Byla 2A-48-413/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų A. G

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas) Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei I. S., trečiajam asmeniui A. G. ir jo atstovui advokatui G. G., atsakovės atstovams E. Z. ir advokatei R. G., ekspertams J. M., D. V., R. L.,

2apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1770-638/2013 pagal ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei UAB „Evelkas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų A. G..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 8 100 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3-4).

6Reikalavimas priteisti žalą buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė (draudikas) sudarė transporto priemonės draudimo sutartį su UAB „O. A. Laikrodžiai“ (draudėju), atstovaujamu trečiojo asmens, ir apdraudė automobilį VOLVO XC 90, v/n ( - ) Galiojant automobilio draudimo apsaugai trečiasis asmuo A. G. 2011 m. liepos 8 d. apdraustąjį automobilį paliko atsakovės plovykloje nuplauti, o atsiimdamas automobilį pastebėjo, kad yra sugadinti automobilio stiklai ir blizgios (chromuotos) apvadų detalės. Automobilis buvo apžiūrėtas ieškovės ekspertų, vėliau pateiktas remonto įmonei. Remonto įmonė VŠĮ „Klasikiniai varikliai“, paskaičiavusi medžiagų ir darbų kainą, pateikė ieškovei 8 400 Lt dydžio automobilio remonto darbų sąmatą. Ieškovė, vykdydama automobilio draudimo sutarties sąlygas, trečiojo asmens prašymu išmokėjo už automobilio apgadinimus 8 100 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovės nuomone, dėl automobilio apgadinimų yra atsakovės kaltė, todėl atsiradusią žalą draudimo išmoką išmokėjusiai draudimo bendrovei turi atlyginti atsakovė.

7Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Evelkas“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 30-34). Nurodė, kad atsakovės kaltės dėl automobilio sugadinimo nėra, atsakovės atstovas nebuvo pakviestas į automobilio apžiūrą, be to, byloje nenustatyta, kad remonto įmonė pakeitė visus trečiojo asmens automobilio langus ir apvadines detales. Atlikta ekspertizė nepatvirtino priežastinio ryšio tarp automobilio apgadinimų ir atsakovės neva netinkamai atliktų darbų (automobilio plovimo).

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 2756,60 Lt ekspertizės išlaidų ir 2500 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei 20 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (t. 2, b. l. 51-53).

10Teismas, vadovaudamasis kompleksine cheminės ir trasologinės ekspertizės išvada, konstatavo, kad ginčo automobilio pažeidimai atsirado ne dėl atsakovės veiksmų, bet dėl kitų priežasčių (eksploatacijos, amžiaus, pačių detalių (stiklų) gamybos technologijos pažeidimų). Teismas atkreipė dėmesį, kad ekspertizei nebuvo pateiktas automobilio priekinis stiklas, kuris buvo išimtas iš automobilio ir pakeistas kitu, o iš automobilio apžiūrios akto ir fotonuotraukos nėra galimybės nustatyti, kokie pažeidimai buvo padaryti priekiniam automobilio stiklui. Remdamasis nurodytu, teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų -priežastinio ryšio tarp padaryto pažeidimo ir atsakovės atliktų veiksmų (plovimo).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

12Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei UAB „Evelkas“ dėl žalos atlyginimo patenkinti (t. 2, b. l. 60-63). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad automobilio stiklų ir chromuotų detalių pažeidimai galėjo atsirasti dėl automobilio eksploatacijos, amžiaus ar pačių detalių gamybos technologijos pažeidimų. Priešingai, iki pristatant automobilį į atsakovei priklausančią automobilių plovyklą, šio apynaujo automobilio būklė buvo gera. Tai patvirtina ir atsakovės darbuotojų veiksmai, kurie patys įvarė automobilį į plovyklą ir jokių automobilio pažeidimų nepastebėjo. Be to, trečiasis asmuo 2011 m. liepos 8 d. pretenziją dėl pažeidimų pareiškė nedelsiant po to, kai atsakovės darbuotojai perdavė jam automobilį ir kai trečiojo asmens prašymu tie patys darbuotojai keliskart perplovė šį automobilį, tačiau atsakovė tik 2011 m. lapkričio 4 d., t. y. po 4 mėnesių, atsakė į pretenziją, nurodydama, kad trečiojo asmens valdomo automobilio stiklų ir chromuotų detalių pažeidimai atsirado ne dėl atsakovės darbuotojų kaltės.

