Byla 3K-3-345/2013
Dėl paskolos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisetu

1Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Egidijaus Laužiko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešejas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo A. K. kasacini skunda del Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. spalio 16 d. nutarties ir Jurbarko rajono apylinkes teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovo A. K. ieškini atsakovui Klausuciu kredito unijai, treciasis asmuo V. K., del paskolos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisetu.

3Teiseju kolegija n u s t a t e :

4I. Ginco esme

5Byloje sprendžiami teises normu, reglamentuojanciu busto paskolos sutarties vykdyma ir nutraukima, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas A. K. ieškiniu praše pripažinti atsakovo Klausuciu kredito unijos vienašališka 2008 m. liepos 24 d. busto paskolos sutarties Nr. 08-00080 nutraukima neteisetu ir atnaujinti šios sutarties galiojima, priteisti bylinejimosi išlaidas.

7Pagal šaliu sudaryta 2008 m. liepos 24 d. busto paskolos (kreditavimo) sutarti Nr. 08-00080 (toliau – Kreditavimo sutartis, Sutartis) ieškovui dešimties metu laikotarpiui buvo suteikta 60 000 Lt paskola, nustatant 12 procentu dydžio metines palukanas. Paskolos gražinimui užtikrinti hipotekos lakštu buvo ikeistas ieškovui ir jo sutuoktinei V. K. bendrosios nuosavybes teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 76,63 kv. m ploto butas (unikalus Nr. ( - )), esantis adresu: ( - ). Paskolos ir palukanu sumas nustatyta tvarka ieškovas mokejo iki 2009 m. rugsejo menesio, o veliau – tik iš dalies. Ieškovas praše atsakovo laikinai atideti paskolos gražinima, taciau atsakovas 2010 m. rugpjucio 4 d. Kreditavimo sutarti vienašališkai nutrauke ir kreipesi i teisma del priverstinio skolos išieškojimo iš ikeisto nekilnojamojo turto. Kreditavimo sutarties nutraukimo metu ieškovo isiskolinimas atsakovui buvo 3609,88 Lt. Pas atsakova buvo likes ieškovo 6000 Lt pajinis inašas, iš kurio galejo buti padengtas isiskolinimas. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeide Kreditavimo sutarties reikalavimus, nes neinformavo ieškovo apie vienašališka sutarties nutraukima iš anksto.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacines instancijos teismo nutarties esme

9Jurbarko rajono apylinkes teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu ieškini atmete, priteise iš ieškovo 34 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei.

10Pirmosios instancijos teismas nustate, kad atsakovas 2010 m. liepos 9 d. skolininkui išsiunte ispejima apie Kreditavimo sutarties nutraukima. Kadangi ispejimas 2010 m. liepos 12 d. buvo iteiktas ieškovo sutuoktinei V. K., tai teismas laike, kad ispejimas iteiktas tinkamai ir laiku. Teismas konstatavo, kad atsakovas, Kreditavimo sutartyje nustatydamas paskolos ir palukanu gražinimo terminus, tikejosi gauti šias sumas Sutartyje nustatytais terminais, taciau ju negavo, o tai yra viena pagrindiniu Kreditavimo sutarties salygu, kuriu nevykdymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Kredito uniju istatyme nustatyta, kad paskolos gražinimo termino pratesimo klausimus svarsto valdyba (28 straipsnio 3 dalies 12 punktas), todel ieškovas i Klausuciu kredito unija del paskolos mokejimo turejo kreiptis raštu, o tokie dokumentai teismui nepateikti. Be to, ieškovas jau iki sutarties nutraukimo buvo skolingas kredito imonems, telekomunikaciju bendrovems, jo turtui buvo uždetas areštas. Teismas pripažino, kad aplinkybe, jog asmuo turi nepilnameciu vaiku, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtu prievoliu.

11Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2012 m. spalio 16 d. nutartimi Jurbarko rajono apylinkes teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendima paliko nepakeista.

12Teiseju kolegija pažymejo, kad Kreditavimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Atsakovas Kreditavimo sutarti vienašališkai nutrauke susidarius 3428 Lt skolai ir ieškovui nesumokejus 3806,17 Lt palukanu pagal Kreditavimo sutarties 6.3 punkta. Teiseju kolegija konstatavo, kad Kreditavimo sutarties salyga, kuri buvo pagrindas vienašališkai nutraukti sutarti, neprieštarauja bendriesiems sažiningumo reikalavimams ir iš esmes nepažeidžia šaliu teisiu ir pareigu pusiausvyros vartotojo (kredito gavejo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1, 2 dalys).

13Sprendimo priemimo metu ieškovo skola atsakovui buvo 22 691,17 Lt. Ieškovas, vykdydamas tik dalinius mokejimus, pažeide Kreditavimo sutarties 5.1 ir 5.6 punktus, todel atsakovas, vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi ir Kreditavimo sutarties 6.3 ir 5.1, 5.6 punktais, turejo teise vienašališkai nutraukti sutarti.

