Byla 3K-3-303/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) Antano Simniškio ir Teodoros Staugaitienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. K. ieškinį atsakovei G. M. dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Prašymo esmė

4Pareiškėjas V. M. 2006 m. birželio 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. K. ieškinį atsakovei G. M., kurioje įsiteisėjo 2005 m. balandžio 27 d. teismo sprendimas. Šiuo sprendimu teismas patvirtino ieškovo J. V. K. ir atsakovės G. M. 2004 m. birželio 11 d. sudarytą preliminariąją sutartį ir preliminariosios sutarties Nr. 1 2004 m. rugpjūčio 16 d. priedą dėl 0,0864 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi. Pareiškėjas prašo panaikinti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra ieškovės G. M. ir V. M. , mirusio 2004 m. liepos 2 d., sūnus. Tėvo mirties momentu ginčo sklypas buvo bendroji pareiškėjo tėvų nuosavybė. Pareiškėjas yra pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą, todėl jam turi priklausyti 3/8 dalys žemės sklypo, o G. M. - 5/8 dalys žemės sklypo. Pareiškėjas teigia palikimą priėmęs, pradėdamas jį valdyti, t. y. prižiūrėdamas, tvarkydamas sodo sklypą. Sudarant 2004 m. rugpjūčio 16 d. priedą Nr. 1 jau buvo atsiradę paveldėjimo teisiniai santykiai, pareiškėjo, kaip žemės sklypo bendraturčio, sutikimas nebuvo gautas, todėl toks priedas negalėjo būti pasirašytas, be to, jis turėjo būti įtrauktas į bylos dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo nagrinėjimą. Išnagrinėjus nurodytą bylą, 2005 m. balandžio 27 d. priimtu teismo sprendimu, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistos jo, kaip paveldėtojo, daiktinės teisės į 3/8 dalis ginčo žemės sklypo. Pareiškėjas nurodė nepraleidęs trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes apie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 27 d. sprendimą sužinojo tik tada, kai apie jį jam pranešė jo motina G. M. , gavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2006 m. kovo 16 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti kasacinį skundą dėl 2005 m. balandžio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

6Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo, nes apie teismo sprendimą žinojo gerokai anksčiau nei nurodo. Jo sutuoktinė O. J. M. dalyvavo bylos, kurią prašo atnaujinti, nagrinėjime, be to, ji pasirašė sklypo pardavimo preliminariąją sutartį, santykiai tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės buvo normalūs, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas faktiškai žinojo apie bylos nagrinėjimą. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis po tėvo mirties priėmė palikimą, ir tuo pagrindu jam priklauso 3/8 dalys ginčo žemės sklypo, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisinio pagrindo paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartį. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir papildomai pažymėjo, kad apie bylos, kurią prašo atnaujinti, nagrinėjimą pareiškėjas galėjo anksčiau, nei teigia, sužinoti ne tik iš sutuoktinės, bet ir iš savo motinos G. M. , tam trukdžiusių priežasčių jis nenurodė. Kolegija pažymėjo, kad civilinė byla dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo pradėta nagrinėti 2004 m. gruodžio 9 d., t. y. praėjus trijų mėnesių terminui, per kurį mirusio V. M. įpėdiniai jau turėjo būti priėmę palikimą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo motina atsakovė G. M. nenurodė, kad po V. M. mirties dalį sklypo paveldėjo pareiškėjas ir jis bylos nagrinėjimo metu yra dalies sklypo savininkas, byloje nėra jokių kitų tai patvirtinančių duomenų. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo A. M. parodymais apie pareiškėjo važinėjimą į sodą, medžių genėjimą, ūkinių darbų atlikimą, nes nebuvo nagrinėjama byla dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. Be to, liudytojo A. M. nurodyti veiksmai nepatvirtina pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis priėmė palikimą po tėvo mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, rūpintis juo kaip savo turtu. Tam, kad būtų nustatyta, jog palikėjas priėmė palikimą šiuo būdu, būtini aktyvūs palikėjo veiksmai, nukreipti į palikimo priėmimą, į tai, kad apie tai žinotų tretieji asmenys. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokių veiksmų atlikimą.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu pareiškėjas V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. K. ieškinį atsakovei G. M. dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

