Byla 2A-440-124/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Linos Muchtarovienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2‑5779‑907/2014 pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas S. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 4577,32 Lt (1325,68 Eur) turtinę žalą ir 100000 Lt (28962,00 Eur) neturtinę žalą, viso 104577,32 Lt (30287,69 Eur), 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2012-09-10 buvo sulaikytas įtariant nužudžius žmoną. Ieškovo teigimu, Lietuvos Respublikos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai netinkamai atliko įvykio vietos apžiūrą, t. y. apžiūrėjo ir fotografavo įvykio vietoje E. T. lavoną, kuris pagal dokumentuose nurodytus duomenis tuo metu, kai vyko įvykio vietos apžiūra, jau buvo išvežtas; mirusiąją įvykio vietoje apžiūrėjo medicininio išsilavinimo neturintys asmenys; įvykio vietoje nebuvo surinkti visi įrodymai, reikalingi greitam ir objektyviam ikiteisminio tyrimo atlikimui; ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal pirminę specialisto išvadą, kuri nebuvo objektyvi ir išsami (specialistas ją priėmė neturėdamas visų duomenų apie E. T. sveikatos būklę), o komisijinė teismo medicinos ekspertizė buvo paskirta per vėlai – tik po 5 mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios; pareiškiant įtarimą buvo neteisingai pateikti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, nes įtarime buvo nurodyta, kad žmoną nužudė buitinio konflikto su ja metu, nors jokio konflikto su E. T. nebuvo. Remiantis klaidingu įtarimu jam nepagrįstai buvo paskirtos kardomosios priemonės, tik formaliai įvertinus situaciją, neanalizavus reikšmingų aplinkybių; ikiteisminio tyrimo procesas buvo per ilgas: ikiteisminis tyrimas dėl E. T. nužudymo truko beveik vienerius metus, iš jų keturis mėnesius buvo laukiama komisijinės teismo medicinos ekspertizės pradžios, o atliekama ji buvo du mėnesius. Prašė priteisti turtinę žalą, kurią sudarė negautas darbo užmokestis ir dienpinigiai. Be to, prašė priteisti 100000 Lt neturtinę žalą dėl patirto pažeminimo ir moralinio sužlugdymo. Nurodė, kad žmonos giminaičiai metus laiko nebendravo, dėl patirto sukrėtimo neužmigdavo, todėl pradėjo pastoviai gerti, atsirado sveikatos problemų.

6Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau privalomos kitos trys sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys, kurių įvertinus ieškinio argumentus, ieškovas neįrodė. Tai, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, savaime nereiškia, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, o kardomojo poveikio priemonės buvo paskirtos neteisėtai. Kardomoji priemonė suėmimas ieškovui buvo paskirta pagrįstai, nes tuo metu egzistavo suėmimo pagrindai ir sąlygos ir teismas jas nustatęs, priėmė pagrįstą sprendimą. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nesuvaržė taip ieškovo teisių, kaip jis nurodo, nes ieškovas turėjo teisę kreiptis į prokurorą dėl leidimo išvykti, tačiau to nepadarė, todėl jis neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo metu turėjo ketinimų išvykti iš gyvenamosios vietos. Atsižvelgusi į bylos aplinkybes, jos sudėtingumą, bylos proceso trukmę, kuri neviršijo 1 metų, atsakovė teigė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista ieškovo teisės į bylos nagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką.

7Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė būtinų sąlygų valstybės atsakomybei kilti. Byloje ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami intensyviai, tyrimas savo pobūdžiu buvo sudėtingas, nes namuose buvo tik du asmenys, buvo stengiamasi surinkti kuo daugiau įrodymų, o tyrimas užsitęsė dėl kompleksinės ekspertizės skyrimo. Be to, nurodė, kad ieškovas, turėdamas byloje advokatą, nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Įtarime buvo užfiksuota aplinkybė, kad įvykis įvyko buitinio konflikto metu, kadangi buvo nustatyta, kad sutuoktiniai grįžo girti iš pobūvio, ant mirusios kūno matėsi kraujosruvos, be to, liudytoja ieškovą charakterizavo kaip konfliktišką, tačiau nurodė, kad ši aplinkybė nesunkino ieškovo padėties bei neturėjo įtakos veikos kvalifikavimui. Paskiriant kardomąją priemonę egzistavo sąlygos ją paskirti, nes ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, galėjo pabėgti, o teismas skirdamas kardomąją priemonę nustatė, kad buvo pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, be to, ieškovas suėmimo neskundė. Vėliau prokuroras, atsižvelgdamas į ieškovo darbo pobūdį, patenkino prašymą dėl kardomosios priemonės sušvelninimo. Kadangi ieškovas neįrodė neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų, trečiojo asmens teigimu, jo prašomos priteisti žalos nebuvo pagrindo.

8Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimo į bylą nepateikė.

9II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

10Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-1410-2012 truko iki 1 metų, t. y. daugiau nei 11 (vienuolika) mėnesių, tačiau atsižvelgęs į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas, vyko dėl galimai labai sunkaus nusikaltimo padarymo, byloje aplinkybės buvo neaiškios, įvykio metu buvo tik du žmonės (įtariamasis ir mirusioji) ir remdamasis EŽTT formuojama praktika, tokios proceso trukmės teismas nelaikė pernelyg ilga. Be to, nurodė, kad ieškovui buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas tik 9 dienas, o nuo 2012-09-20 – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuris 2012-10-19 buvo panaikintas, ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurio sąlygos 2012-10-19 buvo pakeistos ieškovo atstovo prašymu pagal jo pageidaujamas sąlygas. Teismas taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2012-09-11, kai ieškovui buvo pareikštas įtarimas, iki 2013-02-14, kai baudžiamoji byla buvo išsiųsta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertams ekspertizei atlikti, ikiteisminio tyrimo veiksmai vyko pakankamai intensyviai, be nereikalingo ir nepagrįsto delsimo. Įvertinęs paskirtos komisijinės teismo medicininės (mirusių žmonių kūnų ir jų dalių) sprendžiamų klausimų sudėtingumą (žmogaus mirties priežastis), teismas laikė, kad ekspertizė buvo atlikta operatyviai, per protingą terminą be bereikalingo uždelsimo. Vertindamas ieškovo elgesį, teismas konstatavo, kad ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovo S. T. išdėstyti argumentai, kad jis talkino policijos pareigūnams, nurodydamas visas jam žinomas aplinkybes, susijusias su E. T. mirtimi, ir kad jo parodymai buvo nuoseklūs, nepagrįsti, nes įteikus pranešimą apie įtarimą, S. T. atsisakė duoti parodymus, o atlikto psichofiziologinio tyrimo (tyrimo poligrafu) rezultatai buvo nepalankūs ieškovui. Be to, teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas S. T. nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo (LR BPK 215 straipsnis), todėl sprendė, kad ši aplinkybė patvirtina, jog tyrimo metu ieškovui nekilo abejonių, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atliekamas vangiai, t. y. vilkinamas. Įvertinęs argumentus dėl baudžiamojo proceso trukmės, teismas sprendė, kad nebuvo pažeista ieškovo teisė į įmanomai trumpiausią baudžiamąjį procesą.

11Dėl kardomųjų priemonių taikymo teismas nurodė, kad ieškovui nuo pat sulaikymo ir pirmos apklausos momento buvo užtikrinta teisė į gynybą, jam buvo paskirtas valstybės apmokamas advokatas, tačiau nei pats ieškovas, nei jo gynėjai teismo nutartimi jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo neskundė. Teismas nustatė, kad laikiname sulaikyme ieškovas išbuvo 2 paras, o suimtas buvo 9 dienas. Kadangi teismas, skirdamas suėmimą, t. y. kardomąją priemonę, o ne bausmę, nesprendžia asmens kaltumo klausimo, tiek prokuroras, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl suėmimo skyrimo įtariamajam, tiek teismas, tenkindamas prokuroro pareiškimą, vertino tuo metu baudžiamojoje byloje buvusius duomenis, kurių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvo pakankamai tenkinti prokuroro pareiškimą. Teismas pažymėjo, kad tai, jog 2013 m. rugsėjo 5 d. ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo nutrauktas, nereiškia, kad suėmimas ieškovui buvo skirtas neteisėtai, nes klausimo dėl kardomosios priemonės skyrimo įtariamajam sprendimo momentu byloje pakako duomenų, leidžiančių skirti jam suėmimą. Prokurorui panaikinus suėmimą ir paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, jas teismas vertino kaip proporcingos siekiamiems proceso tikslams. Tiek pagal baudžiamosios bylos, tiek pagal nagrinėjamos bylos medžiagą teismas nenustatė, kad ieškovas būtų patyręs realių judėjimo laisvės suvaržymo padarinių (pvz., jis būtų negalėjęs išvykti į suplanuotą kelionę, mokymus, komandiruotę, būtų patyręs nuostolių ir pan.). Be to, nustatė, kad byloje nepateikta konkrečių įrodymų dėl šių priemonių ieškovui sukeltos žalos, t. y., kad minėtų kardomųjų priemonių paskyrimas suvaržė jo galimybes atlikti darbines funkcijas, o būtent, sutrukdė išvykti į komandiruotes į konkrečias šalis, dėl ko ieškovas patyrė žalos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas ar jo gynėjas būtų prašęs ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro leidimo išvykti už Lietuvos ribų ir minėtas prašymas nebūtų buvęs patenkintas. Teismas taip pat nustatė, kad baudžiamojoje byloje priimti procesiniai sprendimai dėl kitų kardomųjų priemonių skyrimo nebuvo skųsti. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, į tai, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo, teismas konstatavo, jog neteisėtumo skiriant kardomąsias priemones nebuvo, taigi dėl to žalos atsirasti negalėjo.

12Vertindamas ieškovo argumentus dėl procesinių pažeidimų, teismas pripažino, kad pildydamas protokolą dėl ikiteisminio tyrimo objekto – žmogaus lavono perdavimo, policijos pareigūnas O. Š. jame įrašė klaidingą laiką, tačiau šią aplinkybę teismas vertino tik kaip formalią techninę klaidą, nedariusią jokios neigiamos įtakos ieškovo procesinėms teisėms ar ikiteisminio tyrimo trukmei. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2012-09-09 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas mirties priežasčiai nustatyti, nurodant kodą – 555000, o ne pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį, todėl kviesti į įvykio vietą teismo mediko nebuvo pagrindo. Įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis teismas sprendė, kad policijos pareigūnai, atlikdami įvykio apžiūrą, savo pareigas atliko atsakingai, atidžiai, rūpestingai ir stropiai bei savo kompetencijos ribose, o mirusios kūno tyrimą atliko teismo medicinos ekspertas. Nors ieškovas S. T. teigė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal pirminę specialisto išvadą, kuri nebuvo objektyvi ir išsami, nes specialistas ją priėmė neturėdamas visų duomenų apie E. T. sveikatos būklę, o komisijinė teismo medicinos ekspertizė buvo paskirta per vėlai – tik po 5 mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, teismas šiuos ieškovo argumentus laikė nepagrįstais, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atlikta komisijinė teismo medicinos ekspertizė patvirtino, jog mirusiosios E. T. sveikatos būklė ir jos susirgimai neturėjo jokios įtakos mirčiai, nes jos mirties priežastis buvo ūminis apsinuodijimas alkoholiu, o ne užspringimas skrandžio turiniu, kaip kad bandė įrodinėti ieškovas. Teismas pažymėjo ir tai, kad nei ieškovas, nei jo gynėjai (proceso metu jų buvo trys) nesikreipė į prokurorą su prašymu paskirti ekspertizę mirties priežasčiai nustatyti, neprašė atlikti papildomo ar pakartotinio specialisto tyrimo dėl mirties priežasties nustatymo. Teismas nurodė, kad įtarime įrašytos aplinkybės, jog „S. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto su sutuoktine E. T. metu, įvykdė nužudymą“, neturėjo jokios reikšmės veikos kvalifikavimui, pažymėjo, kad S. T. buvo įteiktas pirminis pranešimas apie įtarimą ir jeigu ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nebūtų pasitvirtinusios ar nebūtų įrodytos, įtarimo apimtis galėjo sumažėti šių aplinkybių pašalinimu. Teismas taip pat nurodė, kad tai, jog asmuo nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę ir tai yra įrodinėjimo dalykas, be to, nurodė, kad minėtą aplinkybę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pats ieškovas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas ir jo gynėjas nesikreipė į ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą dėl klaidingai, jo manymu, nurodytų aplinkybių, neprašė pakeisti kaltinimą, nepareiškė, kad jo teisės pažeidžiamos dėl neteisingai nurodytų aplinkybių, todėl konstatavo, jog minėtų aplinkybių nurodymas pranešime apie įtarimą nepripažintinas neteisėtu veiksmu, kurio pagrindu galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė CK 6.246 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad nėra vienos iš civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų – ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo (teisėjo) neteisėtų veiksmų, nulėmusių žalos atsiradimą.