14Teiseju kolegija konstatavo, kad nagrinejamu atveju šalys sutartyje nurode konkrecius sutarties nutraukimo pagrindus, todel aiškinimasis, ar šie pagrindai atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus esminio sutarties pažeidimo požymius, paneigia šaliu teise sutartyje numatyti konkrecius sutarties nutraukimo pagrindus (CK 6.217 straipsnio 5 dalis); pažymejo, kad byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas pakeisti sutarties salygas (CK 6.204 straipsnis), o ieškovas ieškini del Kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisetu pareiške po to, kai Šiauliu miesto apylinkes teismas 2010 m. gruodžio 1 d. prieme nutarti priverstinai parduoti iš varžytyniu kreditoriui (Klausuciu kredito unijai) ikeistus daiktus (A. K. ir V. K. bendrosios jungtines nuosavybes teise priklausanti nekilnojamaji turta).

15Kadangi civiliniuose teisiniuose santykiuose, vadovaujantis nuostata, kad sutuoktiniu materialinis suinteresuotumas del bendro turto (prievoliu) yra tapatus, ispejimo apie Kreditavimo sutarties nutraukima iteikimas sutuoktiniui laikomas tinkamu pranešimu (CPK 123 straipsnio 3 dalis, CK 1.8 straipsnis), juolab kad ir Kreditavimo sutarti ieškovo vardu pagal igaliojima sudare V. K., tai teiseju kolegija sprende, kad atsakovas tinkamai praneše ieškovui apie Sutarties nutraukima.

16Teiseju kolegija atmete ieškovo argumentus, kad, ieškini atmetus, gali buti pažeistos jo nepilnameciu vaiku teises; pažymejo, kad aplinkybe, jog asmuo turi nepilnameciu vaiku, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtu prievoliu. Vaiku galimybes augti normaliomis salygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisiu apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui butu užtikrinta teise naudotis bustu, o kokiu civiliniu teisiniu pagrindu tai yra užtikrinama konkreciai (nuosavybes, nuomos ar kt.), neturi teisines reikšmes.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i ji teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkes teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendima ir Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. spalio 16 d. nutarti ir priimti nauja sprendima – ieškini patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Del nukrypimo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos. Kasatorius nurodo, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nenustate, kad šaliu sudaryta Kreditavimo sutartis yra vartojimo, nevertindami sutarties sažiningumo aspektu ir atsakovo veiksmu, vienašališkai nutraukiant sutarti, teisetumo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilineje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. G., bylos Nr. 3K-3-1137/2002; 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. S. ir kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilineje byloje 791-oji daugiabucio namo savininku bendrija v. AB „Grigiškes“, bylos Nr. 3K-3-211/2008). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, kad del Kreditavimo sutarties nutraukimo ieškovas patirs neproporcingai dideliu nuostoliu, nes praras vieninteli nuosavybes teise turima busta, 6000 Lt imoketa pajini inaša, 14 000 Lt, sumoketu atsakovui pagal Sutarti, palyginus su tais nuostoliais, kuriu neva patyre atsakovas iki Sutarties nutraukimo.

20Teismai nevertino atsakovo veiksmu ir elgesio, nutraukiant ginco sutarti, ir neatsižvelge i aplinkybe, kad atsakovas su ieškovu nebendradarbiavo ir nepasinaudojo kitomis Sutartyje nustatytomis salygomis (Sutarties 6.6 punkto salyga), kad jei atsiskaitymai veluoja arba kai paskolos gavejas moka tik dalines imokas, atsakovas turi teise prašyti ir reikalauti pateikti papildomu prievoles užtikrinimo budu, kas, kasatoriaus nuomone, butu apsaugoje nuo tokiu priemoniu ir itin skaudžiu padariniu ieškovui ir jo šeimai.

212. Del irodymu vertinimo. Teismai, nurodydami ieškovo isiskolinimo sumos dydi (22 691,17 Lt), pažeide irodymu vertinimo taisykles, nes skolos dydi vertino ne Sutarties nutraukimo, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo priemimo momentu. Kasatoriaus nuomone, apeliacines instancijos teismas neargumentavo išvadu del ieškovo siekio nesažiningai išvengti laisva valia prisiimtu prievoliu vykdymo. Kasatorius pažymejo, kad jis bylos nagrinejimo metu buvo pateikes rašytinius irodymus, jog Sutartis buvo netinkamai vykdoma del ekonomines krizes Lietuvoje susiklosciusios sunkios finansines situacijos ir darbo netekimo.

223. Del materialiosios teises normu pažeidimo. Ieškovo teigimu, teismai, aiškindami Sutarties salygas, nesivadovavo CPK 6.193 straipsnio 4 dalimi, pagal kuria visais atvejais sutarties salygos turi buti aiškinamos vartotoju ir sutarti prisijungimo budu sudariusios šalies naudai, nevertino Sutarties salygu sažiningumo aspektu.