142. Teismas rėmėsi tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 7 d. cheminės ir trasologinės ekspertizės aktu, apie kurį apeliantas buvo informuotas tik 2013 m. balandžio 15 d., t. y. likus vienai dienai iki teismo posėdžio, kuriame byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės. 2013 m. balandžio 16 d. apeliantas pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas šį prašymą atmetė ir išnagrinėjo bylą iš esmės jam net nedalyvaujant, nors bylos baigtis turėjo tiesioginę įtaką jo teisėms ir pareigoms. Toks teismo sprendimas, suvaržant trečiojo asmens galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime ir pateikti savo poziciją dėl esminio byloje įrodymo, yra nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad jis pats dalyvavo ekspertams atliekant automobilio apžiūrą, kuri buvo atliekama esant blogam apšvietimui (garaže) ir naudojant tik paprastą padidinamąjį stiklą. Nors ekspertai nurodė, kad teisingai išvadai pateikti tokios automobilio apžiūros nepakaks, nes tam reikėtų išimti automobilio stiklą ar išlupti apdailos detalę bei atlikti detalią apžiūrą, tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl apeliantas kreipėsi į didelę patirtį automobilių stiklų remonto ir keitimo srityje turinčią bendrovę UAB „Euroglass“, kuri 2013 m. balandžio 23 d. išvadoje nurodė, kad automobilio stiklų, veidrodėlių ir liuko paviršių pažeidimai atsirado ne dėl įprastos eksploatacijos.

153. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog trečiojo asmens valdomo automobilio priekiniam stiklui buvo padarytas koks nors pažeidimas. Nurodo, kad dar 2011 m. lapkričio 4 d. atsakovės paaiškinime, kurį ji adresavo ieškovei, buvo nurodyti trečiojo asmens automobilio priekinio stiklo, tame tarpe ir kitų stiklų pažeidimai, panašūs į grubia lako danga padengtą paviršių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė šių pažeidimų neginčijo.

164. Apeliantas nesutinka su atsakovės nuomone, kad ieškovė neturėjo kompetencijos vienašališkai, nedalyvaujant atsakovei, įvertinti automobiliui padarytos žalos dydžio. Nurodo, kad ieškovė visada pati atlieka tiek žalos nustatymo, tiek ir jos įvertinimo procedūras, turi tam kompetentingų specialistų ir programų, todėl nėra jokio pagrindo abejoti ieškovės paskaičiuotu žalos dydžiu.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Ergo Insurance SE sutinka su apeliacinio skundo argumentais, prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti (t. 2, b. l. 79-81). Ieškovė nurodo šiuos argumentus:

181. Ieškovės nuomone, atsakovė turėjo realią galimybę apžiūrėti, pamatyti ir nustatyti pažeidimus, jei transporto priemonė juos jau turėjo iki paslaugų suteikimo. Trečiasis asmuo, kaip atsakovės klientas, apie netinkamai suteiktą paslaugą ir padarytą žalą nedelsiant, neišvykęs net iš plovyklos teritorijos, informavo atsakovę ir įteikė jai pretenziją raštu. Atsakovės atstovas, priimdamas ir pasirašydamas pretenzijoje, prieštaravimų dėl automobilio būklės iki plovimo paslaugų suteikimo nepateikė, taip pat nepareiškė nesutikimo dėl padarytos žalos. Apie automobilio stiklų ir chromuotų detalių nepriekaištingą būklę trečiasis asmuo patvirtino teikdamas atsiliepimą į ieškinį bei teismo posėdyje.

192. Ieškovės nuomone, transporto priemonės Volvo XC90, v/n ( - ) visi stiklai bei chromuotos detalės buvo pažeistos, t. y. stiklų pažeidimai panašūs į grubia lako danga padengtą paviršių, o chromuotos apdailos detalės – pasidengusios baltomis apnašomis. Tai matė ir pripažino atsakovės atstovai, kurie transporto priemonę apžiūrėjo iš karto po pretenzijų pareiškimo; ieškovės darbuotojas/specialistas, apžiūrėjęs transporto priemonę 2011 m. liepos 11 d.; atsakovės darbuotojas/liudytojas R. T. 2012 m. spalio 2 d. teismo posėdyje bei UAB „Sostena“ darbuotojas. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Euroglass“ išvada, kad automobilio Volvo XC90, v/n ( - ) šoninių bei galinio stiklų, veidrodėlio, liuko paviršiai yra pažeisti ir negali būti natūralaus nusidėvėjimo rezultatas.

203. Žalą patyręs automobilis Volvo XC90, v/n ( - ) Lietuvos teismo ekspertizės centre (LTEC) buvo apžiūrimas 2012 m. lapkričio 26 d., t. y. praėjus metams ir keturiems mėnesiams po įvykio. Automobilio apžiūra atlikta LTEC garažo patalpose. Automobilis buvo tiriamas vizualiai, esant geram dirbtinės šviesos apšvietimui, kriminalistinėmis lupomis, didinančiomis 2 ir 5 kartus. Tačiau tiriami automobilio stiklai nebuvo išimti iš automobilio. Dėl to ieškovė sutinka su trečiojo asmens išsakytomis abejonėmis, ar įmanoma į teismo keliamus klausimus atsakyti tik vizualiai apžiūrint automobilį, pasitelkus vien tik padidinamąjį stiklą. Ieškovės nuomone, kilusioms abejonėms paneigti, teisingam bylos išsprendimui yra būtina ekspertų išvada, kuomet pažeistos detalės tiriamos ne tik vizualiai jas apžiūrint, tačiau jas išėmus iš transporto priemonės laboratorijoje stacionariomis sąlygomis. Jei tiriamas paviršius yra pažeistas chemine medžiaga – analizei būtina paimti jo fragmentą. Tokią tyrimo eigą ir būtinybę tirti stacionariomis sąlygomis patvirtino ir kiti ekspertai, į kuriuos ieškovė kreipėsi vykdydama pirmosios instancijos teismo nurodymą dėl ekspertų suradimo.

214. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto išvada iš esmės prieštarauja trečiojo asmens nurodomoms aplinkybėms, todėl svarbu atsižvelgti ir į tai, jog priimtas Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas turės tiesioginę įtaką trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Bylos išnagrinėjimas iš esmės 2013 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje, nedalyvaujant trečiajam asmeniui, suvaržė jo procesines teises ginant savo poziciją, juolab, kad LTEC pateikto ekspertizės akto analizei, nesutikimo motyvams nurodyti yra būtina kompetentingų specialistų konsultacija.

225. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateiktais remonto išlaidas pagrindžiančiais įrodymais, turėjo teikti įrodymus, kurie paneigtų nustatytas remonto išlaidas būtinas transporto priemonės vertei atkurti iki eismo įvykio arba turėjo pateikti paskaičiavimus, atliktus naudojant specialias žinias, kurie patvirtintų mažesnę remonto kainą. Atsakovė tokių įrodymų byloje nepateikė, todėl nėra pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktais įrodymais dėl žalos dydžio.

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Evelkas“ prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą (t. 2, b. l. 85-89). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

241. Atsakovės nuomone, nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovės darbuotojai jokių automobilio pažeidimų nepastebėjo, kadangi priimant automobilį į plovyklą detali jo apžiūra neatliekama, norint tokią apžiūrą atlikti automobilis turi būti švariai nuplautas.

252. Niekuo nepagrįsti apelianto argumentai, jog automobilio būklė buvo gera, nes tokių duomenų, t. y. kad automobilis prieš atvažiuojant į automobilių plovyklą buvo geros būklės, byloje nėra.

263. Nors apeliantas ir nesutiko su ekspertų pateikta išvada, tačiau jokių konkrečių priežasčių ir motyvuotų prieštaravimų, kodėl teismas turėjo nesivadovauti šiuo ekspertizės aktu, jis nepateikė. Atsakovės nuomone, ekspertizė buvo atlikta kompetentingų specialistų, kurie turi ilgametį stažą atliekant tokio pobūdžio ekspertizes. Ekspertizė atlikta LTEC garažo patalpose, esant geram dirbtinės šviesos apšvietimui, kriminalistinėmis lūpomis, dėl ko apeliacinio skundo argumentai, kad atliekant ekspertizę „apšvietimas buvo labai prastas“ ir buvo naudojamas tik paprastas padidinamas stiklas, yra visiškai nepagrįsti, juolab kad apeliantas, neturėdamas eksperto kvalifikacijos, vargu ar gali nustatyti koks padidinamas stiklas buvo naudojamas ir koks apšvietimas buvo naudojamas atliekant ekspertizę. Be to, ekspertizę teismo nutartimi buvo pavesta atlikti LTEC, kuri yra valstybinė viešojo administravimo įstaiga, ir kurios paskirtis – pagal teismų ir ikiteisminio tyrimo institucijų skiriamas užduotis atlikti ekspertizes (tyrimus) bei dirbti mokslinį darbą kriminalistikos ir teismo ekspertizės srityse. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ekspertizės aktas yra išsamus ir teismui nėra pagrindo abejoti ekspertų išvadomis.

274. Atsakovės nuomone, trečiojo asmens pateiktas UAB „Euroglass“ raštas yra niekinis ir negali būti vertintinas kaip ekspertizės aktas ar išvada, kadangi UAB „Euroglass“ yra automobilių stiklų remonto ir keitimo įmonė, o ne automobilių stiklų ekspertizes atliekanti įmonė; UAB „Euroglass“ atliko apžiūrą, o ne ekspertizę; apžiūrą atliko darbuotojas, neturintis eksperto kvalifikacijos, kadangi prie pateikiamo rašto nėra pridėta jokio kvalifikacijos pažymėjimo, o raštą pasirašė servisų tinklo vadovas M. H.; apžiūra buvo atlikta remiantis ne ekspertine patirtimi tokio pobūdžio ekspertizėse, bet „solidžia patirtimi“.

285. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad neatidėjus bylos nagrinėjimo buvo nepagrįstai suvaržytos jo teisės, kadangi apeliantas, būdamas bylos šalimi, turėjo pilną teisę bet kada susipažinti su bylos medžiaga ir gauti byloje esančių dokumentų kopijas. Apeliantas dalyvavo atliekant ekspertizę, todėl turėjo galimybę pasidomėti šios ekspertizės eiga, gauti ekspertizės aktą bei pateikti motyvuotus prieštaravimus prieš teismo posėdį. Be to, apeliantas galėjo dalyvauti teismo posėdyje ir išreikšti savo prieštaravimus žodžiu.

296. Šios bylos nagrinėjimo atveju nėra nė vienos išimtinės sąlygos, dėl ko apeliantas turėtų teisę apeliacinės instancijos teismui pateikti naujus įrodymus, kuriais remiantis jis bando ginčyti ekspertų išvadą. Ši byla nagrinėjama beveik metus laiko, todėl šalys turėjo visas galimybes pateikti visus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, atsakovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

32Bylos duomenimis, ieškovė 2011 m. birželio 20 d. sudarė su trečiuoju asmeniu, kaip naudos gavėju ir transporto priemonės Volvo XC90 valdytoju, transporto priemonės KASKO draudimo sutartį trijų mėnesių laikotarpiui (t. 1, b. l. 8). Trečiasis asmuo 2011 m. liepos 8 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl netinkamai atliktų automobilio plovimo darbų ir to pasėkoje automobiliui padarytų apgadinimų (t. 1, b. l. 12). Ieškovė, 2001 m. liepos 11 d. atlikusi automobilio apžiūrą, nustatė apdrausto automobilio apgadinimų pobūdį, 2011 m. spalio 13 d. paskaičiavo draudėjui padarytą žalą (8400 Lt) ir 2011 m. spalio 19 d. išmokėjo draudėjo nurodytam asmeniui (automobilio remontą atlikusiai įmonei) 8 100 Lt dydžio draudimo išmoką (t. 1, b. l. 13-15, 17-19, 21). Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė 2011 m. spalio 20 d. pareiškė atsakovei pretenziją, prašydama atlyginti nuostolius, susijusius su draudimo išmoka (t. 1, b. l. 11). Atsakovė 2011 m. lapkričio 4 d. atsiliepime į pretenziją nurodė, kad automobilis buvo apgadintas ne dėl atsakovės kaltės, todėl atlyginti žalą atsisakė (t. 1, b. l. 10). Automobilio apgadinimo priežasčiai nustatyti teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartimi, atsakovės prašymu, paskyrė byloje ekspertizę (t. 1, b. l. 135-139).

33CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą tiek specialiosios (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir bendrosios (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas) normų pagrindu. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią nuostatą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; kt.). Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovei kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

34Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.).

35Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš esmės grindė ekspertų išvada, kurioje kategoriškai konstatuota, kad: 1) automobilio Volvo XC90, valst. Nr. ( - ), veidrodėlių stiklų pakitimai susidarė dėl automobilio eksploatacijos; 2) automobilio priekinių žibintų gaubtų ir durelių langų apvadų metalo paviršiaus lokalūs pakitimai susidarė per ilgą laiką dėl automobilio eksploatacijos; 3) į trečią pagal kompetenciją atsakyti pateiktą klausimą, ar stebimas automobilio šoninių, galinio langų ir liuko stiklų neryškus raibuliavimas susidarė dėl stiklo gamybos technologijos pažeidimų, ar dėl automobilio eksploatacijos, ekspertai atsakyti negalėjo (t. 1, b. l. 152).

36Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.).

37Teisėjų kolegija, įvertinusi dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

38Visų pirma, sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovė neatliko išsamaus žalos tyrimo ir iki draudimo išmokos išmokėjimo nenustatė žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos padarymą lėmusių priežasčių, dėl ko, praėjus beveik dvejiems metams nuo žalos atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo, nustatyti objektyvias žalos padarymo priežastis nebuvo galimybės.

39Antra, atsakydami pagal kompetenciją į užduotus teismo klausimus ekspertai pažymėjo, kad ant automobilio langų (šoninių ir galinio), liuko, veidrodėlių stiklų paviršiuje nėra cheminių medžiagų ir abrazyvų medžiagų poveikio požymių, taip pat nėra terminio poveikio priemonių (automobilio stiklų tyrimą atlikusios R. L. išvados, t. 1, b. l. 147). Trečiojo asmens į bylą pateiktose Valstybinio mokslinių tyrimo instituto fizinių ir technologijos mokslų centro specialistų 2013 m. rugsėjo 27 d. išvadoje dėl stiklų tyrimo nurodoma, kad pažeistose stiklų vietose randama beveik dvigubai daugiau anglies ( C ), o kitų elementų mažiau, dėl ko sprendžiama, kad susidariusi plėvelė gali būti organinės prigimties. Paminėtame kontekste pastebėtina, kad cheminių medžiagų konkretus poveikis tiriamam objektui (eksperto išvada) ir randama ant tiriamo objekto cheminių medžiagų sudėtis (specialisto išvada) nėra tapatūs dalykai, todėl sutiktina su apeliacinės instancijos teisme apklaustų ekspertų išvadomis, jog Valstybinio mokslinių tyrimo instituto fizinių ir technologijos mokslų centro specialistų 2013 m. rugsėjo 27 d. išvada tiriamuoju klausimu nepaneigia ekspertų išvados, o tik patvirtina ir pačių ekspertų neginčijamą faktą, kad cheminės medžiagos ant automobilio stiklų paviršiaus gali susiformuoti ne tik jį plaunant, bet ir eksploatuojant automobilį natūraliu būdu. Toliau specialistų išvadoje nurodoma, kad „iš plovykloje naudotų chemikalų daug C O grupių turi etilendiaminotetraacetatas ir butoksietanolis, chemiškai galėjo paveikti tiek NaOH, tiek acetatai, tiek butoksietanolis“, dėl ko daroma išvada, kad „nors ir negalima nustatyti vienos konkrečios medžiagos, kurios poveikyje suardytos apsauginės plėvelės susidarė nauja, paviršių gadinanti medžiaga, tačiau tai niekaip negali būti natūralus nusidėvėjimo rezultatas ir akivaizdu, kad savaime tokia plėvelė susidaryti irgi negalėjo, taigi tai neabejotinai cheminės reakcijos rezultatas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šia specialistų išvada neatsakyta į esminį bylos klausimą, ar atsakovės naudojamas cheminis preparatas automobiliams plauti R. T. Cleaner galėjo turėti tiesioginės reikšmės automobilio apgadinimams, ir jeigu galėjo, tai kokios buvo to priežastys. Be to, specialistų teiginiai „niekaip negali būti natūralus nusidėvėjimo rezultatas“ ir „savaime tokia plėvelė susidaryti irgi negalėjo“, priešingai nei ekspertų išvados, nepagrįsti išsamiu tokių teiginių paaiškinimu ir tyrimo analize. Analogiškai vertintinos ir kito tiriamo ginčo objekto – automobilio metalinių apvadų tyrimo išvados. Ekspertai pažymėjo, kad ištirtame apvadų paviršiuje nėra įbrėžimus primenančių trasų bei duobučių su metalo mikrosustūmimais ir mikroužvartomis, atsirandančių dėl abrazyvinių dalelių dinaminio poveikio. Taip pat nėra kintančio gylio vingiuotų vagų ir netaisyklingų kraterių formos erozijos požymių, būdingų agresyvių cheminių medžiagų poveikiui. Toliau savo išvadoje ekspertai motyvuotai nurodė, dėl kokių priežasčių gali atsirasti apvadų paviršiaus matiškumo trūkumai (t. 1, 150-151). Tuo tarpu specialistų išvada, kad „pažeistose vietose (pilkos, matinės) sieros nerandama, deguonies sumažėję daugiau nei dvigubai, randama daugiau anglies ir daugiau nei dvigubai padidėjusi aliuminio koncentracija, kas gali reikšti, kad pažeistose vietose nebeliko polimerinės plėvelės“ ir tuo remiantis padaryta išvada, kad „tai negali būti natūralaus nusidėvėjimo rezultatas ir akivaizdu, kad savaime tokia plėvelė susidaryti negalėjo“ (t. 2, b. l. 101-102) ginčo klausimui spręsti yra neinformatyvi, nepakankamai motyvuota ir nesudaro pagrindo teigti, kad specialistų teiginiai patvirtina faktą, jog atsakovė savo veikloje naudojo tokias plovimo priemones, kurios lėmė automobilio stiklų ir metalinių apvadų apgadinimus.

40Apelianto argumentai, jog automobilio stiklų ekspertizė buvo atliekama jų neišėmus ir su mažiau efektyviomis priemonėmis (kriminalistine lupa) nei Valstybinio mokslinių tyrimo instituto fizinių ir technologijos mokslų centro specialistų naudotomis priemonėmis (mikroskopais), dėl jau paminėtų priežasčių nesudaro pagrindo šių specialistų išvadas laikyti daugiau objektyvesnėmis ar labiau patikimesnėmis ir leidžiančiomis suabejoti ekspertų išvadomis. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina UAB „Euroglass“ 2013 m. balandžio 23 d. raštas, kuriame nurodoma <... galime vienareikšmiškai konstatuoti, jog šoninių bei galinio stiklų, o taip pat veidrodėlių ir liuko paviršiai yra pažeisti ir tai niekaip negali būti natūralaus nusidėvėjimo rezultatas. Natūralaus nusidėvėjimo metu stiklo pažeidimo pobūdis kitoks ir niekaip neatitinka apžiūrėtos transporto priemonės pažeidimų pobūdžio > (t. 2, b. l. 64). Teisėjų kolegija pažymi, kad rašte nurodytų faktų konstatavimui reikalingos specialios mokslo žinios ir vien tik „solidžios patirties“ tam neužtenka. Duomenų, kad minėtą raštą parengęs asmuo turi reikiamą kvalifikaciją automobilio atitinkamų dalių pažeidimų pobūdžiui ir jų priežasčiai nustatyti apeliantas nepateikė. Be to, bet kokios išvados, jeigu jos nepagrįstos konkrečiais tyrimais ir kitais šias išvadas pagrindžiančiais duomenimis, negali būti laikomos tinkama įrodinėjimo priemone, todėl vadovautis minėtu raštu teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

41Trečia, į bylą yra pateikti duomenys apie atsakovės iniciatyva atliktą ginčo aplinkybių tyrimą, iš kurio matyti, kad analogiškas automobilio plovimas tomis pačiomis medžiagomis bei priemonėmis buvo atliekamas kitai transporto priemonei, o vėliau pakartotas ir vienam iš įmonės darbuotojų automobilių, tačiau trečiojo asmens automobiliui būdingi pažeidimai nebuvo nustatyti, įmonė iš savo klientų ir draudimo kompanijų jokių pretenzijų dėl to nėra gavusi ir byloje nėra kitų duomenų, paneigiančių šias aplinkybes (t. 1, b. l. 94-96).

42Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nebuvo nustatyta, jog trečiojo asmens automobilio plovimui atsakovė naudojo netinkamas chemines medžiagas ir/ar darbo priemones, kad automobilio apgadinimai galėjo atsirasti dėl atsakovės darbuotojų kaltų veiksmų. Automobilio ginčijamų detalių defektai prieš jį nuplaunant objektyviai negalėjo būti pastebėti. Nors ekspertai neatsakė į klausimus, susijusius su atsakovės naudojamų cheminių medžiagų automobiliams plauti galimai tiesioginiu poveikiu trečiojo asmens apgadinto automobilio detalėms, teisėjų kolegijos nuomone, ekspertų išvada, vertinant ją visų bylos įrodymų kontekste, leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad tarp atsakovės veiksmų ir transporto priemonės naudos gavėjui padarytos žalos nėra priežastinio ryšio.

43Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų, atsakovei civilinė deliktinė atsakomybė netaikytina ir pareiga atlyginti žalą nenustatytina (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad nėra keleto iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

44Palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir trečiojo asmens apeliacinį skundą atmetus, iš jo atsakovės naudai priteistinos 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 2, b. l. 135-136) ir 30,12 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 96 straipsnis).

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

46palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą nepakeistą.

47Priteisti iš trečiojo asmens A. G., a. k. ( - ) atsakovei UAB „Evelkas“, į. k. 133571139, 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 30,12 Lt (trisdešimt litų 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

48Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. G.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 6. Reikalavimas priteisti žalą buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė (draudikas)... 7. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Evelkas“ prašė ieškinį atmesti... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 10. Teismas, vadovaudamasis kompleksine cheminės ir trasologinės ekspertizės... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 12. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės... 13. 1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad automobilio stiklų ir... 14. 2. Teismas rėmėsi tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 7 d.... 15. 3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog... 16. 4. Apeliantas nesutinka su atsakovės nuomone, kad ieškovė neturėjo... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Ergo Insurance SE sutinka su... 18. 1. Ieškovės nuomone, atsakovė turėjo realią galimybę apžiūrėti,... 19. 2. Ieškovės nuomone, transporto priemonės Volvo XC90, v/n ( - ) visi stiklai... 20. 3. Žalą patyręs automobilis Volvo XC90, v/n ( - ) Lietuvos teismo... 21. 4. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto išvada iš esmės... 22. 5. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateiktais remonto išlaidas... 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Evelkas“ prašo teismo... 24. 1. Atsakovės nuomone, nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovės... 25. 2. Niekuo nepagrįsti apelianto argumentai, jog automobilio būklė buvo gera,... 26. 3. Nors apeliantas ir nesutiko su ekspertų pateikta išvada, tačiau jokių... 27. 4. Atsakovės nuomone, trečiojo asmens pateiktas UAB „Euroglass“ raštas... 28. 5. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad neatidėjus bylos nagrinėjimo buvo... 29. 6. Šios bylos nagrinėjimo atveju nėra nė vienos išimtinės sąlygos, dėl... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 31. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 32. Bylos duomenimis, ieškovė 2011 m. birželio 20 d. sudarė su trečiuoju... 33. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į... 34. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 35. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš esmės grindė ekspertų... 36. Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo... 37. Teisėjų kolegija, įvertinusi dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus... 38. Visų pirma, sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovė neatliko... 39. Antra, atsakydami pagal kompetenciją į užduotus teismo klausimus ekspertai... 40. Apelianto argumentai, jog automobilio stiklų ekspertizė buvo atliekama jų... 41. Trečia, į bylą yra pateikti duomenys apie atsakovės iniciatyva atliktą... 42. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje... 43. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškovė neįrodė atsakovės... 44. Palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir trečiojo asmens... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 46. palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą nepakeistą.... 47. Priteisti iš trečiojo asmens A. G., a. k. ( - ) atsakovei UAB „Evelkas“,... 48. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....