Byla P-858-123-12
Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo C. L. A. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-856/2010 pagal pareiškėjo C. L. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas C. L. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintais skundais (b. l. 2-4, 16, 30-31) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (l 5/6-7) 12PR-77 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) Respublikos piliečiui C. L. A.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą jo bylą išnagrinėti ir priimti sprendimą iš naujo; 3) priteisti 105 000 litų neturtinę žalą.

5Pareiškėjo manymu, Sprendimas priimtas neteisingai pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86, 87 ir 130 straipsnius. Nurodė, jog buvo neatsižvelgta į tai, kad jis ( - ) Respublikoje buvo nuolat persekiojamas kaip politinis oponentas – du kartus sulaikytas policijos pareigūnų dėl jo tariamų ryšių su Žmogaus teisių gynimo komiteto nariu H. C., prieš jį naudotas psichologinis smurtas, pareikšti įtarimai bendradarbiaujant su minėtu žmogaus teisių gynėju, jis buvo tardomas. Po tokių įvykių darbe jį ėmė laikyti nepatikimu darbuotoju. Paaiškino, kad jo darbovietė – korporacija CIMEX – yra valdoma Vyriausybės ginkluotųjų pajėgų, todėl sąvoka „nepatikimas darbuotojas“ iš esmės reiškia Vyriausybei nelojalų asmenį, o su tokiais asmenimis ( - ) dažnai susidorojama. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. IV-169 pakeisto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 66.1 punktu, nepriklausomai nuo to, kokie iš tikrųjų yra jo ryšiai su H. C., ta aplinkybė, jog valstybės institucijos mano tokius ryšius egzistuojant ir dėl to jam kyla pavojus kaip asmeniui, bendradarbiaujančiam su žmogaus teisių gynėjais, reiškia, kad kilmės valstybėje jis yra individualiai persekiojamas dėl politinių priežasčių, kas sudaro pagrindą suteikti jam pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

6Pabrėžė, kad nebuvo tinkamai įvertinta aplinkybė, jog jis buvo persekiojamas dėl savo prieš ( - ) valdžios politiką nukreiptų pasisakymų Revoliucijos gynybos komiteto susirinkimų metu. Būdamas Komunistų partijos nariu, jis ne kartą pasisakė prieš kainų kėlimą ( - ) ir dėl to buvo užregistruotas kaip ideologinių problemų turintis narys. Kadangi komitetai perduoda informaciją savo narių darbovietėms, dėl savo pasisakymų jis turėjo problemų darbe – buvo priskirtas prie nepatikimų darbuotojų. Nurodė, jog jam teko keisti gyvenamąją vietą, kad galėtų įstoti į kitą komitetą, kuris neturėtų apie jį neigiamos informacijos. Pažymėjo, kad konfliktavo su buvusios R. K. žmonos, ( - ) moterų federacijos prezidentės V. E. apsauginio motina po to, kai jis komitete paviešino, jog į jos namus nešama daug maisto atsargų, ir minėta moteris, siekdama atkeršyti, iškvietė policiją ir jam buvo paskirta piniginė bauda dėl tariamai netvarkingai pastatyto automobilio. Pareiškėjo manymu, tokios aplinkybės įrodo, kad jo antivyriausybinės nuostatos buvo paviešintos, dėl to jam kilo individualaus persekiojimo pavojus.

7Pažymėjo, kad Departamento 2008 m. rugsėjo 19 d. pažymoje Nr. CUB-15/6-11-12-174 pateikiama informacija apie bendrą žmogaus teisių padėtį ( - ) leidžia teigti, jog grąžinimo atveju jam grėstų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimai. Atkreipė dėmesį, kad Departamento 2009 m. balandžio 3 d. išvadoje Nr. (l5/6-7)-13PR-77RN taip pat nurodoma, jog grąžintiems į ( - ) prieglobsčio prašytojams neatmestinos neigiamos pasekmės, kylančios ieškant darbo, patiriant įvairių trukdžių kasdieniame gyvenime. Pareiškėjo manymu, Sprendimo 4 punktas prieštarauja Įstatymo 138 straipsniui.

8Nurodė, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir EŽTK) nesieja politinio ir profesinio priklausymo su diskriminacija. Konstatavo, kad Sprendimo pagrindas yra diskriminacija dėl politinio ir profesinio priklausymo. Pabrėžė, kad Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. IV-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 1 ir 6 priedams, nes sprendimo pagrindu gali būti tik prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokolas (6 priedas). Nurodė Įstatymo 138 straipsnyje nustatytą skundo padavimo terminą – 7 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, ir pažymėjo, kad Sprendimo 4 punkte nurodytas 14 dienų apskundimo terminas neatitinka tarptautinės teisės normų, prieštarauja Įstatymo 138 straipsniui bei Aprašo 75, 96 punktams.

9Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 9-10) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Paaiškino, kad, nors C. L. A. apklausų metu teigė nepritariantis ( - ) valdžios vykdomi politikai, tačiau savo kilmės valstybėje jis nedalyvavo jokios opozicinės partijos ar žmogaus teises ginančios organizacijos veikloje, nebuvo sulaikytas ar tardomas, iki pat išvykimo iš ( - ) dirbo valstybinėje institucijoje ir netgi buvo siunčiamas į kvalifikacijos kėlimo mokymus. Remdamasis Prieglobsčio reikalų skyriaus 2009 m. kovo 30 d. pažyma Nr. CUB-15/6-9-13-4, pažymėjo, kad visoje ( - ) teritorijoje veikia Revoliucijos gynybos komitetų, kurių pareigūnai atsakingi už kiekvieno piliečio veiklą jų kontroliuojamoje vietovėje ir veda atskiras gyventojų asmens bylas, tinklas. Priėjo prie išvados, kad yra sekami visi gyventojai, todėl tikėtina, kad ir pareiškėjo elgesys buvo stebimas, tačiau, atsakovo teigimu, tai atspindi bendrą, komunistinio režimo nulemtą, situaciją šalyje ir nelaikytina individualizuotais, prieš prieglobsčio prašytoją nukreiptais persekiojimo veiksmais. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pasakojimas apie kilmės valstybėje patirtą persekiojimą ir jo priežastis buvo nenuoseklus ir keliantis abejonių dėl jo patikimumo, todėl, nesant svarių motyvų, atitinkančių 1951 m. Ženevos konvencijoje „Dėl pabėgėlių statuso“ ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus pabėgėlio statuso kriterijus, C. L. A. negali būti pripažintas pabėgėliu.

11Paaiškino, kad, remiantis paties prieglobsčio prašytojo pateikta informacija, jis buvo kelis kartus siųstas į mokymus, todėl abejojo dėl pareiškėjo teiginio, kad jis buvo priskirtas prie nepatikimų darbuotojų. Nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas buvo nubaustas administracine bauda už netinkamai pastatytą automobilį, negali būti laikoma jo atžvilgiu vykdomu persekiojimu. Nenustatė, kad C. L. A. buvo sulaikytas ar nubaustas už savo pažiūras. Pabrėžė, kad aplinkybė, jog jam teko persikelti į kitą gyvenamąją vietą, įrodo, kad prieglobsčio prašytojas turėjo realią vidaus persikėlimo galimybę.

12Įvertinęs Departamento pažymoje Nr. CUB-15/6-11-12-174 nurodytą informaciją, atsakovas darė išvadą, kad esminiai žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai ( - ) Respublikoje yra nukreipti prieš aktyvius politinius oponentus, kovotojus už žmogaus teises bei žurnalistus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo kilmės valstybėje nedalyvavo jokios opozicinės partijos ar žmogaus teises ginančios organizacijos veikloje, nebuvo sulaikytas ar tardomas, iki išvykimo iš ( - ) dirbo valstybinėje institucijoje. Nurodė, jog ( - ) ambasados Kanadoje 2006 m. lapkričio 21 d. pateiktoje informacijoje pažymėta, kad, jeigu piliečiai užsienyje buvo ilgiau negu 11 mėnesių ir vėliau nori sugrįžti į šalį arba laikinai atvykti į ją, arba iš naujo joje apsigyventi, jie privalo gauti ( - ) valdžios leidimą. Kadangi pareiškėjas išvyko iš ( - ) 2008 m. liepos mėnesį, konstatavo, kad dar nėra praėjęs minėtas 11 mėnesių laikotarpis.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi (b. l. 37-38) priėmė pareiškėjo patikslintame skunde pareikštą reikalavimą atlyginti jam padarytą 105 000 litų neturtinę žalą, atsisakė priimti pareiškėjo patikslintame skunde pareikštą reikalavimą užtikrinti jo buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol jis nesuras prieglobsčio valstybės, Departamentą, kaip savarankišką instituciją, laikė atsakovu dėl skundo dalies, kurioje prašoma panaikinti Sprendimą, Lietuvos valstybę, atstovaujamą Departamento, laikė atsakovu dėl skundo dalies, kurioje prašoma atlyginti padarytą 105 000 litų neturtinę žalą, pasiūlė pareiškėjui iki 2009 m. birželio 9 d. pateikti teismui savo nuomonę dėl bylos šalių procesinės padėties pakeitimo.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 19 d. sprendimu (b. l. 57-64) skundą atmetė ir Sprendimą paliko nepakeistą.