23Kasatoriaus teigimu, Sutarties 6.3 punkto nuostata ta apimtimi, kuria ji suteikia kreditoriui teise, jei kredito gavejas Sutartyje nustatytais terminais nesukaupia lešu sumos, reikalingos paskolai gražinti ir palukanoms sumoketi pagal imoku grafika, vienašališkai nutraukti kreditavimo sutarti ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suejimo sugražinti visa paimta kredita, palukanas, delspinigius, prieštarauja imperatyviajai istatymo normai, nes atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarties nesažiningu salygu nustatymo kriteriju (nustato neproporcingai didele vartotojo civiline atsakomybe už sutarties nevykdyma), prieštarauja bendriesiems sažiningumo reikalavimams ir iš esmes pažeidžia šaliu teisiu ir pareigu pusiausvyra vartotojo (kredito gavejo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todel ši Sutarties salyga pripažintina negaliojancia ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis).

24Kasatoriaus nuomone, Sutartis negalejo buti nutraukta vienašališkai, o atsakovo veiksmai teismu turejo buti vertinami, atsižvelgiant i istatyme nustatyta reglamentavima (CK 6.209, 6.217 straipsniai) ir vadovaujantis formuojama praktika (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilineje byloje R. B. v. AB „Nordea Bank Finland“ PLC Lietuvos skyrius, bylos Nr. 3K-7-297/2012) bei atsižvelgiant i tai, kad: pirma, šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai (dešimt metu), todel ir griežtas mokejimu terminu laikymasis šalims negalejo tureti esmines reikšmes; antra, ieškovas, nors ir nereguliariai, taciau mokejimus pagal Sutarti atlikdavo; trecia, nutraukdamas Sutarti atsakovas neatsižvelge i tai, kad Sutartis yra vartojimo; ketvirta, bylos nagrinejimo metu nenustatyta, kad del ieškovo veiksmu atsakovas negautu iš Sutarties to, ko tikejosi ja sudarydamas, nes mokejimai, nors ir nereguliariai, buvo atliekami. Be to, ieškovo isipareigojimu vykdymas yra apsaugotas tiek buto hipoteka, tiek ikeiciamo buto draudimu (Sutarties 5.3.2 punktas); penkta, del Sutarties nutraukimo ieškovas patirtu neproporcingai dideliu nuostoliu, palyginti su tais, kuriu neva patyre atsakovas iki Sutarties nutraukimo. Del to ieškovo veiksmai, remiantis CK 6.217 straipsniu, negali buti vertinami kaip esminis Sutarties pažeidimas.

25Kasatoriaus teigimu, teismai neivertino esmines bylos aplinkybes, kad atsakovas ispejimu nepraneše apie sutarties nutraukima A. K., o suteike jam papildoma termina Sutarciai ivykdyti, todel turejo taikyti CK 6.209 straipsnio 4 dali, kurioje nustatyta, kad sutartis negali buti nutraukiama, jei neivykdyta prievole sudaro nedidele sutarties neivykdžiusios šalies sutartiniu prievoliu dali. Ispejimo gavimo diena ieškovo pradelsti mokejimai buvo 3806,17 Lt, t. y. sudare vos 5 procentus negražintos kredito sumos, todel darytina išvada, kad atsakovas negalejo vienašališkai nutraukti sutarti, remdamasis vien tik prievoles laiku moketi imokas termino pažeidimu.

26Nustatant esmini sutarties pažeidima turi buti atsižvelgiama i dvi salygas: pirma, ar nukentejusi šalis iš esmes negauna to, ko tikejosi iš sutarties (butina atsižvelgti i sutarties vertes ir patirtu nuostoliu vertes santyki – ieškovo isiskolinimas buvo tik 3609,88 Lt, ieškovas atsakovui buvo sumokejes 14 000 Lt, o tai rodo, kad ieškovas vykde ir toliau ketino vykdyti savo isipareigojimus iki sutarties pabaigos – 2018 metu; atsakovas nepateike irodymu, kokiu ir kokio dydžio nuostoliu jis patyre del ieškovo dalimis moketu inašu); antra, ar yra tikruju iš sutarties kylanciu nukentejusios šalies lukesciu, kurie del sutarties pažeidimo yra prarandami (ieškovas, siekdamas išlaikyti sutartinius santykius su atsakovu, net po vienašališko Sutarties nutraukimo pagal galimybes toliau vykde finansinius isipareigojimus).

27Kasatorius pažymejo, kad vienašalis Sutarties nutraukimas jam ir jo šeimai padarytu itin didele žala (prarasta galimybe pagerinti gyvenimo salygas ieškovo šeimai, kurioje auga keturi nepilnameciai vaikai, tarp kuriu vienas – neigalus; atliktas buto remontas).

28Atsiliepimu i kasacini skunda atsakovas prašo ieškovo kasacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. spalio 16 d. nutarti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

291. Del nukrypimo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamos praktikos. Kasaciniame skunde nurodytu Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutarciu ratio decidendi skiriasi nuo šioje byloje nagrinejamu aplinkybiu bei pareikštu reikalavimu.

