Byla I-72-342/2013
Dėl 2010-10-22 įsakymo Nr. Ž36-213 panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Remigijaus Armino, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiškėjo L.R. atstovams advokatui Mariui Griciui, įgaliotam atstovui A.S., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Karolinai Pavlovskajai, trečiojo suinteresuoto asmens Lidgrid AB atstovei Redvitai Četkauskienei, 2013 m. balandžio 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (atstovaujamai Plungės ir Rietavo rajono žemėtvarkos skyriaus), tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Litgrid AB, VĮ Valstybės žemės fondui, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutui dėl 2010-10-22 įsakymo Nr. Ž36-213 panaikinimo,

Nustatė

2pareiškėjas L.R. (toliau pareiškėjas) skundu ir jo patikslinimais (I t., b.l. 2-6, 75-80, 97-102) (toliau skundas) prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-22 įsakymo Nr. Ž36-213 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu“ (toliau Įsakymas) dalis, kuriuose nustatytas:

31) 4,3558 ha ploto servitutas pareiškėjui nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. ( - ) ir 14142,38 Lt dydžio vienkartinė kompensacija (1.23 ir 2.2.23 punktai);

42) 1,8489 ha ploto servitutas pareiškėjui nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. ( - ) ir 5850,52 Lt dydžio vienkartinė kompensacija (1.1 ir 2.2.1 punktai);

53) 0,0042 ha ploto servitutas pareiškėjui nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. ( - ) ir 7,99 Lt dydžio vienkartinė kompensacija (1.2 ir 2.2.2 punktai), esantiems Plungės rajono savivaldybės, Kapsūdžių kaime.

6Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nėra atskirų ginčijamų įsakymų viena data ir vienu numeriu, kaip teigia pareiškėjas, nes byloje esantis Įsakymo nuorašas (II t., b.l. 33-35) patvirtina, kad yra priimtas vienas toks įsakymas, o pareiškėjui buvo pateikti tik išrašai iš šio Įsakymo ir tik tie jo punktai, kurie susiję su pareiškėjo valdomais žemės sklypais, kuriuose nustatyti žemės servitutai bei kompensacija dėl jų nustatymo.

7Pareiškėjas skunde teigia, kad Įsakymas (jo dalys) neteisėtas, pažeidžia jo, kaip ginčo žemės sklypų savininko teisę vykdyti ekologinį ūkininkavimą ir gauti iš šios veiklos pajamas. Nurodo, kad į jo prašymus tiesti elektros liniją, apeinant jo žemes sklypus, nebuvo atsižvelgta. AB „Lietuvos energija“ pareiškėjui atsakė, kad jam yra skirta kompensacija dėl servitutų nustatymo 30 % procentų didesnė nei priklauso ir jis turi teisę ja pasinaudoti, o į prašymą apeiti sklypus, pareiškėjo teigimu, neatsakė. Nesutinka su VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto kompensacijos apskaičiavimo aktais ir teigia, jog jie nepagrįsti jokiais dokumentais, kurie nurodytų skaičiavimo tvarką ir sąlygas. Be to, nėra dokumentų, patvirtinančių minėto instituto kompetenciją tokius skaičiavimus atlikti. Skaičiavimai atlikti 2010 metų pirmą pusmetį ir neatitinka šių dienų kainų ir įkainių, kurie keitėsi dėl ekonominių sąlygų, todėl yra neteisėti. Paaiškina, kad jo ūkis yra registruotas kaip „Ekologinis žemės ūkis“ ir su Nacionaline mokėjimo agentūra yra sudaryta sutartis dėl kompensacijų išmokų. Šioje sutartyje numatyta, kad pažeidus sutarties sąlygas, ekologinio ūkio atžvilgiu gali būti taikomos sankcijos - baudos, išmokėtų pinigų priverstinis grąžinimas. Teigia, kad elektros linija ūkį sunaikins, ūkis praras vertę ir paskirtį ir pareiškėjas patirs didelius nuostolius. Nurodo, kad yra įsipareigojęs ekologiškai ūkininkauti nuo 2009-06-11 iki 2014-06-11. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisykles, per įsipareigojimų laikotarpį jam draudžiama sumažinti naudojamą žemės sklypą daugiau nei 3 %, o dėl ginčo elektros linijos praras 10 %, t.y. 4,3558 ha ploto žemės. Paaiškėjus šiai aplinkybei, mokėjimo agentūra turės teisę pareiškėjui, kaip paramos gavėjui, taikyti vieną iš sankcijų - paramos sumažinimą, paramos neskyrimą ar paramos susigrąžinimą. Pareiškėjas turėtų grąžinti agentūrai 15245,30 Lt už pasėlius (javus). Pareiškėjas deklaruoja 41,5 ha žemės plotą, už kurį 2009 metais jam buvo išmokėta 20020,85 Lt parama, taigi 3 % paramos sumažinimas butų lygus 600,60 Lt, o šią sumą dauginant iš 3 metų, susidarytų 1801,80 Lt. Be to, kiekvienais metais gauna tiesiogines išmokas, kurios kasmet didėja. 2011 metais numatyta 400 Lt už 1 ha kompensacija. Pateikia skaičiavimus, kuriais nurodo prarasiantis 1742,32 Lt per metus nuo 4,3558 ha ploto žemės, 862,45 Lt už mažo palankumo ūkininkauti vietovėse. Pažymi, kad dėl elektros linijos 0,90 ha ploto sumažės ekologinio ūkio žemės ūkio plotas ir tai sukels dar didesnius nuostolius, nes reikės sumažinti ūkį 2 karvėmis, taip patirs 9000 Lt nuostolį (pajamos iš 2 karvių pieno per metus) bei 2000 Lt dėl veršelių, kuriuos karvės atsiveda kasmet. Iki pensijos pareiškėjui ir jo žmonai yra likę 15 metų, todėl bendrą 11000 Lt nuostolių (pajamos iš karvių ir veršelių) daugina iš 15 metų ir gauna 165000,00 Lt sumą, kurią sumuoja su galimais nuostoliais dėl įsipareigojimų nevykdymo ir gauna bendrą 185000 Lt dydžio nuostolių sumą. Tuo tarpu atsakovės kompensacijas laiko absurdiškomis ir neatitinkančiomis šios dienos ekonominių sąlygų ir situacijos. Nesutinka su Įsakyme nurodytais vienkartinės kompensacijos dydžiais, nes mano, kad dėl servitutų nustatymo patirs žymiai didesnius nuostolius.

8Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai skundą palaikė ir prašė tenkinti. Advokatas Marius Gricius teigia, kad servitutų nustatymas pareiškėjo žemės sklypuose negalimas, kadangi sukeliami neigiami padariniai yra didesni negu galimybė apeiti šiuos sklypus. Neigiamus padarinius aiškina, kaip pareiškėjo būsimus nuostolius, kuriuos jis patirs, nes nustačius servitutus, faktinis, ekologiniam ūkiui toliau plėtoti reikalingas žemės sklypo plotas sumažės. Į tai, skaičiuodama kompensacijas atsakovė neatsižvelgė, be to, ekologinio ūkio, kaip kriterijaus metodikoje pagal kurią skaičiuota kompensacija, nėra numatyta. Pareiškėjo įgaliotas atstovas A.S. paaiškino, kad dėl servituto nustatymo pareiškėjas praranda daugiau kaip 4 ha ploto ekologinės pievos. Į pareiškėjo prašymus nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas turi įsipareigojimų dėl ekologinio ūkio veiklos vykdymo, todėl ateityje mokėjimo agentūra gali pareikalauti iš pareiškėjo grąžinti jam išmokėtus pinigus. Pareiškėjas tikėjosi, kad elektros linija aplenks jo sklypus ir į tokią jo poziciją tolerantiškai žvelgė tretieji suinteresuoti asmenys - Valstybės žemės fondas, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, tačiau praktiškai nepadėjo realizuoti. Mažėjant ekologiniam ūkiui, pareiškėjas bus priverstas mažinti galvijų skaičių. Litgrid AB taupydama pinigus, t.y. neapeidama pareiškėjo žemės sklypų, padarys žalą pareiškėjui, jo ekologiniam ūkiui. Teisės akto, kuriuo pagrįstų savo teiginius dėl negalimumo pareiškėjui vykdyti ekologinio ūkio veiklos ar turimų įsipareigojimų dėl to, kad servitutams galios apsaugos zonos, nurodo nežinantis ir teigia, kad tam galimai reikalinga atlikti tyrimą, studiją, kuriai atlikti pareiškėjas neturi lėšų. Akcentuoja pareiškėjo ekologinio ūkio veiklos pobūdį, kuriam dėl servitutų nustatymo, jo manymu, bus padaryta žala. Ginčo servitutai registruoti viešajame registre, tačiau, kol nėra nutiesta elektros linija mokėjimo agentūra jokių sankcijų ir pan. pareiškėjui netaiko. Tačiau, mano, kad agentūra imsis veiksmų, kai elektros linija bus nutiesta, nes ekologinis ūkininkavimas po aukštos elektros linijos laidais, jo manymu, negalimas.

9Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (II t., b.l. 1-6) skundo prašo netenkinti. Paaiškina, kad elektros linijos rengimas prasidėjo LR ūkio ministro 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 4-222 „Dėl 330 kv elektros linijos perdavimo linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialiojo plano rengimo“, kai elektros linijos planavimo organizatoriumi paskirta AB „Lietuvos energija“. Specialusis planas patvirtintas LR ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kv elektros perdavimo linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“. 2010-07-28 atsakovė gavo AB „Lietuvos energija“ prašymą dėl ginčo žemės servitutų nustatymo. Atsakovė priėmė Įsakymą, kuriuo nustatė servitutus trijuose pareiškėjo žemės sklypuose. Paaiškina, kad kompensacijos dėl servituto nustatymo apskaičiuotos remiantis Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (Valstybės žinios, 2004, Nr. 175-6486) (toliau Metodika). Skaičiavimus atliko VĮ Valstybinio žemėtvarkos institutas. Nesutinka, kad dėl servitutų nustatymo pareiškėjui sumažėja galimybė pilnai naudotis žemės sklypais, plėtoti ekologišką ūkį. Nurodo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje pasisakyta, kad pagal metodiką dėl žemės servituto nustatymo gali būti atlyginti tik konkretūs nuostoliai (už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, iškertamą mišką, už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą); priežastiniu ryšiu su servituto nustatymu susiję nuostoliai dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo neskaičiuojami (LAT 2009-02-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-69/2009). Atsižvelgiant į tai, mano, kad kompensacijos pareiškėjui apskaičiuotos teisingai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pretenzijas dėl nuostolių (per mažų, neteisingai apskaičiuotų kompensacijų ir pan.) atlyginimo pareiškėjas turėtų adresuoti planavimo organizatoriui (ar jo teisių perėmėjams).

10Atsakovės atstovė Karolina Pavlovskaja teismo posėdyje palaikė atstovaujamos institucijos poziciją. Pažymėjo, kad prieš priimant Įsakymą pareiškėjas jokių pretenzijų atsakovui nereiškė. Teisės aktai, kuriais priimtas Įsakymas, neįpareigoja atsakovės užtikrinti tinkamo nuostolių pareiškėjui kompensavimo. Įsakyme nurodytas kompensacijų pareiškėjai apskaičiavimas paremtas Metodika ir Įsakyme Metodikos redakcija yra įrašyta. Ginčo atveju taikyta Metodikos redakcija galiojusi kompensacijos apskaičiavimo aktų surašymo dienai. Ar atsakovė tikrino kompensacijos skaičiavimo teisingumą, pasakyti negalėjo, nurodydama, kad skaičiavimus atsakovei pateikė VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas. Teigia, jog nėra teisės aktų, kurie draustų ar kitaip apribotų pareiškėjo ekologinio ūkio veiklą dėl servitutų nustatymo.

11Tretysis suinteresuotas asmuo Litgrid AB atsiliepimu (II t., b.l. 27-32) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurio sprendinius atsakovė priėmė Įsakymą yra 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda - Telšiai specialusis planas, patvirtintas LR ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“. Teigia, kad atsakovė tinkamai įgyvendino įstatyme numatytas funkcijas ir servitutus pareiškėjo sklypuose nustatė teisėtai ir pagrįstai. Nurodo, kad pagal specialųjį planą buvo parengti servitutų planai ir nustatyti servitutai pareiškėjo sklypuose. Tiek poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, tiek specialusis planas buvo rengiami ir paskelbti viešai, su jais galėjo susipažinti visi norintys ir jie galioja visa apimtimi. Taigi, pareiškėjas turėjo visas galimybes dalyvauti elektros linijos poveikio aplinkai vertinimo bei specialiojo plano projekto viešuose svarstymuose ir tuo pasinaudojo. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog nutiesus elektros liniją jo ekologinis ūkis bus sunaikintas, praras savo vertę ir paskirtį, jis patirs nuostolius, kurie bus didesni už apskaičiuotą kompensaciją. Tvirtina, kad Įsakymu nepanaikinama pareiškėjo galimybė naudotis savo žemės sklypais pagal žemės ūkio paskirtį, įskaitant ir ekologinį ūkininkavimą, be to pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl to, kad jo ekologinis ūkis bus sunaikintas. Duomenų apie pareiškėjo žemės sklypų nuvertėjimą dėl servitutų nustatymo juose, byloje taip pat nėra. Remdamasis Lietuvos higienos normos HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamų elektrinių laukų“ 4.1.3 punktu, PAV ataskaitos 135 psl., 4.8.3. lentelės, Priedu Nr. T3, konstatuoja, kad net oro linijos sanitarinėje apsaugos zonoje, t.y. servituto zonoje, bus galima būti neribotą laiką, nes oro linijos elektrinio lauko stipriai po laidais bus mažesni nei 5 kV/m. Taigi, pareiškėjas ir toliau galės neribotą laiką būti savo žemės sklypuose ir vykdyti juose įstatymų leidžiamą veiklą, o jo auginami gyvuliai taip pat galės laisvai juose ganytis. Šiuo atveju konkretus visuomenės poreikis nutiesti elektros liniją per pareiškėjo sklypus patenkintas nepaimant sklypų iš privačios pareiškėjo nuosavybės, bet nustatant žymiai mažesnį pareiškėjo nuosavybės teisių apribojimą – servitutus. Nurodo, kad už servitutų nustatymą pareiškėjui pagrįstai, teisėtai ir teisingai apskaičiuotos kompensacijos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Įsakymo priėmimo metu kokie nors įkainiai, taikomi pagal Metodikoje nustatytas formules, pasikeitė ir turėtų būti perskaičiuoti. Litgrid AB žiniomis specialiojo plano rengėjas UAB „Sweco Lietuva“ pasamdė VĮ Valstybinį žemėtvarkos institutą, kaip subrangovą, atlikti kompensacijų apskaičiavimą pagal Metodiką. Pažymi, kad pareiškėjas turi teisę pagal Civilinio kodekso 4.129 str. ir Žemės įstatymo 23 str. 7 ir 8 dalis reikalauti Litgrid AB atlyginti nuostolius, kuriuos sąlygoja nustatyti servitutai, kiek jų nepadengia kompensacijų suma, tačiau nuostolių priteisti jis neprašo. Todėl pareiškėjo argumentai dėl nuostolių neturi reikšmės sprendžiant skundžiamo Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą.

12Trečiojo suinteresuoto asmens Lidgrid AB atstovė Redvita Četkauskienė teismo posėdyje palaiko atstovaujamos bendrovės poziciją iš esmės atsiliepimuose nurodytų motyvų pagrindu. Nesutinka su pareiškėjo atstovų teiginiais, jog Litgrid AB siekia finansinės naudos, todėl neapeina pareiškėjo sklypų. Pažymi, kad šiuo atveju svarbu elektros linijos nepertraukiamumo ir elektros teikimo tinkamo užtikrinimo kriterijai. Litgrid AB neturi tikslo padaryti nuostolių pareiškėjui ir pan. Pareiškėjo norimam apėjimui realizuoti reikėtų keisti specialųjį planą, kuriame numatyti servitutai, tame tarpe ir pareiškėjo sklypuose. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia negalėsiantis vykdyti ekologinio ūkininkavimo, nes žemė iš pareiškėjo nepaimama, jis žeme galės ir toliau naudotis. Pareiškėjo sklypuose numatomos 3 atramos, kurios užims 3 arus žemės.

13Pareiškėjui L.R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims - VĮ Valstybės žemės fondui ir Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutui apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje laiką ir vietą pranešta tinkamai. Šie bylos proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

14Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15Pareiškėjas iš esmės ginčija elektros linijos per jo žemės sklypus tiesimo, servitutų suprojektavimo bei jų nustatymo teisėtumą, teigdamas, kad į jo prašymus nežlugdyti ekologinio ūkio ir tiesti elektros liniją aplenkiant jo žemės sklypus, nei AB „Lietuvos energija“, nei Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas neatsižvelgė.

16Pareiškėjas nesutinka ir su Įsakyme nurodytais kompensacijos dydžiais dėl servitutų nustatymo, teigdamas, kad patirs žymiai didesnius nuostolius, nes negalės vykdyti ekologiniam ūkininkavimui priskirtų įsipareigojimų, todėl negaus ir (ar) turės grąžinti gautas išmokas, o jo šeima praras vienintelį pragyvenimo pajamų šaltinį ir pan.

17Dėl servitutų suprojektavimo teisėtumo.

18Ūkio ministras 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 patvirtino 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda - Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialųjį planą (toliau – Specialusis planas) (II t., b.l. 36). Pareiškėjas yra žemės sklypų, kadastrinis Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), esančių ( - ) ir patenkančių į numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda - Telšiai teritoriją, savininkas (II t. b.l. 73, 129-130, 131-132, 133-134).

19Pažymėtina, kad Specialiuoju planu servitutai pareiškėjo sklypams nebuvo nustatyti, o tik suprojektuoti. Pareiškėjas neginčija minėto Ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 4-462, tačiau ginčui aktualūs Specialiojo plano teisėtumo ir pagrįstumo aspektai išnagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2013-01-22 nutartyje, administracinėje byloje Nr. A525-355/2013, kuriuo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-09-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3900-643/2013 (III t., b.l. 1-15, 16-35), kuriuo minėtas Ūkio ministro įsakymas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

20LVAT 2013-01-12 nutartyje inter alia konstatavo, kad konkretus elektros linijos tiesimas būtent tokia trasa, kaip numatyta Specialiajame plane, nėra atsitiktinis, o parinktas įvertinus eilę kriterijų, atsižvelgiant į probleminius aspektus, siekiant kuo mažesnių neigiamų pasekmių gyventojams, jų sveikatai, saugomoms teritorijoms kultūros paveldo objektams, naudingųjų iškasenų gavybos plotams, derinant viešąjį ir privatų interesus. Nurodė, kad iš Specialiojo plano aiškinamojo rašto matyti, kad esamos būklės analizės metu buvo vertinamos planuojamos teritorijos vystymo galimybės, identifikuojami potencialūs probleminiai planuojamos teritorijos arealai, prognozuojamos probleminės situacijoms nagrinėti parengti ir patvirtinti arba rengiami teritorijų planavimo dokumentai. Parenkant elektros linijos trasos liniją, buvo sukaupti analoginėje ir skaitmeninėje formoje nacionalinio, rajoninio ir vietinio lygmens duomenys. Juos adaptavus baziniam kartografiniam pagrindui M 1:50000 arba ortoforografiniam žemėlapiui M 1:10000, buvo nagrinėjami optimaliausi 330 kV elektros perdavimo oro linijos trasos parinkimo variantai. Planavimo koncepcijoje identifikuoti planuojamos teritorijos erdvinio vystymo prioritetai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bendruoju planu, ir įvardijami elektros perdavimo linijos plėtros prioritetai, vadovaujantis planuojamoje teritorijoje valstybės institucijų ar kitų šalių parengtais strateginio planavimo dokumentais bei plėtros planais. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytus teritorijų tvarkymo reglamentus, „Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisykles“, „Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas“, kitus apribojimus nustatančius teisės aktus, nustatyti planuojamos teritorijos tvarkymo principai. Formuojant koncepciją, buvo parengti perspektyviniai 330 kV oro linijos Klaipėda - Telšiai išdėstymo planuojamoje teritorijoje modeliai, į kuriuos atsižvelgus ir įvertinus žemės sklypų tinkamumo ir prieinamumo vertinimo rezultatus nustatytos teritorijos, reikalingos elektros perdavimo oro linijos įrengimui. Taip pat nurodyta, kad įgyvendinant projektą, buvo siekta susitarti su privačių ir nuomojamų žemės sklypų, patenkančių į planuojamos 330 kV elektros perdavimo oro linijos apsaugos zoną, savininkais ar nuomotojais, siūlant finansinę kompensaciją. Taip pat LVAT akcentavo, jog rengiant Specialųjį planą buvo atliktas Elektros linijos poveikio aplinkai vertinimas, iš kurio ataskaitos matyti, jog Specialiojo plano rengimo metu buvo nagrinėtos įvairios trasos alternatyvos, siekiant kuo didesnės gyventojų apsaugos nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų. Projektas buvo koreguotas atsižvelgiant į gautas suinteresuotos visuomenės pastabas ir prašymus.

21Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl servitutų suprojektavimo Specialiuoju planu neteisėtumo ir nepagrįstumo yra faktiškai ir juridiškai nepagrįsti. Akivaizdu, jog Specialusis planas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, galutine ir neskundžiama LVAT 2013-01-12 nutartimi. Teismas pagrįstais laiko trečiojo suinteresuoto asmens Litgrid AB atsikirtimo argumentus, jog pareiškėjas turėjo visas galimybes dalyvauti Specialiojo plano rengimo viešojo svarstymo ir (ar) elektros linijos poveikio aplinkai vertinimo procedūrose ir jose reikšti pastabas ar pageidavimus. Duomenų, jog pareiškėjas ginčijo ar ginčija Specialiojo plano rengėjo veiksmus (veikimą ir neveikimą), kuriais nereaguota į jo prašymus tiesti elektros liniją apeinant jo sklypus ir pan., byloje nėra ir pareiškėjas tokių įrodymų teismui nepateikė. Nurodytos aplinkybės taip pat leidžia paneigti pareiškėjo argumentus dėl to, jog projektuojant elektros liniją prioritetu buvo laikomas tik finansinis Litgrid AB aspektas.

22Dėl servitutų nustatymo teisinių ir faktinių pagrindų.

23Civilinis kodeksas numato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 str. 1 ir 2 d.). Nagrinėjamu atveju, aktuali servitutų nustatymo administraciniu aktu procedūra, kuri reglamentuota Žemės įstatymo 23 straipsnyje.

24Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu (Žemės įstatymo 23 str. 1 d.). Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 4 p.). Sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus – prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia šių darbų užsakovas (Žemės įstatymo 23 str. 3 d.).

25Tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas (Žemės įstatymo 23 str. 5 d.). Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą - kai yra nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų (Žemės įstatymo 23 str. 6 d.).

26Išanalizavus išdėstytas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad servitutas, suteikiantis teisę tiesti elektros liniją, ja naudotis bei aptarnauti, pagal patvirtintą Specialųjį planą, nustatomas administraciniu aktu - Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu - Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiam aktui priimti iki teritorijų planavimo dokumento, šiuo atveju - Specialiojo plano - patvirtinimo, prašymu Nacionalinei žemės tarnybai dėl siūlomo servituto turi būti išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Tarnaujančiojo (-iųjų) sklypo savininko (-ų) valia, sutikimas dėl servituto nustatymo administraciniu aktu nėra reikalingas, tačiau jam (jiems), šalims susitarus ar teismo sprendimu, atlyginami dėl nustatytų servitutų atsirandantys nuostoliai. Taigi, ginčijamu Įsakymu pareiškėjo žemės sklypuose nustatant servitutus jo sutikimas dėl jų nustatymo nebuvo reikalingas. Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas pasirinko teisminį, jo manymu pažeistų, teisių gynimo būdą ir kreipdamasis skundu į šį teismą šią teisę tinkamai realizavo.

27Dėl kompensacijos apskaičiavimo pagrindų.

28Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis (Žemės įstatymo 23 str. 7 d.). Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.

29Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė (Žemės įstatymo 23 str. 8 d.).

30Vyriausybė 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtino Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles (toliau Taisyklės), kurių 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota minėtoje, Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintoje, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje.

31Bylos duomenimis nustatyta, kad Įsakymas priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo S.J., vadovaujantis Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 23 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486), Ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ (Žin. 2010, Nr. 74-3752) bei atsižvelgiant į AB bankas Snoras 2010 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. (09-09931)10 „Dėl leidimo nustatyti servitutą“, viešpataujančių daiktų savininko AB „Lietuvos energija“ prašymą (II t., b.l. 33-35).

32Įsakymo 1.1, 2.2.1, 1.2, 2.2.2, 1.23, 2.2.23 punktais pareiškėjo nuosavybės teise valdomiems žemės sklypams, nustatyti žemės servitutai suteikiantys teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus - požemines ir antžemines komunikacijas ir teisę juos aptarnauti: 1) 4,3558 ha ploto servitutas, nustatytas žemės sklypui, kadastro Nr. ( - ) ir 14142,38 Lt dydžio vienkartinė kompensacija už jo nustatymą; 2) 1,8489 ha ploto servitutas, nustatytas žemės sklypui, kadastro Nr. ( - ) ir 5850,52 Lt dydžio vienkartinė kompensacija už jo nustatymą; 3) 0,0042 ha ploto servitutas, nustatytas žemės sklypui, kadastro Nr. ( - ) ir 7,99 Lt dydžio vienkartinė kompensacija už jo nustatymą. Įsakymo 2.2 punktu AB „Lietuvos energija“ įpareigota per 30 darbo dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išmokėti minėtas vienkartines kompensacijas.

33Pareiškėjas iš esmės nesutinka su Įsakymo 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktuose nustatytais kompensacijos dydžiais bei jų apskaičiavimo teisingumu. Ginčo kompensacijas jis iš esmės laiko nepadengiančiomis jo nuostolių, kuriuos patirs ateityje, nes servitutai padarys neigiamą ekonominį poveikį jo ekologinio ūkininkavimo veiklai, dėl ko jam gali tekti grąžinti išmokas Nacionalinei mokėjimų agentūrai arba šios išmokos jam bus sumažintos, pareiškėjas ir jo šeima praras pajamas ir pan. Vertinant šiuos argumentus bei pareiškėjo atstovų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, matyti, kad iš esmės teisinių argumentų, kurie pagrįstų ginčo kompensacijoms apskaičiuoti taikytos procedūros neteisėtumą, pareiškėjas nepateikia. Be to, akivaizdu, jog kompensacijas pareiškėjas sutapatina su būsimais nuostoliais, kurių dydį pagrįsti ir prašyti priteisti iš Litgrid AB turėtų bendrosios kompetencijos teisme, pateikdamas ieškinį, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jokių kompensacijoms apskaičiuoti taikytos Metodikos nuostatų ir (ar) jos redakcijų pasikeitimų ar kt. pažeidimų, pareiškėjas nenurodo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina ir iš kompensacijų apskaičiavimo teisingumo, teismas toliau nagrinėja, ar kompensacijos apskaičiuotos laikantis teisės aktais nustatytų taisyklių ir procedūrų, ar jos nustatytos taikant aktualios servitutų nustatymo dienai Metodikos redakcijos nuostatas ir kt.

34Analizuojant Įsakymo priėmimo teisinius pagrindus teismas pažymi, kad jame nurodoma į Metodikos redakciją, skelbtą 2004 metais, Valstybės žiniose Nr. 175 - 6486. Atsakovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad būtent ši Metodikos redakcija ir buvo taikyta apskaičiuojant ginčo kompensacijas.

35Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas, apskaičiuodamas kompensacijas pareiškėjo žemės sklypams, kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktus Nr. 129B ir Nr. 100B priėmė 2010-06-22 (I t., b.l. 109, 111), o dėl sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) - aktą Nr. 99B - 2010-07-13 (I t., b.l. 112). Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktai Nr. 129A, 100A priimti 2010-06-22 (I t., b.l. 110, 114), o aktas Nr. 99A – 2010-07-13 (I t., b.l. 112).

36Pažymėtina, kad Metodikos originali redakcija galiojo nuo 2004-12-08 iki 2010-08-29 ir buvo paskelbta 2004 metais, minėtame Valstybės žinių Nr. 175-6486 (toliau 2004-12-08 Metodika). Nuo 2010-08-29 įsigaliojo ir iki 2013-01-18 galiojo Vyriausybės 2010-08-25 nutarimu Nr. 1185 patvirtinti Metodikos pakeitimai (Žin., 2010, Nr. 102-5244) (toliau 2010-08-29 Metodika). Be to, nuo 2013-01-18 įsigaliojo ir šiuo metu galioja aktuali Metodikos redakcija (Žin., 2013, Nr. 6-220). Būtent Metodika ir skirta reglamentuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimą. 2010-08-29 Metodikos redakcijos 10 punkte inter alia numatyta, kad bendrą nuostolių (Nb) dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto sumą į vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą, įrašo teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

37Atsižvelgiant į tai, kad minėti aktai priimti 2010-06-22 ir 2010-07-13, o ginčijamas Įsakymas - 2010-10-22, darytina išvada, kad Įsakymo motyvacija 2004-12-08 Metodika yra nepagrįsta, nes Įsakymo priėmimo metu jau galiojo 2010-08-29 Metodika, kuria ir turėjo būti remiamasi nustatant ginčo kompensacijas.

38Sistemiškai analizuojant 2004-12-08 Metodikos ir 2010-08-29 Metodikos redakcijų nuostatas pastebėtina, kad šių metodikų 4, 5, 6 ir 7 punktų nuostatos, reglamentuojančios sunaikinamų sodinių rinkos vertės apskaičiavimo formules, bendros sunaikinamų pasėlių ir sodinių rinkos vertės įrašymo į kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktą tvarką, taip pat, pasėlių rūšių, plotų, sodinių rūšių ir skaičiaus nustatymo tvarką, iš esmės nesikeitė, tačiau keitėsi 8 ir 9.2 punktai.

39Iš minėtų aktų Nr. 100A, Nr. 100B, Nr. 99B ir Nr. 99A turinio nustatyta, kad pareiškėjui už žemės sklypus - kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) apskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius, atitinkamai 4170,53 Lt ir 7,99 Lt sumai, nuostoliai patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo – 1679,99 Lt už sklypą Nr. ( - ) ir 0,00 Lt už sklypą Nr. ( - ). Bendros šių patiriamų nuostolių sumos – 5850,52 Lt ir 7,99 Lt nurodytos aktų Nr. 99B ir Nr. 100B 8 punktuose atitinka minėtų nuostolių bendras sumas. Ginčo kompensacija už servitutų nustatymą pareiškėjo žemės sklype Nr. ( - ), t.y. už sunaikinamus pasėlius – 9694,01 Lt suma, už užkertamą mišką – 504,46 Lt ir dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo – 3943,91 Lt, nurodyta akte Nr. 129B (I t. b.l. 109). Bendra šių nuostolių suma – 14142,38 Lt, nurodyta akto Nr. 129B 8 punkte atitinka minėtas nuostolių sumas.

40Teismas, vertindamas Įsakymu nustatytų kompensacijų dydžius patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto (Metodikos) nuostatų. Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių - už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad Metodikoje nėra nuostatų, reglamentuojančių ekologinio ūkio veiklą ar tam tikrų tokios veiklos kriterijų, kurie turėtų būti vertinami apskaičiuojant kompensaciją dėl servitutų nustatymo. Nuostolių, patirtų dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavimo formulės įtvirtintos Metodikos 9.1 ir 9.2 punktuose. Tiek originalios Metodikos, tiek 2012-08-29 Metodikos redakcijoje, 9.1 punkto nuostatos nesikeitė. Tuo tarpu Metodikos 9.2 punkte reglamentuota nuostolių atlyginimo formulė iš esmės pasikeitė, t.y. vietoje formulės Nk = 15xSkxVk/KrxKn, kurioje Vk (vidutinė žemės rinkos vertė) buvo dalijama iš Kr (kapitalizacijos normos rodiklio), nuo 2010-08-29 įsigaliojusios Metodikos redakcijos 9.2 punkte numatyta formulė Nk = 15xSkxVkxKrxKn, kurioje Vk (vidutinė žemės rinkos vertė) dauginama iš Kr (kapitalizacijos normos rodiklio). Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad Metodikos redakcijos pasikeitimai turėjo esminę įtaką pareiškėjui apskaičiuotos kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, dydžiui.

41Nuostolių už iškertamą mišką nustatymo tvarka įtvirtinta Metodikos 8 punkte. 2004-12-08 redakcijos Metodikos 8 punktas numatė, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kuri apskaičiuojama pagal nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu. Teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu Valstybinė miškotvarkos tarnyba pateikia miško medynų vertei nustatyti reikalingus duomenis apie miško brandumą, vyraujančių medžių rūšį, medynų skalsumą, medynų bonitetą, iškirtimą ir atsodinimą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Žin., 2003, Nr. 97-4348), nustatyta tvarka. Tuo tarpu 2010-08-29 Metodikos redakcijos 8 punkte įtvirtinta, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kurią teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574), nustatyta medynų tūrio verte.

42Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 15 punktą, kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miškotvarkos tarnyba (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 reorganizuota į Valstybinę miškų tarnybą), todėl abiejose Metodikos redakcijose minima ta pati institucija.

43Remiantis originalia, t.y. 2004-12-08 Metodikos redakcija, iškertamo miško rinkos vertė buvo apskaičiuojama pagal nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu. Nagrinėjamu atveju aktualus 2007 m. spalio 22 d. Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimas Nr. 7 „Dėl būsto ir žemės sklypų vidutinių rinkos kainų 2007 m lapkričio 1 d.“, kurio 2 lentelės „Vidutinės nekilnojamojo turto rinkos kainos Lietuvos miesteliuose ir kaimuose 2007-11-01“ 29.4.6 punkto 9 grafoje Plungės r.sav. kituose miesteliuose ir kaimuose nustatyta 2016 Lt miškų ūkio paskirties žemės su medynais kaina už 1 ha. Iš akto Nr. 129A matyti, jog pareiškėjui kompensacijos suma buvo paskaičiuota už 0,0582 ha iškertamo miško.

44Taigi, 2010-08-29 Metodikos redakcijos 8 punktu nustatyta nuostolių už iškertamą mišką apskaičiavimo tvarka iš esmės skiriasi nuo minėtos originalios Metodikos redakcijos, nes ja nuostoliai apskaičiuojami pagal Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (toliau - Žemės įvertinimo metodika), nustatytą medynų tūrio vertę. Žemės įvertinimo metodikos 8 priede, atsižvelgiant į vidutinį medynų skersmenį (cm) bei medžių rūšis, medynų tūrio vertė apskaičiuojama litais už kubinį metrą. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad pagal 2010-08-29 Metodikos redakciją, ankstesnis iškertamo miško vertės apskaičiavimas pagal miško žemės plotą (ha), nebetaikomas.

45Byloje nustačius, kad 2010-08-29 Metodikos redakcijos 8, 9.2 punktų nuostatos pasikeitė ir šia metodika priimant Įsakymą atsakovė nesivadovavo, darytina išvada, kad Įsakymo 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktuose, remiantis minėtais apskaičiavimo aktais apskaičiuotų kompensacijų dydžiai, nustatyti remiantis neaktualia ginčo kompensacijos apskaičiavimo tvarka, todėl ginčo kompensacijų dydžiai negali būti vertinami, kaip objektyvūs, pagrįsti ar teisingai apskaičiuoti. Taigi, Įsakymo 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktuose nurodyti atlyginti kompensacijų dydžiai apskaičiuoti remiantis Įsakymo priėmimo metu nebegaliojusiu teisės aktu. Nors Įsakyme nėra nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant į minėtus aktus, tačiau, akivaizdu, jog šie aktai buvo faktiniu ir juridiniu pagrindu Įsakymo 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktams priimti, todėl jie vertintini kaip Įsakymo sudėtinės dalys. Atsakovės veiksmai, kai ji ginčo žemės servitutų nustatymo metu, kompensacijų dydžius nustato (grindžia) neaktualia ir (ar) negaliojančia Metodika, teismo vertinami kaip pažeidžiantys teisėtumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo ir proporcingumo principus.

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Skaičiuojant kompensacijos dydį pagal Metodikoje nurodytas nuostolių apskaičiavimo formules, gautą rezultatą lemia jam apskaičiuoti reikalingų duomenų (pvz. vidutinio derlingumo, normatyvinės kainos, medynų tūrio vertės ir kt.) dydžiai, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingą nuostolių atlyginimą, būtina remtis aktualiais, t.y. galiojančiais kompensacijos nustatymo dieną duomenimis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui išmokamų kompensacijų dydžiai nustatyti Įsakymo 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktais, todėl juos apskaičiuojant turėjo būti remtasi būtent nuo 2010-08-29 įsigaliojusia ir Įsakymo priėmimo metu galiojusia Metodikos redakcija.

47Be to, ginčo laikotarpiu keitėsi ne tik Metodikos, bet ir Taisyklių bei paties Žemės įstatymo 23 straipsnio redakcijos, kadangi apskrities viršininko kompetenciją administraciniu aktu nustatyti žemės servitutą perėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas. Taigi, atsakovė turėjo žinoti apie iš esmės besikeičiančią žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarką, todėl prieš priimdama galutinius sprendimus, turėjo itin atidžiai patikrinti ankstesnių procedūrų teisėtumą.

48Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog CK 4.129 str. nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (LAT 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, civ. byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž.K. ir kt. v. J.S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, civ. byloje V.M.v.S.P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.) (LAT 2009 m. spalio 13 d. nutartis, civ. byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 str.). Taigi, pareiškėjas dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

49Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

50Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad Įsakymo 1.1, 1.2 ir 1.23 punktai yra teisėti ir pagrįsti, tačiau Įsakymo 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktai neatitinka Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (2010-08-25 redakcija Nr. 1185, Žin., 2010, Nr. 102-5244) 8 ir 9.2 punkto nuostatų, savo turiniu prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl naikintini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51Panaikinus Įsakymo 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktus, atsakovė įpareigotina pašalinti padarytą pažeidimą ir iš naujo nustatyti žemės savininkui L.R. išmokamų kompensacijų dydžius galiojančių teisės aktų pagrindu (ABTĮ 88 straipsnis 1 dalies 2 punktas).

52Kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu,

Nutarė

54pareiškėjo L.R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Litgrid AB, VĮ Valstybės žemės fondui, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutui, patenkinti iš dalies.

55Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2010-10-22 įsakymo Nr. Ž36-213 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu“ 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktus, kuriais nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui L.R. išmoka vienkartines kompensacijas – 5850,52 Lt už žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), 7,99 Lt – už žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ) ir 14142,38 Lt – už žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ) per trisdešimt darbo dienų nuo administraciniu aktu nustatyto servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“.

56Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo nustatyti žemės sklypų savininkui pareiškėjui L.R. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį.

57Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

58Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėjas L.R. (toliau pareiškėjas) skundu ir jo patikslinimais (I t.,... 3. 1) 4,3558 ha ploto servitutas pareiškėjui nuosavybės teise valdomam žemės... 4. 2) 1,8489 ha ploto servitutas pareiškėjui nuosavybės teise valdomam žemės... 5. 3) 0,0042 ha ploto servitutas pareiškėjui nuosavybės teise valdomam žemės... 6. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nėra atskirų ginčijamų... 7. Pareiškėjas skunde teigia, kad Įsakymas (jo dalys) neteisėtas, pažeidžia... 8. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai skundą palaikė ir prašė... 9. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 10. Atsakovės atstovė Karolina Pavlovskaja teismo posėdyje palaikė... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo Litgrid AB atsiliepimu (II t., b.l. 27-32)... 12. Trečiojo suinteresuoto asmens Lidgrid AB atstovė Redvita Četkauskienė... 13. Pareiškėjui L.R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims - VĮ Valstybės... 14. Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų... 15. Pareiškėjas iš esmės ginčija elektros linijos per jo žemės sklypus... 16. Pareiškėjas nesutinka ir su Įsakyme nurodytais kompensacijos dydžiais dėl... 17. Dėl servitutų suprojektavimo teisėtumo.... 18. Ūkio ministras 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 patvirtino 330 kV... 19. Pažymėtina, kad Specialiuoju planu servitutai pareiškėjo sklypams nebuvo... 20. LVAT 2013-01-12 nutartyje inter alia konstatavo, kad konkretus elektros linijos... 21. Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad... 22. Dėl servitutų nustatymo teisinių ir faktinių pagrindų.... 23. Civilinis kodeksas numato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai... 24. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo... 25. Tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija,... 26. Išanalizavus išdėstytas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad... 27. Dėl kompensacijos apskaičiavimo pagrindų.... 28. Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl... 29. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto... 30. Vyriausybė 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtino Žemės... 31. Bylos duomenimis nustatyta, kad Įsakymas priimtas Nacionalinės žemės... 32. Įsakymo 1.1, 2.2.1, 1.2, 2.2.2, 1.23, 2.2.23 punktais pareiškėjo nuosavybės... 33. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su Įsakymo 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktuose... 34. Analizuojant Įsakymo priėmimo teisinius pagrindus teismas pažymi, kad jame... 35. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad VĮ Valstybinis žemėtvarkos... 36. Pažymėtina, kad Metodikos originali redakcija galiojo nuo 2004-12-08 iki... 37. Atsižvelgiant į tai, kad minėti aktai priimti 2010-06-22 ir 2010-07-13, o... 38. Sistemiškai analizuojant 2004-12-08 Metodikos ir 2010-08-29 Metodikos... 39. Iš minėtų aktų Nr. 100A, Nr. 100B, Nr. 99B ir Nr. 99A turinio nustatyta,... 40. Teismas, vertindamas Įsakymu nustatytų kompensacijų dydžius patikrina, ar... 41. Nuostolių už iškertamą mišką nustatymo tvarka įtvirtinta Metodikos 8... 42. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255... 43. Remiantis originalia, t.y. 2004-12-08 Metodikos redakcija, iškertamo miško... 44. Taigi, 2010-08-29 Metodikos redakcijos 8 punktu nustatyta nuostolių už... 45. Byloje nustačius, kad 2010-08-29 Metodikos redakcijos 8, 9.2 punktų nuostatos... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso... 47. Be to, ginčo laikotarpiu keitėsi ne tik Metodikos, bet ir Taisyklių bei... 48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių... 49. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1... 50. Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad... 51. Panaikinus Įsakymo 2.2.1, 2.2.2 ir 2.2.23 punktus, atsakovė įpareigotina... 52. Kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1... 53. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 54. pareiškėjo L.R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės... 55. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 56. Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio... 57. Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 58. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...