Byla 2S-1519-524/2016

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-01 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui V. G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba,

Nustatė

2

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-25 nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, be to, nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovui 19 685,75 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.
  2. Atsakovė 2016-05-11 kreipėsi į teismą, prašydama išdėstyti ieškovui iš atsakovės priteistos 19 685,75 Eur kompensacijos mokėjimą. Nurodė, kad neturi galimybės sumokėti visą ieškovui priteistą kompensaciją iš karto, todėl prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui.
  3. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą, prašė netenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad nagrinėjant bylą atsakovė teigė, jog pajėgs sumokėti kompensaciją ieškovui; nėra pateikti įrodymai apie realią atsakovės turtinę padėtį, taip pat nėra įrodymų, kad ji negali pasiskolinti reikiamos sumos iš banko ar kredito įstaigų; ieškovas patiria nepatogumų, kadangi liko be gyvenamojo būsto, įpareigotas mokėti išlaikymą sūnui; ieškovo finansinė padėtis nėra geresnė nei atsakovės.
  4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-01 nutartimi atsakovės prašymą patenkino ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-25 nutartimi ieškovui V. G. S. priteistos 19 685,75 Eur kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį mokėjimą išdėstė dvejiems metams, nustatant, kad atsakovė A. S. 23 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos ieškovui V. G. S. moka po 820 Eur, 24 mėnesį sumoka 825,75 Eur. Teismas nustatė, kad reali atsakovės disponuojama mėnesio suma yra apie 400 Eur, atsakovė kreipėsi į kredito įstaigą siekdama gauti paskolą, tačiau įvertinus gaunamas pajamas jos prašymas nebuvo patenkintas. Taip pat nustatė, kad atsakovei teismo sprendimu priteistas butas yra areštuotas. Sprendė, kad esama atsakovės turtinė padėtis, jos gaunamos pajamos neleidžia įvykdyti teismo sprendimo ir iš karto sumokėti ieškovui visą teismo priteistą kompensaciją. Spręsdamas dėl teismo sprendimo išdėstymo termino, teismas vertino, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės interesas yra realus teismo sprendimo įvykdymas, todėl ieškovui priteistos kompensacijos mokėjimą išdėstė tokiu būdu, kad maksimaliai užtikrintų atsakovės mokumą, tuo pačiu užtikrinant ir ieškovo interesus, nepilnamečio asmens teisę į būstą.
  5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - netenkinti atsakovės A. S. prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo bei priteisti ieškovui V. G. S. 400 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės A. S.. Teigia, kad:
    1. atsakovės pateikti dokumentai neparodo realios, ir klausimo nagrinėjimo metu esančios, atsakovės finansinės padėties, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog tariamai reali atsakovės disponuojama mėnesio suma yra apie 400 EUR;
    2. skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvados dėl galėjimo mokėti ieškovui įmokas po 820 Eur kas mėnesį, disponuojant 400 Eur suma, yra prieštaringos;
    3. atsakovei priteisto buto areštas nesunkina atsakovės padėties, o tik užtikrina ieškovo teisėtą interesą gauti priteistą kompensaciją;
    4. atsakovės galėjimas sumokėti kompensaciją buvo įvertintas teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje, todėl pakartotinai spręsti šio klausimo nėra teisinio pagrindo;
    5. teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, užtikrino tik atsakovės interesus.
  6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad ieško gerai apmokamo papildomo darbo, finansiškai pagelbės su ieškovu atsiskaityti jos mama, atsakovei reikia tik daugiau laiko, kad galėtų pilnai įvykdyti įsipareigojimus ieškovui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į atsakovės ir ieškovo, bet ir į jų nepilnamečio vaiko interesus. Pažymi, kad antstolio uždėti areštai atsakovės turtui, trukdo jai šiuo turtu laisvai disponuoti, siekiant atsiskaityti su ieškovu.

3Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).
  2. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).
  3. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Dėl šių priežasčių, teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo, turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kadangi sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.
  4. Atsakovė nurodė, jog neturi galimybės sumokėti visą ieškovui priteistą kompensaciją iš karto, bet gali įvykdyti teismo sprendimą, išdėstant jo vykdymą dvejiems metams. Pirmosios instancijos teismas pripažino prieš tai nurodytą atsakovės aplinkybę, teigdamas, kad tokiu būdu bus užtikrinti abiejų šalių bei jų nepilnamečio vaiko teisėti interesai. Apelianto teigimu, atsakovė neturi realios galimybės įvykdyti teismo sprendimo, išdėstant jo vykdymą dvejiems metams, be to, toks teismo sprendimo išdėstymas pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, juolab, kad atsakovės galėjimas sumokėti kompensaciją yra įvertintas teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nepasisakydamas dėl skunde išdėstytų aplinkybių, visiškai nesusijusių su skundžiama nutartimi (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
  6. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės kas mėnesį disponuojama suma, t.y. atsakoves gaunamas pajamas sudaro – 400 Eur suma. Apeliantas su tokiu minėto teismo vertinimu nesutiko. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek atsakovės darbovietės Bendrojo pagalbos centro 2016-10-25 pažyma, tiek Sodros 2016-10-21 informacija apie atsakovės valstybinį socialinį draudimą, tiek atsakovės banko sąskaitos išrašas, patvirtina, kad atsakovės gaunamų pajamų suma kas mėnesį nesiekia net 400 Eur. Byloje esantys įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovės turimas turtas yra areštuotas antstolio. Esant tokiai situacijai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esama atsakovės turtinė padėtis, jos gaunamos pajamos, neleidžia atsakovei įvykdyti teismo sprendimo ir iš karto sumokėti ieškovui visą teismo priteistą kompensaciją.
  7. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, padarytas išvadas, nurodo, kad antstolio atliktas areštas iš esmės yra tik skatinanti vykdyti teismo sprendimą priemonė. Su tokia apelianto pozicija nesutiktina. Tuo atveju, jei atsakovei būtų atimta galimybė išdėstyti priteistos kompensacijos mokėjimą dvejiems metams, tai atsakovei liktų pareiga sumokėti visą kompensaciją iš karto. Minėta, kad esama situacija atsakovei to padaryti neleidžia. Taigi, pradėto priteistos kompensacijos išieškojimo logiška seka – atsakovei priklausančio turto (priteisto teismo sprendimu buto) realizavimas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia pasekmė pažeistų nepilnamečio vaiko interesus (vaikas liktų be gyvenamojo būsto) bei neužtikrintų atsakovės teisėto intereso išlaikyti savo žinioje jai teismo sprendimu priteistą turtą. Priešingai, tokiu atveju būtų užtikrinti tik ieškovo turtiniai interesai. Tokia situacija aiškiai neatitinka šalių lygiateisiškumo, be to, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Tuo tarpu išdėstant priteistos kompensacijos mokėjimą atsakovės nurodytam ir pirmosios instancijos teismo nustatytam laikotarpiui, užtikrinami visų minėtų asmenų teisėti interesai: ieškovas kas mėnesį, dvejus metus, gauna pakankamo dydžio, beveik tris kartus viršijančio MMA, sumas; atsakovei sudaroma reali galimybė išmokėti priteistą kompensaciją dalimis; vaikui ir toliau užtikrinama teisė nelikti be gyvenamosios vietos.
  8. Apelianto teigimu, atsakovė neturi realios galimybės mokėti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto dydžio sumas. Atsakovė nurodo, kad jai mokėti kas mėnesį prieš tai nurodytas sumas padės jos motina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei nevykdant pareigos mokėti kasmėnesinių įmokų, apeliantas nesumokėtas sumas galės išieškoti jau pradėtame priverstinio vykdymo procese. Taigi, atsakovei suteikta galimybė mokėti priteistą kompensaciją dalimis nustatyto dydžio įmokomis, yra pačios atsakovės prisiimta rizika. Apeliantui bet kuriuo atveju išlieka teisė į visos priteistos kompensacijos gavimą.
  9. Nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
  10. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

4Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

5Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai