Byla 2A-1107-163/2012
Dėl žalos priteisimo subrogacijos tvarka

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Plienas“ dėl žalos priteisimo subrogacijos tvarka,

Nustatė

2ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Plienas" 1920,01 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės UAB DK „PZU Lietuva" ir VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro buvo sudarytas įmonių turto draudimo polisas, kuriuo buvo apdraustos patalpos ir jose esanti įranga, adresu Taikos pr. 46, Klaipėda. Būsto draudimo poliso serija PZULT Nr. 1150977. 2010-06-07 šios patalpos buvo apgadintas užpylimo metu. 2010-06-07 VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro akte nurodyta, jog patalpos, esančios Taikos pr. 46, Klaipėdoje, 2010-06-07 6 val. ryto buvo užlietos vandeniu (39 kabineto lubos). Vanduo pratekėjo iš UAB „Plienas" patalpų, esančių to paties pastato trečiame aukšte, kur ant grindų buvo išsiliejęs kanalizacijos vanduo. Dėl turto sugadinimo padaryta žala, dėl kurios ieškovas draudėjui išmokėjo 1920,01 Lt. 2010-10-15 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija Nr. 23/10-3553 dėl žalos atlyginimo, kurioje buvo reikalaujama žalą atlyginti iki 2010-11-02. Nepaisant to, žala atlyginta nebuvo. Ieškovas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti visų išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija), taigi atsakovas yra įpareigotas visiškai atlyginti ieškovui padarytus nuostolius. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, ieškovas turi į atsakovą žalos atlyginimo teisę 1920,01 Lt. Ieškovė su atsakovės triplike nurodytais argumentais dėl to, kad atsakovas nėra atsakingas už padarytą žalą, ir pakeisti jį tinkamu atsakovu t. y. BĮ Klaipėdos priklausomybės ligų centru, nesutiko, bei nurodė, kad atsakovo atsakomybė atsiranda be kaltės ir priežasčių, dėl ko atsirado žala, nereikia įrodinėti.

3Palangos miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovės UAB „Plienas“ naudai ir 17,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Nurodė, kad įvykus draudžiamajam įvykiui ieškovės ir draudėjo paskaičiavimu, draudimo objektui buvo padaryta 1 920,01 Lt žala, ieškovė draudėjui išmokėjo 1 920,01 Lt draudimo išmoką, šios aplinkybės leidžia konstatuoti žalos faktą. Nurodė, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro patalpos buvo 2010-06-07 aplietos dėl šalto vandens ar kanalizacijos įrenginių netinkamos būklės atsakovo UAB „Plienas“ patalpose, už ją galėtų būti atsakingas atsakovas, kadangi nei 2010-06-07 pranešime apie įvykį, nei turto apžiūros akte nenurodyta, kad būtų nustatyti kokie nors gedimai atsakovui priklausančiose patalpose esančių vamzdžių ar įrangos. Nurodė, kad aplietos buvo patalpos antrame aukšte, o atsakovo patalpos trečiame aukšte ir ketvirtame aukšte, kuriomis nei atsakovas, nei kiti asmenys laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio iki 2010 m. rugsėjo mėnesio nesinaudojo ir niekas negyveno. Kad vandens išsiliejimas galėjo įvykti tarp 3 ir 2 aukšto susidarius kanalizacijos stove kamščiui, nepaneigė ir pats ieškovas nurodęs, kad buvo išsiliejęs kanalizacijos vanduo. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro patalpų apliejimas buvo nevienkartinis ar kad apliejimas buvo dėl atsakovui priklausančiose patalpose esančių vamzdžių ar įrangos gedimo, tai yra dėl atsakovo UAB „Plienas“ veikimo ar neveikimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo UAB „Plienas“ atsakomybė pagal pareikštus ieškovo reikalavimus kaip pastatų (buto) savininkams negalima LR CK 6.266 straipsnyje nustatyta tvarka, nes ieškovas neįrodė, kad būtent dėl atsakovo kaltės (veikimo/neveikimo) atsirado žala. Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro patalpos galėjo būti aplietos 2010-06-07 dėl susidariusio kamščio bendrame kanalizacijos stove (vamzdyje) tarp 2 ir 3 aukšto ir tokiu būdu šio daikto savininkai (valdytojai) yra tiek VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, tiek BĮ Klaipėdos priklausomybės ligų centras, tiek UAB „Plienas“ ir kiti butų ir patalpų tame name savininkai, kadangi bendro naudojimo įrenginiai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai yra visi yra inžinerinių įrenginių (sistemų) bendraturčiai ir turi jomis naudotis pagal jų paskirtį, nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Nurodė, kad nustačius, kad žala gali būti padaryta dėl defekto bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iš bendrasavininkių nuosavybėje, atsiradusią žalą tokiu atveju turi atlyginti kaltas dėl žalos padarymo asmuo (asmenys) bendrais pagrindais (LR CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.), o atsakovės UAB „Plienas“ kaltė bendrais žalos padarymo pagrindais nenustatyta CK 6.266 straipsnio nuostata žalą patyrus vienam bendrasavininkių – VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centrui, dėl defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje netaikoma. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad VŠĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro patalpos užlietos iš kanalizacijos išsiliejusiu vandeniu, pratekėjusiu iš atsakovei UAB „Plienas“ priklausančių patalpų, negali būti savaime vertinama kaip atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų kaip būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti buvimu, todėl laikytina, kad tarp atsakovo UAB „Plienas“ neteisėtų veiksmų (neveikimo/neveikimo) ir atsiradusios žalos priežastinio ryšio nenustatyta. Teismas laikė, kad ieškovas praleido įstatymu nustatytą, sutrumpintą 1 metų terminą savo teisėms ginti, pareikšdamas ieškinį, todėl atsakovės prašymu taikė ieškinio senatį bei atmetė ieškinį.

