Byla 2-1765/2013

Dėl vekselio ir laidavimo pagal vekselį pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Gintaro E. M. ir L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo civilinėje byloje Nr. 2-4297-577/2013 pagal ieškovų G. E. M. ir L. R. ieškinį atsakovui M. K. dėl vekselio ir laidavimo pagal vekselį pripažinimo negaliojančiais,

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai G. E. M. ir L. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu 2012-06-23 paprastąjį vekselį, išduotą 320 000 Lt sumai, vekselio davėjas – G. E. M., panaikinti pagal šį vekselį 2012-07-10 išduotą vykdomąjį įrašą, pripažinti negaliojančiu E. M. laidavimą vekseliui užtikrinti ir panaikinti šio laidavimo pagrindu 2012-07-10 išduotą vykdomąjį įrašą. Pareikštas ieškinys buvo apmokėtas 300 Lt žyminiu mokesčiu. Teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo atmestas ieškovų prašymas atleisti juos nuo likusios dalies – 7 058 Lt, žyminio mokesčio sumokėjimo ir jie buvo įpareigoti sumokėti šią mokesčio dalį. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista.

5Ieškovai G. E. M. ir L. R. 2013-05-27 pateikė teismui prašymą atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Jie iš esmės rėmėsi motyvais, išdėstytais prašyme atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovų G. E. M. ir L. R. prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo atmetė.

8Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs ieškovų pateiktus įrodymus bei atskirojo skundo argumentus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties, jau yra konstatavęs, jog nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad ieškovės L. R. kreipimosi į teismą metu finansinė padėtis yra sunki. Nurodė, jog teismui nepateikta jokių naujų esminių įrodymų, patvirtinančių sunkią ieškovų finansinę padėtį, kurie nebūtų buvę anksčiau pateikti teismui ir jau įvertinti įsiteisėjusia teismo nutartimi. Todėl teismas pakartotinai konstatavo, kad ieškovų finansinė padėtis negali būti laikoma sunkia. Ieškovams pakartotinai buvo išaiškintina, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius pateikto prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka būtent to prašantiems asmenims. Sprendė, jog įvertinus aplinkybių visetą (vienas iš ieškovų nuosavybės teise valdo nemažos vertės nekilnojamąjį turtą, yra darbingo amžiaus bei yra priėmęs palikimą), prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tenkinimas nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų bei įstatymų leidėjo nustatytų žyminio mokesčio mokėjimo tikslų.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Ieškovai G. E. M. ir L. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Skunde teigiama, kad:

111. Teismas neįvertino su 2013-04-30 ieškiniu pateiktų įrodymų, kurie nebuvo vertinti 2013 m. vasario 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.

122. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė L. R. ruošia dokumentus teismui dėl santuokos su vyru M. R., kurio mėnesio pajamos – apie 3 400 Lt, nutraukimo. Ieškovė su sutuoktiniu seniai nebegyvena ir neveda bendro ūkio, todėl neturi galimybės disponuoti jokia vyro darbo užmokesčio dalimi.

133. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad ieškovės turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui, todėl ji negalinti šio turto parduoti.

144. Teismai yra nustatę, kad ieškovo G. E. M. atžvilgiu yra iškeltos kelios dešimtys civilinių bylų ir yra įsiteisėję galutiniai teismų sprendimai dėl gana ženklių sumų priteisimo iš ieškovo. Būtent tai ir patvirtina, kad G. E. M. turtinė padėtis yra labai sunki.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Kaip žinia, įstatymas numato teismo teisę atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų G. E. M. ir L. R. pateikto prašymo pagrįstumo, teisingai nurodė, kad pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo, siekiant užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti žyminio mokesčio atidėjimu, turi būti laikomasi nuostatos, kad jeigu asmens turtinė būklė šiuo metu gana komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-523/2009).

17Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nagrinėjamu atveju svarbias aplinkybes, teisingai rėmėsi galiojančiuose teismų procesiniuose sprendimuose padarytomis išvadomis, kurios yra aktualios taip pat iš nagrinėjamoje byloje (ieškovų turtinė padėtis) ir pagrįstai sprendė, kad ieškovai G. E. M. ir L. R. neįrodė, jog yra pagrindas taikyti pirmiau paminėtas CPK 84 straipsnio normas. Pažymėtina ir tai, jog ieškovai, nesutikdami su teismo išvadomis, apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia, yra fakto instancija, taip pat nepateikė jokių naujų įrodymų, paneigiančių teismo motyvų pagrįstumą bei teisėtumą (CPK 178 str., 320 str., 314 str.).

18Apeliantai, įrodinėdami sunkią jų turtinę padėtį ir prašydami panaikinti šią teismo nutartį, atskirajame skunde, be kita ko, remiasi tuo, kad į ieškovės L. R. kartu su vyru valdomą turtą yra nukreiptas kreditorių išieškojimas, kad ieškovo G. E. M. atžvilgiu yra iškeltos kelios dešimtys civilinių bylų ir yra įsiteisėję teismų galutiniai sprendimai dėl gana ženklių sumų iš jo priteisimo. Teismas, įvertinęs minėtus motyvus sprendžia, kad šie argumentai būtent ir patvirtina, jog apeliantams kreditoriai yra grąžintinai patikėję dideles sumas pinigų. Pagal teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis vien Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. priimtame sprendime už akių konstatuota, kad G. E. M. iš ieškovės J. R. pasiskolino daugiau nei šimtą tūkstančių litų, savo skolos neneigė, tačiau daugiau nei tris metus jos negrąžino. Teismas šį ieškinį patenkino, sprendimas nebuvo skundžiamas (civilinė byla Nr. 2-13452-866/2012) (CPK 179 str. 3 d.). Taigi tiek iš atskirojo skundo motyvų, tiek iš kitos bylos medžiagos matyti, kad ieškovai dalyvauja didelės vertės teisiniuose sandoriuose, teisminiuose ginčuose dėl jų vykdymo ir kt., todėl šie faktai, teismo nuomone, nesuteikia pagrindo spręsti, jog į bylą pateikti įrodymai leidžia konstatuoti sunkią jų turtinę padėtį ir atidėti minimo mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.). Dėl paminėto pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovų prašymų patenkinimas nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų bei įstatymų leidėjo nustatytų žyminio mokesčio mokėjimo tikslų (CPK 185 str.).

19Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

20Ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra likusiai daliai – 7 058 Lt minimo mokesčio sumokėti, teismas ieškovams buvo nustatęs terminą iki 2013-06-10. Kadangi šis terminas yra jau pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas šiam trūkumams pašalinti (CPK 115 str.).

21Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

23Nustatyti ieškovams Gintarui E. M. ir L. R. terminą iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. (įskaitytinai) sumokėti 7 058 Lt (septynis tūkstančius penkiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus Vilniaus apygardos teismui.