Byla 2A-699-577/2017
Dėl kredito sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl kredito sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti AB „Swedbank“ atliktą vienašalį 2005 m. gruodžio 12 d. kredito sutarties Nr. 05-083916-FA/05-085163-FA, sudarytos L. B. ir AB „Swedbank“, nutraukimą neteisėtu. Ieškinyje nurodė, kad minėta sutartimi jam suteiktas kreditas iki 2035 m. gruodžio 12 d. buto ( - ), pirkimui (140 320,89 Eur) bei remontui (62 413,11 Eur). 2014 m. kovo 1 d. ieškovas sudarė šio buto nuomos sutartį su UAB RD International ikimokyklinės ir priešmokyklinės veiklos vykdymui. 2015 m. balandžio 17 d. ieškovas atliko paskutinę kredito sutarties įmoką, o 2015 m. birželio 22 d. gavo pretenziją, kuria prašoma padengti 2 935,92 Eur įsiskolinimą iki 2015 m. liepos 27 d. Ieškovas susisiekė su atsakovo darbuotoja ir informavo, jog vasarą nuomininkas nevykdo ūkinės veiklos, todėl delsia sumokėti nuomą ieškovui, ir paprašė atidėti mokėjimus iki 2015 m. pabaigos. 2015 m. rugsėjo 16 d. ieškovas gavo 2015 m. rugsėjo 10 d. notarės pranešimą apie 164 457,54 Eur skolos dydį, todėl 2015 m. rugsėjo 29 d. išsiuntė atsakovui raštą dėl atsakovui priimtino įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo aptarimo, tačiau 2015 m. spalio 26 d. gavo antstolio raginimą įvykdyti sprendimą ir kitus dokumentus. Teigia negavęs 2015 m. liepos 28 d. pretenzijos, jam nebuvo nustatytas papildomas terminas pažeidimams pašalinti, apie 2015 m. rugsėjo 11 d. vienašališką sutarties nutraukimą sužinojęs tik iš antstolio. Ieškovo manymu, laikinas delsimas atlikti kredito sutarties įmokas negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu; ieškovas beveik 10 metų vykdė kredito sutartį, jo neįvykdyta prievolės dalis tesiekė 1,45 proc. nuo visos kredito sumos. Pasak ieškovo, atsakovas nesiekė bendradarbiauti, iš karto neteisėtai ėmėsi kraštutinės priemonės; neįvertino ieškovo padėties. Kredito sutarties nutraukimas jam sukelia sunkias pasekmes.

62.

7Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad 2014 m. pradžioje ieškovas pradėjo iš dalies nevykdyti kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o nuo 2015 m. įsipareigojimų vykdymas sustojo, pradelsti įsipareigojimai ėmė didėti. Ieškovui nesumokėjus 5 kredito grąžinimo įmokų ir kitų kredito sutartyje nurodytų įmokų, atsakovas išsiuntė 2015 m. birželio 22 d. pranešimus dėl įsiskolinimo grąžinimo, o sutarties pažeidimų nepašalinus, 2015 m. liepos 28 d. - pranešimus apie kredito sutarties nutraukimą. Ieškovui per nustatytą terminą negrąžinus visos pradelstos skolos, atsakovas kreipėsi dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Pasak atsakovės, Kredito sutarties nutraukimas buvo atliktas ne dėl atskiro ir/ar pavienio kredito sutarties pažeidimo, bet jam esant ir tebesitęsiant sistemingai ir ilgai. Atsakovas visą laiką bendradarbiavo su ieškovu. Ieškovas neatkūrė savo mokumo, atsakovas negavo to, ko teisėtai ir pagrįstai tikėjosi sudarydamas kredito sutartį. Kredito sutarties pažeidimo metu ieškovas nepasiūlė kitokio kredito sutarties pažeidimo pašalinimo būdo, nepateikė įrodymų, kad ateityje turės galimybių tinkamai vykdyti kredito sutartį.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

83.

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

103.1.

11Teismas nustatė, jog byloje surinkti įrodymai liudija, kad ieškovas nesumokėjo ne tik 2015 m. birželio 22 d. atsakovo rašte nurodytų skolų, bet toliau nemokėjo einamųjų įmokų. Ieškovo argumento, jog skolos nemokėjo dėl objektyvių priežasčių, t.y. pajamų negavimo iš buto nuomininko, teismas nevertino kaip sudarančio pagrindą atleisti ieškovą nuo prievolės grąžinti kreditą sutartyje sulygta tvarka vykdymo. Pažymėjo ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad nuomininkas 2015 metais vėlavo ieškovui mokėti nuomos mokestį, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą su prašymu keisti šią sutartį, joje nustatytą kredito grąžinimo grafiką ar kt., kad būtų naudojęsis CK 6.204 str. įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo, todėl ieškovo argumentus dėl aplinkybių, kliudžiusių jam tinkamai vykdyti sutartį, taip pat argumentus dėl ieškovą užklupusios ligos, sąlygojusios jo paties dalinį nedarbingumą, pripažino nereikšmingais.

123.2. Kadangi Kredito sutarties 11.2.1, 11.2.1.1 p. numato, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu kredito gavėjai ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų, o ieškovas 2015 m. birželio 22 d. mokėjimus vėlavo atlikti ne 30 dienų, o ne mažiau nei 150 dienų, teismas sprendė, jog vien ši aplinkybė sudaro pagrindą atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

133.3. Pasisakydamas dėl CK 6.217 str. įtvirtinto sutarties nutraukimo pagrindo (esminio sutarties pažeidimo) buvimo, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad kreditavimo santykiuose mokėjimo grafikas ir jo griežtas laikymasis turi esminės reikšmės kredito įstaigai. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį iki jos nutraukimo daugiau nei penkis mėnesius, bet ir po sutarties nutraukimo nedėjo pastangų grąžinti kreditą. Teismo nuomone, tai patvirtina, kad atsakovas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ir kad atsakovas neturėjo pagrindo to tikėtis, nes ginčydamas sutarties nutraukimo pagrįstumą ieškovas neparodė jokios valios geranoriškai vykdyti jam kylančias pareigas iš nutrauktos sutarties.

143.4. Pažymėjo, jog ieškovas reikalavimus grindžia aplinkybe, kad jo nesumokėta įmokų dalis nesiekia 10,76 procentų bendros kredito sumos, tačiau ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra suformuota bylose, kuriose buvo sprendžiamas vartojimo kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas. Tačiau ieškovui sudarant sutartį su atsakovu, vartojimo kreditą reglamentuojančios CK nuostatos, tarp jų CK 6.889 str., nebuvo taikomos kreditams suteikiamiems įkeičiant nekilnojamąjį turtą (CK 6.886 str. 3 d. 1 p.), todėl sprendė, jog ieškovas pastarąja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika remiasi nepagrįstai. Taip pat pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos aplinkybės, kurios leistų teismui teigti, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta kredito sutartis priskirtina vartojimo kredito sutartims, kad ja ieškovas būtų tenkinęs išimtinai savo asmeninius, šeimos ar namų ūkio poreikius. Priešingai, šis kreditas buvo siejamas su ieškovo verslu – siekiu nuomoti perkamą butą ir gauti iš to pajamų.

153.5. Remdamasis byloje esančiais duomenimis teismas ieškovo argumentų, kad atsakovas nesilaikė kredito sutarties nutraukimo tvarkos, kad jis nepakankamai bendradarbiavo su ieškovu, nepripažino pagrįstais. 2015 m. spalio 29 d. atsakovo rašte nurodytą aplinkybę, kad ši kredito sutartis yra nutraukta 2015 m. rugsėjo 11 d. laikė rašymo apsirikimu.

16III.

17Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

184.

19Ieškovas L. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą ir visiškai tenkinti ieškovo ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

204.1. Ieškovas nesutinka su teismo nuomone, jog kreditavimo santykiuose esminės reikšmės turi mokėjimo grafikas ir jo griežtas laikymasis. Teigia, jog kiekvienas atvejis turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į asmenų galimybes kredito sutartį vykdyti ateityje. Pasak apelianto, esminis Kredito sutarties pažeidimas yra nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas, o šiuo atveju jo nebuvo.

214.2. Atkreipė dėmesį, kad kredito sutartis ilgalaikė, ieškovas beveik 10 metų vykdė sutartį; neįvykdyta prievolės suma sudaro vos 1,45 proc. nuo visos Kredito sutarties sumos. Priešingai, nei nurodyta teismo sprendime, ieškovas rodė valią geranoriškai vykdyti jam kylančias pareigas iš kredito sutarties, bendradarbiavo su banko atstovais ir turėjo pagrįstų lūkesčių, jog bankas atidės mokėjimus. Pažymi, jog banko darbuotoja telefonu patikino, jog svarstys ieškovo prašymą atidėti mokėjimus iki 2015 m. pabaigos.

224.3. Atsakovas nesilaikė kredito sutarties nutraukimo tvarkos, o teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad ieškovas apskritai nežinojo apie vienašalį Kredito sutarties nutraukimą. Apelianto teigimu, jis negavo nei įspėjimo apie sutarties nutraukimą, nei pranešimo dėl termino pažeidimams pašalinti. Teismas formaliai vertino Kredito sutarties nuostatą dėl pranešimo įteikimo ir neatsižvelgė į faktines aplinkybes. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pranešimas dėl sutarties nutraukimo įteiktas tinkamai.

234.4. Teismas pažeidė sąžiningumo kriterijus, kadangi nevertino aplinkybės, jog šioje situacijoje būtent atsakovas nesiekė bendradarbiauti, geranoriškai spręsti susidariusios situacijos. Esant pradelstai vos 2 935,92 Eur sumai, sukeliamos neproporcingai sunkios pasekmės, nukreipiant išieškojimą į daugiau nei 164 457,64 Eur vertės patalpas.

245. Atsakovė AB „Swedbank“ atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

255.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad kreditavimo santykiuose mokėjimo grafikas ir griežtas kredito sutarties sąlygų laikymasis neturi esminės reikšmės. Visi Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1 punkte numatyti pagrindai yra išimtinai susiję su įstatymų nustatyta „Swedbank“, AB pareiga valdyti kredito riziką ir imtis priemonių jai mažinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K- 3-58/2012 kasacinis teismas pažymėjo, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę.

265.2. Atsakovė ilgą laiką bendradarbiavo su apeliantu, ilgiau kaip šešis mėnesius toleravo netinkamą Kredito sutarties vykdymą, tačiau apeliantas neatkūrė savo mokumo. Kredito sutartis nutraukta ne formaliai laikantis Kredito sutarties sąlygų.

275.3. Atsakovė pranešimą apie Kredito sutarties nutraukimą registruotu paštu išsiuntė ne tik deklaruotu apelianto gyvenamosios vietos, bet ir Kredito sutartyje nurodytu adresu, todėl laiko, kad jis buvo tinkamai apie tai informuotas bei suprato Kredito sutarties pažeidimų nepašalinimo bei Kredito sutarties nutraukimo padarinius.

285.4. Net ir Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnis leidžia nutraukti vartojimo kredito sutartį, jeigu eilinis mokėjimas pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės. Kredito sutarties nutraukimas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. buvo atliktas esant ir tebesitęsiant sistemingai ir ilgam, ilgesniam kaip šešių mėnesių, sistemingam prievolės pažeidimui. Be to, vartotojų statuso turėjimas neatleidžia kredito gavėjų nuo įsipareigojimų pagal kredito sutartis vykdymo.

295.5. Apeliantas netinkamai interpretuoja faktines ginčo aplinkybes. Iš kredito panaudojimo ataskaitos matyti, jog jau nuo 2014 m. sausio 10 d. apeliantas buvo pradelsęs grąžinti 554,66 eurų kredito dalį, ir nors buvo atlikti daliniai kredito dalių grąžinimai, įsiskolinimas vis didėjo. Apelianto teiginiai, kad jis 2014 m. spalio 20 d. nebuvo nieko pradelsęs yra neteisingi. 2015 m. birželio 22 d. rašte nurodyti palankesni terminai apeliantui išspręsti savo finansines problemas nei buvo nurodyti Kredito sutartyje, atsakovė siekė kooperuotis ir bendradarbiauti su apeliantu, o ne formaliai taikyti Kredito sutarties nuostatas.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

306.

31Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

327.

33Byloje nustatyta, kad šalys 2005 m. gruodžio 12 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. 05-083916-FA/05-085163-FA, pagal kurią ieškovui suteiktas 140 320,89 Eur kreditas buto ( - ), pirkimui ir 62 413,11 Eur kreditas šio buto remontui. Atsakovė ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ( - ), ir kredito sutartyje nurodytu adresu ( - ), išsiuntė 2015 m. birželio 22 d. pranešimą Nr. SR/15-CB-PPD-7 dėl įsiskolinimo, kuriame nurodė, kad dėl netinkamai vykdomų finansinių įsipareigojimų ieškovo skola dėl nesumokėtų 5 paskolos grąžinimo įmokų kartu su uždelstomis kitomis kredito sutartyje nustatytomis įmokomis buvo 2 935,92 Eur, prašė skolą padengti ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 27 d. bei paaiškino, kad sutartyje nustatytais atvejais, pagrindais ir tvarka atsakovas turi teisę nutraukti sutartį. 2015 m. liepos 28 d. aukščiau paminėtais adresais atsakovė išsiuntė pranešimus Nr. SR/15-18640 dėl įsiskolinimo ir kredito sutarties nutraukimo, kuriuose nurodė, kad 2015 m. liepos 28 d. ieškovo skola dėl nesumokėtų 6 paskolos grąžinimo įmokų kartu su uždelstomis sumokėti kitomis kredito sutartyje nurodytomis įmokomis buvo 3 606,42 Eur, taip pat pažymėjo, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. nesumokėjus pradelstos skolos pagal sutartį, atsakovas vienašališkai nutraukia sutartį ir prašo ieškovą per 10 dienų terminą sumokėti atsakovui visą skolą. Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarė S. B. 2015 m. spalio 7 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuris pateiktas vykdymui antstoliui R. V..

348.

35Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad: 1) teismas nepagrįstai sprendė, jog kreditavimo santykiuose esminės reikšmės turi mokėjimo grafikas ir jo griežtas laikymasis, nes nebuvo nuolatinio ir ilgalaikio mokėjimo terminų praleidimo, ieškovas ilgą laiką vykdė Kredito sutartį, neįvykdyta prievolės suma sudaro tik 1,45 proc. visos kredito sumos; 2) ieškovas bendradarbiavo su banku ir turėjo pagrįstų lūkesčių, jog bankas atidės mokėjimus; 3) teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl kredito sutarties nutraukimo tvarkos; formaliai vertino Kredito sutarties nuostatą dėl pranešimo įteikimo.

369.

37Teisėjų kolegija pažymi, pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Šie reikalavimai susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).

3810.

39Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

40Dėl esminio sutarties pažeidimo

4111.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais, kaip nurodyta pirmiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013).

4312.

44Šiuo atveju, 2015 m. liepos 28 d. pranešime Nr. SR/15-18640 dėl įsiskolinimo ir sutarties nutraukimo nėra nurodyta, kokiu pagrindu neįvykdžius įsipareigojimų, siekiama nutraukti Kredito sutartį su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas pagal atsakovo paaiškinimus, nustatė, jog sutartis nutraukta vadovaujantis Kredito sutarties 11.2.1. p., 11.2.1.1. punktais, numatančiais banko teisę ne mažiau kaip prieš penkiolika kalendorinių dienų įspėjus kredito gavėjus vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų. Iš byloje esančios Kredito panaudojimo ataskaitos matyti, kad apeliantas 2015 m. birželio 22 mokėjimus vėlavo atlikti ilgiau nei 30 dienų (iki 2015 m. balandžio 17 d. atliktos įmokos nepadengdavo susidariusio įsiskolinimo, o vėliau mokėjimai nebebuvo atliekami). Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad vien ši aplinkybė sudarė atsakovei pagrindą nutraukti sutartį CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu pagrindu, t.y. konkrečiu sutartyje numatytu atveju, todėl teismas neprivalėjo vertinti sutarties nutraukimo teisėtumo pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus požymius. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl aplinkybių, susijusių su CK 6.217 str. įtvirtinto sutarties nutraukimo pagrindo – esminio sutarties pažeidimo buvimu.

4513. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju esminio pažeidimo, t.y. nuolatinio ir ilgalaikio mokėjimo terminų praleidimo, nebuvo, kadangi jis paskutinę įmoką atliko 2015 m. balandžio 17 d., tačiau, kaip minėta, iš Kredito panaudojimo ataskaitų matyti, jog jau nuo 2014 metų pradžios nebuvo padengiamas įsiskolinimas bankui, o sumokėjus paskutinę 2015 m. balandžio 17 d. įmoką, liko kredito įmokų (taip pat palūkanų, delspinigių) įsiskolinimas, kitos įmokos nebebuvo mokamos. Apeliantas nepagrįstai, atsižvelgdamas į paskutinės įmokos atlikimo laiką, teigia, kad mokėjimo terminų praleidimas nebuvo nuolatinis ir ilgalaikis. Taigi, kredito sutartį atsakovas nutraukė nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. ne dėl atskiro (pavienio) sutarties pažeidimo, tačiau ilgiau nei 6 mėnesius tęsiantis prievolės pažeidimui.

4614.

47Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas nedėjo jokių pastangų grąžinti kreditą, teigia, jog jis telefonu informavo atsakovo darbuotoją apie įsipareigojimų nevykdymo priežastis. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje apskritai nėra duomenų, kad ieškovas bankui teikė atitinkamus įrodymus apie finansinių sunkumų laikiną pobūdį, gavo banko atsakymą, leidžiantį tikėtis, kad atsakovas sutiks atidėti mokėjimus, ar dar tokį prašymą nagrinės. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog nuomininkas vėlavo mokėti nuomos mokestį. Ieškovo pateiktame UAB „RD Internatiol“ 2016 m. kovo 15 d. rašte nurodyta, kad ši įmonė ieškovui nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 21 280 Lt (6 163,11 Eur), nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 9 240 Eur, ir nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d. – 2 310 Eur (b.l. 145). Spręsti, jog ieškovo finansiniai sunkumai buvo susiję išimtinai su nuomos mokesčio mokėjimo vėlavimu ir buvo laikini, nėra pagrindo ir dėl to, jog į bylą nepateikti duomenys, kad pasibaigus ieškovo nurodytam laikotarpiui (iki kurio buvo prašoma atidėti mokėjimus), jis padengė įsiskolinimą ar bent jo dalį.

4815. Ieškovo manymu, teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas nesiekė nebendradarbiauti, iš karto ėmėsi kraštutinės priemonės, nevertino neproporcingai sunkių sutarties nutraukimo pasekmių ieškovui, dėl 2 935,92 Eur pradelstos sumos nukreipiant išieškojimą į daugiau nei 164 457,64 Eur vertės patalpas. Pasisakydama dėl šių apelianto argumentų, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad ieškovui atsakovas taikė palankesnius, nei šalių sudarytoje sutartyje nustatytus, terminus pažeidimams pašalinti. Ieškovas neįrodė, kad atsakovui sutikus atidėti mokėjimus iki 2015 m. pabaigos, jis būtų galėjęs pašalinti pažeidimus ir toliau tinkamai vykdyti prievoles. Atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovas 2015 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą leisti išmokėti jam priklausančią netekto darbingumo pensiją bei sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad tokias lėšas ieškovas nusiimdavo ir 2016 metais, kas leidžia daryti išvadą, kad jos buvo reikalingos ieškovo pragyvenimui, nepaisant jo nurodytos aplinkybės apie nuomotojo atsiskaitymą. Ieškovo pateiktas 2016 m. balandžio 15 d. Susitarimas Nr. 1 dėl buto nuomos sutarties termino pratęsimo, savaime neįrodo, kad iš nuomos gaunamos pajamos bus nukreiptos kredito sutarties įsipareigojimų vykdymui. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog ieškovo butas yra areštuotas ir kitų antstolių (b.l. 54-55), kas leidžia manyti apie ieškovo turimus įsipareigojimus ir kitiems asmenims.

4916.

50Atsižvelgiant į byloje nustatytų faktų ir surinktų įrodymų visumą, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad Kredito sutartis ilgalaikė, kad ieškovas vykdė sutartį 10 metų, nepaneigia teismo išvados, kad Kredito sutarties pažeidimas yra esminis. Atkreiptinas dėmesys, kad vartotojui suteikta papildoma įstatymo nustatyta apsauga nėra vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanta (CK 6.38 str., 6.59 str.) – išimtis, todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikru mastu nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali būti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016).

5117.

52Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreditą butui įsigyti siejo ne su asmeninių poreikių, šeimos ar namų ūkio poreikių tenkinimu, tačiau su siekiu nuomoti perkamą butą ir gauti iš to pajamų.

5318.

54Taip pat apeliantas teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie vienašalį Kredito sutarties nutraukimą – negavo nei įspėjimo, nei pranešimo dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo, o pirmosios instancijos teismas formaliai vertino sutarties nuostatą dėl pranešimų įteikimo ir neatsižvelgė į tikrąsias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ir šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

5519.

56CK 6.218 str. 1 d. numatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 22 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovą apie susidariusį įsiskolinimą, nustatė papildomą terminą 2 935,92 Eur įsiskolinimui padengti, paaiškino apie savo teisę nutraukti sutartį. Taigi, ieškovui buvo žinoma, jog ieškovas reikalauja padengti įsiskolinimą, kad to nepadarius, turi teisę nutraukti sutartį. Apeliantas, neturėdamas atsakovo sutikimo atidėti mokėjimus ir po pranešimo gavimo toliau nevykdydamas sutartyje nustatytų įsipareigojimų, neturėjo jokių pagrįstų lūkesčių, kad atsakovas nesiims priemonių sutarčiai nutraukti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui 2015 m. liepos 28 d. pranešimai apie įsiskolinimą bei sutarties nutraukimą nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., buvo išsiųsti tiek deklaruotos, tiek kredito sutartyje nurodytos gyvenamosios vietos adresais.

5720.

58Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CK 6.218 straipsnyje nedetalizuota pranešimo įteikimo būdų ir tvarkos bei imperatyviai nenustatyta termino, prieš kurį antroji šalis privalo būti įspėta, todėl dėl šių klausimų šalys gali susitarti sutartyje. (...) Reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2013).Atsižvelgiant į šias nuostatas, į tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas dėl pranešimų siuntimo ir nagrinėjamu atveju, nustačius, kad ieškovas žinojo apie ieškovo reikalavimą padengti įsiskolinimą, kad atsakovas siuntė ieškovui pranešimus apie kredito sutarties nutraukimą jam žinomais ieškovo gyvenamosios vietos adresais, į tai, kad siuntos atsiėmimas priklausė nuo ieškovo valios, apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamo įspėjimo (pranešimo) apie sutarties nutraukimą, atmestini kaip nepagrįsti.

5921.

60Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

6122.

62Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

64Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 1.... 5. Ieškovas L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti... 6. 2.... 7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad 2014 m. pradžioje... 8. 3.... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį... 10. 3.1.... 11. Teismas nustatė, jog byloje surinkti įrodymai liudija, kad ieškovas... 12. 3.2. Kadangi Kredito sutarties 11.2.1, 11.2.1.1 p. numato, kad bankas turi... 13. 3.3. Pasisakydamas dėl CK 6.217 str. įtvirtinto sutarties nutraukimo pagrindo... 14. 3.4. Pažymėjo, jog ieškovas reikalavimus grindžia aplinkybe, kad jo... 15. 3.5. Remdamasis byloje esančiais duomenimis teismas ieškovo argumentų, kad... 16. III.... 17. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 18. 4.... 19. Ieškovas L. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 20. 4.1. Ieškovas nesutinka su teismo nuomone, jog kreditavimo santykiuose... 21. 4.2. Atkreipė dėmesį, kad kredito sutartis ilgalaikė, ieškovas beveik 10... 22. 4.3. Atsakovas nesilaikė kredito sutarties nutraukimo tvarkos, o teismas... 23. 4.4. Teismas pažeidė sąžiningumo kriterijus, kadangi nevertino aplinkybės,... 24. 5. Atsakovė AB „Swedbank“ atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą... 25. 5.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad kreditavimo santykiuose mokėjimo... 26. 5.2. Atsakovė ilgą laiką bendradarbiavo su apeliantu, ilgiau kaip šešis... 27. 5.3. Atsakovė pranešimą apie Kredito sutarties nutraukimą registruotu... 28. 5.4. Net ir Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnis leidžia nutraukti... 29. 5.5. Apeliantas netinkamai interpretuoja faktines ginčo aplinkybes. Iš... 30. 6.... 31. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau... 32. 7.... 33. Byloje nustatyta, kad šalys 2005 m. gruodžio 12 d. pasirašė Kredito... 34. 8.... 35. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti vienašališką kredito... 36. 9.... 37. Teisėjų kolegija pažymi, pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo... 38. 10.... 39. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos... 40. Dėl esminio sutarties pažeidimo... 41. 11.... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.217... 43. 12.... 44. Šiuo atveju, 2015 m. liepos 28 d. pranešime Nr. SR/15-18640 dėl... 45. 13. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju esminio pažeidimo, t.y. nuolatinio ir... 46. 14.... 47. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas nedėjo jokių pastangų... 48. 15. Ieškovo manymu, teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas nesiekė... 49. 16.... 50. Atsižvelgiant į byloje nustatytų faktų ir surinktų įrodymų visumą,... 51. 17.... 52. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreditą butui įsigyti siejo ne su asmeninių... 53. 18.... 54. Taip pat apeliantas teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie... 55. 19.... 56. CK 6.218 str. 1 d. numatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš... 57. 20.... 58. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CK 6.218 straipsnyje... 59. 21.... 60. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 61. 22.... 62. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 63. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 64. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti...