 2002-03-22 KB ,,Balticbank“ yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Kadangi, vadovaujantis 2001-06-26 redakcijos Komercinių bankų įstatymo 53 str. 14 dalimi ir 1994-05-17 redakcijos CK 37 str., bankas pasibaigė nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos, o jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui jo teisės ir pareigos, susiję su ginčo nekilnojamuoju turtu, nebuvo perduotos, todėl konstatuotina, jog šiuo metu nebėra tinkamo atsakovo, kuris galėtų atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Kadangi ieškovas jokių kitų atsakovų, kurie pagrįstai galėtų atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nebenurodė, nors teisė pasirinkti tinkamus atsakovus jam buvo išaiškinta, todėl ieškinys atmestinas vien tuo pagrindu, kad jis pareikštas netinkamiems atsakovams.

33Dėl atsakovo V. P. tinkamumo

34Ieškovas nurodė, kad buvęs KB Balticbank administratorius V. P. veikė ne kaip KB Balticbank valdymo organas, o kaip specialus iš išorės paskirtas asmuo bankui administruoti, t.y. vienas teisės subjektas paskirtas administruoti kitą teisės subjektą. Vadovaujantis LR KBĮ 47 str. 1 d., galiojusiu KB Balticbank bankroto iškėlimo metu, banko administratorius - tai banko bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiu skiriamas banko valdytojas. Šio įstatymo 46 str. 6 dalis nustatė, kad iškėlus banko bankroto bylą banko valdymo organai netenka savo įgaliojimų. KBĮ 47 str. 4 d. nustatė, kad banko administratorius taip pat turėjo teises ir atliko pareigas, numatytas ĮBĮ 7 str., o būtent, valdė ir disponavo įmonės turtu, vadovavo įmonės einamajai komercinei-ūkinei veiklai. Iš šių teisės normų analizės darytina išvada, kad banko administratorius, iškėlus bankui bankroto bylą, tapo vienasmeniu banko valdymo organu, nes visi kiti prieš tai buvę banko valdymo organai neteko savo įgaliojimų. 1995-10-11 Vilniaus apygardos teismas iškėlė KB Balticbank bankroto bylą ir paskyrė banko administratoriumi Pavilonį, kuris perėmė visą buvusį banko turtą iš tuometinio banko valdybos pirmininko G. R.. Paviloniui pareiškus norą pasitraukti iš užimamų KB ,,Balticbank“ administratoriaus pareigų, Lietuvos Banko teikimu 1995-12-04 Vilniaus apygardos teismas nutartimi administratoriumi paskyrė V. P., tuo metu banke pagal darbo santykius nuo 1995-01-25 dirbusį teisininku. Šio paskyrimo pasėkoje nebuvo nutraukti jo darbo santykiai su KB ,,Balticbank“, nebuvo sudaryta jokia nauja sutartis (pavedimo ar pan.), taip pat nebuvo nutraukta jo darbo sutartis, todėl darbo santykiai, prasidėję nuo 1995-01-25, tęsėsi iki pat KB ,,Balticbank“ likvidavimo. Taigi, banko administratorius buvo būtent naujai paskirtas KB ,,Balticbank“ valdymo organas, tačiau veikė ne kaip atskiras teisės subjektas, o kaip banko darbuotojas, kurį su banku siejo tęstiniai darbo santykiai. Be to, 1996-10-11 Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą likviduoti KB ,,Balticbank“, o 1997-03-24 nutartimi patvirtino likvidacinę komisiją, sudarydamas kolegialų banko valdymo organą, o V. P. paskyrė likvidacinės komisijos pirmininku. Kaip matyti iš KB ,,Balticbank‘ likvidacinės komisijos nutarimų, kuriais remiantis Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimus (nutartis), KB ,,Balticbank“ likvidacinė komisija ir V. P., kaip minėtos komisijos pirmininkas, įvykdė visus reikalavimus, numatytus KBĮ 53 str. Ieškovas teigia, jog, vadovaujantis KBĮ 53 str., administratoriaus pareiga atsakyti už administravimo pasekmes, tačiau tokios nuostatos minėtame įstatyme nėra. Nei KBĮ, nei Vilniaus apygardos teismo nutartimis, nei jokiais kitais teisės aktais po banko pasibaigimo teisės ir pareigos nebuvo perduotos KB ,,Balticbank“ administratoriui - likvidacinės komisijos pirmininkui, todėl toliau atstovauti išregistruotą juridinį asmenį V. P., kaip fizinis asmuo, teismo nuomone, neturi jokio pagrindo. Visiškai nepagrįstas ir ieškovo teiginys, kad banko administratorius galėtų tinkamai atstovauti buvusius banko savininkų (akcininkų) interesus, kadangi nėra pateikta jokių duomenų, kad tokius įgaliojimus jam buvę banko savininkai (akcininkai) būtų suteikę bei kad jis būtų jiems atskaitingas ar pavaldus.

35Dėl ginčo pastato nuomininkų kaip atsakovų tinkamumo

36Pažymėtina, jog pats ieškovas, nusprendęs ginčo pastato nuomininkus patraukti atsakovais, šio savo sprendimo motyvavo tuo, kad gyventojai pretenduoja į ginčo pastato nuosavybę bei kad jie negauna valstybės garantijų ir tuo pačiu pinigų pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Tačiau, kaip nustatyta bylos medžiaga, šie ieškovo teiginiai yra niekuo nepagrįsti, kadangi į ginčo pastato nuosavybę niekas iš nuomininkų nepretenduoja, o valstybės garantijos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos liko nesuteiktos tik atsakovei J. Z. (kadangi ji teisminiu keliu dar nebuvo pripažinta mirusios pagrindinės nuomininkės šeimos nare, nes byla nebuvo baigta nagrinėti) bei L., gyvenantiems bute Nr.2 (iki šiol nesutvarkiusiems visų reikalingų dokumentų). Vien tai, kad atsakovais nurodyti asmenys yra ginčo gyvenamųjų patalpų, į kurias pretenduoja ieškovai, nuomininkai, nepretenduojantys į ginčo patalpų nuosavybės teises, teismo nuomone, nesuteikia jiems tinkamų atsakovų statuso, kadangi jie niekada nebuvo ginčo teisinių santykių, kildinamų iš 1995-09-22 sutarties, dalyviais ar jų teisių perėmėjais.

37Dėl ieškinio nepagrįstumo

38Ieškinys grindžiamas sutarties sudarymo metu galiojusio CK 58 str. 5 d. bei dabar galiojančio CK 1.93 str. 4 d. nuostata, numatančia, jog jeigu viena šalis visiškai ar iš dalies sandorį įvykdė, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę tokį sandorį pripažinti galiojančiu. Tačiau, teismo nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent KB „Balticbank", t.y. antroji šalis, vengė ginčo sandorį įforminti notariškai. Pažymėtina, jog pats ieškovas KB „Balticbank" vengimą sudaryti notarinę sutartį paneigė, teigdamas, kad savalaikiai tai nebuvo padaryta dėl to, kadangi buvo nustatyti apribojimai disponuoti šiuo turtu, o 1995-10-11 KB „Balticbank" buvo iškelta bankroto byla, ir buvęs KB „Balticbank" valdybos pirmininkas G. R., pasirašęs perleidimo sutartį, neteko įgaliojimų. Tačiau, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų (2t.,b.l.5-8), areštas pastatui Nr.1993-0051-1013 pagal 1996-12-10 Tardymo departamento raštą galiojo tik nuo 1996-12-11 (iki 2005-10-19). Kadangi bankroto byla KB ,,Balticbank“ buvo iškelta 1995-10-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, todėl akivaizdu, jog laikotarpiu nuo 1995-09-22 sutarties sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo 1995-10-11 jokie apribojimai dėl disponavimo šiuo turtu nebuvo nustatyti. Ieškovas nepateikė jokių įtikinamų argumentų apie tai, kas jam sutrukdė notarinę sutartį sudaryti su KB „Balticbank" valdybos pirmininku G. R. iki 1995-10-11, o aplinkybės, kad G. R. būtų vengęs šią sutartį pasirašyti pas notarą, net neįrodinėjo.