13Dėl žalos atlyginimo teismas nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog 1459,87 Lt ieškovo prašoma priteisti suma jam yra išmokėta darbdavio, o dienpinigius pagrindžiančių dokumentų byloje nepateikta, į tai, kad kasmetinių atostogų metu dienpinigiai darbuotojui nepriklauso, ieškovo prašymą dėl turtinės žalos priteisimo laikė nepagrįstu ir atmestinu. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai ieškovo atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo (teisėjų) veiksmų, jis turtinės / neturtinės žalos dėl minėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nepatyrė, todėl ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš valstybės teismas atmetė.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

15Apeliantas (ieškovas) S. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškinį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog kai kurie iš ikiteisminio tyrimo veiksmų buvo visiškai netikslingi ir nepadėjo surinkti įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių ieškovo kaltę nužudžius sutuoktinę E. T.. Tokiu būdu buvo tik sudaromas vaizdas, kad ikiteisminis tyrimas vyksta intensyviai, nors iš tikro papildomos liudytojų apklausos, parodymų patikrinimas vietoje buvo pertekliniai veiksmai, kurių atlikimas nedavė jokių rezultatų.
  2. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad komisijinės teismo medicininės (mirusių žmonių kūnų ir jų dalių) ekspertizės atlikimo metu ekspertams buvo reikšminga bylos medžiaga, visos asmens galimo nužudymo aplinkybės, o kad nustatyti šias aplinkybes, reikėjo atlikti eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurių rezultatai buvo įvertinti komisijinės teismo medicininės ekspertizės atlikimo metu. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes ekspertai, ekspertizės akte nurodydami bylos aplinkybes, pagrindinį dėmesį sutelkė į byloje gautas specialistų išvadas, o siekdami nustatyti tikrąją E. T. mirties priežastį analizavo išimtinai tik medicininius dokumentus, tarp kurių buvo ir E. T. asmens sveikatos istorija. Apelianto vertinimu, pastarasis dokumentas turėjo būti išreikalautas dar prieš priimant specialisto išvadą Nr. M 458/12(04), tačiau to padaryta nebuvo. Asmens sveikatos istorija buvo išreikalauta tik prieš komisijinę teismo medicininę ekspertizę, o toks aplaidus pareigūnų darbas vertintinas kaip neteisėti veiksmai.
  3. Ieškovas nurodo, kad teismas klausimus dėl procesinių prievartos skyrimo analizavo formaliai, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad pati griežčiausia procesinė prievartos priemonė – suėmimas, buvo paskirta specialistui dar net nepriėmus oficialios išvados dėl E. T. mirties priežasties. Apribojant ieškovo teises ir laisves buvo remiamasi tik teismo medicinos eksperto žodžiais. Esant tokiai situacijai, prokuroras privalėjo patikslinti įvykio aplinkybes, imdamasis kitokio pobūdžio priemonių, kaip tai numato LR BPK 168 str. l d.
  4. Apeliantas teigia, kad 2012 m. rugsėjo 11d. ieškovui buvo pareikštas įtarimas, jog jis buitinio konflikto su sutuoktine E. T. metu tyčia ranka užspaudė nukentėjusiajai burną ir nosį, kuri mirė įvykio vietoje nuo asfikcijos. Ieškovas nurodo, kad nei jis, apklausiamas liudytoju 2012 m. rugsėjo 9 d., nei S. T., apklausta 2012 m. rugsėjo 10 d., nenurodė, kad 2012 m. rugsėjo 8 ar 9 dienomis būtų konfliktavęs su žmona E. T.. Į šias aplinkybes teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė. Be to, ir tyrėjo teiginiai, kad buvo gauta operatyvinių duomenų apie ieškovo žmonos ūmų charakterį, yra nepagrįsti, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.
  5. Apeliantas mano, kad apeliacinės instancijos teismui konstatavus neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų ir atsiradusios žalos, turi būti vertinami ir ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Ieškovo teigimu, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 10 d., kuomet buvo suimtas, iki 2012 m. spalio 28 d., kuomet buvo panaikinta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir pakeistos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygos, ieškovas neteko 4577,32 Lt pajamų. Tuo metu, kai ieškovui buvo taikytos kardomosios priemonės, jis teigia dirbęs UAB „Linorta“ tolimųjų reisų vairuotoju, todėl tuo metu, kai buvo skirtos kardomosios priemonės, ieškovas neturėjo galimybės atlikti savo tiesioginių funkcijų, nes jo laisvė buvo apribota. Dėl tos priežasties apeliantas teigia negavęs darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų (šiuo atveju – dienpinigių). Patirtą neturtinę žalą apeliantas vertina 100000 Lt, nes beveik vienerius metus jautė įtampą ir netikrumą dėl savo ateities.
  6. Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi tik prokuroro M. F. ir tyrėjo A. B. duotais parodymais. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, argumentuodamas savo išvadas, remiasi prokuroro ar tyrėjo žodžiais. Teismas nevertino šių asmenų parodymų kritiškai, nors, apelianto manymu, tokią pareigą turėjo. Prokuroras ir tyrėjas buvo atsakingi už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir atlikimą, dėl tos priežasties, pirmosios instancijos teismas, vertindamas jų parodymus, privalėjo į tai atsižvelgti, tačiau to nepadarė. Apeliantui kyla klausimas, dėl kokių priežasčių nebuvo apklausta tyrėja, kuri perėmė šią bylą susirgus A. B., nes jos parodymai šioje byloje būtų buvę reikšmingi.

16Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Šaulių apylinkės teismas teisingai sprendė, jog S. T. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas turint pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikalstamą veiką. Tam turėjo pagrindo pirminė specialisto išvada, konstatavusi smurtinę mirtį. Pagrindo suabejoti specialisto, atlikusio tyrimą, išvada bei kompetencija neturėjo nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnai. Kadangi įvykio metu įvykio vietoje buvo tik du asmenys, o liudytojai parodė, kad namo S. T. ir sutuoktinė grįžo labai girti, ant mirusios sutuoktinės kūno buvo nustatyta kraujosruvų, kurie nebūdingi griuviminei traumai, be to, dar prieš atvykstant pareigūnams S. T. nuvalė kraują nuo mirusios sutuoktinės lūpų, pareigūnai visiškai pagrįstai įtariamuoju pripažino S. T.. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad E. T. mirties priežastis nebuvo susijusi su jos ankstesnėmis ligomis, kurios, kaip teigė S. T., buvo jos ligos istorijoje. Todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad asmens sveikatos istorija turėjo būti išreikalauta dar iki priimant specialisto išvadą Nr. 458/12 (04), nes jokios įtakos sprendimo priėmimui ji neturėjo. Nors apeliaciniame skunde yra teigiama, kad dalies procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo metu atlikti nereikėjo, nes jie nepadėjo surinki įrodymų, vien tai, kad procesinis veiksmas neduoda rezultato nesudaro pagrindo teigti, kad jis buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat nepagrįsti ir klaidingi S. T. teiginiai, kad nesurašius specialisto išvados ir nepabaigus tyrimo dėl sutuoktinės mirties negalėjo būti sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo, nes pirminė specialisto išvada ir vietos apžiūra leido daryti pagrįstą ir objektyvią prielaidą, jog S. T. galėjo padaryti nusikaltimą, dėl kurio jam ir buvo pareikšti įtarimai. Kadangi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pareigūnai turėjo pakankamai objektyvių domenų, kurie leido daryti išvadą, kad E. T. mirtis smurtinė, o nusikaltimą galėjo padaryti S. T., pareigūnai pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamiesi BPK nuostatomis, sprendė dėl procesinių kardomojo poveikio priemonių taikymo S. T.. Atsakovės manymu, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad procesinių prievartos priemonių taikymo metu S. T. laisvės suvaržymai turėjo įtakos jo turtinėms praradimams.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas netenkinamas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

20Byloje kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Iš baudžiamosios bylos Nr. 41-1-1410-12 duomenų nustatyta, kad 2012-09-11 S. T. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p. Pranešime apie įtarimą nurodyta, kad S. T. įtariamas tuo, kad nužudė savo šeimos narį, t. y. 2012-09-08, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bute, kuris yra ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto su savo sutuoktine E. T. metu, tyčia ranka užspaudė nukentėjusiajai burną ir nosį, kuri mirė įvykio vietoje nuo asfikcijos. 2012-09-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas 15 dienų, skaičiuojant nuo 2012-09-10, 2012-09-20 S. T. paskirta kardomoji priemonė suėmimas pakeista į kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, 2012-10-19 prokuroro nutarimu buvo pakeistos kardomosios priemonės įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygos bei panaikinta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 458/12(04) nurodoma, kad E. T. mirtis įvyko nuo mechaninės asfikcijos užspaudus nosį ir burną. 2013-08-08 ekspertizės akte Nr. EKM 64/13 (01) nurodyta, kad E. T. mirties priežastis buvo ūminis apsinuodijimas alkoholiu. 2013-09-05 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje S. T. atžvilgiu buvo nutrauktas, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 2 d. 3 p. požymių.

21Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.272 straipsniu kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, turtinę ir neturtinę žalą, neteisėtais veiksmai nurodydamas nepagrįstai ilgą ikiteisminio proceso trukmę, nepagrįstą kardomųjų priemonių skyrimą bei įvairius baudžiamojo proceso pažeidimus ikiteisminio tyrimo metu.

22Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog dalis ikiteisminiame tyrime atliktų veiksmų buvo netikslingi ir nedavė jokių rezultatų, komisijinė ekspertizė buvo atlikta remiantis vien medicininiais duomenimis, todėl papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo reikalingi. Apeliantas taip pat mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog įtarimai ir kardomosios priemonės pareikšti remiantis tik eksperto žodžiais, pirminė specialisto išvada dar nebuvo surašyta. Mano, jog ieškovui įtarimas buitinio konflikto metu nužudžius žmoną buvo visiškai nepagrįstas, kadangi duomenų apie ieškovo ir jo žmonos konfliktus nebuvo.

23Susipažinusi su prie šios bylos pridėta ikiteisminio tyrimo Nr. 41-1-1410-12 medžiaga ir įvertinusi ją apeliacinio skundo argumentų kontekste, teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta byloje išvada, jog valstybės institucijų veiksmų (neveikimo) neteisėtumas, sudarantis prielaidas kilti žalai, kurią prašo atlyginti apeliantas, nenustatytas ir neįrodytas.

24CK 6.272 str. 1 d. numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šiuo teisiniu pagrindu valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti šiuo atveju pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio, ir šias visas tris sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje bylos 3K-3-2/2012; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013 ir kt.). Kadangi neteisėti veiksmai – viena iš prievolės atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atsiradimo būtinųjų sąlygų, tai svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais ir kokie yra neteisėtumo konstatavimo kriterijai. Vertinant neteisėtus veiksmus, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygą, turi būti atsižvelgiama į tai, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014 ir kt.).

25Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas pats savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Nagrinėjamu atveju taikytinas įrodinėjimo standartas, kuriuo buvo pradėtas asmens baudžiamasis persekiojimas, pagal kurį pakako pagrįsto įtarimo, kad asmuo galėjo padaryti nusikaltimą, nes nagrinėjamu atveju egzistavo teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas užtikrintas sklandus ikiteisminio tyrimo procesas ir eiga, siekiant išnaudoti visas realiai įmanomas ikiteisminio tyrimo priemones ir nustatyti objektyvius duomenis. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė, nutraukus ikiteisminį tyrimą. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtais. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos.

26Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai iki komisijinės ekspertizės buvo netikslingi, jie nedavė rezultatų, jie nebuvo reikalingi pakartotinės ekspertizės atlikimui, kadangi ekspertai 2013-08-08 atliktoje ekspertizėje rėmėsi tik medicininiais duomenimis. Dėl to, apelianto manymu, byloje buvo tik sudaromas vaizdas, kad ikiteisminis tyrimas vyksta intensyviai. Su tokiais apelianto argumentai teisėjų kolegija nesutinka. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad iki prokuroro 2013-02-05 sprendimo prašyti atlikti pakartotinę (komisijinę teismo medicininę) ekspertizę, visi ikiteisminio tyrimo veiksmai – papildomos liudytojų apklausos, parodymų patikrinimas vietoje, buvo atliekami tam, kad būtų paneigta arba patvirtinta versija dėl E. T. smurtinės mirties. Kaip matyti iš papildomų liudytojų apklausos protokolų, liudytojams buvo užduoti papildomi klausimai, susiję su galimais konfliktais tarp ieškovo ir jo sutuoktinės, liudytojai pakartotinėse apklausose nurodė jiems žinomas aplinkybes apie įvykio vietą 2012-09-09, ar joje buvo grumtynių požymių ir pan. Ikiteisminiame tyrime surinkus visus galimus duomenis, prokurorui kilus abejonių dėl E. T. mirties priežasties, buvo nuspręsta atlikti komisijinę teismo medicininę ekspertizę. Apeliantas neteisus, teigdamas, kad ikiteisminiame tyrime atlikti pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nes jie, pasak apelianto, nedavė rezultatų, kadangi šie veiksmai buvo atlikti būtent tam, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa, o ne tam, kad būtų vilkinamas baudžiamasis procesas, be to, ieškovas neįrodinėjo, kad jo nurodomi pareigūnų veiksmai buvo neteisėti pagal baudžiamojo proceso teisės normas. Atsižvelgus į tai, spręsti, kad ikiteisminiame tyrime iki pakartotinės ekspertizės paskyrimo atlikti pareigūnų veiksmai buvo netikslingi, o juo labiau neteisėti, nėra pagrindo.

