Byla 2A-559-798/2014
Dėl teisės į buto nuomą pripažinimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės –Jankūnienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės į buto nuomą pripažinimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teisės į buto nuomą pripažinimo. Ieškinyje nurodė, jog butas ( - ), pagal 1995-11-23 sprendimą Nr.1436V ir orderį Nr. 000735 buvo suteiktas naudotis K. J. ir jo šeimai iš penkių asmenų. 2001-05-10 UAB „Fabeta“ ir K. J. sudarė šios gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, t. y. tipinę Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 04-01-49 GP. Vėliau, 2008-07-14 nuomotojo teises perėmus VšĮ „Vilniaus butai“ buvo sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo. 2012-08-28 mirus pagrindiniam nuomininkui K. J., ieškovas, būdamas jo šeimos nariu (vaikaitis), kreipėsi į atsakovą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo, remiantis CK 6.602 str. 2 d., kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, mirus pagrindiniam nuomininkui būtų pakeista, sudaryta su jo šeimos nariu, t.y. ieškovu. 2013-02-14 atsakovo Administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinio būsto skyrius informavo, kad netenkins ieškovo prašymo keisti buto nuomininką ir kaip priežastį nurodė Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą bei 2003-05-28 Vyriausybės nutarimą Nr.670 „Dėl metinių pajamų ir turto dydžių“, pagal kuriuos nustatoma teisė į Savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, bei kartu nurodė, kokie asmenys turi teisę į tokį socialinį būstą, kokias pajamas turi atitikti ir kad būtina pateikti šeimos pajamų deklaraciją. Ieškovas nurodo neteikęs Savivaldybės nurodytų duomenų, kadangi remiasi kitu pagrindu, prašydamas pakeisti buto nuomos sutartį, pakeičiant tik patį nuomininką dėl pradinio nuomininko mirties, o ne įgyvendinti teisę į socialinio būsto nuomą. Ieškovas siekia realizuoti savo kaip nuomininko šeimos nario teisę į gyvenamą būstą, kuriame jis gyveno visą laiką kartu su pradiniu nuomininku ir yra jo šeimos narys. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, taip pat skirtingomis įstatyminėmis nuostatomis dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo ir Civilinio kodekso reglamentuojamų nuomos teisinių santykių ir teisės į savivaldybės būsto nuomą. Ieškovas nurodo, jog jo senelis K. J. bute gyveno nuo 1992 m. liepos 28 d., jis pats gyvena nuo 1996-04-16, kaip šeimos narys, todėl jis, mirus pirminiam nuomininkui, įgijo teisę būti pripažintas nuomininku CK 6.602 str. pagrindu.

5Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad visos savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomojamos pagal įstatyme numatytą reglamentavimą ir yra įvardijamos kaip socialinis būstas. Savivaldybės vykdoma nuoma yra ne įprasta ūkinė-komercinė veikla, siekianti pelno, o viena viešojo administravimo funkcijų. Savivaldybės socialinio būsto suteikimas taip pat yra viena socialinės paramos formų. Atsakovas, nuomodamas būstą, veikia nekomerciniais tikslais, nesiekia ir negauna pelno, o laikydamasis įstatymų vykdo jam priskirtą funkciją. Savivaldybė negali visiškai laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas numato, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais, ir sandoriai dėl šio turto turi būti sudaromi išimtinai tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais. Socialinis būstas, įskaitant ir ginčo patalpas, pagal paskirtį yra skirtas minimalioms gyvenimo sąlygoms mažas pajamas turintiems asmenims užtikrinti, nes priešingu atveju būtų iškreipta šio būsto paskirtis ir pažeistos asmenų, turinčių teisę į šį būstą, bet laukiančių eilėje socialiniam būstui išsinuomoti, teisės. Dėl didelio socialinio būsto poreikio savivaldybė yra suinteresuota išlaikyti kuo didesnį socialinio būsto fondą, nes priešingu atveju, asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, interesai būtų pažeisti, nes galimybė sulaukti socialinio būsto būtų ženkliai apsunkinta. Be to, ieškovas, nurodydamas, kad su seneliu ginčo bute gyveno nuo 1996 m. balandžio 16 d., kaip šeimos narys, neįrodo bendro ūkio vedimo, kaip tai numatyta CK 6.588 str. Pažymos apie gyvenamosios vietos deklaravimą pateikimas neįrodo faktinio gyvenimo ir bendro ūkio su pagrindiniu nuomininku vedimo. Atsakovas teismo prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino; pripažino ieškovą buto ( - ), pagrindiniu nuomininku; įpareigojo atsakovą pakeisti 2001-05-10 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 04-01-49 GP, nurodant ieškovą M. J. buto ( - ), nuomininku; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1645,4 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas, remdamasis šalių atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir liudytojos E. Ž. parodymais, nustatė, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ), gyveno nuo 1996-04-16 kaip pagrindinio buto nuomininko K. J. šeimos narys. Tas aplinkybes, kad ieškovas bute gyveno kaip pilnateisis šeimos narys patvirtina ne tik rašytiniai įrodymai apie gyvenamosios vietos deklaravimą, sąskaitos-faktūros už pirktus plastikinius langus, baldus, bet ir liudytojos parodymai apie tai, kad M. J. nuolat gyveno bute su seneliais, rūpinosi namų ūkiu, mokėjo buto mokesčius, darė remontą, pirkosi baldus, keitė langus ir pan. (b.l. 30-37, 47). Teismo vertinimu, iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo seneliui minimas butas buvo išnuomotas 1992-07-28 Vilniaus miesto valdybos 1992 m. liepos 23 d. sprendimu Nr.1436v. 2008-07-14 susitarimu dėl teisių ir pareigų perėmimo VšĮ „Vilniaus butai“ perėmė ankstesnio nuomotojo teises ir pareigas, tuo pačiu patvirtinant, kad K. J. yra nuomininkas Stanevičiaus g.80-1, Vilniuje, buto, pagal 1992-07-28 išduotą gyvenamosios patalpos orderį Nr.000735 (b.l.12). Pagrindinis buto nuomininkas, ieškovo senelis K. J. mirė 2012-08-28 (b.l. 15). Po senelio mirties ieškovas su savo šeima toliau gyvena minėtame bute, kito gyvenamo ploto neturi. Ieškovui kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl gyvenamos patalpos nuomos sutarties pakeitimo – jo įrašymo vietoj mirusio pagrindinio nuomininko K. J. – jam buvo paaiškinta, jog turi pateikti visus būtinus dokumentus, pajamų įrodymus, kad jis su šeima atitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ir LR Vyriausybės 2003-05-28 nutarimo Nr.670 „Dėl metinių pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į Savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, nustatymo“ reikalavimus (b.l. 13-14).

9Teismas konstatavo, jog ieškovas, būdamas mirusio pradinio nuomininko K. J. šeimos narys, turi neginčijamą teisę toliau gyventi nuomojamame būste, pradinės nuomos sutarties pagrindais, nesprendžiant jo statuso atitikimo po 2003 m. įsigaliojusio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti [...] įstatymo reikalavimams.

10Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį, priimtoje civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-110/2012, bei vadovaudamasis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu (kuris nuo 2003 m. sausio 1 d. pakeitė (pervadintas) Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą), padarė išvadą, kad įstatymo nuostatų skirtingų redakcijų taikymas priklauso nuo momento, kada nuomotojas (savivaldybė) ir nuomininkas (fizinis asmuo, nagrinėjamoje byloje ieškovo senelis K. J.) sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Kadangi M. J. gyvenamą patalpą nuomojosi nuo 1992 m. (b.l.8-9), o senelis K. J., būdamas pagrindiniu nuomininku, mirė 2012 m. rugpjūčio 28 d., t.y. jau galiojant naujos redakcijos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymui ir su juo nuomos sutartis nebuvo nei keista, nei nutraukta, tai teismas padarė išvadą, kad jo vaikaitis, ieškovas M. J., nustačius jo ilgalaikį ryšį su ginčo būstu – ieškovas jame gyvena nuo mažens, bute deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 1996 m., būstu rūpinasi, gyvena kaip pagrindinio nuomininko šeimos narys, kito būsto neturi – ginčo patalpose gyvena teisėtai, turi teisę į nuomos sutarties pakeitimą CK 6.602 str. pagrindu. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai reikalauja iš ieškovo dokumentų dėl jo statuso atitikimo socialinio būsto nuomai, nes tęsiamos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu susiklosčiusių nuomos santykių negalima prilyginti socialinio būsto nuomos santykiams. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 04-01-49 GP, pripažįstant ieškovą M. J. gyvenamosios patalpos ( - ), pagrindiniu nuomininku, t. y. pakeičiant mirusį pagrindinį nuomininką K. J. jo šeimos nariu vaikaičiu M. J.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į teisinį reglamentavimą, kuriame aiškiai nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė turtą valdo, naudoja ir disponuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 81 str. 1 d. 4 p. yra nustatytas viešosios teisės principas, kuris įsakmiai įpareigoja, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir/ar savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Ši nuostata neleidžia savivaldybei visiškai laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu ir reikalauja disponavimo savivaldybės turtu veiksmus atlikinėti tik taip, kaip numato disponavimą savivaldybės turtu reglamentuojantys teisės aktai. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuoja valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymas. Būtent šiuo teisės aktu reikia vadovautis, kai atliekami sandoriai su savivaldybei priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybių valstybinėms institucijoms ir savivaldybėms užsiimti komercine gyvenamųjų patalpų nuoma fiziniams asmenims. Visos savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomojamos pagal įstatyme numatytą reglamentavimą ir yra įvardijamos kaip socialinis būstas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės vykdoma nuoma yra ne įprasta ūkinė komercinė veikla, siekianti pelno, o viena iš viešojo administravimo funkcijų. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos gali būti išnuomojamos tik įstatymo pagrindu, nes tik ši specialioji teisės norma reglamentuoja valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomą. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas galbūt negyvena Lietuvoje bei kad tikrai vedė bendrą ūkį su mirusiu seneliu. Teismas taip pat neįvertino, jog socialinis būstas, įskaitant ir ginčo patalpas, pagal paskirtį skirtas minimalioms gyvenimo sąlygoms, mažas pajamas turtintiems asmenims užtikrinti, priešingu atveju šio būsto paskirtis ir pažeistos asmenų, turinčių teisę į būstą, tačiau laukiančių eilėje socialiniam būstui išsinuomoti, teisės. Minėtos civilinės bylos negalima priskirti prie sudėtingų bylų, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės (CK 6.598 str. 3 d.).

13Ieškovas M. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad aplinkybė, jog butas priklauso savivaldybei, savaime nereiškia, kad toks būstas turi socialinio būsto statusą, o jame gyvenantiems nuomininkams taikomos socialinio būsto nuomos sąlygos. Įstatymas nenumatė, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus įgytos nuomininko teisės būtų panaikintos arba laikomos išnykusios nuo naujojo įstatymo įsigaliojimo dienos. Ieškovas teigia, jog apeliantas neturėjo pagrindo pritaikyti ieškovui socialinio būsto nuomos teisinius santykius reglamentuojančių specialiųjų teisės normų, nes ieškovo ir apelianto teisinis santykis, susijęs su ginčo buto norma, reglamentuojamas CK normomis. Vietos savivaldos įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bendrosios nuostatos nesuteikia teisės savivaldybei, kaip nuomos sutarties kontrahentui, vienašališkai modifikuoti su nuomininku sukurtų teisinių santykių – juos pakeisti arba nutraukti. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai jį pripažino mirusio pagrindinio nuomininko šeimos nariu. Ieškovo pripažinimas pagrindiniu ginčo buto nuomininku, mirus pagrindiniam nuomininkui, nėra naujo gyvenamųjų patalpų nuomos teisinio santykio sukūrimas, o tęstinio, iki įstatymo, reglamentuojančio Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos – ginčo buto – nuomos teisinio santykio modifikavimas, įsigaliojimo (CK 6.575 str.).

