Byla eP-83-492/2019
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Z. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-4127-629/2018 pagal pareiškėjo R. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. M., M. M., J. B., T. S., V. M., K. M., I. S. ir V. J. (buv. M.), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas R. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (kurį vėliau patikslinto), prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. A1-216; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 27 d. Valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute ( - ); 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. A1-1263 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų Savanorių pr. 170-6, Kaune, išnuomojimo“; 4) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pareiškėjui sudaryti sąlygas butą adresu ( - ), privatizuoti Valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

6Pareiškėjas paaiškino, kad jis gyvena savininkui grąžintame gyvenamajame name. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 15 straipsnis numato sąlygas, kurioms esant valstybė ne grąžina butus natūra, o juos iš savininkų išperka. Atsakovas, pažeisdamas tiek Atkūrimo įstatymo nuostatas, tiek pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nusprendė suteikti valstybės garantiją, o ne kompensuoti už išlikusį nekilnojamąjį turtą A. M. paveldėtojams. Atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo šeima ginčo bute gyvena nuo 1994 m. vasario 15 d., moka mokesčius, prižiūri nekilnojamąjį turtą. Atsakovas privalėjo vadovautis Atkūrimo įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad kai piliečiai nesutinka su šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytu reikalavimu išnuomoti grąžintiną jiems gyvenamąjį namą, jo dalį ar butą, kuriame gyvena nuomininkai, savivaldybei, butas valstybės yra išperkamas. Pasirinkdamas valstybės garantiją, pareiškėjas pranešė, jog pasirenka mažesnės vertės gyvenamąjį būstą, kompensuojant likusią sumą piniginėmis lėšomis, tačiau atsakovas ignoravo nuomininkų pasirinkimą ir suteikė valstybės garantiją. Pareiškėjas nesutinka su UAB „Krivita“ turto vertinimo ataskaitoje nurodytais duomenimis (vertinamo objekto apimtimi, verte). Pažymėjo, kad jis prašė patikslinti buto vertę, tačiau atsakovas prašymo netenkino ir neteisingai užpildė garantiją.

7Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas išnuomojo jam butą, esantį ( - ), tačiau šis pastatas yra visiškai kitoje vietoje, nei butas, esantis ( - ). Pareiškėjas, įvertinęs siūlomo buto vietą, teigė, jog siūlomos patalpos suteikimas padarytų žalą pareiškėjo gyvenimo kokybei bei sukeltų pavojų jo ir jo šeimos sveikatai.

8Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas pagal 1996 m. birželio 25 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį naudojasi nekilnojamojo turto registre įregistruotomis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis pastate ( - ). Šiose patalpose pareiškėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1994 m. kovo 3 d. Ginčo patalpose taip pat yra deklaruota pareiškėjo nepilnamečio sūnaus D. Z. ir dukters T. S. gyvenamoji vieta. Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka 2008 m. buvo atkurtos piliečių V. M., A. M. (įpėdinių) ir S. M. nuosavybės teisės į ginčo patalpas natūra, nustatant savininkams prievolę jas išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys šių patalpų nuomininkams suteiktą valstybės garantiją. Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra galiojantys, nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jie privalomi vykdyti ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims bei teisėtus lūkesčius atkurtų nuosavybės teisių savininkams (jų teisių perėmėjams). Kauno miesto savivaldybė šias patalpas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka subnuomoja jame gyvenančiam pareiškėjui ir jo šeimos nariams, kurie pagal Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turi teisę į valstybės garantiją, numatytą Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – ir Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnyje.

10Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjui nepareiškus savo ir šeimos narių valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. Al-216 „Dėl valstybės garantijos suteikimo ir valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z. ir jo šeimos nariams“, kuriuo suteikė pareiškėjui ir jo šeimos nariams (sūnui ir dukrai), nuomojantiems savininkams grąžintas gyvenamąsias patalpas (20,86 kv. m bendrojo ploto su dalimi bendrojo naudojimo patalpų), esančias ( - ), ir nepareiškusiems savo valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, valstybės garantiją, kuria įsipareigojama, kad jiems bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę.

11Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui ir jo šeimos nariams suteikta valstybės garantija buvo įrašyta Vyriausybės nustatytos formos 2015 m. vasario 27 d. valstybės garantiniame dokumente Nr. 2750. Pareiškėjas ir jo šeimos nariai buvo įtraukti į Valstybės garantijos turėtojų, kuriems išnuomojamos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę, sąrašą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A1-816 „Dėl nuomininkų – valstybės garantijų turėtojų sąrašų patvirtinimo“. Vykdydamas įstatymais nustatytą prievolę aprūpinti kitomis tinkamai įrengtomis gyvenamosiomis patalpomis nuomininkus, gyvenančius savininkams natūra grąžintose gyvenamosiose patalpose, vykdant jiems suteiktą valstybės garantiją, ir atsižvelgdamas į tai, kad butas, esantis ( - ), atitinka visus teisės aktais nustatytus reikalavimus bei pareiškėjo ir jo šeimos narių interesus, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. lapkričio 4 d. priėmė įsakymą Nr. Al-1263 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų Savanorių pr. 170-6, Kaune, išnuomojimo“, kuriuo išnuomojo pareiškėjui, jo sūnui ir dukrai, savivaldybei nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių 55,16 kv. m bendrojo ploto butą su bendrojo naudojimo patalpomis, esantį ( - ), į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų savininkams grąžintų natūra gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), rinkos vertę.

12Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas vilkino ginčo patalpų grąžinimo savininkams procesą, ignoravo visus atsakovo veiksmus, atliekamus įgyvendinant nuomininkams įstatymų suteiktas teises, neatvyko pasirašyti parengto valstybės garantinio dokumento dėl kitų gyvenamųjų patalpų jiems išnuomojimo ir neatliko teisės aktuose nustatytos pareigos nuomininkams atlikti tam tikrus veiksmus dėl valstybės garantijos vykdymo, nepagrįstai vengė pasinaudoti jam suteikta valstybės garantija ir neteisėtu neveikimu atsisakė ją vykdyti. Tokie pareiškėjo veiksmai sukelia neigiamų padarinių atkurtų nuosavybės teisių savininkams (teisių perėmėjams), kuriems ginčo patalpos iki šiol nėra perduotos.

13Tretieji suinteresuoti asmenys J. B., S. M., V. M. atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka, kadangi Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka buvo atkurtos V. M., A. M. (įpėdinių) ir S. M. nuosavybės teisės į ginčo patalpas natūra. Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo galioja, nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jie privalomi vykdyti ir sukelia teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims bei teisėtus lūkesčius atkurtų nuosavybės teisių savininkams (jų teisių perėmėjams). Pareiškėjas nevykdo pareigos išsikelti iš ginčo patalpų ir taip pažeidžia savininkų teises bei teisėtus interesus.

14II.

15Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16Teismas nustatė, kad pareiškėjas pagal 1996 m. birželio 25 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį naudojasi viešame nekilnojamojo turto registre įregistruotomis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis pastate ( - ). Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka buvo atkurtos V. M., A. M. (įpėdinių) ir S. M. nuosavybės teisės į ginčo patalpas natūra, nustatant savininkams prievolę jas išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys šių patalpų nuomininkams suteiktą valstybės garantiją. Sprendimai (įsakymai), kurių pagrindu nuosavybės teisės minėtiems asmenims buvo atkurtos, galioja, jie nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjui yra žinomi (tai patvirtina Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-355-554/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-969/2010), todėl privalomi vykdyti ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims bei teisėtus lūkesčius atkurtų nuosavybės teisių savininkams (jų teisių perėmėjams). Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybė šias patalpas subnuomoja jame gyvenančiam nuomininkui – pareiškėjui ir jo šeimos nariams, kurie pagal Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turi teisę į valstybės garantiją, numatytą Kompensacijų įstatymo 9 straipsnyje. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui, jo sūnui ir dukrai 2008 m. gruodžio 17 d. buvo išduota valstybės garantija Nr. 2696 pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. A-4618 „Dėl valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z.“, tačiau, nesutikdamas su nustatyta ginčo patalpų verte, pareiškėjas šiuos administracinius aktus apskundė administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi (bylos Nr. A525-969/2010) panaikino skundžiamus administracinius aktus, nurodydamas, kad teismui panaikinus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymą ir valstybės garantiją, atsakovui kyla pareiga iš naujo organizuoti pareiškėjo nuomojamo buto (ginčo patalpų) įvertinimą rinkos kaina, taip pat iš naujo siūlyti pasirinkti valstybės garantijos rūšį. Atsakovas organizavo buto, esančio ( - ), įvertinimą rinkos verte, bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. rugpjūčio 11 d. turto vertintojai negalėjo patekti į pareiškėjo butą ir jo įvertinti, kadangi šis neleido jo apžiūrėti. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-145-451/2012 įpareigojo pareiškėją leisti Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos atstovams ir turto vertintojams įeiti į išnuomotas gyvenamąsias patalpas. Antstolė 2014 m. vasario 11 d. sprendimą įvykdė, o turto vertintojas UAB „Krivita“ atliko ginčo patalpų vertinimą, pateikė turto vertinimo ataskaitą Nr. 14-K-004, kurioje buvo nustatyta pareiškėjo nuomojamų ginčo patalpų rinkos vertė valstybės garantijos pasirinkimui ir garantinio dokumento išdavimui.

17Teismas sprendė, kad buvo įvertinti visi faktoriai, turintys įtakos buto rinkos vertei, todėl abejoti įvertinimo teisingumu ir pagrįstumu nėra pagrindo. Todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamai nustatytos turto vertės ir dėl to, kad nėra galimybės įsigyti už minėtą kainą kitą turtą.

18Teismas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio ir Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui ir jo šeimos nariams, gyvenantiems savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje (bute) privalėjo išduoti (ir išdavė) valstybės garantinį dokumentą (toliau – valstybės garantija). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai apklausos lapo nelaikė tinkama pareiškėjo ir jo šeimos narių valios išraiška dėl valstybės garantijos pasirinkimo. Atsakydamas į pareiškėjo prašymą, atsakovas 2014 m. birželio 20 d. raštu informavo, kad nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo pateikta turto vertės nustatymo pažyma ir pakartotinai siūlė pasirinkti valstybės garantiją. Tačiau išnaudojus visus įmanomus dokumentų įteikimo būdus iki 2015 m. vasario 13 d. dokumentų įteikti nepavyko.

19Teismas nurodė, kad atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo poziciją (kviečiamas neatvyksta ir dokumentų nepasiima), 2015 m. vasario 27 d. valstybės garantijoje įrašė žymą „Valstybės garantijos turėtojai valstybės garantijos nepasirašo nesant galimybės jos įteikti asmeniškai“ ir ją patvirtino savo parašu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas veikė objektyviai ir operatyviai, vadovaudamasis įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia imperatyvais (principais), ėmėsi visų veiksmų, siekiant teisės aktų nustatyta tvarka pranešti pareiškėjui ir jo šeimos nariams dėl valstybės garantijos pasirinkimo. Pažymėjo, kad nurodytos procedūros buvo atliktos tik per keletą metų dėl paties pareiškėjo trukdymo atsakovui atlikti teisės aktais nustatytas pareigas. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl garantijos išdavimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, pareiškėjo pasirinkimo ignoravimo kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius faktinėms bylos aplinkybėms.

20Teismas nustatė, kad atsakovas, tęsdamas pareiškėjui suteiktos valstybės garantijos vykdymo procedūras, pateikė užsakymą turto vertinimo paslaugas teikiančios Auditas ir konsultacijos turto vertintojams, kurie 2015 m. rugpjūčio 5 d. nustatė buto, esančio ( - ), rinkos vertę valstybės garantijos vykdymui – 9 700 Eur, 2015 m. rugsėjo 3 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas apie pradedamą vykdyti 2015 m. vasario 27 d. jam suteiktą valstybės garantiją, nurodė valstybės garantijos vykdymui nustatytą buto vertę ir pasiūlė pasirinkti vieną iš šiuo metu galimų skirti savivaldybei priklausančių butų, kurie gali būti suteikiami asmenims, iškeldinamiems iš savininkams natūra grąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, tačiau šis raštas taip pat grįžo pareiškėjui neįteiktas. Atsakovas 2015 m. lapkričio 4 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. Al-1263 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų ( - ), išnuomojimo“, kuriuo išnuomojo valstybės garantijos turėtojams (pareiškėjui, jo sūnui ir dukrai) savivaldybei nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių 55,16 kv. m bendrojo ploto butą su bendrojo naudojimo patalpomis, taip pat buvo parengta nustatytos formos Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartis dėl buto, esančio ( - ), ir išsiųsta pareiškėjui, tačiau šis raštas taip pat grįžo pareiškėjui neįteiktas.

21Teismas sprendė, kad atsakovas nustatyta tvarka atliko visus privalomus veiksmus valstybės garantijos pareiškėjui (ir jo šeimos nariams) suteikimo ir vykdymo procese, nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, siekė juos apsaugoti, išnaudojo visas teisėtas priemones, padėdamas pareiškėjui tinkamai įgyvendinti įstatymais suteiktą teisę į valstybės garantiją ir priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo.

22III.

23Pareiškėjas R. Z. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

24Pareiškėjas teigė, jog teismas nepagrįstai įteisino atsakovo įvykdytą pareiškėjo nuomojamo buto vertinamojo bendrojo ploto sumažinimą nuo 29,42 kv. m iki 20,86 kv. m. Tačiau kitų dviejų butų, besinaudojančių tų pačių bendro naudojimo patalpų, kaip ir pareiškėjas, trečdaliais, nuomininkams, kaip ir pareiškėjui, 2008 m. pabaigoje buvo išduotos valstybės garantijos, į kurių butų vertes buvo įskaičiuotos ir butams priskirtų bendro naudojimo patalpų trečdalių vertės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-969/2010 buvo panaikinta valstybės garantija Nr. 2696 būtent todėl, kad buto vertė buvo nustatyta neteisingai, t. y. nebuvo įvertinti butui priklausantis balkonas su stogu, 5,32 kv. m sandėlis (rūsys), priklausantis butui, pro buto langus atsiverianti puiki panorama ir kita.

25Pareiškėjas nurodė, jog nustačius ginčo buto rinkos vertę, panaudojant tam nekilnojamojo turto verčių zonas, buvo pažeistas reikalavimas buto rinkos vertę nustatyti individualaus vertinimo būdu. Pareiškėjui nereikėjo pateikti dar kokių nors įrodymų, kad turto vertintoja ginčo butą įvertino netinkamu būdu.

26Pareiškėjas teigė, kad UAB „Krivita“ vertinimo ataskaitos išvadoje nurodyta, kad šioje ataskaitoje nustatyta ginčo buto rinkos vertė, be kita ko, pareiškėjui neprivaloma. Nesutikimas su ginčo buto įvertinimu negali būti laikomas valios dėl garantijos pasirinkimo nepareiškimu.

27Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28Atsakovas pažymėjo, kad teismas dėl įrodymų pasisakė aiškiai, visus įrodymus vertino, prie bylos prijungė tuos, kuriuos pagrįstai laikė turinčiais reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, tinkamai ištyrė bylai turinčias reikšmės aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendimą priėmė nepažeisdamas teisės normų nuostatų, todėl apeliacinio skundo motyvas dėl netinkamai ištirtų ir įvertintų įrodymų yra nepagrįstas.

29Atsakovo teigimu, ginčo turto vertinimas buvo atliktas teisės aktų nustatyta tvarka bei jį atliko turto vertintojai, turintys atitinkamą kvalifikacinį turto vertintojo pažymėjimą bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo turto vertinimo ataskaita parengta teisingai, laikantis teisės aktų ir nėra pagrindo nesiremti turto vertinimo ataskaita išduodant pareiškėjui valstybės garantiją.

30Byloje yra pateikta ginčo buto nuomos sutartis, Nekilnojamojo turto buto (patalpos) kadastro duomenys, valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. sausio 20 d. išrašas, kuriuose nurodyta, jog ginčo buto plotas yra 20,86 kv. m. Šie rašytiniai įrodymai nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti ar panaikinti, todėl yra teisingi.

31Turto vertintojas detaliai pagrindė turto vertinimo ataskaitoje, kodėl buvo pasirinktas vienas ar kitas vertinimo metodas ar verčių zona, o pareiškėjas nenurodo argumentų bei nepateikia rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog vertinimo metodas ar verčių zona yra pasirinkta netinkama. Todėl, atsakovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, jog turto vertinimo metodas ir verčių zona pasirinkta tinkama, o pati turto vertinimo ataskaita atlikta teisingai, neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Vertinant objektą buvo atsižvelgta į objekto lokalizaciją, inžinerinę infrastruktūrą, pastato inžinerinę įrangą ir inžinerinę komunikacijų būklę, pastato ir patalpos fizinį amžių ir būklę, susisiekimo, privažiavimo galimybes, panašių butų sandorių kainas ir sąlygas Žaliakalnyje, tokių butų pasiūlą bei paklausą ir kitus kriterijus.

32Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir terminais nepateikė atsakovui tinkamai užpildyto apklausos lapo dėl valstybės garantijos (rūšies) pasirinkimo, o atsakovui išnaudojus teisės aktuose numatytas galimybes pakartotinai informuoti pareiškėją dėl jo užpildyto apklausos lapo trūkumų pašalinimo ir teisės pasirinkti valstybės garantiją įgyvendinimo tvarkos, laikytina, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjas nepareiškė savo ir šeimos narių valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo. Apklausos lapas dėl valstybės garantijos (rūšies) pasirinkimo yra teisės aktų nustatytos ir patvirtintos formos, pareiškėjas nebuvo tinkamai užpildęs apklausos lapo ir savavališkai darė pakeitimus šiame apklausos lape.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo T. S. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su visais skunde pateiktais argumentais sutinka ir juos palaiko bei prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad valstybės garantijos išdavimo procedūrą reglamentuojantys teisės aktai suteikia teisę pareiškėjui (ir jo šeimos nariams) nesutikti su atsakovo pateikta nuomojamų patalpų verte ir ši teisė negali būti nepagrįstai ir nemotyvuotai ignoruojama atsakovo. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas siekė informuoti dėl apklausos lapo užpildymo trūkumų pašalinimo tik pareiškėją, tačiau neinformavo kitų pareiškėjo šeimos narių, pagal įstatymus turinčių teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą. Turto vertinimas atliktas neteisingu pagrindu, nes ginčas dėl buto vertės yra iškilęs dar 2008 m. ir iki turto vertinimo užsakymo išspręstas nebuvo, o turto vertinimas atliktas pažeidžiant Turto vertinimo metodikos reikalavimus.

34IV.

35Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4127-629/2018 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

36Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo turto (pareiškėjo nuomojamo buto, esančio ( - )) plotas yra užfiksuotas byloje (paties pareiškėjo) pateiktame valstybės įmonės „Registrų centras“ butų (patalpų) sąraše pastate, esančiame ( - ), valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. sausio 20 d. išraše. Be to, ir pats pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kuriais pagrįstų, kad ginčo turto plotas buvo didesnis nei nustatytas.

37Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl pareiškėjo argumento, jog vertinant nuomojamą turtą (butą) neteisėtai ir nepagrįstai panaudotos nekilnojamojo turto verčių zonos, sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog turto vertintojas ginčo buto vertinimo metodo parinkimą detaliai pagrindė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, todėl abejoti metodo parinkimo teisingumu nėra pagrindo. Buvo įvertinti visi faktoriai, lemiantys buto rinkos vertę, todėl abejoti įvertinimo teisingumu ir pagrįstumu nėra pagrindo. Nekilnojamojo turto verčių zonos nebuvo vienintelis ir lemiantis kriterijus, nustatant galutinę buto vertę. Pareiškėjo prašymas vadovautis 2008 m. spalio 29 d. UAB „Census Optimus“ ginčo buto turto vertės nustatymo ataskaita Nr. VN-08/10-347 yra nepagrįstas, kadangi jau minėta galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi panaikinta pareiškėjui suteikta valstybės garantija ir joje nustatyta nuomojamo buto vertė pripažinta neteisinga.

38Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog savo valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo pagal atsakovo užsakymu nustatytą ginčo patalpų rinkos vertę Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjas nepareiškė ir nepateikė tinkamai užpildyto apklausos lapo dėl valstybės garantijos (rūšies) pasirinkimo, kadangi pareiškėjo 2014 m. birželio 9 d. užpildytame ir notaro patvirtintame apklausos lape dėl valstybės garantijos pasirinkimo pareiškėjo nurodyta nuomotų patalpų (buto) vertė neatitiko atsakovo teisės aktų nustatyta tvarka atlikto buto vertinimo metu nustatytos jo vertės, taigi pareiškėjas šiame lape iš esmės išreiškė ne valstybės garantijos pasirinkimą, o nesutikimą su jam siūloma valstybės garantija. Be to, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pats savo veiksmais trukdė atsakovui atlikti teisės aktais nustatytas pareigas suteikti pareiškėjui ir jo šeimos nariams valstybės garantiją, kadangi dokumentų su pakartotiniu siūlymu pasirinkti valstybės garantiją ir tinkamai užpildyti lapą pareiškėjas neatsiimdavo, nors atsakovas ėmėsi visų veiksmų, siekdamas teisės aktų nustatyta tvarka pranešti pareiškėjui ir jo šeimos nariams dėl valstybės garantijos pasirinkimo.

39Teisėjų kolegija pabrėžė, jog valstybės garantinio dokumento išdavimas savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, yra savivaldybės vykdomųjų institucijų pareiga. Valstybės garantijos nuomininkui išdavimas negali būti priklausomas vien nuo jo valios. Atkūrimo įstatymas netoleruoja ir nenumato situacijų, kai valstybės garantija gyvenamojo namo, jo dalies ar buto nuomininkui nebūtų išduodama. Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas ir jo šeimos nariai nepasirašo arba atsisako pasirašyti valstybės garantiją, savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo valstybės garantijos dokumente įrašo ir savo parašu patvirtina atitinkamą žymą. Taigi nuomininko ir jo šeimos narių nepasirašymas valstybės garantiniame dokumente nedaro valstybės garantijos negaliojančia.

40V.

41Pareiškėjas R. Z. 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-4127-629/2018 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjas prašo išnagrinėtoje byloje panaikinti apskųstą sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjo skundą bei priteisiant iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42Pareiškėjas teigia, jog 2019 m. birželio 17 d. sužinojo ir gavo 2009 m. I. Š. nuomojamo buto Nr.3, esančio Vaižganto g. 20, Kaunas, rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. VN-09/02-112, kurios neturėjo galimybės pateikti kai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo 2019 m. sausio 23 d. Šiuo atveju nurodyta aplinkybė turi būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi.

43Pareiškėjo teigimu, naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodymas nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas kaip lygių galimybių pažeidimas, todėl šių aplinkybių tyrimui turi būti taikomas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis, kuriame numatyta, kad ne pareiškėjas turi įrodinėti, kad buvo diskriminuojamas, o atsakovas turi įrodyti, kad tų pačių bendrojo naudojimo patalpų, kuriomis naudojosi trijų butų nuomininkai, dalis vieniems nuomininkams įtraukdamas į jų nuomojamų butų vertes, o kitiems (pareiškėjui) neįtraukdamas, lygių galimybių principo nepažeidė.

44Pareiškėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Civilinio kodekso 182 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios preziumuojamos pagal įstatymus ir nepaneigtos bendra tvarka, teigdamas, jog pareiškėjas teiginių, jog kitų dviejų butų, besinaudojančių tų pačių bendrojo naudojimo patalpų, kaip ir pareiškėjas, trečdaliais, nuomininkams, kaip ir pareiškėjui, 2008 m. pabaigoje buvo išduotos valstybės garantijos į kurių butų vertes buvo įskaičiuotos ir butams priskirtų bendrojo naudojimo patalpų trečdalių vertės, jokiais objektyviais duomenimis (įrodymais) nepagrindė.

45Pareiškėjas nurodo, jog iš ataskaitos NR. VN-09/02-112, 28 puslapyje esančios 2002 m. gegužės 13 d. Gyvenamosios patalpos charakteristikos, matyti, jog šia ataskaita buvo vertinta 18,05 kv. m ploto gyvenamoji patalpa, kurios adresas ( - ), susidedanti iš 14,33 kv. m kambario ir 3,72 kv. m bendrojo naudojimo patalpų dalies. Iš ataskaitos 15 puslapyje esančio objekto vertės paskaičiavimo 18,05 * 4 200 = 75 810 Lt matyti, kad 14,33 kv. m kambaryje gyvenusiems pareiškėjo kaimynams valstybės garantija buvo išduota ne tik už 14,33 kv. m kambarį, bet ir už 3,72 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpų dalį.

46Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kitoje, viso 62,92 kv. m ploto, tomis pačiomis bendrojo naudojimo patalpomis kaip ir pareiškėjas besinaudojusiems, gyvenamojoje patalpoje adresu ( - ) susidedančioje iš 14,68 kv. m, 19,10 kv. m, 12,60 kv. m kambarių ir 16,54 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpų dalies gyvenusiems pareiškėjo kaimynams valstybės garantija irgi buvo išduota ne tik už 14,68 kv. m, 19,10 kv. m ir 12,60 kv. m kambarius, bet ir už 16,54 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpų dalį. Tai, kad pareiškėjas pastarosios aplinkybės įrodymo, kurį pareiškėjas administracinėje byloje Nr. A-1447-415/2019 nesėkmingai siekia išgauti iš VĮ Registrų centro, negali gauti, nėra teisėtas pagrindas atleisti atsakovą nuo Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje atsakovui priskiriamos pareigos įrodyti, kad pareiškėjo teisės į vienodą Atkūrimo įstatymo taikymą nebuvo pažeistos.

47Pažymi, kad 2015 m. vasario 27 d. valstybės garantijos Nr. 2750 1 punkte teigiama, kad ji, remiantis nuomos sutartimi, nuomininkui (byloje – pareiškėjui) ir jo šeimos nariams išrašyta tik 20,86 kv. m ploto butui su dalimis (trečdaliais) tik 5-ių bendrojo naudojimo patalpų, kai tikrovėje, iki šiol teisėtai nepakeista ir galiojančia 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartimi ir jos neatskiriamu priedu „Gyvenamosios patalpos pasu“ pareiškėjui yra išnuomota gyvenamoji patalpa, kurią sudaro ne tik garantijoje išvardintos patalpos, bet ir dalis 6-os bendrojo naudojimo patalpos – (1/3 nuo 4,49 kv. m) koridoriaus bei 5,32 kv. m pagalbinė patalpa – sandėlis rūsyje, pažymėtas R-2.