27Nesutiktina ir su apelianto argumentu, kad mirusiosios medicinos kortelė turėjo būti išreikalauta jau ikiteisminio tyrimo pradžioje. Visų pirma, apeliaciniame skunde nenurodoma, kodėl medicininių dokumentų neišreikalavimas pradėjus ikiteisminį tyrimą laikytinas pareigūnų aplaidumu, juo labiau neteisėtais veiksmais. Be to, E. T. mirties priežastis nebuvo siejama su jos ligomis, tą patvirtino ir pakartotinė teismo medicinos ekspertizė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareigūnai elgėsi neteisėtai, ikiteisminio tyrimo pradžioje neišreikalaudami E. T. medicininių dokumentų.

28Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl apelianto ieškinyje nurodytų visų procesinių veiksmų, kurie, jo teigimu, sąlygojo proceso nepagrįstą tęsimą, dėl teisėsaugos institucijų veiksmų tikslingumo ir savalaikiškumo, taip pat vertino baudžiamosios bylos sudėtingumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo proceso veiksmai apelianto atžvilgiu buvo atlikti tikslingai, laiku, siekiant nustatyti tikrąsias ieškovo sutuoktinės mirties aplinkybes ir priežastis, siekiant išsamiai ir visapusiškai ištirti galimą nusikalstamą veiką.

29Vertinant ieškovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neteisėtu kardomųjų priemonių skyrimu, jas skiriant remiantis tik specialisto žodžiais, dar nesant surašytos specialisto išvados, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu yra nustatyta, jog asmens baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikaltimą, teismas turėtų aiškintis, ar teisėtai taikytos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-102/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

30Byloje nustatyta, kad iš pradžių, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir gavus iš specialisto pirminius duomenis apie ieškovo sutuoktinės galimai smurtinę mirtį, ieškovas buvo sulaikytas, nutarta kreiptis į teismą dėl ieškovo suėmimo, ieškovui paskirtas 15 dienų suėmimas. Iš teismo nutarties skirti suėmimą matyti, kad griežčiausia kardomoji priemonė parinkta atsižvelgus į aplinkybę, kad įtariamasis buvo įtariamas sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, į tai, kad įtariamasis dėl darbo pobūdžio turėjo visas galimybes išvykti į užsienį ir ten pasislėpti. Vėliau ieškovui buvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Pažymėtina, kad kardomųjų priemonių skyrimo (pakeitimo) metu ikiteisminiame tyrime surinkti faktiniai duomenys apie nusikalstamos veikos padarymą nebuvo paneigti. Nors ieškovas nurodo, kad kardomosios priemonės jam buvo skirtos remiantis vien tik specialisto žodžiais, atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnams nebuvo pagrindo netikėti pirminiais specialisto duomenimis, kadangi juos patvirtino specialisto surašyta išvada. Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jokie ikiteisminio tyrimo metu byloje priimti procesiniai sprendimai dėl procesinių prievartos priemonių taikymo nebuvo panaikinti, ieškovas jų neskundė, todėl nėra teisinio pagrindo juos pripažinti neteisėtais.

31Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovui pareikštame įtarime buvo nurodyta, jog ieškovas buitinio konflikto metu su sutuoktine E. T. metu tyčia ranka užspaudė nukentėjusiajai burną ir nosį, kuri mirė įvykio vietoje nuo asfikcijos, nors aplinkybė, pasak apelianto, jog tarp jo ir sutuoktinės būtų buvęs konfliktas buvo nepagrįsta, tokių duomenų pareigūnai negalėjo turėti. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šį ieškovo argumentą įvertino ir dėl jo išsamiai pasisakė sprendime, ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo, kodėl pirmosios instancijos išvada yra nepagrįsta, kodėl teismas privalėjo padaryti kitokias išvadas. BPK 187 straipsnyje „Pranešimas apie įtarimą“ nustatyta, kad pranešime apie įtarimą turi būti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką. Ieškovo nurodoma įtarimo turinio dalis, t. y. tai, kad nusikalstama veika galimai buvo padaryta buitinio konflikto metu, yra nusikalstamos veikos aplinkybė, įrodinėtina teisme, ir pareiškiant įtarimą nedaranti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. (savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas), ką nurodė ir teismas skundžiamame sprendime. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su sprendime padaryta išvada, kad ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės (ieškovo sutuoktinės mirtis jiems esant dviese, neblaiviems, specialistui nurodžius, kad ant mirusiosios kūno nustatytos kraujosruvos, o sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai) leido pareigūnams pagrįstai įtarti ieškovą padarius BK 129 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikalstamą veiką įtarime nurodytomis aplinkybėmis.

32Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas formaliai vertindamas įrodymus ir neanalizuodamas bylai reikšmingų aplinkybių, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame teismo sprendime įvertintas kiekvieno iš ieškovo nurodytų galimai neteisėtų pareigūnų baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų kontekste, laikantis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, o tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė procesinės teisės normas. Be to, nors apeliantas nurodo, kad tyrėjos, perėmusios tyrimą iš A. B., parodymai šioje byloje būtų buvę reikšmingi, byloje nėra duomenų, kad ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme būtų pareiškęs prašymą apklausti byloje liudytoja minėtą tyrėją, juo labiau kad iš pirmosios instancijos teismo posėdžių matyti, jog apeliantas savo teise prašyti iškviesti byloje liudytojus naudojosi aktyviai ir teismas apelianto prašymus tenkino. Pažymėtina, kad būtent ieškovas šioje byloje privalėjo įrodyti neteisėtus pareigūnų veiksmus ir iš jų galimai kilusią žalą (CPK 178 str.), todėl spręsti, kad teismas, neiškvietęs byloje liudytoju asmens, kurio neprašė šaukti nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų (CPK 190 str.), pažeidė procesinės teisės normas, nėra pagrindo (CPK 179 str.).

33Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyti neteisėti valstybės institucijų veiksmai pagal CK 6.272 str., yra pagrįsta ir teisėta, todėl apeliacinis skundas dėl šios sprendimo dalies atmetamas kaip nepagrįstas.

34Byloje konstatavus, kad ieškovas neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų, t. y. nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų valstybės atsakomybei pagal CK 6.272 str. kilti, nėra pagrindo spręsti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, tuo pačiu ir vertinti ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumo bei jos dydžio.

35Dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų apeliantas apeliaciniame skunde nepasisakė, jų neskundė, todėl kaip jau minėta, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nevertina.

36Apibendrinus, galima teigti, kad ieškovas, nesutikdamas su teismo padarytomis išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių aplinkybių vertinimo ir siekia, kad jomis remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei jas padarė teismas. Spręstina, kad atsižvelgus į bylos medžiagą, nėra pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių ar daryti kitokių išvadų, nei jas nustatė ar padarė Šiaulių apylinkės teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas išsamiai įvertinus visus ieškinio ir atsikirtimų į jį argumentus, tinkamai pritaikius tiek procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybės už žalą dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų sąlygas, įvertinus tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai ieškovo ieškinį atmetė, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas S. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 6. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos... 8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos... 9. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad... 11. Dėl kardomųjų priemonių taikymo teismas nurodė, kad ieškovui nuo pat... 12. Vertindamas ieškovo argumentus dėl procesinių pažeidimų, teismas... 13. Dėl žalos atlyginimo teismas nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog 1459,87 Lt... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė... 15. Apeliantas (ieškovas) S. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių... 16. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika,... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Byloje kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo... 21. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.272 straipsniu kreipėsi į teismą su... 22. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 23. Susipažinusi su prie šios bylos pridėta ikiteisminio tyrimo Nr. 41-1-1410-12... 24. CK 6.272 str. 1 d. numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo,... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas pats savaime... 26. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad papildomi ikiteisminio tyrimo... 27. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, kad mirusiosios medicinos kortelė... 28. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas... 29. Vertinant ieškovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neteisėtu... 30. Byloje nustatyta, kad iš pradžių, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir... 31. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas... 32. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės... 33. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 34. Byloje konstatavus, kad ieškovas neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų,... 35. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų apeliantas... 36. Apibendrinus, galima teigti, kad ieškovas, nesutikdamas su teismo padarytomis... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 38. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti...