Byla 2A-127-343/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų: Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovams A. J. , R. J. , jų atstovui adv. Gediminui Pranevičiui, atsakovei E. B. , jos atstovui adv. Arūnui Bertuliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės E. B. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-22-94/2007 pagal ieškovų A. J. ir R. J. ieškinį atsakovei E. B. , trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl kelio servituto nustatymo, atsakovės E. B. priešieškinį ieškovams A. J. , R. J. , atsakovams S. Ž. , Širvintų rajono savivaldybei ir Kernavės seniūnui, tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, VĮ „Registrų centrui“, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus miesto 14-jo notarų biuro notarei Rasai Birutienei dėl nuosavybės teisių į šulinius ir su tuo susijusių administracinių teisės aktų ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, ir

Nustatė

2ieškovai A. J. ir R. J. patikslintu ieškiniu (b.l. 41-43, t.1) prašė nustatyti kelio servitutus į šulinį plane pažymėtą Nr.1 ir į šulinį plane pažymėtą Nr.2 su teise tiesti antžemines ir požemines komunikacijas (b.l. 3,t.2). Ieškovai nurodė, jog 2002 12 24 iš S. ir A. Ž. nusipirko ( - ) Širvintų rajone ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir du šulinius, kitus kiemo įrenginius ir 0,4375 ha namų valdos žemės sklypą. Kitą dalį nurodytų nekilnojamųjų daiktų jie jau buvo nusipirkę 1987 metais. Abu nupirkti šuliniai yra už jiems priklausančios namų valdos ribų ir yra atsakovės E. B. žemėje. Atsakovei žemė nuosavybėn atiteko jos motinai M. A. ją perleidus. M. A. geranoriškai sutikus, ieškovai žemės paviršiumi buvo nusitiesę vamzdį ir pajungę elektrinį vandens siurblį vandeniui pumpuoti, toliau naudojosi šulinio vandeniu. Tačiau 2005 m. rugpjūčio mėn., atvažiavę į sodybą, rado nupjautą kabelį, spalio mėnesį kreipėsį į buvusią žemės savininkę, kad dėl servituto įregistravimo susitarti geruoju, tačiau jokio atsakymo negavo. Vėliau sužinojo, kad žemė yra padovanota atsakovei, kreipėsi į ją dėl susitarimo gražiuoju. Iš atsakovės gavo atsakymą, kad šuliniai 2001 12 13 jos žemės sklypo kadastro žemėlapyje nepažymėti, jokių duomenų apie esančius jos sklype ieškovo šulinius nėra ir ji sutikimo nedavė. Tačiau šuliniais nuo senų laikų naudojosi iki to laiko buvę šulinių savininkai K. ir J. K.. Ieškovai šuliniais naudojasi nuo 1987 m., kada pusę namo su priklausiniais nusipirko iš K. K. . 2002 12 24 kitos pusės gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai tik teisiškai įformino šulinius savo vardu, kas jiems jau pusė priklausė nuo 1987 metų. Kadangi šulinys Nr. 2 yra už 75 metrų nuo jų namų valdos, jie šio šulinio vandeniu naudojasi nutiesę per atsakovės žemę vamzdį.

3Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad jos motinai M. A. 2001 11 28 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į 2,08 ha žemės sklypą. 2001 m. gruodžio 13 d. sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, tačiau šulinių, priklausančių ieškovams, pažymėta nebuvo, nes šuliniai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Ieškovai praktiškai šuliniais naudojasi mažai. Jie turi galimybę įsirengti naują šulinį savo sklype.

4Atsakovė E. B. priešieškiniu, patikslintu priešieškiniu (b.l. 82-85, 148-151, t.1) prašė: pripažinti negaliojančiais dalį Kernavės seniūno 2002 06 20 pažymos Nr.17 dėl įrašų namų ūkio knygoje apie du šulinius, bei dalį 2002 06 20 Širvintų rajono mero potvarkio Nr.273 dėl S. Ž. nuosavybės teisių pripažinimo į du šulinius; panaikinti S. Ž. nuosavybės teises į kiemo statinius du šulinius, plane pažymėtus š1 ir š2, statinių unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) Širvintų r.; pripažinti negaliojančia 2002 12 24 žemės sklypo su gyvenamuoju namu pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl pardavimo dviejų šulinių, plane pažymėtų š1 ir š2, statinių unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) Širvintų r.; taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovus A. J. ir R. J. perduoti S. Ž. nuosavybėn kiemo statinius du šulinius, plane pažymėtus š1 ir š2, statinių unikalus Nr. ( - ), o S. Ž. - perduoti A. J. ir R. J. pagal sutartį gautus 139 Lt; taikyti restituciją ir įpareigoti S. Ž. perduoti kiemo statinius du šulinius, plane pažymėtus š1 ir š2, statinių unikalus Nr.( - ), valstybės nuosavybėn; priteisti iš ieškovų visas atsakovės E. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovai, atsakovas S. Ž. minėtus šulinius įsigijo ir viešajame registre šiuos šulinius įregistravo neteisėtai. 2002 06 20 Širvintų rajono meras priėmė potvarkį Nr.273, kuriuo S. Ž. pripažinta nuosavybės teisė į pastatus, tame tarpe ir į du šulinius, esančius ( - ) Širvintų r. Toks potvarkis yra neteisėtas, kadangi Vietos savivaldos įstatymas, ir tuo laiku galiojusi jo redakcija, nenumatė mero teisės patvirtinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. 1998 01 22 LR Vyriausybės nutarimo Nr.85 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 28.4 punktas numatė, kad juridinis pagrindas įregistruoti nekilnojamąjį turtą yra mero potvarkis, tačiau toks, kuris priimtas jo kompetencijos ribose. Be to Nekilnojamojo turto registre negalėjo būti užregistruoti šuliniai ant jos žemės be buvusios savininkės žinios. Šie statiniai jos žemėje nėra įregistruoti ir iki šiol. Minėti šuliniai nepriklausė J. K. , nes viešajame registre nebuvo jo vardu įregistruoti. Todėl S. Ž. negalėjo paveldėti to kas nepriklausė testatoriui mirties dieną. Kadangi S. Ž. nebuvo šulinių savininku, jis ir neturėjo teisės jų parduoti. Ieškovai žinojo, kad perka šulinius, esančius ant dabar jai priklausančio žemės sklypo, todėl jie nėra sąžiningi įgijėjai.

5Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nustatė E. B. sklype, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) kelio servitutą į šulinius š1 ir š2, suteikiant teisę naudotis pėsčiųjų taku, tiesti požemines komunikacijas į šulinį š2, jomis naudotis ir aptarnauti iš A. J. ir R. J. priklausančio žemės sklypo ( - ) kadastro Nr. ( - ) pagal 2006 m. spalio mėn. parengtą G. Š. PĮ ir UAB “Jungtinės architektų dirbtuvės” parengtą planą ir projektą. Atsakovė E. B. priešieškinį teismas atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovai yra dviejų šulinių š1 ir š2, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Širvintų rajone, savininkai. Ieškovai naudotis jiems priklausančiais šuliniais pagal paskirtį gali tik turėdami prie jų priėjimą, kuris galimas tik per atsakovės žemės sklypą. Ieškovai jau daugelį metų šuliniu Nr.2 naudojasi, pumpuodami per atsakovės žemės paviršių nusitiesę vamzdį ir pajungę elektrinį vandens siurblį vandeniui pumpuoti. Nenustačius servituto, ieškovai negalės normaliomis sąnaudomis naudotis šuliniais pagal paskirtį. Šulinys Nr. 2 yra nutolęs daugiau kaip 75 metrus nuo ieškovų namų valdos, šio šulinio vanduo yra pagrindinis ieškovų namams vandens šaltinis, todėl teismas nusprendė, kad ieškovams turi būti suteikta teisė nutiesti į šulinį Nr.2 požemines komunikacijas pagal pateiktą inžinerinių tinklų projektą. Atsakovei nenurodžius jokių jos teisių pažeidimų, bei nustačius, jog žemės sklype jokia veikla nevykdoma, teismas nusprendė, kad atsakovės teisės servitutu nebus pažeistos daugiau, negu būtų pažeistos ieškovų, nesudarant jiems galimybių naudotis šuliniais. Teismas, remdamasis liudytojo P. K. paaiškinimu, Registro centro duomenimis, nustatė, jog šuliniai buvo ir yra vieninteliai statiniai, aprūpinantys vandeniu gyvenamąjį namą, todėl šuliniai yra antraeiliai daiktai, skirti tarnauti pagrindiniam daiktui, o taip pat ir priklausiniai. Ieškovai ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais pagal pirkimo-paradavimo sutartį nusipirko iš K. K., S. 1987 m. rugpjūčio 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota Čiobiškio apylinkės vykdomajame komitete. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio CK 153 straipsnio reikalavimus, priklausinį ištiko pagrindinio daikto likimas, todėl sutartimi buvo nupirkta atatinkama dalis ir minėtų šulinių. Nors sutartyje ir nėra išvardyti minėti šuliniai, tačiau iš šalių, liudytojų paaiškinimų, kitos bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovai šiais šuliniais naudojosi nuo 1987 metų, kaip pagrindiniu į jų gyvenamojo namo dalį teikiančiu vandenį šaltiniu. S. Ž. kitą pusę gyvenamojo namo su priklausiniais paveldėjo po namo bendrasavininkio K. J. mirties pagal testamentą 2001 07 31. 2002 12 24 ieškovai iš S. Ž. nusipirko kitą 1/2 dalį gyvenamojo namo su ½ dalimi kiemo statinių, kurie pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo užregistruoti, kaip gyv. namo priklausiniai. Teismo nuomone, tiek ieškovai A. ir R. J. , tiek S. Ž. turėjo nuosavybės teisę į pagrindinius statinius patvirtinančius dokumentus ir nuo 2001 07 01 teisėtai užregistravo šulinius š1 ir š2, kaip gyvenamojo namo priklausinius. Argumentų dėl ko atmetamas priešieškinys teismas nenurodė.

6Apeliaciniu skundu (b.l. 201-204, t.2) atsakovė E. B. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 09 28 sprendimą, ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl sekančių motyvų.

7Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 1.75 straipsnio 3 dalį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai ½ dalį ginčo šulinių įgijo pagal 1987 08 26 pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi keičiantis savininkams jokiuose sandoriuose jie nebuvo minimi. 1987 08 26 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai neįgijo ginčo šulinių. Sutartyje apie juos nekalbama. Kad egzistuoja šuliniai nebuvo paminėta ir Širvintų rajono mero 2001 06 28 potvarkyje Nr.200, kuriuo 2000 11 11 mirusiam J. K. buvo pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 pirties ir visą daržinę. Apie šulinius neužsiminta ir po J. K. mirties S. Ž. išduotame 2001 07 31 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime. Šuliniai iš viso neminimi ir namų ūkio knygose nuo 1998 iki 2001 metų. Šuliniai, kaip nekilnojamieji daiktai ir gyvenamojo namo priklausiniai, visiškai be pagrindo buvo suformuoti tik 2002 06 06, ir pilnai, o ne dalimis, kaip kad klaidingai nurodė teismas sprendime, nuosavybės teise buvo pripažinti S. Ž. 2002 06 20 Širvintų rajono mero potvarkiu Nr.273. Kad S. Ž. buvo pripažinta visa nuosavybė į ginčo šulinius, įrodo ir byloje esantis 2002 06 20 Širvintų rajono mero potvarkis Nr.273, kuriame aiškiai įvardinta, jog S. Ž. nuosavybės teisė pripažintina į visus paminėtus kiemo statinius, tarp jų ir ginčo šulinius, o ne 1/2 dalį, kaip klaidingai nustatė teismas. LR CK 1.75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Kadangi pirmasis ginčo šulinius kaip savo nuosavybę įregistravo S. Ž. , akivaizdu, kad ½ dalį ginčo šulinių ieškovai įgijo tik 2002 12 24 sutartimi iš S. Ž. , o kita dalis šulinių taip ir liko S. Ž. nuosavybe.