4Apeliaciniu skundu ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ją ir atsakovę sieja ne draudžiamieji, o žalos atlyginimo santykiai, todėl turi būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik atsakovės nurodytomis aplinkybėmis ir pažeidė CPK 176 str., 183 str. 185 str. reikalavimus. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog užliejimas įvyko ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių ir dėl kito asmens kaltės. Teigia, kad žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti, kad užliejimas įvyko iš aukščiau esančių patalpų. Teigia, kad byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, kad užliejimas įvykio iš aukščiau esančių atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, nė vienas iš pateiktų įrodymų nėra nuginčytas, todėl skundžiamame sprendime neteisingai konstatuota, kad atsakovė nėra atsakinga dėl patalpų užliejimo. Nurodo, kad atsakovės įgaliotas asmuo parašu yra patvirtinęs, kad 2010-06-07 akte dėl patalpų užliejimo nurodytos aplinkybės yra teisingos, atsakovė yra pati pripažinusi, kad užliejimas įvyko iš jai priklausančių patalpų. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje neteisėti veiksmai pasireiškė atsakovės neveikimu, t. y. nesugebėjimu užtikrinti, kad vanduo netekėtų į UAB DK „PZU Lietuva“ draustas patalpas, ginčo dėl žalos dydžio nėra, žalą ir jos padarymo faktą patvirtina 2010-07-20 atliktų darbų aktas, 2010-07-20 PVM sąskaitą faktūra, draudimo išmokos mokėjimo pažyma, 2010-08-11 mokėjimo nurodymas, priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų patvirtina 2010-06-07 pranešimas apie įvykį, 2010-06-07 aktas dėl patalpų užliejimo, 2010-06-07 turto apžiūros aktas. Teigia, kad visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos ir įrodytos, atsakovė atsakinga dėl žalos padarymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pateikdamas motyvus, kad užliejimas galėjo įvykti pastato bendro naudojimo objekte ir dėl žalos galbūt atsakingi visi pastato savininkai. Nurodo, kad atsakovė neįrodė teiginio, kad užliejimas galėjo įvykti tarp 3 ir 2 aukšto susidarius kanalizacijos stove kamščiui. Nurodo, kad jei pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad žala buvo padaryta dėl bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, tai privalėjo nustatyti atsakovei tenkančią pastato dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir tam tikrą dalį iš atsakovės priteisti.

