Byla 2A-222/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Marytės Mitkuvienės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, atsakovų bendrininkų atstovei J. Z., trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Kristinai Palienei, trečiajam asmeniui S. Z., vertėjai Vladislavai Tumas, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys dalyje dėl sutarties galiojimo bei ieškovo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo atmestas, o ieškinys dalyje dėl Valstybės įmonės Registrų centro įpareigojimo atlikti ieškovo nuosavybės teisių įregistravimą paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-475-527/2007 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams V. P., N. L., R. L., E. L., L. L., D. L., M. L. ir J. Z., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje yra Kauno miesto savivaldybė, G. R., Valstybės įmonė Registrų centras, atstovaujamas Kauno filialo, E. S. G., M. G., J. M., J. M., S. Z., dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir nuosavybės teisių į statinį pripažinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovas AB DnB NORD bankas 2005 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu (t.1, b.l.2-4), kurį patikslinęs (t.2, b.l.99-102), prašė pripažinti 1995 m. rugsėjo 22 d. tarp AB Lietuvos žemės ūkio banko (dabartinis pavadinimas AB DnB Nord bankas) ir KB „Balticbank“ pasirašytą sutartį galiojančia nuo jos sudarymo momento bei pripažinti AB DnB NORD banko nuosavybės teises į pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą, be 4-to buto, (unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) Ieškovas taip pat prašė leisti atsiimti pradinio ieškinio reikalavimą įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą atlikti pagal šią sutartį AB DnB NORD banko nuosavybės teisių į pastatą - daugiabutį gyvenamąjį namą, be 4-to buto, (unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), registraciją.

4Ieškovas nurodė, kad 1995 m. rugsėjo 22 d. tarp ieškovo ir KB „Balticbank“ buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią KB „Balticbank“ už skolas ieškovui neatlygintinai perleido 366,16 kv.m. bendro ploto pastatą, išskyrus jame esantį 4-tą butą, esantį ( - ). Teigė, kad sutartyje nurodant namo numerį dėl objektyvių priežasčių įsivėlė netikslumas. Tačiau kiti nekilnojamąjį turtą identifikuojantys duomenys rodo, kad ieškovui buvo perleistas ( - ) gatvėje esantis ( - ) numeriu pažymėtas daugiabutis gyvenamasis namas. Minėto susitarimo šalys nespėjo įforminti notariškai, kadangi buvo nustatyti apribojimai disponuoti šiuo turtu, 1995 m. spalio 11 d. KB „Balticbank“ buvo iškelta bankroto byla ir buvęs KB „Balticbank“ valdybos pirmininkas G. Radzevičius, pasirašęs perleidimo sutartį, neteko įgaliojimų. Bankroto bylos nagrinėjimo metu KB „Balticbank“ administratorius sandorio netvirtino, kadangi nematė tam pagrindo - laikė, kad turtas perduotas ieškovo nuosavybėn. Iki KB “Balticbank“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro iš šio banko pusės nebuvo atlikti jokie veiksmai tam, kad būtų atlikta ginčo pastato teisinė registracija ieškovo vardu. Nors bankroto administratoriui buvo žinoma susidariusi situacija, tačiau ginčo pastato jis neįtraukė į KB „Balticbank“ turto apyrašą (apskaitą) ir banką likvidavo nepakeitus ginčo pastato savininkų įrašų nekilnojamojo turto registre, nes laikė ieškovą savininku. Iškeltoje baudžiamojoje byloje buvo apribotos disponavimo šiuo nekilnojamuoju turtu teisės. Apribojimai buvo panaikinti tik 2005 m. spalio 19 d., kai KB „Balticbank“ jau buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, ir dėl to ieškovas neteko galimybės įstatymų nustatyta tvarka pagal notaro tvirtinamą sutartį įgyti nuosavybę į ginčo pastatą. Todėl CK 1.93 str. 4 d. ir 1964 m. CK 58 str. 5 d. pagrindu prašo pripažinti notarinės formos reikalaujamą pastato perdavimo sutartį galiojančia, nes ieškovas įvykdė sandorį – sumažino KB „Balticbank“ skolą perduoto ginčo pastato verte, o antroji sandorio šalis KB „Balticbank“ vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Šiuo pagrindu bei vadovaudamasis CK 4.47 str. 1 p., 4.49 str., 1964 m. CK 149 str. ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo pastatą.

5Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinio dalį dėl 1995 m. rugsėjo 22 d. sutarties pripažinimo galiojančia ir nuosavybės teisių ieškovui į pastatą - daugiabutį gyvenamąjį namą, be buto Nr.4, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), pripažinimo atmetė, o reikalavimą įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą pagal minėtą sutartį atlikti AB DnB Nord banko nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą įregistravimą paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad 1995 m. rugsėjo 22 d. sutartimi KB „Balticbank“ įsipareigojo jo balanse esantį 200 000 Lt balansinės vertės 366,16 kv. m. bendro ploto pastatą (be buto Nr.4), esantį ( - ), neatlygintinai perduoti ieškovui pagal Turto perdavimo aktą, įforminti šią sutartį notarine tvarka, o ieškovas įsipareigojo atsisakyti 1995 m. vasario 24 d. tarpbankinio kredito dalies piniginių reikalavimų skolininkui KB „Balticbank“ bei perimti perduotą pastatą. Teismas ieškinį atmetė dviem pagrindais – dėl netinkamų atsakovų ir dėl ieškinio nepagrįstumo. Teismas sprendė, kad byloje nėra tinkamo atsakovo, kuris galėtų pagal ieškinį atsakyti, o atsakovais pagal patikslintą ieškinį įtraukti ginčo sandorio šalies KB „Balticbank“ buvęs bankroto administratorius V. P. ir ginčo daugiabučio gyvenamojo namo butų nuomininkai yra netinkami atsakovai, nes jie nėra ginčo materialinio teisinio santykio dalyviai ir neturi pareigos pagal ieškinį atsakyti. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad ieškovo prašomo pripažinti galiojančiu sandorio antroji šalis yra KB „Balticbankas“, jo vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą, todėl tinkamu atsakovu byloje turėtų būti KB „Balticbankas“ arba jo teisių ir pareigų perėmėjas. Tačiau KB „Balticbankas“ pasibaigė nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro 2002 m. kovo 22 d., o jo teisės ir pareigos, susijusios su ginčo nekilnojamuoju turtu, jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui nebuvo perduotos. Teismas nustatė, kad pasibaigus komerciniam bankui, šio juridinio asmens teisės ir pareigos nebuvo perduotos bankroto administratoriui bei likvidacinės komisijos pirmininkui V. P., todėl jis neturi jokio pagrindo toliau atstovauti išregistruotą juridinį asmenį. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog buvusio banko savininkai (akcininkai) yra suteikę įgalinimus V. P. atstovauti juos ar kad jis jiems būtų atskaitingas ar pavaldus. Teismas sprendė, jog kiti atsakovais nurodyti fiziniai asmenys niekada nebuvo teisinių santykių, kildinamų iš 1995 m. rugsėjo 22 d. sutarties, dalyviais ar jų teisių ir pareigų perėmėjais, o vien tai, kad jie yra ginčo pastato gyvenamųjų patalpų nuomininkai, nepretenduojantys įgyti nuosavybės teises į jas, nesuteikia jiems tinkamų atsakovų statuso. Spręsdamas dėl ieškinio nepagrįstumo, teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių patikimų ir įtikinamų įrodymų, jog būtent antroji ginčo sandorio šalis KB „Balticbankas“ vengė šį sandorį įforminti notarine tvarka. Teismas pažymėjo, kad KB „Balticbank“ vengimą sudaryti notarinę sutartį paneigė pats ieškovas, teigdamas, jog savalaikį notarinės sutarties nesudarymą sąlygojo objektyvios priežastys – apribojimų disponuoti nekilnojamuoju turtu nustatytas ir KB „Balticbank“ bankroto bylos iškėlimas, dėl ko banko valdybos pirmininkas neteko įgalinimų. Teismas nustatė, kad areštas ginčo nekilnojamajam turtui galiojo nuo 1996 m. gruodžio 11 d., o bankui bankroto byla iškelta 1995 m. spalio 11 d., todėl kliūčių sudaryti notarinę sutartį nuo jos pasirašymo dienos iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo nebuvo, o aplinkybių, kad Balticbank valdybos pirmininkas G. R. šiuo laikotarpiu būtų vengęs pasirašyti sutartį pas notarą, ieškovas neįrodinėjo. Teismo nuomone, bankroto bylos iškėlimas KB „Balticbank“ nepatvirtina šio banko vengimo ginčo sandorį įforminti notariškai, o priešingai, rodo, kad bankroto administratoriui, be teismo patvirtinimo pasirašius notarinę nekilnojamojo turto perleidimo sutartį, būtų pažeisti banko bankroto procedūras reglamentuojantys teisės aktai, ginčo turtas būtų buvęs pripažintas KB „Balticbank“ turtu, priskirtas vienam kreditoriui ieškovui, tuo pažeidžiant kitų banko kreditorių teises. Teismas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų kreipęsis į KB „Balticbank“ bankroto administratorių dėl sutarties notarinio įforminimo. Teismas nurodė, kad pats ieškovas, išsiaiškinęs, jog jam perleidžiamas nekilnojamasis turtas yra areštuotas baudžiamojoje byloje, turėjo teisinėmis priemonėmis siekti šio arešto baudžiamojoje byloje panaikinimo dar iki KB ,,Balticbank“ išregistravimo, nes tik tuomet ir gavęs bankroto bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo patvirtinimą, administratorius galėjo priimti sprendimą dėl ginčo objekto perleidimo sutarties notarinio įforminimo. Kadangi bankroto byla KB „Balticbank“ iškelta 1995 m. spalio 11 d., o bankas kaip juridinis asmuo pasibaigė tik 2002 m. kovo 22 d., todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko imtis aktyvių ir teisėtų veiksmų sutarties notariniam įforminimui arba kreipimuisi į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo. Ta aplinkybė, kad ginčo pastatas buvo areštuotas, neužkirto kelio ieškovui kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pagal sutarties sąlygas ginčo nekilnojamasis turtas ieškovui buvo perduotas pagal aktą. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad netgi ir pripažinus sutartį galiojančia, nebūtų pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą ieškovui pripažinimo. Teismas nurodė, kad netinkamiems atsakovams pareikšto ieškinio tenkinimas CK 1.5 straipsnio pagrindu, kaip prašė ieškovas, prasilenktų su minėtoje teisės normoje įtvirtintais principais. Ieškinio reikalavimą įpareigoti tretįjį asmenį VĮ Registrų centrą įregistruoti ieškovo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą paliko nenagrinėtą CPK 139 straipsnio pagrindu.