302. Del vienašalio Sutarties nutraukimo. Atsakovo teigimu, iš šaliu negali buti reikalaujama, kad esmini sutarties pažeidima sutartyje jos apibrežtu pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju šaliu laisve susitarti del esminio sutarties pažeidimo turinio taptu fiktyvi, o CK 6.217 straipsnio 5 dalis – nereikalinga. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra išaiškines, kad kreditavimo santykiams tinkamas ir laiku mokejimu vykdymas turi esmine reikšme (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilineje byloje pagal pareiškejo AB DnB NORD banko pareiškima, bylos Nr. 3K-3-58/2012). Skolininkui pažeidus šaliu sutarta mokejimu grafika, kreditorius turi teise ne tik vienašališkai nutraukti sutarti, bet ir reikalauti gražinti prieš termina visa suteikta kredita kartu su palukanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

31Atsakovo teigimu, kasatorius iš esmes nevykde isipareigojimu ne del sunkios finansines padeties, ekonomines krizes, bet del to, kad neivertino savo galimybiu ir nesugebejo vykdyti finansiniu isipareigojimu del per dideliu paimtu kreditu, be to, iš ieškovo atlyginimo buvo atskaitomos dideles pinigu sumos, todel vykdyti isipareigojimus atsakovui neužteko lešu. Del šiu priežasciu atsakovas negalejo tiketis, kad ieškovas tinkamai vykdys Sutarti ateityje ir paprašyti pateikti papildomu užtikrinimo priemoniu, nes ieškovo turtas buvo areštuotas, todel jo papildomai ikeisti atsakovui nebuvo jokiu teisiniu galimybiu.

32Atsakovas pažymejo, kad, sprendžiant vienašalio sutarties nutraukimo fakta, svarbi aplinkybe, kad atsakovas yra specifine finansu istaiga, kuri planuoja savo finansinius srautus, laiku gauti už suteiktas paskolas imokas ir taip vykdyti isipareigojimus savo indelininkams.

333. Del Sutarties vertinimo sažiningumo aspektu. Atsakovas pažymejo, kad Sutartis buvo nutraukta ne po pirmojo pažeidimo, bet ieškovui sistemingai pažeidinejant mokejimo prievoles (nuo pirmojo pažeidimo iki Sutarties nutraukimo praejo daugiau kaip 20 menesiu). Kasatorius suabsoliutina tariamai maža ju pradelstos prievoles dydi, taciau visiškai nemini savo piktybišku veiksmu, kuriais pažeidžia kitos šalies interesus. Ieškovas niekada nera kreipesis del Sutarties pakeitimo ar reiškes reikalavima Sutarti pakeisti, jis nuo 2011 m. kovo menesio nebemoka jokiu imoku ir taip dar labiau sunkina savo finansine padeti.

34Atsakovo teigimu, Sutarties nutraukimo aplinkybes bei teisetuma vertino Šiauliu miesto apylinkes teismas, 2010 m. gruodžio 1 d. priimdamas nutarti priverstinai parduoti iš varžytyniu kreditoriui Klausuciu kredito unijai ikeistus daiktus: ieškovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtines nuosavybes teise priklausanti nekilnojamaji turta – buta, esanti adresu: ( - ), bet ir Šiauliu apygardos teismas, kuris, apeliacine tvarka išnagrinejes ieškovo skunda, ir 2011 m. kovo 1 d. nutartimi paliko nepakeista Šiauliu miesto apylinkes teismo nutarti. Taigi, isiteisejus šiems teismu sprendimams, jie igijo prejudicine galia, todel, atsakovo teigimu, kasatorius neturi teises kasaciniu skundu gincyti Sutarties nutraukimo teisetumo (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).

35Atsakovas pažymejo, kad jis yra pradejes vykdymo proceduras, kurios del ieškinio padavimo šiuo metu yra sustabdytos. Jei bus patenkintas kasacinis skundas, tai bus sukurta teisinio neapibrežtumo ir teismo sprendimo neivykdytinumo situacija, t. y. gražinus šalis i iki Sutarties nutraukimo buvusia padeti, atsakovas iš esmes negales ivykdyti teismo sprendimo, nes hipotekos proceduros jau yra baigtos, ikeitimas iš Hipotekos registro yra išregistruotas.

364. Del ieškovo pajinio inašo. Atsakovo teigimu, ieškovas, gražines atsakovui paskola ir palukanas, tures galimybe minetus pajinius inašus atgauti pagal Kredito uniju istatyma.

37Teiseju kolegija

konstatuoja:

38IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

39Pagal CPK 353 straipsnio 1 dali kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribu, patikrina apskustus teismu sprendimus (nutartis) teises taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacines instancijos teismu nustatytomis aplinkybemis. Nagrinejant byla kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todel kasaciniame skunde ir atsiliepime i ji pateikti faktinio pobudžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinejami.

