Byla 2A-1204/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Šalauta“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Vokietijos draudimo bendrovės Mitsui Sumitomo Insurance Co.(Europe)Ltd. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arijus”, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Šalauta”, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ ir Olandijos draudimo bendrovė AMLIN Corporate Insurance N.V. dėl nuostolių už prarastą krovinį priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas Vokietijos draudimo bendrovė Mitsui Sumitomo Insurance Co.(Europe) Ltd. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB „Arijus“ 100 207,69 Lt nuostolių už prarastą krovinį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 8 977,28 Lt už teisines paslaugas, 1 502 Lt žyminio mokesčio, 2 010,24 Lt procesinių dokumentų vertimo išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2009 m. rugsėjo 1 d. tarp įmonės Sony Overseas S.A. ir atsakovo buvo sudaryta Transportavimo ir logistikos paslaugų sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įmonei Sony Overseas S.A. teikti transportavimo ir logistikos paslaugas sutartyje nurodytais terminais ir tvarka, o įmonė Sony Overseas S.A. įsipareigojo sumokėti atsakovui už teikiamas paslaugas. Sutarties pagrindu įmonė Sony Overseas S.A. užsakė elektronikos prekių - SONY monitorių (toliau - krovinys) pervežimą iš Kauno rajono, Lietuva (UAB „Itella Logistics“ sandėlio) į Kosice, Slovakiją. Pervežimas buvo įformintas pasirašant tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr.0593226 (toliau - CMR važtaraštis), pagal kurį faktinį krovinio pervežimą vykdė UAB „Šalauta“, krovinys priimtas vežti 2009 m. spalio 26 d., o dalis krovinio pristatyta į paskirties vietą 2009 m. spalio 30 d. Pridedamas Lenkijos Radzyn Podlaski apskrities policijos komendantūros raštas pagrindžia, kad 2009 m. spalio 27 d. naktį laiku tarp 00:10 ir 06:15 transporto priemonė, vežusi krovinį, buvo apvogta. Vagystės metu transporto priemonė stovėjo nesaugomoje stovėjimo aikštelėje prie degalinės, vagystę pastebėjo degalinės darbuotojai, kurie prikėlė miegojusį vairuotoją ir iškvietė policiją. 2009 m. spalio 30 d. į paskirties vietą pristatyta tik dalis krovinio - 17 palečių SONY monitorių iš 22 pakrautų. Pavogto krovinio vertė – 38 580 JAV dolerių (100 207,69 Lt). Pristačius dalį krovinio gavėjas Antik Trade s.r.o. ir vairuotojas pasirašė žalos ataskaitą, kurioje nurodytas dingęs krovinys ir jo vertė pagal krovinį lydėjusių sąskaitų duomenis. 2009 m. lapkričio 5 d. krovinio siuntėjas Sony Overseas S.A. pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos, tačiau atsakovas į ją visiškai nereagavo. Įmonė Sony Overseas S.A. krovinį buvo apdraudusi, todėl kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Draudimo bendrovė (ieškovas) per draudimo brokerius AON Jauch & Huebener GmbH išmokėjo Sony Overseas S.A. draudimo išmoką bei pasirašė subrogacijos kvitą, pagal kurį Sony Overseas S.A. perleido ieškovui visas reikalavimo teises į visą patirtos žalos sumą, todėl ieškovas atgręžtinio reikalavimo tvarka įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusių asmenų.

5Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 16 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, nusprendė priteisti ieškovui Mitsui Sumitomo Insurance Co.(Europe) Ltd iš atsakovo UAB “Arijus“ 100 207 Lt nuostolių už krovinio praradimą, 1 502 Lt žyminio mokesčio, 8 977,28 Lt už teisines paslaugas, 2 010,24 Lt už procesinių dokumentų vertimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos (100 207,69 Lt) sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Atsakovas UAB „Arijus“ pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovo nuomone, ieškovas akivaizdžiai praleido ieškinio senaties terminą. Reikalavimams dėl vežimų taikant CMR konvenciją, sutinkamai su šios konvencijos 32 straipsnio 1 dalimi, taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasidėjo 2009 m. spalio 31 d., t.y. sekančią dieną po krovinio pristatymo, baigėsi 2010 m. spalio 31d. Ieškovas ieškinį pareiškė tik 2011m. sausio 18 d., sąmoningai praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas nebuvo sustabdytas, nes ieškovas nėra pareiškęs pretenzijos. Be to atsakovas turėtų būti atleistas nuo atsakomybės CMR 17 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes krovinio dalis buvo prarasta dėl įvykdyto nusikaltimo – vagystės, o vežėjas savo pareigas įvykdė tinkamai. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. CMR 23 staipsnis numato, kad kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo, kokio dydžio kompensacija jam turėtų būti priteista remiantis CMR konvencijos nuostatomis.

7Trečiasis asmuo UAB „Šalauta“ pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti teismo priimtą preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, nes neaišku, kokios dienos valiutų kursu ieškovas vadovavosi paskaičiuodamas atlygintinos žalos dydį, nepateikė įrodymų, kad yra perėmęs teisę reikalauti visą padarytą žalą, nes krovinio savininkui draudikas išmokėjo tik 55 496,03 Lt draudimo išmoką. Be to CMR 23 straipsnis numato, kad kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Šio trečiojo asmens nuomone, pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį už krovinio praradimą vežėjas neatsako, nes krovinys buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių pasekmių jis negalėjo išvengti.

8Ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus. Atsiliepime jis nurodė, kad nesutinka su atsakovo prieštaravimuose nurodytais teiginiais, jog vežėjo vairuotojas buvo pakankamai rūpestingas, kad išvengtų dalies krovinio praradimo. Taip pat ieškovas nepagrįstais laiko atsakovo teiginius apie tai, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Dėl krovinio praradimo laiku (2009 m. lapkričio 19 d.) buvo pareikšta vežėjui pretenzija, į kurią atsakovas neatsakė. Todėl senaties termino eiga buvo sustabdyta ir nebuvo atnaujinta. Be to pagal CMR konvenciją taikytinas trejų metų senaties terminas, nes vežėjo veiksmai, kada vežėjo agentas nesielgė pakankamai apdairiai ir atidžiai saugodamas krovinį, prilygintini tyčiniams.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 16 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovui Mitsui Sumitomo Insurance Co.(Europe) Ltd iš atsakovo UAB “Arijus“ 100 207 Lt nuostolių už krovinio praradimą, 1 502 Lt žyminio mokesčio, 8 977,28 Lt už teisines paslaugas, 2 010,24 Lt už procesinių dokumentų vertimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos (100 207,69 Lt) sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismas 2012 liepos 31 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo 68, 34 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Arijus“ nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. yra sudaręs su Šveicarijos įmone Sony Overseas S.A. Transportavimo ir logistikos paslaugų sutartį (b.l. 66-126, t. I). Šios sutarties pagrindu įmonė Sony Overseas S.A. užsakė krovinio - elektronikos prekių SONY monitorių - pervežimą iš Kauno rajono, Lietuva (UAB „Itella Logistics“ sandėlio) į Kosice, Slovakiją. Pervežimas buvo įformintas pasirašant tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr.0593226 (b.l.44-45, t. 1), pagal kurį faktinį krovinio pervežimą vykdė trečiasis asmuo UAB „Šalauta“. Krovinys buvo priimtas vežti 2009 m. spalio 26 d., o dalis krovinio pristatyta į paskirties vietą 2009 m.. spalio 30 d. Dalis krovinio – 5 paletės, t.y. 84 televizoriai, kurių bendra vertė 38580 JAV dolerių, buvo pavogti iš automobilio naktį iš 2009 m. spalio 26 d. į spalio 27 d. Lenkijoje, trečiojo asmens UAB „Šalauta“ vairuotojui stovint nesaugomoje parkavimo aikštelėje prie degalinės Rudnik vietovėje, Kakolevnicos savivaldybėje, Liubelsko vaivadijoje (b.l.56-57, t. I). Nuostolius patyrusi įmonė Sony Overseas S.A. kreipėsi su paraiška Nr. SOSA CH40#09-8107194334_367 (b.l. 58-63, t. 1) į draudimo įmonę, kuriai taip pat subrogacijos kvitu (b.l.54-55, t. 1) perleido savo teises į atlyginimą nuostolių, nurodytų paminėtoje paraiškoje, patirtų vežėjui UAB „Arijus“ vykdant 2009 m. spalio 26-30 dienomis krovinio pervežimą iš Kauno rajono, Lietuvoje, į Kosice, Slovakijoje. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas yra atsakingas už įmonės Sony Overseas S.A. nuostolius, parirtus netekus dalies krovinio. Teismas vertino, kad atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Šalauta“ teiginiai apie tai, kad vežėjas dalį krovinio prarado dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti, yra nepagrįsti. Aplinkybės, kad vairuotojas nakčiai vilkiką su kroviniu pastatė nesaugomoje automobilių aikštelėje, kad vagystę pastebėjo ne pats vairuotojas, bet degalinės darbuotojai, kurie ir pažadino vairuotoją, patvirtina Lenkijos Radzyn Podlaski apskrities policijos komendantūros raštas (b.l. 143-144, t. 1). Ar aikštelė yra stebima vaizdo kameromis, vairuotojas, sustodamas nakčiai, neįsitikino. Tą jis pats patvirtino apklausiamas teismo posėdžio metu. Todėl vien tik tai, kad prie aikštelės esančioje degalinėje yra vaizdo stebėjimo kameros, kurių veikimu vairuotojas net nepasidomėjo, nereiškia, kad galima pripažinti, jog brangų krovinį vežantis vairuotojas ėmėsi visų priemonių, jog krovinį apsaugotų nuo galimos vagystės. Teismas sutiko su ieškovo vertinimu, jog esant aplinkybėms, kad vežęs vertingą krovinį, sustojęs nakčiai nesaugomoje aikštelėje, t.y. nesiėmęs jokių atsargumo priemonių, kurios sudarytų bent minimalias kliūtis neteisėtai užvaldyti krovinį, vairuotojas buvo nerūpestingas, neatsargus ir neatidus, jis neatliko visų veiksmų, galėjusių padėti išvengti krovinio praradimo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad krovinys buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakovas UAB „Arijus“ pripažino, kad jis buvo vežėjas. CMR konvencijos 3 straipsnis nustato, kad taikant šią konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus ir klaidas savo agentų ir visų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi. Todėl atsakovas UAB „Arijus“, teismo vertinimu, laikytinas atsakingu už žalą, padarytą krovinio dalies praradimu, krovinio siuntėjui. Jis žalą privalo atlyginti pilnai, kadangi trečiojo asmens UAB „Šalauta“ vairuotojas veikė nerūpestingai ir neatsakingai.

10Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kad ieškovas Mitsui Sumitomo Insurance Co.(Europe) Ltd. turi teisę reikalauti atlyginimo nuostolių, kuriuos patyrė įmonė Sony Overseas S.A. vežėjui UAB „Arijus“ vykdant 2009 m. spalio 26-30 dienomis krovinio pervežimą iš Kauno rajono, Lietuvoje, į Kosice, Slovakijoje. Tokią teisę ieškovui perleido įmonė Sony Overseas S.A. subrogacijos kvitu (b.l.54-55, t. 1). Šiame dokumente aiškiai nurodyta, kad perleidžiama teisė reikalauti 38580 JAV dolerių nuostolių atlyginimą. Ieškovas pagrįstai reikalauja visų patirtų nuostolių atlyginimo, neribojant atsakomybės CMR konvencijos 23 straispnio 3 dalyje nustatytu maksimaliu dydžiu, nes žala buvo padaryta dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios jo agento dideliu neatsargumu, nerūpestingumu. Žalos dydis pagrįstai paskaičiuotas ta krovinio verte, kuri yra nurodyta sąskaitoje, lydinčioje krovinį.

11Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sprendžiant byloje kilusį ginčą, taikytinas trejų metų senaties tesminas, kuris nėra praleistas. Teismas pažymėjo, kad atsakovui UAB „Arijus“ įmonės Sony Overseas S.A. siųstas 2009 m. lapkričio 5 raštas dėl atsakomybės vertintinas kaip tinkama vežėjui pareikšta pretenzija. Į šią pretenziją atsakovas neatsakė, todėl teismas senaties terminą laikė sustabdytu (CMR konvencijos 32 str. 2 d.).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliantas UAB „Arijus“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. galutinį sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo vežėjo veiksmus vagystės metu, neteisingai įvertino apelianto ir trečiojo asmens nurodytas faktines aplinkybes ir neteisingai sprendė dėl trečiojo asmens vairuotojo kaltės. Krovininė transporto priemonė nakties metu nebuvo palikta nuošalioje ar atokioje vietoje. Priešingai, UAB „Šalauta“ vairuotojo pasirinkta nakvynės vieta buvo šalia visą parą veikiančios degalinės krovininiams automobiliams skirtoje apšviestoje mokamoje, vaizdo kameromis stebimoje aikštelėje. Lenkijoje, krovinio vagystės metu, nebuvo krovininiams automobiliams skirtų saugomų aikštelių, todėl pirmosios instancijos teismas bei ieškovas nepagrįstai krovinio apsaugą siejo su saugomos vietos aplinkybe, kurios vairuotojas negalėjo įvykdyti. Vežėjo pasirinka aištelė buvo apšviesta, stebima vaizdo kameromis. Taigi trečiojo asmens vairuotojas apdairiai rinkosi poilsio vietą ir vadovavosi krovinio išsaugojimo prioritetu. Byloje ieškovas nepateikė jokių duomenų, o pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, jog būtų buvę krovinio vagystės metu pažeistas Sutarties 5.6 punkto reikalavimas, t.y. jog vežėjas nesilaikė maršruto ar jam duotų instrukcijų. UAB „Šalauta“ ir apeliantas padarė savo laiku viską, ką galėtų padaryti ypatingai sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos, todėl apeliantas atleistinas nuo atsakomybės už krovinio dalies praradimą.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino trečiojo asmens prašymo dėl civilinės bylos atnaujinimo, kuriame nurodyta, jog 2012 m. liepos 11 d. iš Varšuvos prokuratūros elektroniniu paštu buvo gautas atsakymas, kad dėl minėto krovinio vagystės buvo baigtas tyrimas 2012 m. kovo 30 d., pateikus kaltinamąjį aktą paskutiniam iš nusikaltimo bendrininkų. Apelianto nuomone, civilinė byla turėjo būti sustabdyta ir išreikalauti duomenys iš ikiteisminio tyrimo/ baudžiamosios bylos, o to nepadarius liko atskleista bylos esmė ir priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Be to šie duomenys turėjo svarbią reikšmę sprendžiant dėl vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės už krovinio praradimą.
  3. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas Mitsui Sumitomo Insurance Co. (Europe) turi teisę reikalauti visų nuostolių atlyginimo, kuriuos patyrė Sony Overseas S.A., nepaisant aplinkybės, jog ieškovas Sony Overseas S.A. išmokėjo draudimo išmoką ne visa prašoma nuostolių atlyginimo apimtimi, yra nepagrįsta. Teismas tokią savo poziciją grindė byloje esančiu subrogacijos kvitu, kuriame nurodyta, kad perleidžiama teisė reikalauti 38.580 JAV dolerių, tačiau byloje nesant draudimo sutarties neaišku, ar joje nėra nurodytas draudimas subrogacijai. Be to byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas išmokėjo tik 55 496,03 Lt draudimo išmoką, todėl subrogacijos pagrindu galėjo įgyti tokio dydžio.
  4. Pagal byloje esančius surinktus įrodymus, apelianto nuomone, nenustatyti vežėjo vairuotojo tyčiniai veiksmai, kada degalinės aikštelėje iš vilkiko buvo pavogta dalis krovinio. Nesant duomenų, kad vežėjas nukrypo nuo maršruto ar nevykdė sutartinių įsipareigojimų, ar nevykdė kokių kitų papildomų veiksmų, susijusių su krovinio pervežimu, kad UAB „Šalauta“ vairuotojas būtų palikęs nesaugomą vilkiką su kroviniu degalinės aikštelėje, šalia degalinės ir greitkelio arba atlikęs kitus veiksmus, kuriuos, dingus daliai krovinio, būtų galima pripažinti nerūpestingais ir tyčiniais, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo ieškinio reikalavimui turi būti taikomasi trejų metų senaties terminas.
  5. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovo prašomą bylinėjimosi išladų sumą, neatsižveldė į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei į Rekomendacijosenustatytus maksimalius dydžius už advokato pagalbą, todėl priteisė nepagristai didelę bylinėjimosi išlaidų sumą.

13Trečiasis asmuo UAB „Šalauta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą.Nurodė, kad jo pozicija sutampa su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu.

14Ieškovas Mitsui Sumitomo Insurance Co.(Europe) Ltd. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kad byloje surinkti įrodymai patvirtino atsakovo teiginį esą transporto priemonę vežėjas pastatė saugomojoje, mokamoje ir visą parą vaizdo kameromis stebimoje degalinės aikštelėje ir, kad esą šį jo teiginį, be kita ko, patvirtino byloje liudytoju apklaustas vežėjo vairuotojas M. M.. Tačiau išanalizavus minėto vairuotojo bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų bei jo paaiškinimų, surašytų iš karto po įvykio, turinį, darytina akivaizdžiai priešinga išvada, t.y. kad transporto priemonė buvo pastatyta nemokamoje, nesaugomoje ir vaizdo kameromis nestebimoje aikštelėje prie degalinės. Be to, vairuotojo duoti parodymai paneigia ir kitą atsakovo nurodomą aplinkybę, t.y., kad prieš pastatydamas transporto priemonę nesaugomoje aikštelėje vairuotojas įsitikino, kad degalinėje esančios kameros veikia. Vairuotojas, kaip tik liudijo priešingai, t.y, pripažino, kad jis degalinės darbuotojų net nepaklausė, ar degalinėje sumontuotos kameros yra veikiančios ir, ar į kamerų matomumo lauką patenka prie degalinės esančios aikštelės teritorija bei patvirtino, kad Lenkijoje yra mokamos stovėjimo aikštelės, tačiau nei vienos iš jų vežėjas dėl nežinomų priežasčių nepasirinko ir tokiu būdu prisiėmė riziką už krovinio saugumą, jog aikštelės naktiniam sustojimui pradėjo ieškoti likus 15 minučių lesitino važiavimo laiko. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad vežėjo atsakomybę šalina ir ta aplinkybė, kad vairuotojas pats pasiliko nakvoti transporto priemonėje. Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė ypatingų krovinio neteisėto užvaldymo aplinkybių, kai vežėjo priimtos priemonės kroviniui išsaugoti būtų bejėgės prieš vartojamą kėsinimąsi ir negalėtų užkirsti kelio krovinio praradimui. Be to, atsakomybė už tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento tenka vežėjui. Taigi saugiu krovinio vežimu privalo rūpintis krovinio vežėjas, todėl vairuotojas turėjo numatyti ir įvertinti pasirinktos poilsiui aikštelės saugumą. Nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtino, kad ginčo atveju vežėjas negali vadovautis CMR konvencijos nuostatomis, atleidžiančiomis jį nuo atsakomybės ar ją ribojančiomis, kadangi, atsižvelgiant į vežėjo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes, vežėjo elgesys vertintinas kaip didelis neatsargumas, kas pagal CMR konvencijos nuostatas yra prilyginama tyčiai. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakė stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėtos atsakovo minimos kažkokios baudžiamosios bylos Lenkijoje, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų nei apie konkrečių baudžiamųjų bylų buvimo faktą, nei apie tai, kokie konkrečiai asmenys ir kokiu pagrindu yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nėra jokių duomenų apie baudžiamųjų bylų eigą. Pirmosios instancijos teismas, ieškovo vertinimu, pagrįstai pažymėjo, kad atsakovui siųstas 2009 m. lapkričio 5 d. raštas dėl atsakomybės vertintinas, kaip tinkama vežėjui pareikšta pretenzija, į kurią atsakovas neatsakė, todėl senaties terminas laikytinas sustabdytu. Tačiau šios aplinkybės net neturi esminės reikšmės bylos rezultatui, kadangi ginčo atveju laikytinas įrodytu ieškovo teiginys, esą vežėjo veiksmai prilyginami tyčiniams veiksmams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje taikytinas trijų metų ieškinio senaties terminas. Įstatymų pagrindu draudimo bendrovė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str., 6.101 str. 4 d.), tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovas įgijo reikalavimo teisę į visą Sony Overseas S.A. patirtą žalą reikalavimo perleidimo sutarties - Subrogacijos kvito - pagrindu. Išmokant draudimo išmoką, iš visos patirtos žalos dydžio buvo išskaityta 10 000 eurų suma, kuri, patenkinus šį ieškinį, ieškovo bus papildomai išmokėta Sony Overseas S.A. Ši suma - tai atskaitymas, kurio draudėjui neprivalo padengti draudikas. Tačiau jei už žalą atsakingi tretieji asmenys, jie privalo atlyginti visą patirtą žalą ir atskaitymo sumą draudėjui atlygina būtent jie. Ieškovas taip tat nesutinka su atsakovo argumentasis, kad nepagrįstai buvo priteistos vertimo išlaidos. Aplinkybė, kad dokumentų vertimus patvirtino ne pats vertėjas, o su bylos medžiaga dirbę advokato padėjėjai, nesudaro pagrindo teigti, kad vertimo išlaidos neturi būti atlyginamos.

15Apeliantas UAB „Šalauta“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. galutinį sprendimą panaikinti ir civilinę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

161. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti taip pat užsakovo veiksmus ir nustatyti jų įtaką atsakomybės atsiradimui. Vežėjas krovinį vežė pagal iš anksto su užsakovu suderintą maršrutą. Kadangi važiuojant nurodytu maršrutu saugomų aikštelių vairuotojas nerado, o turėjo sustoti tomis sąlygomis saugiausioje aikštelėje, tai darytina išvada, kad vairuotojui negali kilti atsakomybė už užsakovo nurodymų vykdymą.

172. Priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, vairuotojas ėmėsi visų jo valioje esančių saugumo priemonių - siekdamas užkirsti kelią vagystei jis nusprendė likti nakvoti transporto priemonėje, kad esant reikalui galėtų tinkamai reaguoti - prašyti pagalbos, kviesti degalinės darbuotojus, policijos pareigūnus. Kaip matosi iš į bylą pateiktų degalinės ir aikštelės nuotraukų, apelianto vairuotojas pasirinko nurodytame maršrute saugiausią aikštelę - vienintelę, kuri buvo aprūpinta vaizdo kameromis ir gerai apšviečiama. Vairuotojas neturėjo galimybių patikrinti, ar degalinės teritorijoje pakabintos vaizdo kameros yra veikiančios, todėl darytina išvada, kad atsakovas irtrečiasis asmuo turi būti atleidžiami nuo atsakomybės.

183. Vežėjui, apelianto nuomone, negali kilti atsakomybė, nes dalis krovinio buvo prarasta dėl vagystės, kuri pažįstama force majeure aplinkybe.

194. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą turėjo nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo galima išvengti žalos. Šios aplinkybės nustatymas neabejotinai susijęs su vagystės padarymo aplinkybėmis: nusikaltimo padarymo subjektais (anksčiau teisti už panašias nusikalstamas veikas), ir nusikalstamos veikos padarymo būdu, naudotomis priemonėmis ir t.t. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes galima daryti išvadą, ar vagystės buvo galima išvengti, jeigu automobilis būtų pastatytas kitoje - saugomoje aikštelėje. Tačiau pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino - tiesiog padarė išvadą dėl vežėjo nerūpestingumo ir jį prilygimo tyčiai.

205. Pirmosios instancijos teismas, nepaisant privalomo bylos sustabdymo atvejo ir akivaizdaus baudžiamųjų bylų ryšio ir įtakos nagrinėjamai civilinei bylai, prašymo netenkino ir išnagrinėjo bylą, remdamasis išimtinai ieškovo pateiktais įrodymais. Tokiu būdu teismas apribojo apelianto ir atsakovo teisę įrodyti atleidimo nuo civilinės atsakomybės atvejį, kadangi nei apeliantas, nei atsakovas neturėjo teisės gauti duomenis ir dokumentus iš Lenkijos teisėsaugos ir teismo institucijų, o būdamas vieninteliu tokią teisę turinčiu subjektu, jis savo teisės ir pareigos neįgyvendino. Dėl tokių teismo veiksmų buvo pažeistas ne tik CPK 163 straipsnis, bet ir apelianto teisės į gynybą, šalių lygiateisiškumo principai.

216. Pirmosios instancijos teismo nesilaikė procesinių teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už teisines paslaugas dydžius ir kriterijus bei priteisė išlaidų už teisines paslaugas sumą, ženkliai viršijančią rekomendacijose nurodytus dydžius. Ieškovas byloje pateikė ieškinį, atsiliepimą į prieštaravimus bei dalyvavo teismo posėdžiuose. Taigi maksimali suma, kurią pirmosios instancijos teismas galėjo priteisti yra 2400 Lt (6 *800 Lt) už procesinių dokumentų įrengimą plius po 0,15x800 už vieną atstovavimo valandą teisme.

22Atsakovas UAB „Arijus“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą. Nurodė, kad su skundu sutinka ir išdėstė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir savo apeliaciniame skunde, kurie, jo nuomone, sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23Ieškovas Mitsui Sumitomo Insurance Co.(Europe)Ltd. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Palaikė savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą. Papildomai nurodė, kad nesutinka su trečiojo asmens nuomone, kad ši vagystė laikytina force majeure aplinkybe, kadangi šalys sutarties 1.1 p. aiškiai numatė, kad bet kokiu atveju streikai, lokautai ar pramonininkų ginčai ar trukdymai ir pilietiniai neramumai, taip pat vagystė ir (ginkluoti) plėšimai nepriskiriami prie nenugalimos jėgos aplinkybių. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįsta, kadangi klientas yra užsienio bendrovė, dėl to bendravimas su ja ir informavimas apie bylos eigą bei atleikamus procesinius veiksmus yra sudėtingesnis ir reikalaujantis didesnių laiko sąnaudų.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

25Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose nagrinėja, ar Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. galutinis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

26Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas UAB „Arijus“ nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. yra sudaręs su Šveicarijos įmone Sony Overseas S.A. Transportavimo ir logistikos paslaugų sutartį (b.l. 66-126, t. 1). Šios sutarties pagrindu įmonė Sony Overseas S.A. užsakė krovinio - elektronikos prekių SONY monitorių - pervežimą iš Kauno rajono, Lietuva (UAB „Itella Logistics“ sandėlio) į Kosice, Slovakiją. Pervežimas buvo įformintas pasirašant tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį (CMR) Nr.0593226 (b.l.44-45, t. 1), pagal kurį faktinį krovinio pervežimą vykdė trečiasis asmuo UAB „Šalauta“. Krovinys buvo priimtas vežti 2009 m. spalio 26 d., o dalis krovinio pristatyta į paskirties vietą 2009 m. spalio 30 d. Dalis krovinio – 5 paletės, t.y. 84 televizoriai, kurių bendra vertė 38580 JAV dolerių, buvo pavogti iš automobilio naktį iš 2009 m. spalio 26 d. į spalio 27 d. Lenkijoje, trečiojo asmens UAB „Šalauta“ vairuotojui stovint parkavimo aikštelėje prie degalinės Rudnik vietovėje, Kakolevnicos savivaldybėje, Liubelsko vaivadijoje (t. 1, b.l.56-57). Nuostolius patyrusi įmonė Sony Overseas S.A. kreipėsi su paraiška Nr. SOSA CH40#09-8107194334_367 (b.l. 58-63, t. 1) kreipėsi į draudimo įmonę – ieškovą, kuriam subrogacijos kvitu (b.l.54-55, t. 1) perleido savo teises į atlyginimą nuostolių, nurodytų paminėtoje paraiškoje, patirtų vežėjui UAB „Arijus“ vykdant 2009 m. spalio 26-30 dienomis krovinio pervežimą iš Kauno rajono, Lietuvoje, į Kosice, Slovakijoje.

27Apeliantas UAB „Arijus“ pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo vežėjo veiksmus vagystės metu, neteisingai įvertino apelianto ir trečiojo asmens nurodytas faktines aplinkybes ir neteisingai sprendė dėl trečiojo asmens vairuotojo kaltės.

28Nagrinėjamu atveju, ieškovas išmokėjęs 16 072,76 EUR draudimo išmoką siuntėjui bei gavęs reikalavimo teises į atlyginimą nuostolių, patirtų vežėjui UAB „Arijus“ vykdant 2009 m. spalio 26-30 dienomis krovinio pervežimą iš Kauno rajono, Lietuvoje, į Kosice, Slovakijoje, prašė priteisti iš atsakovo šią sumą netaikant CMR konvencijos nustatyto vežėjo atsakomybės ribojimo.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, kai vežėjas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl viso ar dalies krovinio praradimo, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, tačiau ji negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vienas atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, kuriuo rėmėsi ir ieškovas nagrinėjamoje byloje, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (šiurkščiu aplaidumu), tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamu tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktas). CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas kaip tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi, o taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal konkrečios bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-172/2009). Pagal teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Nagrinėjamos bylos atveju žalos atsirado dėl trečiųjų asmenų įvykdytos vagystės, kurios metu buvo prarasta dalis Sony Overseas S.A. krovinio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai tarptautinių krovinių pervežimų metu dalis ar visas krovinys pavagiamas, tai vagystė laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, todėl įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, tokiais atvejais reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos prielaidos kroviniui prarasti, jis netenka teisės į atsakomybės ribojimą. Taigi, sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą, turi būti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007). Vežėjo kaltės pobūdis ginčo atveju vertintinas atsižvelgiant į jo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. įmonė ( - ) v. UAB „Transtira“, bylos 3K-3-9/2012).

30Kaip minėta, atsakovas UAB „Arijus“ nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. yra sudaręs su Šveicarijos įmone Sony Overseas S.A. Transportavimo ir logistikos paslaugų sutartį. Šios sutarties pagrindu įmonė Sony Overseas S.A. užsakė krovinio - elektronikos prekių SONY monitorių - pervežimą iš Kauno rajono, Lietuva (UAB „Itella Logistics“ sandėlio) į Kosice, Slovakiją. Šalys atskiro užsakymo vežti krovinį nesudarė. Faktą, kad šalys susitarė dėl krovinio pervežimo iš Kauno į Slovakiją patvirtina CMR važtaraštis Nr. 0593226 (t.1, b.l. 44). Kadangi siuntėjas atskirų nurodymų dėl šio krovinio vežimo sąlygų nedavė, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas privalėjo laikytis tarp siuntėjo ir atsakovo sudarytos transportavimo ir logistikos paslaugų sutarties sąlygų (t.1, b.l.95-122). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nurodytą ginčą, aplinkybes, kad vairuotojas nakčiai vilkiką su kroviniu pastatė nesaugomoje automobilių aikštelėje, kad vagystę pastebėjo ne pats vairuotojas, bet degalinės darbuotojai, bei neįsitikino, ar aikštelė stebima vaizdo kameromis, nurodė, jog vairuotojas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad krovinys buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Teisėjų kolegija pastebi, kad siekiant nuspręsti, ar vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas būtina nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vežėjas į pakrovimo vietą turėjo atvykti 2009 m. spalio 26 d. iki 14 val. Vairuotojo teigimu, jis į pakrovimo vietą atvyko 2009 m. spalio 26 d. 13.20 val., o pakrautas buvo 17 val.(t.2, b.l. 108). Siuntėjas pretenzijų dėl atvykimo laiko nereiškė, todėl laikytina, kad automobilis į pakrovimo vietą buvo pateiktas laiku (CPK 178str.). Atsižvelgiant į tai, kad krovinys buvo vežamas vieno vairuotojo, automobilis buvo pakrautas ir galėjo išvykti iš pakrovimo vietos 17 val., į vairuotojams keliamus reikalavimus dėl darbo ir poilsio laiko režimų laikymosi bei į atstumą iki iškrovimo vietos vežant nurodytą krovinį, teisėjų kolegijos vertinimu, vairuotojas neturėjo galimybės be sustojimo pristatyti krovinį į Slovakiją (t.1, b.l. 119, sutarties 5.3.). Apeliantai ginčija ieškovo ir pirmosios instancijos teismo nurodomus argumentus dėl netinkamos poilsio aikštelės pasirinkimo atsižvelgiant į vežamo krovinio vertę bei į siuntėjo reikalavimus, numatytus su atsakovu sudarytoje sutartyje. Iš Transportavimo ir logistikos paslaugų sutarties 5.5 punkto matyti, kad atsakovas įsipareigojo naudotis sutartimis saugiomis stovėjimo aikštelėmis (saugomomis atsižvelgiant į Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) leidinį) sustojimui nakties metu, o saugoma aikštelė laikoma aikštelė, kuri 24 valandas saugoma, pilnai apjuosta tvora, mokama ir nuolat stebima vaizdo kameromis (t.1, b.l.119). Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas nepasirinko nurodyto tipo aikštelės, todėl negali būti laikomas atidus ir rūpestingas, todėl jo veiksmai prilyginami dideliam neatsargumui. Tuo tarpu apeliantas UAB „Arijus“ įrodinėja, kad krovinio vagystės metu nebuvo krovininiams automobiliams saugomų aikštelių, todėl vairuotojas negalėjo įvykdyti šio reikalavimo, o sustojo apšviestoje, stebimoje vaizdo kameromis aikštelėje. Teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes patvirtino taip pat trečiojo asmens vairuotojas, kuris nurodė, kad tuo metu pagal važiavimo grafiką privalėjo sustoti. Jo pasirinkta aikštelė buvo gerai apšviesta. Krovininį automobilį pastatė taip, kad per vaizdo kameras ji būtų matoma. Šioje aikštelėje vairuotojo teigimu, nakvojo ne pirmą kartą. Panašių įvykių, kad nukentėtų krovinys, neturėjo. Nurodė, kad Lenkijoje yra labai mažai mokamų stovėjimo aikštelių, kurias saugo sargai (t.3, b.l. 33).

31Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas pagal Transporto ir logistikos paslaugų sutartį buvo įsipareigojęs nakvoti Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) nurodytose saugomose aikštelėse. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vairuotojas per Lenkiją nuo Bialystoko iki Slovakijos važiavo keliu A19 ir sustojo nakvynei, nepasiekęs Lublino, degalinėje, esančioje Rudnik 34C 21-302 (t.3.b.l. 108). Iš Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenų bazės matyti, kad nurodytame kelio ruože (A19) važiuojant nuo Bialystoko link Slovakijos, iki Lublino nėra saugomų aikštelių, kurios atitiktų Transportavimo ir logistikos paslaugų sutarties 5.5 punkte numatytus reikalavimus, t.y. būtų saugomos 24 valandas, pilnai apjuostos tvora, mokamos ir nuolat stebimos vaizdo kameromis (http://www.iru.org/transpark-search-route-actio). Ieškovas nereiškia pretenzijų dėl maršruto pasirinkimo, todėl laikytina, kad krovinys buvo vežamas tinkamu maršrutu, o vairuotojas turėjo pasirinkti vieną iš šiame maršrute esančių aikštelių sustoti nakties metu (CPK 178 str.).

32Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad aikštelė, kurioje sustojo vairuotojas, yra numatytos parkavimo vietos krovininiams automobiliams, yra apšviesta, ribojasi su degaline, kurioje pakabintos vaizdo stebėjimo kameros (t. 2, b.l. 150). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aikštelė, kuri yra apšviesta ir prie nuolat veikiančių degalinių su barais, parduotuvėmis, tualetais, atitinka minimalius krovinio apsaugos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas ginčą panašioje byloje dėl vežėjo atsakomybės nurodė, kad negalima reikalauti iš vežėjo, nors ir savo srities profesionalo, užsiimančio tokiu verslu, to kas neįmanoma, t.y. pasirinkti saugomą krovininių automobilių stovėjimo aikštelę, kai tokių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad krovinys buvo pakrautas vakare, turėjo būti pristatytas į Slovakiją, vairuotojas privalėjo laikytis savo darbo grafiko, o jo kelyje, kurio jis važiavo per Lenkiją, nebuvo sutartyje numatytus reikalavimus atitinkančių aikštelių. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad reikalavimas dėl sustojimo saugomoje aikštelėje buvo neįgyvendintas ne dėl vežėjo nerūpestingumo, o dėl objektyvaus negalėjimo tokių sąlygų įvykdyti.

33Teisėjų kolegija pastebi, kad nors saugiu krovinio vežimu privalo rūpintis vežėjas, tačiau sprendžiant vežėjo atsakomybės klausimą būtina atsižvelgti ir į siuntėjo veiksmus, kuris žinodamas, kad bus gabenamas brangus krovinys, pasirinko mažiau saugią pervežimui tentu dengtą priekabą, nereikalavo, kad automobilis būtų vairuojamas dviejų vairuotojų ir tokiu atveju nereikėtų stoti tamsiu paros metu (tačiau šiuo atveju brangtų pervežimo kaštai) bei nepateikė kitų reikalavimų dėl šio krovinio didesnio saugumo užtikrinimo, nors žinojo didelę krovinio vertę bei dažnas vagystes.

34Atsižvelgdama į nurodytas byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vežėjo kaltę dėl dalies krovinio praradimo vertino kaip didelį neatsargumą, prilyginamą tyčiai, nes šis siekdamas apsaugoti vežtą krovinį, įvertinus susidariusią faktinę situaciją, elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, vežėjo veiksmuose nenustatyta įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymo, galėjusio lemti neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą.

35Apeliantas UAB „Arijus“ pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia taip pat tuo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad šiam reikalavimui turi būti taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas. Vadovaujantis CMR 32 straipsnio 1 dalimi teisė pareikšti ieškinį dėl vežimų taikant konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atvejų arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog vežėjo veiksmai negali būti laikomi dideliu neatsargumu, prilyginamu tyčiai, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

36Ieškovas, ginčydamas atsakovo nurodomas aplinkybes dėl ieškinio senaties taikymo, nurodo, jog senaties termino eiga sustojo dėl 2009 m. lapkričio 5 d. rašto dėl atsakomybės pateikimo, kuris laikytinas pretenzija. Teisėjų kolegija pastebi, kad vadovaujantis CMR konvencija, pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus (CMR 32 str. 1 d.). Iš nurodyto rašto turinio matyti, kad siuntėjas atsakovą šiuo raštu informavo, kad jis yra atsakingas už 5 palečių nepristatymą ir nurodė, kad trūksta 84 vnt. (t.1, b.l. 65). Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pretenzija, sustabdančia ieškinio senaties termino eigą, laikytinas ne bet koks rašytinis kreipimasis, o tik toks, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti dokumentai, kurių pagrindu pretenziją gavęs asmuo galėtų daryti išvadą – tenkinti pretenziją ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 51 Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją, 47 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo nurodytame rašte atsakovas tik buvo informuotas, kad laikomas atsakingu už dalies krovinio praradimą, tačiau siuntėjas nenurodė aiškiai reikalavimo, žalos dydžio, o taip pat nepateikė dokumentų, kurių pagrindu pretenziją gavęs atsakovas galėtų daryti išvadą – tenkinti pretenziją ar ne, teisėjų kolegija sprendžia, kad siuntėjo atsakovui pateiktas raštas dėl atsakomybės negali būti laikomas pretenzija, sustabdančia ieškinio senaties terminą.

37Iš byloje esančių duomenų matyti, kad krovinio dalis į iškrovimo vietą Slovakijoje buvo pristatyta 2009 m. spalio 30 d.( t.1, b.l. 44). Nuo nurodytos dienos pagal CMR konvenciją prasideda ieškinio senaties termino skaičiavimas (CMR 32 str. 1 d. a) p.). Ieškovas su reikalavimu, kylančiu iš aukščiau minėto vežimo, kreipėsi į teismą 2011 m. vasario 14 d. (t.1, b.l. 5). Kadangi atsakovas kreipėsi į teismą suėjus vienerių metų ieškinio senaties terminui, o atsakovas reikalavo taikyti ieškinio senatį (t.2, b.l. 5), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos galutinį teismo sprendimą, taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (CK1.126str.2 d., 1.131 str. 1 d.).

38Bylinėjimosi išlaidos

39Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai buvo patenkinti, todėl iš ieškovo atsakovo ir trečiojo asmens naudai turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 2922,98 Lt atstovavimo išlaidų(t.2, b.l. 146-147,149). Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 3004 Lt žyminio mokesčio bei patyrė 4 573,80 Lt atstovavimo išlaidų (t.3, b.l.82,122). Atsižvelgiant į nuodytas aplinkybes iš ieškovo atsakovo naudai priteisina 3004 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 7496,78 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

40Trečiasis asmuo UAB „Šalauta“ už apeliacinį skundą sumokėjo 1502 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad už apeliacinį skundą trečiasis asmuo turėjo sumokėti 3004 Lt žyminio mokesčio ir tenkinus trečiojo asmens apeliacinį skundą, 1502 Lt žyminio mokesčio suma priteistina iš ieškovo trečiajam asmeniui bei 1502 Lt suma priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą. (t.3, b.l. 92, CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

42Kauno apygardos teismo 2012 liepos 31 d. galutinį sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 16 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

43Iš ieškovo Mitsui Sumitomo Insurance Co.(Europe) Ltd (PVM kodas DE 2392 54692) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arijus“ (j.a.k. 133336251) priteisti 3004 Lt (tris tūkstančius keturis Lt) žyminio mokesčio ir 7496,78 Lt (septynis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt šešis Lt 78 ct) atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

44Iš ieškovo Mitsui Sumitomo Insurance Co.(Europe) Ltd (PVM kodas DE 2392 54692) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šalauta“ (j.a.k. 17499128) priteisti 1502 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus du Lt) žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą.

45Iš ieškovo Mitsui Sumitomo Insurance Co.(Europe) Ltd (PVM kodas DE 2392 54692) priteisti 1502 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus du Lt) žyminio mokesčio išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas Vokietijos draudimo bendrovė Mitsui Sumitomo Insurance Co.(Europe)... 5. Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 16 d. preliminariu sprendimu ieškinį... 6. Atsakovas UAB „Arijus“ pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė,... 7. Trečiasis asmuo UAB „Šalauta“ pateikė teismui prieštaravimus, kuriais... 8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus. Atsiliepime jis nurodė,... 9. Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 16 d. preliminariu sprendimu priteisė... 10. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kad ieškovas Mitsui Sumitomo... 11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sprendžiant byloje kilusį... 12. Apeliantas UAB „Arijus“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo... 13. Trečiasis asmuo UAB „Šalauta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 14. Ieškovas Mitsui Sumitomo Insurance Co.(Europe) Ltd. pateikė atsiliepimą į... 15. Apeliantas UAB „Šalauta“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo... 16. 1. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti taip pat užsakovo veiksmus... 17. 2. Priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, vairuotojas... 18. 3. Vežėjui, apelianto nuomone, negali kilti atsakomybė, nes dalis krovinio... 19. 4. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą turėjo... 20. 5. Pirmosios instancijos teismas, nepaisant privalomo bylos sustabdymo atvejo... 21. 6. Pirmosios instancijos teismo nesilaikė procesinių teisės normų,... 22. Atsakovas UAB „Arijus“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens... 23. Ieškovas Mitsui Sumitomo Insurance Co.(Europe)Ltd. pateikė atsiliepimą į... 24. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 25. Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų... 26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas UAB „Arijus“ nuo... 27. Apeliantas UAB „Arijus“ pirmosios instancijos teismo sprendimo... 28. Nagrinėjamu atveju, ieškovas išmokėjęs 16 072,76 EUR draudimo išmoką... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad CMR konvencija, įtvirtindama griežtą... 30. Kaip minėta, atsakovas UAB „Arijus“ nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. yra sudaręs... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas pagal Transporto ir logistikos... 32. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad aikštelė, kurioje sustojo... 33. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors saugiu krovinio vežimu privalo rūpintis... 34. Atsižvelgdama į nurodytas byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes,... 35. Apeliantas UAB „Arijus“ pirmosios instancijos teismo sprendimo... 36. Ieškovas, ginčydamas atsakovo nurodomas aplinkybes dėl ieškinio senaties... 37. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad krovinio dalis į iškrovimo vietą... 38. Bylinėjimosi išlaidos... 39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas... 40. Trečiasis asmuo UAB „Šalauta“ už apeliacinį skundą sumokėjo 1502 Lt... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Kauno apygardos teismo 2012 liepos 31 d. galutinį sprendimą ir Kauno... 43. Iš ieškovo Mitsui Sumitomo Insurance Co.(Europe) Ltd (PVM kodas DE 2392... 44. Iš ieškovo Mitsui Sumitomo Insurance Co.(Europe) Ltd (PVM kodas DE 2392... 45. Iš ieškovo Mitsui Sumitomo Insurance Co.(Europe) Ltd (PVM kodas DE 2392...