48Pareiškėjas teigia, jog iš valstybės garantijos Nr. 2750 neatskiriamų priedų – UAB „Krivita" 2014 m. vasario 11 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 14 K-004 15 ir 16 puslapiuose, o UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2015 m. rugpjūčio 5 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/2411(Kau):15 18 ir 21 puslapiuose atliktų rinkos vertės skaičiavimo veiksmų matyti, kad, garantijoje panaudota rinkos vertė buvo nustatyta ne visam 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartimi su jos neatskiriamu priedu „Gyvenamosios patalpos pasu“ pareiškėjui išnuomotam butui, o tik 20,86 kv. m ploto kambariui. Todėl akivaizdu, kad 2015 m. vasario 27 d. valstybės garantija Nr. 2750 yra išrašyta tik daliai 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartimi pareiškėjui išnuomotų patalpų, todėl negali būti vertinama kaip išrašyta remiantis nuomos sutartimi. Kitokio, nei remiantis nuomos sutartimi, valstybės garantijos išdavimo buto nuomininkams pagrindo nėra numatyta Atkūrimo įstatyme. Kitokio nei nuomos sutartis pagrindo sprendime ir nutartyje nėra nurodęs (nustatęs) ir teismas.

49Tretieji suinteresuoti asmenys J. B., S. M., D. M. ir V. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

50Nurodo, jog pateiktas I. Š. nuomojamo buto ploto įvertinimas nieko bendra neturi su ginčo ploto įvertinimu 2014 metais. Vertinimą atlikusių bendrovių UAB „Krivita“ ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ ataskaitos teismų pripažintos teisingomis.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52VI.

53Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-4127-629/2018, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

54Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-552/2018). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo, taip pat yra pažymėjęs, kad bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., EŽTT 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02).

55Taigi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2018 m. spalio 24 d. nutartį, administracinė byla Nr. eA-4127-629/2018 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.

56ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

57Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

58Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad: teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje administracinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą, t. y. sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą; teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje administracinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir ar jos nebuvo žinomos pareiškėjui bei teismui, nagrinėjusiam bylą; esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje; tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms; įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui; tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

59Iš prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad pareiškėjas proceso atnaujinimą iš esmės grindžia tuo, jog apeliacinės instancijos teismui priimant sprendimą neįvertinta, kad kitų dviejų butų, besinaudojančių tų pačių bendro naudojimo patalpų, kaip ir pareiškėjas, trečdaliais, nuomininkams, 2009 m. rinkos vertės nustatymo ataskaitoje į butų vertes buvo įskaičiuotos ir butams priskirtų bendro naudojimo patalpų trečdalių vertės. Pareiškėjas teigia, kad jo atveju tai padaryta nebuvo, todėl teismas, konstatuodamas, jog ginčo plotas yra 20,86 kv. m, pažeidė lygių galimybių principą.

60Pareiškėjas visus savo argumentus dėl ginčijamo sprendimo ir nustatyto nuomojamo buto ploto neteisėtumo bei nepagrįstumo turėjo nurodyti bei pateikti juos patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui, nes tokia teisė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra ribota. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjui buvo žinomas kaimyninių butų vertės nustatymo ataskaitos turinys, pareiškėjas šį argumentą jau buvo nurodęs teikdamas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, teismas jau yra pasisakęs dėl šios aplinkybės. Tai reiškia, kad pareiškėjas savo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes žinojo bylos nagrinėjimo metu, aktyviai gindamas savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, rinkdamas ir pateikdamas reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta prieš tai, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą neatitinka ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, t. y. pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu.

61Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ginčo turto ploto 2018 m. spalio 24 d. nutartyje nurodė, jog plotas yra užfiksuotas byloje pateiktame valstybės įmonės „Registrų centras“ butų (patalpų) sąraše pastate, esančiame ( - ), valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. sausio 20 d. išraše, 2002 m. kovo 6 d. užfiksuotuose Nekilnojamojo turto buto (patalpos) kadastro duomenyse bei 1996 m. birželio 25 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartyje. Šie duomenys nėra teisės aktų tvarka nuginčyti ar panaikinti, todėl yra teisingi. Pareiškėjo pateikta kaimyninio buto rinkos vertės nustatymo ataskaita nepaneigia byloje nustatyto ginčo turto ploto, pateikiamas dokumentas nėra niekaip susijęs su pareiškėjo nuomojamo buto verte. Kaimyninių butų vertinimo dokumentai neturi įtakos nustatytam pareiškėjo nuomojamo buto plotui. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą neatitinka dar vienos ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, t. y. pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai, nes pareiškėjo pateikti įrodymai (vertinimo ataskaita) galioja kaimyninio buto vertei nustatyti.

62Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodyti motyvai liudija ir tai, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir apskritai byla būtų išnagrinėta iš naujo, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė.

63Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo prašyme nurodomų aplinkybių ir jas, pareiškėjo nuomone, patvirtinančių duomenų vertinti kaip naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, dėl kurių buvimo galėtų būti atnaujintas procesas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-4127-629/2018 atmetamas ir atnaujinti procesą minėtoje byloje atsisakoma (ABTĮ 162 str. 1 d.).

64Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

65Pareiškėjo R. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-4127-629/2018 atmesti.

66Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-4127-629/2018.

67Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Z.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas R. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad jis gyvena savininkui grąžintame gyvenamajame... 7. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas išnuomojo jam butą, esantį ( - ),... 8. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo... 9. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas pagal 1996 m. birželio 25 d.... 10. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais... 11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui ir jo šeimos nariams suteikta valstybės... 12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas vilkino ginčo patalpų grąžinimo... 13. Tretieji suinteresuoti asmenys J. B., S. M., V. M. atsiliepime nurodė, jog su... 14. II.... 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 19 d.... 16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pagal 1996 m. birželio 25 d. Gyvenamosios... 17. Teismas sprendė, kad buvo įvertinti visi faktoriai, turintys įtakos buto... 18. Teismas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 20... 19. Teismas nurodė, kad atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo poziciją... 20. Teismas nustatė, kad atsakovas, tęsdamas pareiškėjui suteiktos valstybės... 21. Teismas sprendė, kad atsakovas nustatyta tvarka atliko visus privalomus... 22. III.... 23. Pareiškėjas R. Z. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos... 24. Pareiškėjas teigė, jog teismas nepagrįstai įteisino atsakovo įvykdytą... 25. Pareiškėjas nurodė, jog nustačius ginčo buto rinkos vertę, panaudojant... 26. Pareiškėjas teigė, kad UAB „Krivita“ vertinimo ataskaitos išvadoje... 27. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo... 28. Atsakovas pažymėjo, kad teismas dėl įrodymų pasisakė aiškiai, visus... 29. Atsakovo teigimu, ginčo turto vertinimas buvo atliktas teisės aktų nustatyta... 30. Byloje yra pateikta ginčo buto nuomos sutartis, Nekilnojamojo turto buto... 31. Turto vertintojas detaliai pagrindė turto vertinimo ataskaitoje, kodėl buvo... 32. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 3... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. S. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį... 34. IV.... 35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi... 36. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo turto (pareiškėjo... 37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl pareiškėjo argumento,... 38. Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 39. Teisėjų kolegija pabrėžė, jog valstybės garantinio dokumento išdavimas... 40. V.... 41. Pareiškėjas R. Z. 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą dėl proceso... 42. Pareiškėjas teigia, jog 2019 m. birželio 17 d. sužinojo ir gavo 2009 m. I.... 43. Pareiškėjo teigimu, naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodymas nagrinėjamu... 44. Pareiškėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Civilinio... 45. Pareiškėjas nurodo, jog iš ataskaitos NR. VN-09/02-112, 28 puslapyje... 46. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kitoje, viso 62,92 kv. m ploto, tomis... 47. Pažymi, kad 2015 m. vasario 27 d. valstybės garantijos Nr. 2750 1 punkte... 48. Pareiškėjas teigia, jog iš valstybės garantijos Nr. 2750 neatskiriamų... 49. Tretieji suinteresuoti asmenys J. B., S. M., D. M. ir V. M. pateikė... 50. Nurodo, jog pateiktas I. Š. nuomojamo buto ploto įvertinimas nieko bendra... 51. Teisėjų kolegija... 52. VI.... 53. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos vyriausiajam... 54. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą... 55. Taigi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą... 56. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti... 57. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios... 58. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad:... 59. Iš prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad pareiškėjas proceso... 60. Pareiškėjas visus savo argumentus dėl ginčijamo sprendimo ir nustatyto... 61. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ginčo turto ploto 2018 m. spalio 24 d.... 62. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą... 63. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju... 64. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 65. Pareiškėjo R. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje... 66. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-4127-629/2018.... 67. Nutartis neskundžiama....