39Be to, konstatuotina, jog tai, kad Vilniaus apygardos teismo 1995-10-11 nutartimi KB ,,Balticbank“ buvo iškelta bankroto byla, teismo nuomone, niekaip negali patvirtinti KB „Balticbank" vengimo ginčo sandorį įforminti notariškai. Ši aplinkybė vertintina netgi priešingai, kadangi bankroto administratorius, be teismo pasirašydamas notarinę nekilnojamojo turto perleidimo sutartį, būtų pažeidęs banko bankroto procedūras reglamentuojančius teisės aktus. Pagal KBĮ 48 str. visus banko administratoriaus sprendimus, dėl kurių didėja banko įsiskolinimai, taip pat kurie yra susiję su banko turto pardavimu ar kitokiu perdavimu, turėjo patvirtinti teismas. Visas banko turtas buvo dalijamas banko kreditoriams pagal KBĮ 54 str. nustatytą bei Vilniaus apygardos teismo patvirtintą tvarką. Administratoriui patvirtinus minėtą sutartį (nors į bylą net nėra pateikta duomenų, kad AB LŽŪB būtų kreipęsis į administratorių su prašymu patvirtinti pas notarą 1995-09-22 sutartį), būtų susidariusi situacija, kai ginčo nekilnojamas turtas būtų pripažintas kaip KB ,,Balticbank“ turtas ir paskirtas išimtinai tik ieškovui, tuo pažeidžiant kitų banko kreditorių teises. Pripažinus ginčo objektą KB ,,Balticbank“ nuosavybe, vėliau jis turėtų būti perduotas ne ieškovui, o visiems buvusiems KB ,,Balticbank“ banko kreditoriams, o ieškovą būtų reikėję įtraukti į banko kreditorių sąrašus minėto objekto vertei (tokius klausimus galėjo spręsti tik bankroto bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas, gavęs kreditoriaus prašymą). KB ,,Balticbank“ iki banko bankroto paskelbimo pagal minėtą sutartį buvo sumažinęs perduoto nekilnojamo turto verte finansinius įsipareigojimus AB LŽŪ bankui, todėl nei KB Balticbank administratoriui, nei KB ,,Balticbank“ likvidacinei komisijai nebuvo jokio teisinio pagrindo savo iniciatyva sudaryti notarinį sandorį.

40Taip pat konstatuotina, jog laikotarpiu 1996-12-11 iki 2005-10-19 galiojęs pastato Nr.1993-0051-1013 Tardymo departamento pritaikytas baudžiamojoje byloje areštas, teismo nuomone, taip pat niekaip negali patvirtinti KB ,,Balticbank“ administratoriaus ir likvidacinės komisijos pirmininko V. P. vengimo sudaryti notarinę sutartį. Šiuo atveju būtent pats ieškovas, išsiaiškinęs, kad nekilnojamasis turtas, į kurį jis pretenduoja, yra areštuotas baudžiamojoje byloje, teismo nuomone, turėjo teisinėmis priemonėmis siekti šio arešto baudžiamojoje byloje panaikinimo iki KB ,,Balticbank“ išregistravimo iš Įmonių rejestro, t.y. iki KB ,,Balticbank“ bankroto bylos pabaigos, ir tik tuomet būtent bankroto byloje, gavęs bankroto bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo patvirtinimą, administratorius galėjo priimti sprendimą dėl ginčo objekto perleidimo notarine tvarka. Pažymėtina, jog LR KBĮ, vadovaujantis kuriuo KB ,,Balticbank“ buvo iškelta bankroto byla, nebuvo numatytas visų su komercinio banko turto areštu susijusių dokumentų baudžiamojoje byloje perdavimas į banko, kurio turtas buvo areštuotas, bankroto bylą bei nebuvo nustatyta, kad klausimus, susijusius su šio turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. O tai, teismo nuomone, reiškia, jog banko administratorius net neturėjo jokių galimybių bankroto byloje inicijuoti uždėto arešto panaikinimo, o tuo pačiu ir notarinio sandorio patvirtinimo.

41Kadangi bankroto byla KB „Balticbank" iškelta 1995-10-11, o bankas likviduotas tik 2002-03-22, todėl, teismo nuomone, ieškovas turėjo pakankamai laiko sutarties notariniam įforminimui arba kreipimuisi į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo. Ta aplinkybė, kad ginčo pastatas buvo areštuotas, neužkirto kelio ieškovui kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo.

42Pažymėtina, jog prašomos pripažinti galiojančios sutarties 3.1 punkte buvo numatyta, kad teisė kreditoriui į perduodamą pastatą atsiranda nuo 2.1. ir 2.2. punktuose numatytų reikalavimų įvykdymo ir pastato perdavimo sutarties įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi nėra duomenų, jog ginčo turtas ieškovui būtų neatlygintinai perduotas pagal perdavimo aktą, t.y. duomenų apie tai, kad KB ,,Balticbank“ jį perdavė, o ieškovas jį priėmė ir jį valdė bei naudojosi kaip savo turtu, todėl pripažintina, jog, netgi pripažinus galiojančiu sandorį dėl nekilnojamojo turto perleidimo, bet kokiu atveju nebūtų pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl nuosavybės teisių į ginčo pastatą ieškovui pripažinimo.

43Teismas taip pat nemano, jog ieškinį, pareikštą netinkamiems atsakovams, būtų galima tenkinti CK 1.5 str. pagrindu. Konstatuotina, jog būtent pareikšto ieškinio patenkinimas prasilenktų su nurodyta nuostata.

44Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atmeta ieškinį pripažinti 1995-09-22 tarp AB LŽŪB ir KB „Balticbank“ pasirašytą sutartį galiojančia nuo jos sudarymo momento bei ieškovo nuosavybės teises į pastatą (unikalus Nr.1993-0051-1013, adresas Kauno m. sav. Kauno m. V. P. g. 4) – daugiabutį gyvenamąjį namą be 4 buto.

45Ieškovo prašymas leisti atsiimti pradinio ieškinio reikalavimą įpareigoti valstybės įmonę Registrų centras atlikti pagal šią sutartį AB DnB Nord banko nuosavybės teisių į pastatą( - )– daugiabutį gyvenamąjį namą be 4 buto – registraciją tenkintinas, ir ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtas, VĮ Registrų centras tam neprieštaraujant (2t.,b.l.117) (CPK 139 str.).

46Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-268, 270 str.,

Nutarė

47atmesti ieškinį pripažinti 1995-09-22 tarp AB LŽŪB ir KB „Balticbank“ pasirašytą sutartį galiojančia nuo jos sudarymo momento bei ieškovo nuosavybės teises į pastatą( - )) – daugiabutį gyvenamąjį namą be 4 buto.

48Palikti nenagrinėtą ieškinio reikalavimą įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą atlikti pagal šią sutartį AB DnB Nord banko nuosavybės teisių į pastatą ( - ) – daugiabutį gyvenamąjį namą be 4 buto – registraciją.

49Priteisti iš ieškovo DnB NORD bankas (į.k.112029270) 134,55 (vieną šimtą trisdešimt keturis litus 55 ct.) pašto išlaidų valstybei (Kauno apskrities VMI, į.k.8872901, sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), AB bankas „Hansabankas“ (kodas 73000), įmokos kodas 6800).

50Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.