8Teismas sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, jog ginčo šuliniai yra atsakovei E. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Priimant Vilniaus apskrities viršininko 2001 11 28 sprendimą Nr.89-7397, kuriuo 2,08 ha žemės sklypas buvo suteiktas M. A. , buvo tikrinami kadastro duomenys ir šiame sklype negalėjo būti ir nebuvo rasta jokių registruotų nei J. K. , nei S. Ž. statinių. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 89/9343 duomenys. Šioje byloje esantis 2001 12 19 Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2001 11 28 sprendimu Nr. 89-7397 M. A. nuosavybės teise įregistruotame sklype jokie statiniai neregistruoti ir jų nebuvo sprendimo priėmimo metu. Kol šie registro duomenys nenuginčyti, jie yra laikomi teisingais. Atsakovė E. B. nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įrašyto 2,08 ha žemės sklypo duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti specialia tokiems ginčams spręsti nustatyta tvarka, o šie duomenys rodo, kad jokių statinių šiame sklype nėra. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas dėl servitutų nustatymo turi būti panaikintas.

9Teismas sprendime nurodė, jog priešieškinį atmeta, tačiau motyvų, kuriais remiantis jis tai padarė, nenurodė, kas laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (LR CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Apeliantė savo pažeistas teises gynė pateikdama priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti iš dalies neteisėtus 2002 06 20 Širvintų rajono mero potvarkį Nr.273 ir 2002 12 24 pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliantė savo reikalavimus priešieškinyje grindė tuo, kad nuosavybės teisės S. Ž. į ginčo šulinius 2002 06 20 Širvintų rajono mero potvarkiu Nr. 273 buvo pripažintos nesant tam jokio faktinio pagrindo (namų ūkio knygose, kuriomis rėmėsi Kernavės seniūnas 2002 06 20 pažymoje Nr. 17, jokie šuliniai iš viso nebuvo įrašyti). Nebuvo tam ir teisinio pagrindo, kadangi ginčijamo mero potvarkio metu galiojo 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 4.47 straipsnis tarp nuosavybės teisių įgijimo pagrindų nenumatė nuosavybės teisių įgijimo pagrindo kaip „merų potvarkiai". LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis numatė, kad „kiti įstatymai ir teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja Civiliniam kodeksui, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms." Tokia pirmenybė buvo suteikta LR CK 4.47 straipsnio 12 punktu, kuris numatė, kad galimi ir kiti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai, tačiau tik tie, kurie yra nustatyti įstatymuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 01 22 nutarimu Nr. 85 patvirtintuose Nekilnojamo turto registro nuostatų 28.4 punkte nurodytas nuosavybės įgijimo pagrindas nebuvo numatytas jokiame įstatyme. Nė vienas tuo metu galiojęs įstatymas nenustatė ir nesuteikė teisės merui pripažinti potvarkiu kam nors nuosavybės teises į ant svetimos žemės esančius ir niekam nepriklausančius statinius, t. y. pripažinti nuosavybės teises S. Ž. į ginčo šulinius. Kadangi Širvintų rajono meras 2002 06 20 potvarkiu Nr. 273 pripažino nuosavybės teises į turtą, kuris nepriklausė valstybei ar savivaldybei, jis negalėjo pripažinti nuosavybės teisių į ginčo šulinius, esančius kitam savininkui priklausančiame žemės sklype. Kadangi 2002 12 24 žemės sklypo su gyvenamuoju namu pirkimo-pardavimo sutartimi klausimas dėl žemės, esančios po šuliniais, nebuvo aptartas ir ieškovams ½ dalis ginčo šulinių buvo parduota negavus tuometinės žemės savininkės M. A. sutikimo, 2002 12 24 pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl šulinių pardavimo prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir turi būti pripažinta negaliojančia (LR CK 1.80 str.).

10Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 3-5, t.3) tretysis asmuo Širvintų rajono savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 09 28 sprendimą palikti nepakeistą. Širvintų rajono savivaldybės nuomone, mero potvarkis yra teisėtas ir priimtas nepažeidžiant teisės aktų. Tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakcijos 31 str. 2 d. 9 p. numatyta teisė seniūnijai išduoti jų priskirtos teritorijos gyventojams šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą ir kitokias faktinę padėtį patvirtinančias pažymas. To paties įstatymo 21 str. suteikė teisę merui atlikti kitas įstatymų jam paskirtas funkcijas ir įgaliojimus. Minėto 1998 01 22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.85 28.4 p. numatyta, kad juridinis pagrindas įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį yra savivaldybių tarybų ir valdybų sprendimai ir merų potvarkiai. Pagal LR CK 1.136 str. 2 d. 3 p. vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra administraciniai aktai, turintys civilines teisines pasekmes. Širvintų rajono mero 2002 06 20 potvarkio Nr.273 pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2002 07 01 buvo įregistruotos S. Ž. nuosavybės teisės į kiemo statinius (unikalus Nr.( - )), esančius ( - ) Širvintų r. 2003 02 06 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos A. J. ir R. J. nuosavybės teisės į minėtus kiemo statinius 2002 12 24 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Abu ginčo šuliniai buvo užregistruoti kaip namo priklausiniai.

11Apeliacinis skundas patenkintinas iš dalies.

12Kolegijos vertinimu apylinkės teismas priėmė neteisėtą, nepagrįstą sprendimą dėl procesinių teisės normų pažeidimo, nes neatskleista bylos esmė priešieškinio dalyje, sprendimas priešieškinio dalyje yra be motyvų, todėl sprendimas panaikintinas ( CPK 329str. 2d. 4p., 326str.1d.), byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327str. 1d. 1p. ).

13Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Patikrino ir nustatė, kad sprendimas priešieškinio dalyje yra be motyvų, o tai pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ( CPK 329str. 2d. 4p.).

14Šioje civilinėje byloje teismas nagrinėjimui yra priėmęs ieškinį dėl servituto nustatymo ir priešieškinį, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais eilę aktų, kurių pagrindu ieškovai yra įgiję nuosavybės teises į du šulinius, esančius ant atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Todėl teismas pirma privalo išspręsti klausimą, ar ieškovai pagrįstai įgijo nuosavybės teises į du šulinius, esančius ant atsakovei nuosavybės teise prilausančio žemės sklypo; ir tik po to svarstyti klausimą, ar nustatytinas servitutas tikslu šiais šuliniais naudotis ir juos aptarnauti. Teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nurodydamas, kad nagrinėja ieškinį ir priešieškinį, sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodė, dėl ko gi atmetamas priešieškinys. Sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas dėl priešieškinio nurodė tai, kad atsakovė E. B. neįrodinėja, kad šuliniai priklauso jai, neįrodė, kad šuliniai priklausė valstybei, todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pažeidžiamos jos teisės, dėl ko reikėtų tenkinti jos priešieškinį. Vienok, atsakovė priešieškinį grindžia visiškai kitomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat nurodo visiškai kitokį priešieškinio juridinį pagrindą. Apeliantė savo pažeistas teises gynė pateikdama priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti iš dalies neteisėtus 2002 06 20 Širvintų rajono mero potvarkį Nr.273 ir 2002 12 24 pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliantė savo reikalavimus priešieškinyje grindė tuo, kad nuosavybės teisės S. Ž. į ginčo šulinius 2002 06 20 Širvintų rajono mero potvarkiu Nr. 273 buvo pripažintos nesant tam jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Taip pat apeliantė ginčija sandorį, kurio pagrindu ieškovai įgijo nuosavybės teises į du šulinius. Ji nurodo, kad kadangi 2002 12 24 žemės sklypo su gyvenamuoju namu pirkimo-pardavimo sutartimi klausimas dėl žemės, esančios po šuliniais, nebuvo aptartas ir ieškovams ½ dalis ginčo šulinių buvo parduota negavus tuometinės žemės savininkės M. A. sutikimo, 2002 12 24 pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl šulinių pardavimo prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir turi būti pripažinta negaliojančia (LR CK 1.80 str.). Teismas sprendime nei dėl vieno priešieškinio reikalavimo ir motyvų dėl kiekvieno reikalavimo nepasisakė, nenurodė ir jokių motyvų dėl ko atmeta atsakovės priešieškinį. Apylinkės teismas pasitenkino vienu sakiniu, kuriuo konstatavo faktines aplinkybės, kurių neįrodinėjo nei viena iš šalių ir nustatė, kad atsakovės teisės nepažeidžiamos. Tuo tarpu CPK 270str. 4d. nustato, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje turi būti nurodoma teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi. Nei vieno šių reikalavimų priešieškinio dalyje apylinkės teismas neįvykdė. Tai laikytina absoliučiu sprendimo priešieškinio dalyje negaliojimo pagrindu (LR CPK 329 str. 2 d. 4p.).

15Tenkindamas ieškinį, teismas nurodė, kad vadovaujasi CK 1.5str. įtvirtintais kriterijais. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio patenkinimo, privalėjo išanalizuoti visų byloje dalyvaujančių asmenų argumentus ir dėl jų pasisakyti. Vilniaus apskrities Viršininko administracija atsiliepime į ieškinį (b.l. 54-55, t.1) nurodė, kad 2002 11 04 sudarant su bendraturčiais A. J. ir S. Ž. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kelio servitutas prieiti prie šulinių nebuvo nustatytas, nes A. J. 2002 09 16 buvo įteikęs pareiškimą dėl atsisakymo servituto nustatymui. Iš nurodyto darytina išvada, kad, pirkdamas žemės sklypą iš valstybės, ieškovas A. J. žinojo, jog šuliniai yra už jo perkamo žemės sklypo ribų. Todėl ieškovas privalėjo tuo metu spręsti klausimą dėl naudojimosi šuliniais. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nesvarstė. Antra, teismas visiškai nesvarstė klausimo, atsižvelgus į tai, kad vienam šuliniui aptarnauti reikalinga 88 kv./m., kitam – 14kv./m., ir kad keliukas pirmam šuliniui aptarnauti suprojektuotas praktiškai per visą atsakovės sklypą, kiek bus pažeistos atsakovės teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Trečia, taip pat teismas visiškai nesvarstė klausimo kaip prašymo leisti įstrižai žemės sklypui tiesti antžemines ir požemines komunikacijas patenkinimas sumažins atsakovės sklypo vertę ir kokie yra galimi žemės savininko nuostoliai dėl įrengiamų komunikacijų. Tai apsvarstyti įpareigoja CK 4.138str., 4.139str. .

16Todėl kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus motyvus, pripažįsta, kad sprendimas priešieškinio dalyje negalioja dėl absoliutaus pagrindo, t.y. jis šioje dalyje yra be motyvų, atsižvelgus į tai, kad priešieškinys yra neatsiejamas nuo ieškinio, sprendžia, jog sprendimas panaikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

18apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

19Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai A. J. ir R. J. patikslintu ieškiniu (b.l. 41-43, t.1) prašė... 3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad jos motinai... 4. Atsakovė E. B. priešieškiniu, patikslintu priešieškiniu (b.l. 82-85,... 5. Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį... 6. Apeliaciniu skundu (b.l. 201-204, t.2) atsakovė E. B. prašo panaikinti... 7. Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 1.75 straipsnio 3 dalį. Teismas... 8. Teismas sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, jog ginčo šuliniai yra... 9. Teismas sprendime nurodė, jog priešieškinį atmeta, tačiau motyvų, kuriais... 10. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 3-5, t.3) tretysis asmuo Širvintų... 11. Apeliacinis skundas patenkintinas iš dalies.... 12. Kolegijos vertinimu apylinkės teismas priėmė neteisėtą, nepagrįstą... 13. Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų... 14. Šioje civilinėje byloje teismas nagrinėjimui yra priėmęs ieškinį dėl... 15. Tenkindamas ieškinį, teismas nurodė, kad vadovaujasi CK 1.5str.... 16. Todėl kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus motyvus, pripažįsta, kad... 17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio... 18. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 19. Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą... 20. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....