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

17Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo tvarkai aktualių teisės normų taikymo

18Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar buto pagrindinio nuomininko, sudariusio 2001-05-10 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuris mirė 2012-08-28, vaikaitis (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad Vilniaus miesto savivaldybė pakeistų 2001-05-10 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 04-01-49 GP, kuri sudaryta su K. J. dėl 61,41 kv. m bendro ploto buto, esančio S. Stanevičiaus g. 80-1, pripažįstant ieškovą šio buto pagrindiniu nuomininku.

19Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-7-110/2012, suformuluotus išaiškinimus dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo tvarkai aktualių teisės normų taikymo, sprendė kad buto nuomos santykiams privalo būti taikomos CK normos, reguliuojančios tokio pobūdžio sutartinius santykius, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normos, galiojančios nuo 2003-01-01, nes ieškovo senelis tapo pagrindiniu nuomininku iki 2002-12-31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 analizavo Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatų redakcijas, galiojusias iki ir nuo 2003 m. sausio 1 d. (iki 2003 m. sausio 1 d. šio įstatymo pavadinimas buvo Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas) ir šia nutartimi buvo pakeista kasacinio teismo praktika dėl socialinio būsto nuomos sąlygų ir nutraukimo tvarkos taikymo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms iki 2002 m. gruodžio 31 d. Dėl to laikytini nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos analogiškose bylose.

21Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad, nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus jų kilimo, t. y. nuomos sutarties sudarymo, momentas, nes socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas kito.

22Taip pat aktualus nagrinėjamam ginčui aspektas yra tai, kad 2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1189 dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, jog asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse. Šia teisės norma buvo įtvirtintas gyvenamųjų patalpų teisinių nuomos santykių, atsiradusių iki 2003 m. sausio 1 d., tęstinumas. Tai pabrėžė ir kasacinis teismas minėtoje nutartyje.

23Kasacinis teismas minėtoje 2012 m. sausio 17d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 nurodė, jog atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pakeitimus ir jo padarinius, Įstatymo nuostatų skirtingų redakcijų taikymas priklauso nuo momento, kada nuomotojas (savivaldybė) ir nuomininkas (fizinis asmuo) sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

24Įstatymo, galiojusio iki 2003 m. sausio 1 d., 22 straipsnyje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo tvarką ir su jos vykdymu susijusius klausimus reguliuoja Civilinis kodeksas. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad jei asmenys gyvenamąsias patalpas nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. gruodžio 31 d., pagrindu naudoja nepažeisdami sąlygų, nustatytų nuomos sutartyje ir Civilinio kodekso gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuojančių teisės normų, jiems nuomos sutartis negali būti nutraukta remiantis naujos redakcijos (galiojančios nuo 2003 m. sausio 1 d.) įstatymo nuostatomis. Taigi nuo 2003 m. sausio 1 d., vietoje Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pradėjus veikti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, nuomininkų, sudariusių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis iki 2002 m. gruodžio 31 d., teisinė padėtis nekito ir jų nuomos sutartys neturėjo būti pakeistos, išskyrus atvejus, kai nuomininkams, atitinkantiems Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus (teisę į savivaldybės socialinį būstą pagal 2003 m. sausio 1 d. Įstatymo redakciją), pateikus prašymą, galėjo būti taikomas nuomos mokestį mažinantis koeficientas pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pastaroji norma negali būti aiškinama taip, jog gyvenamųjų patalpų sutartims, sudarytoms iki 2002 m. gruodžio 31 d., būtų taikomos Įstatymo nuostatos, kurios reikšmingos sudarant nuomos sutartis nuo 2003 m. sausio 1 d., nes tai prieštarautų Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio nuostatoms ir įstatymo negaliojimo atgaline data (tvarka) principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

25Byloje nustatyta, jog ieškovo senelis tapo pagrindiniu nuomininku 2001-05-10, t. y. iki 2002-12-31, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso normomis, kaip tai nurodyta Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo, galiojusio iki 2003 m. sausio 1 d., 22 str., o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo reikalavimais, kaip nepagrįstai nurodo apeliantas.

26Pažymėtina ir tai, jog gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002 m. gruodžio 31 d., pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas kaip tai nustatyta naujos redakcijos (galiojančios nuo 2003 m. sausio 1 d.). Įstatymo 11 straipsnio 4. 5 dalyse; šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos redakcijos Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, taikomų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai nuo 2003 m. sausio 1 d. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei kasacinio teismo praktikai, atmestini apelianto argumentai, jog ieškovės šeimos turtui viršijant Vyriausybės nustatytą dydį, nėra teisinio pagrindo su ja sudaryti socialinio būsto nuomos sutarties.

27Apelianto argumentą, jog ieškovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jog jis su mirusiu buto nuomininku vedė bendrą ūkį, t.y. neįrodė, kad jis buvo K. J. šeimos narys, paneigia byloje esantys įrodymai: Vilniaus miesto valdybos orderis (b. l. 9); pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, sąskaitos-faktūros už pirktus plastikinius langus, baldus bei liudytojos E. Ž. parodymai (b. l. 16, 30-37, 47), o apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas galbūt gyvena ne Lietuvoje nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovą pripažino nuomininko K. J. šeimos nariu (CK 6.602 str. 3 d) bei nurodęs, jog ieškovas įvykdė CK 6.602 str. 2 d. nustatytas sąlygas, atsakovo atsisakymą leisti ieškovui perimti mirusio nuomininko teises ir pareigas pagal nuomos sutartį bei atsisakymas pakeisti nuomos sutartį nurodant ieškovą buto nuomininku, pagrįstai laikė neteisėtu (CK 6.494 str.4 d.).

28Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Apeliantas apeliaciniame skunde skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

31Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 144 Lt žyminio mokesčio ir 1501,40 Lt (b.l. 60-61, 69-70) bylinėjimosi išlaidų, nes jų dydis neviršijo maksimalaus galimo šių išlaidų dydžio dėl teisinių paslaugų, kurias suteikė advokatas: už ieškinį galimas dydis 3000 Lt (3 x 1000 Lt).

32Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje duomenų nėra, todėl jos taip pat nepriteistinos (CPK 178 straipsnis).

33Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teisės į buto nuomą... 5. Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas, remdamasis šalių atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir... 9. Teismas konstatavo, jog ieškovas, būdamas mirusio pradinio nuomininko K. J.... 10. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį... 13. Ieškovas M. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo tvarkai... 18. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar buto pagrindinio nuomininko,... 19. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo 2012 m. sausio... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 21. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai,... 22. Taip pat aktualus nagrinėjamam ginčui aspektas yra tai, kad 2002 m.... 23. Kasacinis teismas minėtoje 2012 m. sausio 17d. nutartyje, priimtoje... 24. Įstatymo, galiojusio iki 2003 m. sausio 1 d., 22 straipsnyje nurodyta, kad... 25. Byloje nustatyta, jog ieškovo senelis tapo pagrindiniu nuomininku 2001-05-10,... 26. Pažymėtina ir tai, jog gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki... 27. Apelianto argumentą, jog ieškovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jog... 28. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 30. Apeliantas apeliaciniame skunde skundžia pirmosios instancijos teismo... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 32. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 33. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą palikti...