16Atsižvelgęs į tai, kad Įstatymo 138 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. gruodžio 16 d., bei Aprašo 75, 96 punktai (Aprašo redakcija, aktuali nuo 2007 m. gegužės 16 d.) galiojo tiek Sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu, teismas darė išvadą, jog Sprendimo 4 punktas atitinka teisės aktų reikalavimus. Laikė, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimas panaikinti Departamento Sprendimą pareikštas netinkamam atsakovui, todėl negali būti tenkinamas. Konstatavęs, kad skundas pareikštas netinkamam atsakovui, laikė, jog šioje reikalavimo dalyje nebuvo įrodytas valstybės valdžios institucijos neteisėtas aktas, t. y. Departamento valstybės tarnautojų kaltė priimant Sprendimą.

17III.

18Pareiškėjas C. L. A. apeliaciniu skundu (b. l. 68-71) prašė panaikinti Departamento 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą ir atlyginti jam 50 000 eurų (170 000 litų) neturtinę žalą.

19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi (b. l. 97-102) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą, o C. L. A. apeliacinį skundą atmetė.

20Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2009 m. balandžio 3 d. išvada Nr. 13PR-77RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ( - ) Respublikos piliečiui C. L. A. (toliau – ir Išvada) ir Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2008 m. rugsėjo 19 d. pažyma Nr. CUB-15/6-11-12-174 (toliau – ir Pažyma). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos (Institucijos byla CUB 0012, b. l. 7, 24, 59, 71) jo negalimumo gyventi kilmės šalyje priežastys (iš vidutinio uždarbio ( - ) nepakanka užtikrinti kasdienio gyvenimo, nepatinka ( - ) galiojanti migracijos sistema, klestinti korupcija, pareiškėjo nepritarimas šalies sistemai, negalėjimas tobulėti profesinėje srityje) yra ekonominio pobūdžio ir dėl to neatitinka priežasčių, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio ir 87 straipsnio nuostatose, t. y. šių teisės normų taikymo prasme šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės bylai nėra reikšmingos, jos nėra pakankamos priežastys, įrodančios, jog EŽTK nuostatos būtų pažeistos grąžinus asmenį atgal į jo kilmės šalį. Teismas pabrėžė, jog nors C. L. A. tvirtino, kad nebuvo išleidžiamas iš ( - ), tačiau iš jo pase esančių spaudų Departamentas nustatė, kad jis turėjo galimybę išvykti iš ( - ) (Institucijos byla CUB 0012, b. l. 147). Nurodė, jog nors pareiškėjas teigia, kad nepritaria ( - ) valdžios vykdomai politikai, tačiau skunde teismui nurodytos aplinkybės dėl grėsmės, jog jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos, atsižvelgiant į tai, kad C. L. A. savo kilmės valstybėje nedalyvavo opozicinės partijos ar žmogaus teises ginančios organizacijos veikloje, negali būti savaime pripažintos pakankamu pagrindu tenkinti pareiškėjo prašymą, nes šios aplinkybės neatskleidžia asmeninės grėsmės pareiškėjui.

21Teismas nurodė, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2008 m. spalio 1 d. (Institucijos byla CUB 0012, b. l. 1). C. L. A. išvyko iš ( - ) 2008 m. liepos 11 d. (Institucijos byla CUB 0012, b. l. 7). Pažymoje nurodyta, kad, jeigu piliečiai užsienyje buvo ilgiau negu 11 mėnesių ir vėliau nori sugrįžti į šalį arba laikinai atvykti į ją, arba iš naujo joje apsigyventi, jie privalo gauti (duomenys neskelbtini) valdžios leidimą (b. l. 38). Departamentas skundžiamą Sprendimą priėmė 2009 m. balandžio 3 d., t. y. dar nepraėjus 11 mėnesių nuo pareiškėjo išvykimo iš ( - ) dienos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas darė išvadą, jog pareiškėjui minėtas terminas dar nebuvo suėjęs. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Įstatymo 68 straipsniu, informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, yra įslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija bei prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama. Pabrėžė, kad ankstesnė Įstatymo 138 straipsnio redakcija (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija) išties numatė 7 dienų skundo padavimo terminą, tačiau minėto sprendimo priėmimo metu galiojusi Įstatymo 138 straipsnio redakcija jau numatė 14 dienų užsieniečio skundo dėl sprendimo, priimto pagal Įstatymą, padavimo atitinkamam apygardos administraciniam teismui terminą nuo sprendimo įteikimo dienos. Aprašo 79 punkte taip pat įtvirtintas 14 dienų skundo padavimo terminas. Skundžiamame Sprendime nurodytas būtent toks – 14 dienų – apskundimo terminas, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai laiko šį terminą neteisėtu.

22Pažymėjo, kad Departamentas informavo pareiškėją apie jo teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba pačią pirmą jo atvykimo į Lietuvos Respubliką dieną (Institucijos byla CUB 0012, b. l. 3). Apie tokią savo teisę prieglobsčio prašytojas buvo informuotas ir 2008 m. gruodžio 3 d., 2009 m. vasario 27 d. (Institucijos byla CUB 0012, b. l. 32, 72). Todėl atmetė C. L. A. teiginį, kad Departamentas jo neinformavo apie teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba. Pabrėžė, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Kadangi nagrinėjamu atveju neteisėti valdžios institucijos veiksmai byloje nenustatyti, pareiškėjas savo prašymo atlyginti jam padarytą žalą nepagrindė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis patyrė žalą, teismas darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai.

23IV.

24Pareiškėjas C. L. A. prašymu dėl proceso atnaujinimo (b. l. 146-147) prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-856/2010.

25Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, jog pareiškėjas yra ( - ) pilietis ir jo teisnumą nustato CK 1.15 straipsnio 1 dalis, t. y. jis gali įgyti teises ir pareigas pagal Lietuvos Respublikos teisę. Tačiau pareiškėjas pažymi, jog jis teisių realizuoti negali, kadangi užsienio piliečių veiksnumą nustato CK 1.16 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje. Taigi, pareiškėjo vertinimu, jis yra neveiksnus asmuo Lietuvos Respublikos įstatymų atžvilgiu. Pabrėžia, jog jis yra neveiksnus asmuo Įstatymo (Nr. X-924) 101, 138 ir Įstatymo (Nr. X-1442) 99 straipsnių nuostatų atžvilgiu. Teigia, jog Departamentas pasinaudojo pareiškėjo neveiksnumu be sutikimo tiek priimant sprendimą Nr. 12PR-77, tiek priimant sprendimą Nr. (15/2-6-10K-30225) dėl EB leidimo gyventi išdavimo. Nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas taikė materialines teisės normas, kurių atžvilgiu pareiškėjas yra neveiksnus asmuo, todėl prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27V.

28Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

29Pažymėtina, jog, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 6 straipsnyje įtvirtintą teisingumo vykdymą, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teismo priimtas įsiteisėjęs baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau galimi tam tikri atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą, kuris yra reglamentuojamas ABTĮ 4 skyriuje ir kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį 2010 m. birželio 14 d. administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Pažymėtina, jog, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

30Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Taigi visais atvejais analizuojant klausimą dėl proceso atnaujinimo turi būti atsižvelgiama į bendruosius principus, tokius kaip protingumas, sąžiningumas, koncentruotumas, ekonomiškumas ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010). Šiuo atveju ABTĮ numato baigtinį sąrašą proceso atnaujinimo pagrindų ir apibrėžtą laiko tarpą per kurį galima kreiptis į teismą prašant atnaujinti procesą administracinėje byloje.

31Pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalį nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduotas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo C. L. A. prašymo turinio matyti, kad jis siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-856/2010 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto, numatančio, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai asmuo, prašydamas atnaujinti procesą, remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, apie, jo nuomone, padarytą materialinės teisės normų pažeidimą suinteresuotas asmuo turi sužinoti byloje priimto baigiamojo teismo procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo dieną, nes tuo metu tokiam asmeniui jau būna žinoma visa atitinkamos bylos medžiaga ir teismų padarytos galutinės išvados (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-147/2011).

32Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta ir įsiteisėjo 2010 m. birželio 14 d. (b. l. 97-102), pareiškėjas dalyvavo 2010 m. birželio 3 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo nurodyta ir procesinio sprendimo paskelbimo data bei laikas (b. l. 95, 97-102). Todėl spręstina, kad pareiškėjui aplinkybės, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, atsižvelgiant į nurodytą administracinių teismų praktiką, turėjo tapti žinomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties paskelbimo metu, t. y. 2010 m. birželio 14 d. (b. l. 97-102), todėl būtent nuo nutarties įsiteisėjimo skaičiuojamas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Šiuo atveju pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu kreipėsi tik 2012 m. kovo 19 d., t. y. praleidęs ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Pažymėtina, jog pareiškėjo argumentas, kad apie aplinkybes, sudarančias pagrindą jam prašyti atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, jis nežinojo ir neturėjo žinoti, vertintinas kritiškai. Be to, pareiškėjas nepateikė daugiau šią aplinkybę paaiškinančių argumentų.

33Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis numato galimybę asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, jį atnaujinti. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalimi, praleistas prašymo padavimo terminas gali būti atnaujintas tik tada, jei nuo sprendimo įsiteisėjimo nėra praėję vieneri metai. Pabrėžtina, jog byloje esančiuose dokumentuose pareiškėjas yra nurodęs, kad jis nurodytą apeliacinės instancijos teismo nutartį gavo tik 2010 m. spalio 20 d. (b. l. 107-108, 112) ir ši aplinkybė galėtų būti reikšminga sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, tačiau pareiškėjas tokio prašymo teismui nepateikė. Nustačius, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus nustatytą terminą, nevertintini argumentai, kurių pagrindu prašoma atnaujinti procesą.

34ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo C. L. A. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A662-856/2010 yra netenkintinas ir procesą šioje byloje atsisakytina atnaujinti.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

36pareiškėjo C. L. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. A662-856/2010 neatnaujinti.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas C. L. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintais... 5. Pareiškėjo manymu, Sprendimas priimtas neteisingai pritaikius Lietuvos... 6. Pabrėžė, kad nebuvo tinkamai įvertinta aplinkybė, jog jis buvo... 7. Pažymėjo, kad Departamento 2008 m. rugsėjo 19 d. pažymoje Nr.... 8. Nurodė, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija... 9. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 10. Paaiškino, kad, nors C. L. A. apklausų metu teigė nepritariantis ( - )... 11. Paaiškino, kad, remiantis paties prieglobsčio prašytojo pateikta... 12. Įvertinęs Departamento pažymoje Nr. CUB-15/6-11-12-174 nurodytą... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 19 d. sprendimu... 16. Atsižvelgęs į tai, kad Įstatymo 138 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo... 17. III.... 18. Pareiškėjas C. L. A. apeliaciniu skundu (b. l. 68-71) prašė panaikinti... 19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi... 20. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą... 21. Teismas nurodė, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2008 m.... 22. Pažymėjo, kad Departamentas informavo pareiškėją apie jo teisę naudotis... 23. IV.... 24. Pareiškėjas C. L. A. prašymu dėl proceso atnaujinimo (b. l. 146-147) prašo... 25. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, jog pareiškėjas yra ( - )... 26. Teisėjų kolegija... 27. V.... 28. Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.... 29. Pažymėtina, jog, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau –... 30. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimo... 31. Pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalį nagrinėdamas prašymą dėl proceso... 32. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta ir... 33. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis numato galimybę... 34. ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 36. pareiškėjo C. L. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso... 37. Nutartis neskundžiama....