101. Kasatorius tvirtina, kad jis turėjo teisę paveldėti 3/8 dalis ginčo žemės sklypo ir, pradėdamas jas valdyti, palikimą priėmė. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, 2005 m. balandžio 27 d. sprendimu patvirtinęs šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, neįtraukęs kasatoriaus į bylą, nusprendė dėl jo daiktinių teisių ir pareigų, pažeisdamas jo teisę paveldėti sklypo dalį.

112. Kasatorius palikimo priėmimą vienu iš alternatyvių CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų būdų – pradėjimu valdyti – įrodinėjo leistinais įrodymais: savo paaiškinimais ir liudytojo A. M. parodymais. Teismas, nepripažindamas jų pakankamais palikimo priėmimui patvirtinti, reikalavo tokio kasatoriaus elgesio ir įrodymų, kurių nereikalaujama įstatyme.

123. Teismai nepagrįstai padarė išvadą, kad kasatorius praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes jau anksčiau žinojo apie bylos dėl sutarties pripažinimo nagrinėjimą. Kasatorius teigia, kad teismai rėmėsi objektyviai neegzistavusia aplinkybe - jo žmonos O. J. M. dalyvavimu nagrinėjant bylą. Ji nebuvo vienu iš CPK 37 straipsnyje išvardytų dalyvaujančių byloje asmenų.

134. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad O. J. M. buvo įgaliota parduoti žemės sklypą, nepagrįstas įrodymais. Pagal CK 2.138 straipsnio 1 dalies 3 punktą įgaliojimas, kurį duoda fizinis asmuo disponuoti nekilnojamuoju turtu, turi būti patvirtintas notaro, o notarinės formos nesilaikymas daro jį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). O. J. M. neturėjo notarinės formos įgaliojimo, todėl jos parašas preliminariojoje sutartyje nesukėlė juridinę reikšmę turinčių pasekmių.

145. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. priėmė nutarimą civilinėje byloje V. Š. v. A. N. , A. N. , bylos Nr. 3K-P-382/2006. Šiame nutarime formuojama teisės taikymo ir aiškinimo praktika, pagal kurią ieškovo J. V. K. ir atsakovės G. M. 2004 m. birželio 29 d. nutartis laikytina preliminariąja, o ne pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi. Nors pareiškėjas atskirajame skunde šiuo nutarimu nesirėmė, apeliacinės instancijos teismas turėjo į jį atsižvelgti ir spręsti dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Kasatoriaus nuomone, tokia pareiga apeliacinės instancijos teismui kilo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, kuriame nurodyta, kad teismai turi teisę peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, gindami viešąjį interesą.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas J. V. K. prašo skundą atmesti, priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

161. Kasatorius neįrodė, kad yra asmuo, dėl kurio teisių ir pareigų buvo nuspręsta prašomoje atnaujinti byloje, o kasacinis teismas sprendžia teisės, o ne fakto klausimus. Bylą išnagrinėję teismai nustatė, kad ginčo sklypo bendraturtis V. M. prieš mirtį aiškiai išreiškė valią jį parduoti. Pareiškėjas, net ir įstojęs į bylos nagrinėjimo procesą, bendraturčio valios negali pakeisti, todėl jo dalyvavimas procese neturėtų įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

172. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nurodė, kad ši byla ne dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl pareiškėjo argumentai dėl palikimo priėmimo ir juos patvirtinantys liudytojų parodymai nėra reikšmingi šioje byloje. Be to, pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, kad būtų konstatuotas palikimo priėmimas pradėjus faktiškai jį valdyti, būtini aktyvūs palikėjo veiksmai, nukreipti į palikimo priėmimą, į tai, kad apie tai žinotų tretieji asmenys. Apeliantas faktiškai žinojo apie bylos nagrinėjimą, taip pat apie priimtą teismo sprendimą sužinojo gerokai anksčiau, nei nurodo.

183. Kasatoriaus argumentai dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti yra fakto klausimas. Kasatoriui ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes, kasacinis teismas tikrina įrodinėjimą reglamentuojančių normų taikymą ir aiškinimą, o šioje byloje pareiškėjas kitaip nei teismai interpretuoja faktines aplinkybes, bet skundo negrindžia įrodinėjimą reglamentuojančių normų neteisingu taikymu. Be to, reikšmingas ne tik sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentas, bet ir turėjimo sužinoti momentas. Teismai, atsižvelgdami į nustatytų aplinkybių visumą, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas žinojo apie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 27 d. sprendimą anksčiau, nei teigia. Kasatorius nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, kad jo žmona O. J. M. neturėjo dalyvaujančio byloje asmens statuso, ir visai neužsimena, kad ji dalyvavo nagrinėjant bylą kaip liudytoja.

194. Argumentai dėl to, kad O. J. M. neturėjo notarinės formos įgaliojimo ginčo sklypui parduoti, nereikšmingi nagrinėjant bylą dėl proceso atnaujinimo.

205. Argumentai dėl teismų praktikos pasikeitimo bylose dėl nekilnojamojo daikto preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine daikto pirkimo-pardavimo sutartimi atmestini, jų nenagrinėjant ir nevertinant, nes pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurių nenagrinėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

216. Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, todėl atnaujinti procesą galima tik nustačius bent vieną iš CPK 366 straipsnyje nurodytų pagrindų. Šis institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant į kitus civilinio proceso principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą. Proceso atnaujinimo institutas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-188/2005).

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

24Ieškovas J. V. K. ir atsakovė G. M. 2004 m. birželio 11 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią įsipareigojo iki 2004 m. liepos 11 d. sudaryti 0,0864 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarta sklypo kaina – 114 000 Lt. Šalys 2004 m. rugpjūčio 16 d. sudarė preliminariosios sutarties priedą Nr. 1, kuriame sklypo kaina sumažinta iki 100 000 Lt, o pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo data nukelta iki 2004 m. spalio 8 d. Papildomu įrašu priede preliminarioji sutartis pratęsta iki 2004 m. lapkričio 15 d. Sklypas buvo G. M. ir V. M., mirusio 2004 m. liepos 2 d., bendroji nuosavybė. Preliminariąją sutartį ir jos priedą, be ieškovės ir atsakovo, pasirašė sklypo savininkų sūnaus - pareiškėjo V. M. žmona O. J. M. , veikdama pagal sklypo bendraturčio V. M. nurodymą parduoti sklypą. Ieškovas 2004 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 30 000 Lt rankpinigių iš atsakovės G. M. jai atsisakius sudaryto ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, vėliau, patikslinęs ieškinį, prašė patvirtinti preliminariąją sutartį ir jos priedą pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas patikslintą 2005 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas 2005 m. gruodžio 20 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė dėl teismų priimtų sprendimų pateikė kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2006 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė jį priimti. 2006 m. birželio 8 d. pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo.

25V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įgyvendinant įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas teises ir pareigas, formuojasi nauji teisiniai santykiai, kuriuose dalyvauja asmenys, nesusiję su išnagrinėta byla. Pakeitus įsiteisėjusį teismo sprendimą, gali būti pažeisti naujųjų santykių dalyvių teisėti lūkesčiai ir interesai. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienas teisės institutas turi būti taikomas tokiais pagrindais ir sąlygomis ir tokiems tikslams, kokiems numatė įstatymų leidėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-188/2005 ir kt.). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustato, ar subjektas įgijo jo nurodomas (šioje byloje – paveldėjimo) teises, kad būtų galima spręsti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia šio subjekto teises.

28Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodė, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas t. y. kad teismai išsprendė bylą, neįtraukę jo, kaip paveldėtojo, į bylos nagrinėjimą. Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo nuosavybe ar kitais teisiniais pagrindais valdomu turtu. Kasatorius teigia, kad apie savo teisių pažeidimą dėl neįtraukimo į bylos nagrinėjimą jis sužinojo 2006 m. kovo 16 d., kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija nepriėmė jo motinos, byloje buvusios atsakove, kasacinio skundo. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad pareiškėjas turėjo galimybę apie teisminį ginčą dėl žemės sklypo sužinoti gerokai anksčiau, nei jis nurodo sužinojęs, nes nustatė, kad: pareiškėjas apie bylos nagrinėjimą galėjo sužinoti iš atsakovės byloje – savo motinos G. M. , savo sutuoktinės O. J. M. , kuri byloje apklausta kaip liudytoja; 2004 m. liepos 2 d. mirus tėvui, jis, veikdamas apdairiai, siekdamas apsaugoti savo teises į palikimą, per tris mėnesius turėjo kreiptis į notarą arba teismą dėl palikimo priėmimo (CK 5.51 straipsnio 2 dalis), o jeigu palikimą faktiškai priėmė, apie tai turi būti žinoma tretiesiems asmenims. Duomenų, kad pareiškėjas per nurodytą laikotarpį palikimą priėmė kitu būdu – pradėjęs žemės sklypą ar jo dalį valdyti būtent kaip savo turtą, prie prašymo atnaujinti procesą nepateikta. Asmuo, nurodęs, kad dėl jo faktiškai paveldėto turto buvo nuspręsta jam nedalyvaujant, pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi pateikti duomenis apie tokios teisės įgijimą. Kasatorius nesiėmė būtiniausių aktyvių veiksmų savo teisėms į turtą apsaugoti, todėl jo veiksmai neatitiko bonus pater familias veiksmų standarto. Pažymėtina, kad nors kasatoriaus motina buvo bylos šalis, o žmona apklausta kaip liudytoja, nė vienas iš šių artimų kasatoriui asmenų teismui nenurodė apie jo teises į ginčo turtą. Kasatorius į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik 2006 m. birželio 8 d. – po to, kai jo motina išnaudojo visas procesines galimybes teismo sprendimui skųsti. Kolegija sutinka su teismų išvada, kad kasatorius praleido terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti. Prašymo atnaujinti terminą kasatorius nereiškė, todėl pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, praleidus terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, teismai jį atnaujinti pagrįstai atsisakė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai nagrinėjo prašymo priėmimo klausimą CPK 370 straipsnio 1 dalies tvarka, pagal kurios nuostatas, nustatę, kad praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, neturėjo analizuoti faktų, ar kasatorius priėmė palikimą.

29Kasatorius iškėlė klausimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotos preliminariąją sutartį reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos įtakos sprendimo priėmimui šioje byloje tik kasaciniame skunde, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šiuo pagrindu nesirėmė. Kolegija šį kasatoriaus argumentą vertina kaip siekį dar kartą peržiūrėti bylą, tikintis kitokio sprendimo. Be to, pažymėtina, kad proceso atnaujinimas dėl aiškios teisės taikymo klaidos, padarytos priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą galimas, esant sąlygai, kad teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, t. y. nebuvo išnaudota instancinės sprendimo kontrolės galimybė, o ši byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka.

30Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, taikydami proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nepadarė pažeidimų, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti priimtas nutartis, todėl jos paliktinos nepakeistos (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

31Kasacinio skundo netenkinant, iš kasatoriaus ieškovui priteistinas jo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai kasaciniame teisme atlyginimas (CPK 98 straipsnis). Nustatant priteistino užmokesčio už suteiktą teisinę pagalbą dydį, atižvelgiama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus: advokato dalyvavimą byloje dėl proceso atnaujinimo nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, rekomenduojamą maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą dydį (Rekomendacijų 2.3, 8.14 punktai). Įvertinus išvardytus kriterijus, ieškovui priteistinas 600 Lt išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 275 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

33Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistas.

34Iš V. M. priteisti J. V. K. 600 Lt (šeši šimtai litų) išlaidoms advokato teisinei pagalbai kasaciniame teisme atlyginti.

35Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui, Centrinei hipotekos įstaigai.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.