5Atsakovė UAB „Plienas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir atmetė ieškinį. Nurodo, kad įvykio metu jai priklausančios patalpos nebuvo naudojamos. Nurodo, kad teismas padarė tinkamą išvadą dėl atsakovės kaltės šioje byloje. Teigia, kad apeliantas nepagrįstai siūlo taikyti CK 6.266 straipsnio nuostatas atsakovei. Nurodo, kad apeliantas neteisingai mano, kad užpylimo atveju a priori kaltas viršuje esančių patalpų savininkas.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB DK „PZU Lietuva" ir VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro buvo sudarytas įmonių turto draudimo polisas, kuriuo buvo apdraustos patalpos ir jose esanti įranga, adresu Taikos pr. 46, Klaipėda (b. l. 9,10). 2010-06-07 ryto buvo užlietos vandeniu 37 kabineto (II aukšte) lubos. Akte dėl patalpų užliejimo nurodyta, kad vanduo pratekėjo iš UAB „Plienas“ patalpų trečiame aukšte, kur ant grindų buvo išsiliejęs kanalizacijos vanduo (b. l. 20). Iš atliktų darbų akto matyti, kad buvo atlikti patalpų remonto darbai, likviduojant avarijos padarinius, už kuriuos UAB DK „PZU Lietuva“ draudėjui VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centrui išmokėjo 1920,01 Lt (b. l. 26,27,28). Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, kad atsakovės UAB “Plienas” atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį negalima, nes ieškovė neįrodė, kad būtent dėl atsakovės kaltės atsirado žala, be to, ieškinį atmetė ir dėl senaties.

8Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė praleido sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą savo teisėms ginti.

9CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Tačiau sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikomas draudikui išieškant iš už žalą atsakingo asmens draudėjui išmokėtas sumas, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai paaiškinama tuo, kad tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, o subrogacijos būdu draudikui pereina draudėjo teisės į žalos atlyginimą. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis byloje Estijos draudimo bendrovė AS “ERGO Kindlustuse” v. UAB “Transmėja” ir DUAB “Baltijos garantas”, M. V.; bylos Nr. 3K-3-438/2006). Ieškovė draudimo išmoką išmokėjo 2010-10-05, ieškinį regreso tvarka pateikė 2010-10-11, taigi nepraleido įstatymo nustatyto trijų metų ieškinio senaties termino regresiniam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 str. 8 d.).

10Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p).

11Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro patalpos galėjo būti aplietos 2010-06-07 dėl susidariusio kamščio bendrame kanalizacijos stove (vamzdyje) tarp 2 ir 3 aukšto ir tokiu būdu šio daikto savininkai (valdytojai) yra tiek VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, tiek BĮ Klaipėdos priklausomybės ligų centras, tiek UAB „Plienas“ ir kiti butų ir patalpų tame name savininkai, kadangi bendro naudojimo įrenginiai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai yra visi yra inžinerinių įrenginių bendraturčiai ir jomis turi naudotis pagal paskirtį, nepažeidžiant kitų asmenų teisių, o nustačius, kad žala gali būti padaryta dėl defekto bendrojoje dalinėje nuosavybėje pastato savininkų, o ne vieno iš bendraturčių nuosavybėje, atsiradusią žalą tokiu atveju turi atlyginti kaltas dėl žalos padarymo asmuo bendrais pagrindais (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.), o atsakovės UAB „Plienas“ kaltė bendrais žalos padarymo pagrindais nenustatyta, CK 6.266 straipsnio nuostata žalą patyrus vienam bendraturčių VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras netaikoma.

12Pagal bendrąją taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Tačiau nuo faktinio reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialiosios teisės normas. Nors įstatymas neįpareigoja nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau ieškovui nėra draudžiama ieškinyje, be faktinio ieškinio pagrindo, nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Taigi ieškinyje ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Tačiau, kaip ne kartą savo nutartyse yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-166/2008, 2008 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr.3K-3-338/2008). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą.

13Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino reikšmingų bylai aplinkybių. Teismas iš esmės padaręs išvadą, kad dėl žalos padarymo gali būti ir BĮ Klaipėdos priklausomybės ligų centro kaltė, jo trečiuoju asmeniu į bylą neįtraukė ir užliejimo aplinkybių nesiaiškino, t. y. nurodęs, kad žalą turi atlyginti dėl žalos padarymo kaltas asmuo CK 6.246-6.249, 6.263 straipsniuose nustatytais pagrindais, nesiaiškino, dėl kieno kaltės įvyko patalpų užpylimas. Neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas konstatavo, kad atsakovės UAB „Plienas“ patalpomis niekas nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. nesinaudojo ir negyveno. Esant pagrįstoms abejonėms dėl žalą padariusio asmens, negalima daryti išvados, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, surinko, tinkamai ištyrė ir įvertino šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 str., 263 str., 265 str.).

14Ginčą išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimčių ir pobūdžio byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, į procesą trečiuoju asmeniu tikslinga įtraukti BĮ Klaipėdos priklausomybės ligų centrą, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

15Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas Palangos miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimo negaliojimas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jų pagrįstumas gali būti vertinamas nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. .

Proceso dalyviai
Ryšiai