40Kasaciniame skunde ir atsiliepime i ji teises taikymo aspektu keliami klausimai del Kreditavimo sutarties 6.3 punkto pripažinimo nesažiningu ir negaliojanciu nuo sudarymo momento (ab initio), Kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo teisetumo.

41Del Kreditavimo sutarties kvalifikavimo ir jos salygos pripažinimo negaliojancia ab initio

42Kasaciniame skunde nurodoma, kad byla nagrineje teismai nenustate, kad šaliu sudaryta Kreditavimo sutartis yra vartojimo, nevertino jos sažiningumo aspektu.

43Remiantis teises aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas isigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas isigyja ne del savo ukines–komercines ar profesines veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namu ukio poreikiams tenkinti; trecia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilineje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilineje byloje pagal pareiškejo AB ,,Swedbank“ pareiškima, bylos Nr. 3K-3-156/2012). Taigi teismui konkreciu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, butina identifikuoti sutarties šalis (vartotoja ir prekiu (paslaugu) tiekeja) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutarti, siekia viena iš sutarties šaliu – vartotojas.

44Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad ieškovas (fizinis asmuo) sudare Busto paskolos (kreditavimo) sutarti su atsakovu (t. y. kredito istaiga, kuri turi licencija verstis ir verciasi indeliu ar kitu gražintinu lešu priemimu iš neprofesionaliu rinkos dalyviu ir ju skolinimu ir prisiima su tuo susijusia rizika bei atsakomybe), pagal kuria ieškovui buvo suteiktas 60 000 Lt kreditas, kredito gražinimas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka. Taigi apeliacines instancijos teismas Kreditavimo sutarti pagristai kvalifikavo kaip vartojimo sutarti. Tais atvejais, kai ginco šaliu sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisiniu santykiu, byla nagrinejantis teismas visais atvejais sutarties salygas ex officio turi ivertinti pagal CK 6.188 straipsnyje itvirtintus sažiningumo kriterijus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. S. ir kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilineje byloje 791-oji daugiabucio namo savininku bendrija ir kt. v. AB Grigiškes, bylos Nr. 3K-3-211/2008).

45Nagrinejamu atveju atsakovas Kreditavimo sutarti vienašališkai nutrauke pagal Sutarties 6.3 punkta – kreditorius turi teise nutraukti sutarti anksciau negu nustatyta sutartyje, prieš 15 dienu ispejes paskolos gaveja, jeigu paskolos laikotarpiu paskolos gavejas padaro nors viena esminiu Sutarties pažeidimu, o tokiais pažeidimais laikytini Sutarties bendrosios dalies 5.1, 5.3, 5.4, 5.5, 5.6 punktuose nustatytu paskolos gavejo isipareigojimu nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Ieškovas isipareigojo vykdyti prievoles atsakovui pagal Sutarti ir mokejimo dienomis pagal imoku tvarkarašti gražinti paskola bei sumoketi apskaiciuotas palukanas (Sutarties 5.1 punktas) bei mokejimo diena saskaitoje sukaupti lešu suma, reikalinga paskolai gražinti ir palukanoms sumoketi pagal imoku tvarkarašti (Sutarties 5.6 punktas). Kasatoriaus teigimu, Sutarties 6.3 punkto nuostata ta apimtimi, kuria ji suteikia kreditoriui teise, jei kredito gavejas Sutartyje nustatytais terminais nesukaupia lešu sumos, reikalingos paskolai gražinti ir palukanoms sumoketi pagal imoku grafika, vienašališkai nutraukti sutarti ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suejimo sugražinti visa paimta kredita, palukanas, delspinigius, pripažintina negaliojancia nuo sudarymo momento (ab initio).

46Negaliojanciomis gali buti pripažintos sažiningumo kriterijams prieštaraujancios vartojimo sutarciu salygos, kurios šaliu nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmes pažeidžia šaliu teisiu ir pareigu pusiausvyra, vartotojo teises ir interesus (CK 6.188 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditavimo sutarties nutraukima reglamentuojancios salygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teise, jei kredito gavejas sutartyje nustatytais terminais negražina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutarti ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suejimo sugražinti visa paimta kredita, palukanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokejimus, prieštarauja bendriesiems sažiningumo reikalavimams ir iš esmes pažeidžia šaliu teisiu ir pareigu pusiausvyra vartotojo (kredito gavejo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todel pripažintinos negaliojanciomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilineje byloje pagal pareiškejo AB DnB NORD banko pareiškima, bylos Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilineje byloje R. B. v. Nordea Bank Finland Plc (AB), bylos Nr. 3K-7-297/2012). Tai reiškia, kad teismas, kiekvienu konkreciu atveju spresdamas del vartojimo sutarties vienašalio nutraukimo pagristumo, ivertines nagrinejamos bylos aplinkybes, turi aiškintis, ar sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukiama, nera mažareikšmis, vienkartinis. Apeliacines instancijos teismas, spresdamas del Kreditavimo sutarties nutraukimo teisetumo, vertino Sutarties 6.3 punkto atitikti sažiningumo kriterijams ir nerado pagrindo pripažinti šia salyga iš esmes pažeidžiancia šaliu teisiu ir pareigu pusiausvyra, vartotojo teises ir interesus. Teiseju kolegijos vertinimu, nesutikti su tokia apeliacines instancijos teismo išvada, remiantis kasacinio skundo motyvais, nera pagrindo.