6Apeliaciniu skundu ieškovas AB DnB NORD bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:

71. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl patrauktų atsakovais asmenų netinkamumo nėra pagrįsta. Teismas nepasisakė dėl tinkamo atsakovo, o konstatavimas, kad niekas negali būti atsakovu, reikštų proceso negalimumą ir tai prieštarautų teisės į teisminę gynybą principui.

82. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ne tai, kad sandoris buvo įvykdytas abiejų šalių, o tai, kad bent viena iš šalių savo įsipareigojimus įvykdė, o kita šalis vengia įvykdyti savus, t.y. neatlieka veiksmų užbaigti sandorį. ,,Vengimas“ turėtų būti traktuojamas, ne tik kaip sąmoningas veikimas prieš sandorio užbaigimą, bet ir bet kokie kiti veiksmai (neveikimas), kurie trukdo tai padaryti, nepriklausomai nuo to ar neįvykdžiusi įsipareigojimo šalis pripažįsta ar nepripažįsta kitos šalies teises. Priežastys, dėl kurių nebuvo įvykdytos sandorio sudarymo sąlygos, neturi ir negali turėti įtakos, sprendžiant sandorio pripažinimo sudarytu klausimą.

93. Ieškovas pažymi, kad daikto perdavimas yra pardavėjo įsipareigojimas ir pareiga pašalinti visas kliūtis tokiam perdavimui. Pirmosios instancijos teismas nurodė priežastis, dėl kurių sandoris negalėjo baigtis, tačiau visos jos priklausė ne nuo ieškovo, o nuo KB „Balticbank“ veiksmų. Ginčo sandorio vykdymo metu ieškovas negalėjo vienašališkai imtis veiksmų dėl apribojimų ginčo pastatui panaikinimo ar inicijuoti specialiasias procedūras bankrutavusiam KB „Balticbank“ dėl įgalinimų pabaigti sandorį su ieškovu.

104. Atsakovas V. P. 2007 m. kovo 14 d. atsiliepime patvirtino, kad ieškovas sumažino KB „Balticbank“ skolą perduoto ginčo pastato verte, šį faktą pripažino ir KB „Balticbank“ neįtraukdamas ginčo pastato į turto apskaitą.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. P. prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais, bei teigia, kad neturi jokių jam suteiktų teisių atstovauti KB „Balticbank“ akcininkų, kreditorių, darbuotojų ar kitų trečiųjų asmenų interesus. Atsakovas taip pat pažymi, kad pagal galiojusį Komercinių bankų įstatymo 48 straipsnį visus banko administratoriaus sprendimus, dėl kurių didėja banko įsiskolinimai, taip pat sprendimus, kurie susiję su banko turto pardavimu ar kitokiu perdavimu, turi patvirtinti teismas. Ginčo turto perdavimo sutartis sudaryta 1995 m. rugsėjo 22 d., tuo tarpu 1995 m. rugsėjo 24 d. neeiliniame visuotiniame KB „Balticbank“ akcininkų susirinkime buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuri buvo iškelta 1995 spalio 11 d. Todėl apeliantas, siekdamas išvengti galimų jam nenaudingų pasekmių, veikdamas rūpestingai ir apdairiai, galėjo numatyti galimybę sutartį patvirtinti notariškai ir įstatymo nustatytu terminu ir tvarka ją įregistruoti. Atsakovas taip pat nurodo, kad AB Lietuvos žemės ūkio bankas KB „Balticbank“ bankroto byloje buvo proceso dalyvis (kreditorius), todėl galėjo inicijuoti klausimo dėl ginčo turto sprendimą bankroto bylos nagrinėjimo metu.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė ir bendrininkų N. L., R. L., E. L., L. L., D. L. ir M. L. atstovė J. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybę, kad nei vienas iš ginčo pastato nuomininkų nepretenduoja į ginčo pastatą, todėl byloje negalėjo būti pripažinti atsakovais. Nurodyti tinkamą atsakovą yra ieškovo, o ne teismo pareiga. Atsakovė nurodo, kad jos bei jos atstovaujamų atsakovų nuomone, ieškovas piktnaudžiauja procesine teise kreiptis į teismą, todėl jam turėtų būti skiriama bauda.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad Kauno miesto savivaldybė nebuvo ginčo sandorio šalimi, neatliko jokių veiksmų ir jai nėra žinoma apie sandorio sudarymo ar vykdymo aplinkybes. Trečiojo asmens nuomone, ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, todėl ir nėra galimybės nurodyti tinkamą atsakovą. Be to, dar egzistuojant kitai sandorio šaliai ieškovas turėjo pakankamai laiko sutarties notariniam įforminimui arba kreipimuisi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

16Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

17Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir, atmesdamas sandorio galiojimo ir nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

18Bylos duomenimis nustatyta, kad 1995 m. rugsėjo 22 d. skolininkas komercinis bankas „Balticbank“ (toliau - bankas) ir kreditorius Lietuvos žemės ūkio bankas (dabar AB DnB NORD bankas) pasirašė pastato perdavimo sutartį, kuria bankas įsipareigojo neatlygintinai perduoti kreditoriui nuosavybės teise priklausantį ir banko balanse esantį 200 000 Lt balansinės vertės 366,16 kv. m. bendro ploto pastatą, išskyrus jame esantį butą Nr.4, esantį ( - ), sudaryti su kreditoriumi nekilnojamojo turto neatlygintino perdavimo sutartį notarine tvarka ir perduoti kreditoriui perduodamo pastato pirminius nuosavybės teisės į šį pastatą įsigijimo dokumentus. Šia sutartimi kreditorius įsipareigojo priimti perduodamą pastatą, atsisakyti pagal 1995 m. vasario 24 d. tarpbankinio kredito sutartį Nr.1 dalies (200 000 Lt) finansinio reikalavimo bankui. Pagal sutarties 3.1. punktą nuosavybės teisė į perduodamą pastatą kreditoriui atsiranda nuo šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ir pastato perdavimo sutarties įregistravimo įstatymo nustatyta tvarka. Sutarties šalys jos notarine tvarka neįformino. Sutarties objekto nuosavybės teisės yra įregistruotos likviduotam ir išregistruotam iš įmonių registro bankui.

19Nagrinėjamoje byloje ieškovas AB DnB NORD bankas pagal sandorio sudarymo metu galiojusio CK 58 straipsnio 5 dalį ir šiuo metu galiojančio CK 1.93 straipsnio 4 dalį prašė pripažinti pastato perdavimo sutartį galiojančia ir jos pagrindu bei pagal 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr.I-459 redakcijos CK 149 straipsnį, 2000 m. CK 4.47 ir 4.49 straipsnius pripažinti jam nuosavybės teisę į šį pastatą, taip pat įpareigoti atlikti nuosavybės teisių teisinę registraciją.

20Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl sandorio galiojimo ir nuosavybės teisių pripažinimo atmetė dviem pagrindais – dėl netinkamų atsakovų ir dėl ieškinio nepagrįstumo. Kita teismo sprendimo dalis, kuria ieškinio reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti ieškovo nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą registraciją paliktas nenagrinėtas, apeliaciniu skundu neginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako, o teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliacinio skundo argumentus.

21Dėl tinkamo atsakovo

22Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, viena kurių tinkamos priešingos šalies, kuri turi pareigą pagal pareikštus reikalavimus atsakyti, nurodymas. Tinkamomis šalimis civiliniame procese laikomi asmenys, kurie yra ginčo materialinio teisinio santykio dalyviai ir turi atitinkamai reikalavimo teises (ieškovas) arba pareigas pagal ieškinį atsakyti (atsakovas). Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, teismas gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (CPK 45 str. 1 d.). Proceso koncentruotumo ir dispozityvumo principų įgyvendinimui ir greitesniam ginčo išsprendimui teismui yra suteikta teisė esant tam tikroms sąlygoms pakeisti netinkamą šalį tinkama pagal tam tikras taisykles, prašant bet kuriai bylos šaliai bei, esant reikalui, ir bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Byloje, kurioje sprendžiamas privataus pobūdžio civilinis ginčas, teismas neturi pareigos būti iniciatyvus, o nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys, naudodamosi savo dispozicine teise. Taigi nustatydamos bylos nagrinėjimo ribas – suformuluodamos savo materialinį teisinį reikalavimą, šalys pasirenka ir, jų manymu, tinkamus atsakomybės subjektus, kuriems nukreipia savo reikalavimus, ir taip nustato savo reikalavimų ribas konkretiems subjektams – atsakovams. Šia teise pasinaudodamas, ieškovas bylos nagrinėjimo metu pradinį atsakovą pakeitė kitais, jo manymu, tinkamais atsakovais.

23Iš bylos medžiagos matyti, kad pradiniame ieškinyje, kuriuo buvo prašoma pripažinti 1995 m. rugsėjo 22 d. ieškovo ir KB „Balticbank“ pasirašytą sutartį galiojančia nuo sudarymo momento ir įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti ieškovo nuosavybės teisių į ginčo pastatą įregistravimą, atsakovu buvo nurodyta Kauno miesto savivaldybė, motyvuojant tuo, kad ji reiškė pretenzijas į ginčo pastatą (t.1, b.l.2-4). Kauno miesto savivaldybė savo procesinės padėties tinkamumą ginčijo ir prašė ją pakeisti tinkamu atsakovu bei pareikštam ieškiniui taikyti senatį. Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 19 d. sprendimu taikė ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes, konstatavo atsakovo netinkamumą ir ieškinį atmetė (t.1, b.l.109-111). Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. spalio 20 d. nutartimi (t.1, b.l.139-142) pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodydamas, kad bylą nagrinėjant iš naujo išaiškintina ieškovui teisė netinkamą bylos šalį pakeisti tinkama nei spręstinas Kauno miesto savivaldybės prašymas dėl jos pakeitimo tinkama šalimi. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovui teisę netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu ir, nustatydamas bei ieškovo prašymu pratęsdamas procesinį terminą, sudarė jam galimybę šią teisę realizuoti. 2007 m. sausio 29 d. teismui paduotu patikslintu ieškiniu ieškovas atsakovais nurodė KB „Balticbank“ bankroto administratoriumi bei banko likvidacinės komisijos pirmininku buvusį V. P. ir VĮ Registrų centrą, o Kauno miesto savivaldybę ir ginčo pastate – daugiabučiame gyvenamajame name esančių butų nuomininkus nurodė trečiaisiais asmenimis atsakovų pusėje (t.1, b.l.167-170). Dar kartą patikslinęs ieškinį, 2007 m. birželio 19 d. teisme gautu procesiniu dokumentu (t.2, b.l.99-102) ieškovas papildė ieškinio reikalavimus ir be sandorio pripažinimo galiojančiu, prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo objektą – daugiabutį gyvenamąjį namą, be buto Nr.4, o reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti nuosavybės teises prašė leisti atsiimti. Nurodytame ieškinyje reiškiamus reikalavimus ieškovas nukreipė ir atsakovais, be jau ankščiau buvusio V. P., nurodė septynis ginčo daugiabučiame gyvenamajame name esančių butų nuomininkus.

24Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje, kurioje reikalaujama pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą prašomos pripažinti galiojančia sutarties pagrindu, tinkamas atsakovas galėtų būti kitas ginčo materialinio teisinio santykio dalyvis, šiuo atveju KB „Balticbank“, kuris buvo ginčo sandorio šalimi ir yra ieškovo kaltinamas vengimu šį sandorį įforminti notarine tvarka. Bylos duomenys liudija, jog dar gerokai iki ieškinio padavimo, 2002 m. kovo 22 d. šis bankas buvo išregistruotas iš juridinių asmenų registro, kaip pasibaigęs likvidavimu dėl bankroto, jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui jo teisės ir pareigos, susijusios su ginčo turtu, nebuvo perduotos. Pagal 2001 m. birželio 26 d. redakcijos Komercinių bankų įstatymo 53 straipsnio 14 dalį, CK 2.95 straipsnio 3 dalį, bankas pasibaigė nuo jo išregistravimo ir nesant jo teisių perėmėjo, pasibaigė banko prievolė vykdyti sutartinį įsipareigojimą (CK 6.128 str. 3 d.). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio padavimo metu nebėra tinkamo atsakovo, turinčio atsakyti pagal ieškinį, kuriuo siekiama teismine tvarka pripažinti notarinės formos reikalaujantį sandorį galiojančiu ir jo pagrindu įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą. Išdėstytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė tinkamo pagal pareikštą ieškinį atsakovo.

25Ieškovas pripažįsta, kad KB „Balticbank“ bankroto proceso metu jis nereiškė analogiško nagrinėjamai bylai ieškinio ir nereikalavo teismine tvarka pripažinti jo ir KB „Balticbank“ sutartį galiojančia. Ieškovas yra bankininkystės srityje veikiantis ir ilgametę veiklos patirtį turintis juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni atidumo, dėmesingumo, gebėjimo tinkamai įgyvendinti savo teises standartai, todėl yra visiškai nepateisinamas ieškovo delsimas savalaikiai ir tinkamu būdu ginti savo pažeistas teises teisme, pareiškiant sandorio pripažinimo galiojančiu ieškinį tuomet, kai kita ginčo šalis nebuvo pasibaigusi. Esant tokioms aplinkybėms, teigtina, jog dėl tokio elgesio ieškovas prarado galimybę ginti savo teises pasirinktu būdu nesant kitos sandorio šalies, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl tinkamo atsakovo nebuvimo.

26Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad atsižvelgiant į bylos specifiką, kai tikruoju atsakovu galinčio būti asmens nėra, negalima reikalauti iš ieškovo atsakovais nurodyti asmenis, kurie atitiktų standartines atsakovu pripažįstamam asmeniui sąlygas, nes tokiu atveju procesas būtų iš viso neįmanomas. Bylos specifiką ir jos esmę nulemia paties ieškovo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo teismine tvarka būdas, kuris, kaip jau minėta, turi būti įgyvendinamas ne bet kaip, o laikantis proceso normų reikalavimų, numatančių ieškovui pareigą nurodyti tinkamas bylos šalis, išdėstyti faktinį ieškinio pagrindą, nurodyti įrodymus, patvirtinančius faktines aplinkybes, suformuluoti ieškinio reikalavimą, kuris turi būti reiškiamas asmeniui, turinčiam pareigą pagal ieškinį atsakyti (CPK 111, 135 straipsniai). Pozityvius teisinius padarinius kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuomet, kai ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Apelianto poziciją, kad nesant tinkamo atsakovo, juo gali būti kiti, su ginčo materialiniu teisiniu santykiu nesusiję asmenys, pripažinus teisinga, būtų sudarytos prielaidos civilinio proceso principų pažeidimui, būtų iškreipta pati proceso esmė ir nebūtų įgyvendinti proceso uždaviniai.

27Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad pagal pareikštą ieškinį ginčo sandorio šalies KB „Balticbank“ buvęs bankroto administratorius ir likvidacinės komisijos pirmininkas V. P. neprivalo atsakyti, nes jis nėra pasibaigusio juridinio asmens teisių ir pareigų perėmėjas ar šio juridinio asmens dalyvių įgaliotas atstovas, o pareikštas ieškinys nėra siejamas su administratoriaus veiksmų, atliktų vykdant banko bankroto procedūras, teisėtumu.

28Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ginčo daugiabučio gyvenamojo namo butų nuomininkai nėra ginčo materialinio teisinio santykio, kildinamo iš 1995 m. rugsėjo 22 d. sutarties, dalyviai ar jų teisių perėmėjai ir neprivalo pagal pareikštą ieškinį atsakyti, todėl nėra tinkami atsakovai. Šie asmenys nepretenduoja įgyti nuosavybės teises į nuomojamas patalpas, vieni yra gavę, o kitiems ruošiami dokumentai valstybės garantijoms pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas gauti. Tai, kad ginčo pastato butų nuomininkai procesiniuose dokumentuose išdėstė savo negatyvią nuomonę dėl pareikšto ieškinio, nereiškia, kad jie turi turtinį suinteresuotumą ginčo objektu. Minėti fiziniai asmenys pagal CPK 47 straipsnį galėtų užimti dalyvaujančių byloje trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje procesinę padėtį. Galutinai suformuluotame ieškinyje ieškovas nurodė papildomą reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą, tačiau šiam reikalavimui pagrįsti jokių naujų faktinių aplinkybių nenurodė ir jį grindė tik prašoma pripažinti galiojančia sutartimi. Teismo nuomone, šis reikalavimas nėra savarankiškas, jis yra perteklinis, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas pripažinti statinio perdavimo sutartį galiojančia būtų pagrindas įregistruoti ieškovo nuosavybės teises į jį. Todėl papildomas nuosavybės teisių pripažinimas, kai nėra nurodomos kitos, be sandorio, tokį reikalavimą pagrindžiančios faktinės aplinkybės, yra nereikalingas. Taigi nėra pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškus nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo reikalavimą, ieškinyje atsakovais nurodyti pastato butų nuomininkai yra tinkami atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

29Vėliau nei buvo pasirašyta ginčo sutartis Kauno miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 1996 m. sausio 18 d. sprendimu panaikino ginčo statinio teisinę registraciją L. G. vardu ir laikė, kad namas, esantis ( - ), priklauso Kauno miesto valdybai (civilinės bylos priedo administracinės bylos I-329/2001 l. 6-8). Dėl tokios aplinkybės trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujanti Kauno miesto savivaldybė yra suinteresuota apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos baigtimi, sprendimas joje turės įtakos jos teisėms ir pareigoms, nes leis įgyvendinti minėtu teismo sprendimu jai nustatytas teises. Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad tik ieškovas gali pretenduoti į ginčo pastato nuosavybės teisę.

30Dėl ieškinio pagrįstumo

31Ginčo sandorio pasirašymo metu galiojusio civilinio kodekso normos numatė, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui reikalinga notarinė forma ir toks sandoris per tris mėnesius turi būti įregistruotas atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, šių taisyklių nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu (1964 m. CK 44 str., 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr.I-459 redakcijos CK 255 str.).

321995 m. rugsėjo 22 d. ieškovo ir KB „Balticbank“ pasirašyta statinio perdavimo sutartis nebuvo įforminta notarine tvarka ir nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre ieškovo vardu. Ieškinio reikalavimą šią sutartį pripažinti galiojančia ieškovas grindžia 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr.I-459 redakcijos CK 58 straipsnio 5 dalimi bei nuo 2001 m. liepos 1 d. galiojančio CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, kur numatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu ir tokiu atveju sandorį po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Tokiam sandorio galiojimo pripažinimui būtinos šios sąlygos: 1) sandoris turi būti dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka.

33Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto valdyba 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr.1136-V atkūrė L. G. nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą – daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį ( - ), nurodant, kad namas bus grąžintas natūra tuomet, kai gyventojams bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos. L. G. nuosavybės teisės į šį turtą buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre 1993 m. vasario 10 d. Iki nuosavybės teisių atkūrimo name esantis butas Nr. 4 buvo privatizuotas. 1993 m. gegužės 11 d. įkeitimo sutartimi veikdamas pagal įgaliojimą A. A. G. įkeitė komerciniam bankui „Balticbank“ L. G. nuosavybės teise priklausantį namą, užtikrindamas Š. N. suteiktos paskolos savalaikį grąžinimą. Š. N. paskolos negrąžinus, ginčo pastatas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarties ir teismo antstolės 1995 m. kovo 20 d. turto perdavimo akto vykdomojoje byloje pagrindu perėjo KB „Balticbank“ nuosavybėn, kuri nekilnojamojo turto registre įregistruota 1995 m. kovo 22 d. 1995 m. rugsėjo 22 d. ieškovas ir KB „Balticbank“ pasirašė ginčo sutartį, kurios notarine tvarka neįformino ir įstatymo nustatytu terminu neįregistravo. Vilniaus apygardos teismo 1995 m. spalio 11 d. nutartimi KB „Balticbank“ buvo iškelta bankroto byla, 2002 m. vasario 7 d. nutartimi paskelbta banko pabaiga, o 2002 m. kovo 22 d. bankas išregistruotas iš juridinių asmenų registro.

34Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl sandorio pripažinimo galiojančiu atmetė, nes ieškovas neįrodė, jog sandorio šalis KB „Balticbank“ vengė jį įforminti notarine tvarka (CPK 178 str.). Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad sandorio pripažinimo sudarytu klausimo sprendimui neturi įtakos priežastys, dėl kurių nebuvo atlikti sandorio užbaigimo jį įforminant notarine tvarka veiksmai. Sandorio notarinės formos reikalavimas suponuoja abiejų sandorio šalių pareigą įstatymo nustatyta tvarka įforminti sandorį notariškai, nežiūrint į tai, kad ginčo sutartyje tokį įsipareigojimą prisiėmė tik KB „Balticbank“. Todėl, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, kolegijos nuomone, ir ieškovas savo interesais turėjo dėti maksimalias pastangas, kurių būtų ėmęsis protingas asmuo, kad įteisinti didelės vertės turto įgijimo sandorį. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nuo sutarties pasirašymo iki vienos jos šalies pabaigos ieškovas būtų ėmęsis veiksmų, skatinančių banką atlikti sandorio notarinį įforminimą. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos duomenis, pagrįstai pripažino, kad ieškovas neįrodinėjo, jog laikotarpiu iki bankroto bylos KB „Balticbank“ iškėlimo ir turto suvaržymo pritaikymo, kai nebuvo objektyvių kliūčių sandoriui įforminti, komercinis bankas „Balticbank“ būtų vengęs notarinio jo patvirtinimo.

35Apelianto argumentai, susiję su komercinio banko „Balticbank“ bankroto bylos proceso ir ginčo turto arešto baudžiamojoje byloje vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad ieškovas neįrodė banko vengimo įforminti sutartį notarine tvarka, nes iškėlus bankui bankroto bylą jo administratorius neturėjo teisinių galimybių, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų ir kitų kreditorių interesų, savarankiškai imtis sandorio notarinio patvirtinimo veiksmų, kai pats ieškovas iki banko išregistravimo savo teisių gynime buvo pasyvus. Tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai pritaikęs materialinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

36Atkreiptinas dėmesys, kad jau minėtu įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu yra panaikintas nuosavybės teisių atkūrimas L. G. į ginčo pastatą natūra, panaikinta ginčo statinio teisinė registracija L. G. vardu ir namas, esantis ( - ), laikomas priklausančiu Kauno miesto valdybai (civilinės bylos priedo administracinės bylos I-329/2001 l. 6-8). Ginčo daugiabučiame gyvenamajame name esančius butus iš savivaldybės nuomojantiems nuomininkams Kauno miesto savivaldybė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas suteikia valstybės garantijas.

37Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie negalimumą pripažinti ieškovui nuosavybės teises į ginčo turtą ir dėl to, kad byloje nėra duomenų apie šio turto ieškovui perdavimą pagal aktą, turto priėmimą, jo valdymą bei naudojimąsi juo.

38Atsakovė J. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu. CPK 95 straipsnis, reglamentuojantis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, piktnaudžiavimą procesu laiko nesąžiningą nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimą. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų ir atsakovė J. Z. jų nenurodė, kad pareiškęs nepagrįstą ieškinį ieškovas elgėsi nesąžiningai, todėl minėto straipsnio 2 dalyje numatytai baudai skirti nėra pagrindo.

39Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovės J. Z. turėtos bylinėjimosi išlaidos (t.3, b.l.19-20) bei su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme susijusios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 3 ir 6 p., 96 str., 98 str.).

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

41Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko, įmonės kodas 112029270, atsakovės J. Z., asmens kodas ( - ), naudai 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybės naudai 20,30 Lt (dvidešimt litų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovas AB DnB NORD bankas 2005 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Kauno... 4. Ieškovas nurodė, kad 1995 m. rugsėjo 22 d. tarp ieškovo ir KB... 5. Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinio dalį dėl... 6. Apeliaciniu skundu ieškovas AB DnB NORD bankas prašo panaikinti Kauno... 7. 1. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl patrauktų atsakovais asmenų... 8. 2. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ne tai, kad sandoris buvo įvykdytas... 9. 3. Ieškovas pažymi, kad daikto perdavimas yra pardavėjo įsipareigojimas ir... 10. 4. Atsakovas V. P. 2007 m. kovo 14 d. atsiliepime patvirtino, kad ieškovas... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. P. prašo Kauno apygardos... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė ir bendrininkų N. L., R. L., E.... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 16. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje... 17. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1995 m. rugsėjo 22 d. skolininkas komercinis... 19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas AB DnB NORD bankas pagal sandorio sudarymo metu... 20. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl sandorio... 21. Dėl tinkamo atsakovo... 22. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui, kurio teisės ir... 23. Iš bylos medžiagos matyti, kad pradiniame ieškinyje, kuriuo buvo prašoma... 24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje, kurioje... 25. Ieškovas pripažįsta, kad KB „Balticbank“ bankroto proceso metu jis... 26. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad atsižvelgiant į bylos specifiką,... 27. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir... 28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ginčo daugiabučio... 29. Vėliau nei buvo pasirašyta ginčo sutartis Kauno miesto apylinkės teismas... 30. Dėl ieškinio pagrįstumo... 31. Ginčo sandorio pasirašymo metu galiojusio civilinio kodekso normos numatė,... 32. 1995 m. rugsėjo 22 d. ieškovo ir KB „Balticbank“ pasirašyta statinio... 33. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto valdyba 1992 m. lapkričio 24 d.... 34. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl sandorio pripažinimo galiojančiu... 35. Apelianto argumentai, susiję su komercinio banko „Balticbank“ bankroto... 36. Atkreiptinas dėmesys, kad jau minėtu įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės... 37. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie... 38. Atsakovė J. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skirti ieškovui... 39. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovės J. Z. turėtos... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 41. Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 42. Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko, įmonės kodas...