47

48Del vienašalio Kreditavimo sutarties nutraukimo teisetumo

49Nutraukiant sutarti vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindu ir tvarkos, antraip toks (neteisetas) nutraukimas nesukurs pageidaujamu teisiniu padariniu. Bendruosius pagrindus nutraukti sutarti reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarka – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsni sutarties pažeidimas gali buti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali buti laikomas esminiu pagal istatyma; antra, šalys gali pacios susitarti, ka jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, i kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra istatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties salygas, del kuriu pažeidimo nera šaliu susitarimo vertinti konkrecias sutarties salygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrinda vienašališkai nutraukti sutarti (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutarti joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nera esminis, taciau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje itvirtintus kvalifikuojancius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisves principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Taciau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties salyga, todel teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties salygu teisetumo ir sažiningumo aspektais, kaip nurodyta pirmiau.

50Nagrinejamos bylos kontekste teiseju kolegija pažymi, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnes šalies primestu salygu, taip siekiant atkurti šaliu teisiu ir pareigu pusiausvyra. Taciau ši papildoma apsauga nedaro vieno svarbiausiu privatines teises principu – sutarciu privalomumo (pacta sunt servanda) – išimciu (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todel nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintu prievoliu ar naudotis istatymo jiems suteiktomis vartotoju apsaugos priemonemis siekiant nesažiningai išvengti laisva valia prisiimtu prievoliu vykdymo. Taigi jeigu kredito gavejas isipareigojo kredita gražinti ir palukanas moketi dalimis tam tikrais terminais, tai ju pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teise pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal istatymo nuostatas ivertinti, ar šios faktines aplinkybes yra pagrindas pagal sutarti ar istatyma vienašališkai nutraukti sutarti.

51Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad ieškovas nustatytais terminais nemokejo kredito, palukanu ir del to susidare isiskolinimas. Kasatorius nurodo, kad Kreditavimo sutarties nutraukimo momentu isiskolinimas buvo tik 3609,88 Lt, t. y. sudare tik 5 procentus visos kredito sumos be palukanu. Bendriausia prasme sutarties nutraukimas del nedideles isipareigojimu dalies nevykdymo gali buti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu. Taciau, nustatant pažeidimo pobudi, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitu svarbiu aplinkybiu, leidžianciu spresti del pagrindo vienašališkai nutraukti sutarti buvima, visuma.

52Atsakovas vienašališkai nutrauke su ieškovu sudaryta Kreditavimo sutarti tuo pagrindu, kad ieškovas pažeide Kreditavimo sutarties 5.1 ir 5.6 punktuose nustatyta pareiga, laikantis mokejimo grafiko, gražinti moketina kredito dali bei palukanas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors ieškovas sutartiniu prievoliu pradejo nesilaikyti 2009 m. spalio men., atsakovas vienašališkai sutarti nutrauke tik 2010 m. rugpjucio 4 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sutartiniu prievoliu pažeidimas pagal Kreditavimo sutarti nebuvo vienkartinis. Sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavejo elgesys duoda pagrinda nesitiketi, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Teiseju kolegija pažymi, kad nors ieškovas gincija vienašali sutarties nutraukima, taciau po jos nutraukimo toliau tinkamai nevykde prievoliu, nes, bylos duomenimis, bylos nagrinejimo metu isiskolinimas pagal Sutarti buvo 22 691,17 Lt.

53Nagrinejamos bylos kontekste teiseju kolegija pažymi, kad šalys turi siekti išsaugoti sutarti, jeigu tai tik yra imanoma, o sutarties nutraukima naudoti tik kaip ultima ratio priemone. Pripažistant sutarties stabilumo (favor contractus) principo svarbuma sutartiniuose santykiuose, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitu kreditoriaus teisiu gynimo budu egzistavima ir panaudojimo galimybe, todel nepagristas kasatoriaus motyvas, kad atsakovas, ieškovui nevykdant prievoliu, nepasinaudojo kitomis sutartyje nurodytomis salygomis, t. y. nereikalavo pateikti papildomu prievoles užtikrinimo budu. Sutarties laisves principas užtikrina sutarties šalies teise pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkanciu teisiu gynimo budu. Dažnai ši pasirinkima lemia kitos sutarties šalies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius isipareigojimus, o esant sutartiniu isipareigojimu pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikšme. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašalio sutarties nutraukimo galimybe. Teiseju kolegija nepagristu pripažista kasatoriaus teigini, kad ieškovo imoketos pajines lešos, kuriomis disponavo atsakovas, taip pat galejo atlyginti jo patirtus nuostolius, nes pagal Kreditavimo sutarties 5.3.1 punkta ieškovo išpirktas 6000 Lt pajus gražinamas tik tada, kai ieškovas visiškai ivykdo prievoles pagal sutarti.

54Mineta, kad, sprendžiant, ar vienašalis sutarties nutraukimas yra teisetas, be sutarties nutraukimo pagrindu egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.218 straipsnio 1 dalimi, apie sutarties nutraukima privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatyta termina, o jei toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienu. Pareiškimas apie sutarties nutraukima pagal teisini turini yra vienašalis sandoris, todel jis gali buti veiksmingas nutraukiant sutarti (dvišali sandori) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Kreditavimo sutarties 6.3 punkte nustatyta, kad kredito davejas turi teise nutraukti sutarti anksciau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 dienu raštu ispejes kredito gaveja. Kasatoriaus teigimu, teismai neivertino esmines bylos aplinkybes, kad atsakovas ispejimu nepraneše apie sutarties nutraukima, o suteike ieškovui papildoma termina. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2010 m. liepos 9 d. ispejimu del paskolos sutarties nutraukimo informavo ieškova, kad, jam nesumokejus isiskolinimo pagal sutarti iki 2010 m. liepos 29 d., sutartis be atskiro ispejimo bus vienašališkai nutraukta. Kadangi ieškovas iki 2010 m. liepos 29 d. savo isipareigojimu neivykde, atsakovas 2010 m. rugpjucio 4 d. Kreditavimo sutarti nutrauke. Teiseju kolegija, atmesdama kasatoriaus argumentus del netinkamo ispejimo apie sutarties nutraukima, konstatuoja, kad atsakovas Kreditavimo sutarties 6.3 punkto nepažeide.

55Teiseju kolegija, vertindama kasatoriaus argumenta, kad vienašalis Kreditavimo sutarties nutraukimas ateme realia galimybe ieškovui pagerinti gyvenimo salygas šeimai, pažymi, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje itvirtinta, kad civiliniu teisiniu santykiu subjektai, igyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sažiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš igyvendinant savo teises ivertinti iš to kylanciu pareigu masta ir vertinant ketinimus prisiimti pareigas buti apdairiam ir rupestingam, šios bylos kontekste pasverti savo galimybes gražinti paskola. Teiseju kolegijos vertinimu, aplinkybe, kad asmuo turi nepilnameciu vaiku, nesudaro pagrindo nevykdyti prievoliu.

56Atsižvelgdama i nustatytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad Kreditavimo sutarties vienašališkam nutraukimui buvo teisinis ir faktinis pagrindas. Teiseju kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai del vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimo teisiškai nepagristi.

57Apibendrindama tai, kas nurodyta, teiseju kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro istatyme nustatyto pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai) naikinti apeliacines instancijos teismo priimta nutarti.

58Del bylinejimosi išlaidu paskirstymo

59Atmetus kasacini skunda, kasatoriaus turetos bylinejimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsni šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir butu atleista nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo i valstybes biudžeta. Atsakovas pateike mokejimo nurodyma, iš kurio matyti, kad už atsiliepimo i kasacini skunda surašyma advokatui sumokejo 1500 Lt. Atsakovas taip pat prašo priteisti 650 Lt atstovavimo išlaidu, patirtu pirmosios instancijos teisme, kuriu atlyginimo klausimas neišsprestas. Atsižvelgiant i pateiktus dokumentus ir bylos išnagrinejimo kasaciniame teisme rezultata, atsakovui iš ieškovo priteistina 2150 Lt atstovavimo išlaidu (CPK 93, 98 straipsniai).

60Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentu iteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 52,16 Lt išlaidu, susijusiu su bylos nagrinejimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacini skunda, jos priteistinos iš kasatoriaus.

61Del taikyto vykdymo sustabdymo

62Bylos nagrinejimas kasaciniame teisme baigiamas priimant nutarti (nutarima) (CPK 356 straipsnio 3 dalis). Priemus ir paskelbus šia nutarti, byla yra išnagrineta kasacine tvarka, todel Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju atrankos kolegijos 2013 m. sausio 14 d. nutartimi taikyto išieškojimo vykdymo procese sustabdymo terminas – iki byla bus išnagrineta kasacine tvarka – pasibaige.

63Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

64Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. spalio 16 d. nutarti palikti nepakeista.

65Priteisti atsakovui Klausuciu kredito unijai (juridinio asmens kodas 110085466) iš ieškovo A. K. (asmens kodas ( - ) 2150 (du tukstancius viena šimta penkiasdešimt) Lt bylinejimosi išlaidoms atlyginti.

66Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas ( - ) 52,16 Lt (penkiasdešimt du litus 16 ct) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu kasaciniame teisme, i valstybes biudžeta (išieškotojas – Valstybine mokesciu inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, imokos kodas 5660).

67Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal... 3. Teiseju kolegija n u s t a t e :... 4. I. Ginco esme... 5. Byloje sprendžiami teises normu, reglamentuojanciu busto paskolos sutarties... 6. Ieškovas A. K. ieškiniu praše pripažinti atsakovo... 7. Pagal šaliu sudaryta 2008 m. liepos 24 d. busto paskolos (kreditavimo) sutarti... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacines instancijos teismo... 9. Jurbarko rajono apylinkes teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu ieškini... 10. Pirmosios instancijos teismas nustate, kad atsakovas 2010 m. liepos 9 d.... 11. Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2012 m. spalio... 12. Teiseju kolegija pažymejo, kad Kreditavimo sutartis kvalifikuotina kaip... 13. Sprendimo priemimo metu ieškovo skola atsakovui buvo 22 691,17 Lt. Ieškovas,... 14. Teiseju kolegija konstatavo, kad nagrinejamu atveju šalys sutartyje nurode... 15. Kadangi civiliniuose teisiniuose santykiuose, vadovaujantis nuostata, kad... 16. Teiseju kolegija atmete ieškovo argumentus, kad, ieškini atmetus, gali buti... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i ji teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Jurbarko... 19. 1. Del nukrypimo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos. Kasatorius... 20. Teismai nevertino atsakovo veiksmu ir elgesio, nutraukiant ginco sutarti, ir... 21. 2. Del irodymu vertinimo. Teismai, nurodydami ieškovo isiskolinimo sumos dydi... 22. 3. Del materialiosios teises normu pažeidimo. Ieškovo teigimu, teismai,... 23. Kasatoriaus teigimu, Sutarties 6.3 punkto nuostata ta apimtimi, kuria ji... 24. Kasatoriaus nuomone, Sutartis negalejo buti nutraukta vienašališkai, o... 25. Kasatoriaus teigimu, teismai neivertino esmines bylos aplinkybes, kad atsakovas... 26. Nustatant esmini sutarties pažeidima turi buti atsižvelgiama i dvi salygas:... 27. Kasatorius pažymejo, kad vienašalis Sutarties nutraukimas jam ir jo šeimai... 28. Atsiliepimu i kasacini skunda atsakovas prašo ieškovo kasacinio skundo... 29. 1. Del nukrypimo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamos praktikos.... 30. 2. Del vienašalio Sutarties nutraukimo. Atsakovo teigimu, iš šaliu negali... 31. Atsakovo teigimu, kasatorius iš esmes nevykde isipareigojimu ne del sunkios... 32. Atsakovas pažymejo, kad, sprendžiant vienašalio sutarties nutraukimo fakta,... 33. 3. Del Sutarties vertinimo sažiningumo aspektu. Atsakovas pažymejo, kad... 34. Atsakovo teigimu, Sutarties nutraukimo aplinkybes bei teisetuma vertino... 35. Atsakovas pažymejo, kad jis yra pradejes vykdymo proceduras, kurios del... 36. 4. Del ieškovo pajinio inašo. Atsakovo teigimu, ieškovas, gražines... 37. Teiseju kolegija... 38. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 39. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dali kasacinis... 40. Kasaciniame skunde ir atsiliepime i ji teises taikymo aspektu keliami klausimai... 41. Del Kreditavimo sutarties kvalifikavimo ir jos salygos pripažinimo... 42. Kasaciniame skunde nurodoma, kad byla nagrineje teismai nenustate, kad šaliu... 43. Remiantis teises aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, Lietuvos... 44. Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad ieškovas (fizinis asmuo) sudare Busto... 45. Nagrinejamu atveju atsakovas Kreditavimo sutarti vienašališkai nutrauke pagal... 46. Negaliojanciomis gali buti pripažintos sažiningumo... 47. ... 48. Del vienašalio Kreditavimo sutarties nutraukimo teisetumo... 49. Nutraukiant sutarti vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo... 50. Nagrinejamos bylos kontekste teiseju kolegija pažymi, kad papildoma... 51. Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad ieškovas nustatytais terminais nemokejo... 52. Atsakovas vienašališkai nutrauke su ieškovu sudaryta Kreditavimo sutarti tuo... 53. Nagrinejamos bylos kontekste teiseju kolegija pažymi, kad šalys turi siekti... 54. Mineta, kad, sprendžiant, ar vienašalis sutarties nutraukimas yra teisetas,... 55. Teiseju kolegija, vertindama kasatoriaus argumenta, kad... 56. Atsižvelgdama i nustatytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad... 57. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teiseju kolegija konstatuoja, kad kasacinio... 58. Del bylinejimosi išlaidu paskirstymo... 59. Atmetus kasacini skunda, kasatoriaus turetos bylinejimosi išlaidos... 60. Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. pažyma apie... 61. Del taikyto vykdymo sustabdymo... 62. Bylos nagrinejimas kasaciniame teisme baigiamas priimant nutarti (nutarima)... 63. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 64. Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju... 65. Priteisti atsakovui Klausuciu kredito unijai (juridinio asmens kodas 110085466)... 66. Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas 67. Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir...