Byla 3K-3-155/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Interbolis“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Interbolis“ ieškinį atsakovui VĮ Registrų centrui, tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, UAB ,,Kamintos investicija“, Asociacija vaikų ir jaunimo regbio klubas ,,Ąžuolas“, dėl nuosavybės teisės gynimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo, įpareigojant VĮ Registrų centrą įregistruoti ieškovo vardu kiemo statinius – du stadionus, bėgimo taką, dvi tribūnas ir kitus kiemo statinius – bordiūrus, kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinį (14 vienetų). Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino; šis sprendimas įsiteisėjo.

6Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pagal Kauno apskrities viršininko administracijos prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punkto pagrindais buvo atnaujintas procesas byloje; Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartimi pagal prokuroro prašymą procesas byloje buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

7Atnaujinus procesą civilinėje byloje ieškovas prašė pripažinti: 1) teisę įregistruoti, įpareigojant VĮ Registrų centro Kauno filialą, nuosavybės teise UAB „Interbolis“ vardu kiemo statinius (stadionus – 2 vnt., bėgimo taką, tribūnas – 2 vnt.) bei kiemo statinius (bordiūrus, kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinį – 14 vnt.), esančius Kaune, Partizanų g. 192; 2) nuosavybės teises ieškovui, įgytas AB „Embolis“ turtinio įnašo pagrindu, į statinius: tvorą, stadioną, tribūnas Nr. 1 ir Nr. 2, bėgimo taką, esančius Kaune, Partizanų g. 192; 3) pripažinti, kad ieškovas iki 2007 m. gegužės 3 d. priėmimo-perdavimo akto pasirašymo turėjo nuosavybės teises, įgytas AB „Embolis“ turtinio įnašo pagrindu, į statinius: tvorą, kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinius, esančius Kaune, Partizanų g. 192B; 4) įpareigoti atsakovą įregistruoti ieškovo nuosavybės teises į statinius: tvorą, stadioną, tribūnas, bėgimo taką, esančius Kaune, Partizanų g. 192.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 13 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių, kuriuo pripažinta ieškovui teisė, įpareigojant atsakovą įregistruoti ieškovo vardu nurodytus statinius, ieškinio dalį dėl juridinių faktų nustatymo atmetė, kitą bylos dalį nutraukė. Teismas iš byloje pateikto AB „Embolis“ visuotinio akcininkų 1994 m. lapkričio 26 d. susirinkimo protokolo, UAB „Interbolis“ visuotinio akcininkų 1995 m. gegužės 24 d. susirinkimo protokolo ir akcininkų turtinių įnašų įvertinimo akto bei UAB „Interbolis“ 1995 m. gegužės 10 d. steigimo sutarties turinio nustatė, kad AB „Embolis“ 1995 m. perdavė UAB „Interbolis“ 350 000 Lt vertės sporto ir poilsio kompleksą, tačiau pažymėjo, jog šiuose dokumentuose nebuvo konkretizuoti komplekso priklausiniai. Pagal kadastro ir registro dokumentų bylos bei archyvinių įrašų duomenis teismas nustatė, kad iki 1996 m. rugpjūčio 26 d. sporto kompleksas nebuvo inventorizuotas ir nebuvo duomenų apie bėgimo tako, vejų, tribūnų, kiemo aikštelės kaip atskirų objektų ar statinių egzistavimą; šių objektų inventorizacija pirmą kartą atlikta praėjus dvejiems metams po AB „Embolis“ akcininkų susirinkimo, kurio protokolo pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teises į statinius – parko aptarnavimo paviljoną, garažą, buitinio aptarnavimo pastatą, sporto klubą, šiltnamių korpusą bei šiltnamį. Teismas pažymėjo, kad AB „Embolis“ negalėjo perduoti neinventorizuotų statinių, o UAB „Interbolis“ – jų priimti, juolab, kad byloje nėra įrodymų apie teisėtą nekilnojamojo daikto sukūrimą, pripažinimą tinkamu naudoti. Teismas vadovavosi 1995 m. sausio mėn. inžinerinių tinklų į gyvenamąjį namą Kaune, Partizanų g. 192, projektu su topografine nuotrauka ir kitomis byloje pateiktomis nuotraukomis, taip pat ir topografinėmis, liudytojos L. A., dirbusios Staklių susivienijime 1980-1996 m., parodymais ir nurodė, kad bėgimo tako perdavimo metu nebuvo, duomenų apie teisėtą jo statybą nepateikta. Vadovaudamasis Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007 m. gegužės 4 d. reikalavimu ieškovui teismas nustatė, kad statinius (bordiūrus) ieškovas statė be teisėto pagrindo, kartu padarydamas išvadą, jog tribūnų pamatai ir sutvirtinimai su jais, bėgimo takas ir bordiūrai padaryti neseniai, t. y. ne prieš dvidešimt metų ar dar anksčiau. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kokiems konkrečiai jam priklausantiems pastatams priklauso ir kaip tarnauja kiemo statiniai: stadionas, bėgimo takas, tribūnos.

10Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog 2003 m. birželio 26 d. prašymas atsakovui dėl klaidingų duomenų ištaisymo apie kiemo statinių (stadionų – 2 vnt., bėgimo tako; tribūnų – 2 vnt., bordiūrų, kiemo aikštelės, kanalizacijos šulinių – 14 vnt.) priklausomybę bei nuosavybės teisių į juos įregistravimo ieškovo vardu būtų įteiktas adresatui; kad atsakovas būtų atsakęs į tą raštą, o ieškovas – skundęs atsakymą ar jo negavimą. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas nepasinaudojo išankstine ne teismine ginčo sprendimo tvarka. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė nuosavybės teisių į kiemo statinius turėjimo bei kreipimosi į atsakovą faktų, todėl laikė, jog, priimant sprendimą už akių, nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį. Teismas taip pat nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ negali būti atsakovas byloje dėl nuosavybės teisių pripažinimo, nes neįrodyta, jog 1996 m. buvo atlikta sporto ir poilsio komplekso pastatų bei kiemo statinių inventorizacija ir teisinė registracija, iki teismo 2003 m. gruodžio 23 d. sprendimo ieškovo teisė į ginčo statinius įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažinta. Dėl to atsakovas yra netinkama šalis byloje – jam iškelta byla turėjo būti nutraukta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad patikslintame ir papildytame ieškinyje ieškovas nurodė dar vieną kiemo statinį – tvorą, kuri buvo įregistruota 1994 m. lapkričio 26 d. akcininkų susirinkimo protokolo ir teismo 2003 m. gruodžio 23 d. sprendimo pagrindu, nors šiuose dokumentuose ji nepaminėta.

11Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta juridinę reikšmę turinčių faktų (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) sąlygų visuma – kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu buvo įgijęs nuosavybės teisę ir turėjo tai patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Netenkinęs reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, teismas atmetė kaip išvestinį ir reikalavimą dėl įpareigojimo įregistruoti ieškovo teises į statinius.

12Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad patikslinto ir papildyto ieškinio reikalavimai – pripažinti ieškovui nuosavybės teises į ginčo statinius, nėra aiškūs ir tiksliai suformuluoti, tačiau sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš esmės ieškiniu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog prie 1995 m. gegužės 24 d. UAB „Interbolis“ akcininkų turtinių įnašų įvertinimo akto nėra turtinius įnašus detalizuojančių dokumentų; išregistruojant AB „Embolis“, ginčo statinių įsigijimo nuosavybės teise ir perleidimo turtinio įnašo būdu steigiamam UAB „Interbolis“ dokumentų archyvui nepateikta; ginčo statinių valdymo forma neaiški ir UAB „Interbolis“ 1994 m. lapkričio 26 d. akcininkų susirinkimo protokolo pagrindu ieškovas jų nuosavybės teise nevaldo. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas nuosavybės teisių į ginčo statinius (tvorą, stadioną, tribūnas ir bėgimo taką) faktą įrodinėjo 1994 m. lapkričio 26 d. AB „Embolis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, 1995 m. gegužės 24 d. UAB „Interbolis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu ir akcininkų turtinių įnašų įvertinimo aktu, tačiau, įvertinusi byloje esančius duomenis, kolegija padarė išvadą, jog ginčo statiniai, kuriuos nuosavybės teise siekia įteisinti ieškovas, steigiant UAB „Interbolis“ nebuvo perduoti. Ieškovas neįrodė, kad ginčo statiniai būtų buvę įregistruoti AB „Embolis“ nuosavybės teise, juos kaip turtinį įnašą perleidžiant UAB „Interbolis“, juolab kad šie statiniai net nebuvo inventorizuoti jų perdavimo metu. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 1995 m. nebuvo bėgimo tako (jį ieškovas padarė savavališkai, be leidimo); tribūnos pagamintos iš metalinių rėmų bei lentų, t. y. yra kilnojamosios; stadiono kaip nekilnojamojo turto objekto nėra, stadiono projektui nebuvo išduotas statybos leidimas, jis nebuvo pripažintas tinkamu naudotis; pirminiu ieškiniu ieškovas neprašė pripažinti nuosavybės teisės į tvorą, šis reikalavimas pateiktas vėliau. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teises (nustatyti, jog nuosavybės teise valdo) į ginčo statinius (tvorą, stadioną, tribūnas ir bėgimo taką) turtinio įnašo pagrindu. Kolegija sprendė, kad teismas pagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti, jog ieškovas iki 2007 m. gegužės 3 d. priėmimo-perdavimo akto pasirašymo turėjo nuosavybės teises, įgytas AB „Embolis“ turtinio įnašo pagrindu, į statinius (tvorą, kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinius), nes šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukels teisinių padarinių – šiuo metu statiniai ieškovui nebepriklauso, jie registruoti UAB „Kamintos investicija“ vardu. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, netenkinus reikalavimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, netenkintinas ir reikalavimas dėl įpareigojimo registruoti nuosavybės teises į ginčo statinius, kartu pažymėjo, jog ieškovas nesilaikė išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Interbolis“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151) dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, taikymo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nepasisakė ir nesivadovavo Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. sprendimu, priimtu kitoje byloje. Šiame sprendime nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, nes sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės atitinka visas faktui pripažinti prejudiciniu būtinas sąlygas: abiejose bylose tiriamos analogiškos faktinės aplinkybės dėl statinių (dviejų stadionų, bėgimo tako, tribūnų, tvoros, kiemo aikštelės, kanalizacijos šulinių) teisinio statuso, t. y. ar šie statiniai priklauso kasatoriui (kasatorius pažymi, kad 2003 m. spalio 13 d. sprendimu nustatyta, kad ginčo pastatų savininkas yra kasatorius); abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys; Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. sprendimas yra absoliutaus pobūdžio – byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka ir sprendimas priimtas dėl teisės pripažinimo, t. y. sprendimas neturi subjektinių ribų. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo pakartotinai nagrinėti išspręstos bylos ar iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008). Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nesivadovavo teismų praktika dėl sąlygų, kurioms esant faktai pripažintini prejudiciniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Alytaus apskrities viršininko administracija v. VĮ Registrų centro Alytaus filialas, bylos Nr. 3K-3-554/2009; 2006 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje mokslinė-komercinė J. Č. firma v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-615/2006; kt.);

162) dėl nuosavybės teisės įgijimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog kasatoriui AB ,,Embolis“ perdavė Sporto ir poilsio kompleksą steigimo sutarties pagrindu, t. y. nuosavybės teisė kasatoriui buvo perduota, tačiau nepakanka įrodymų išvadai, kad kartu kasatoriui buvo perduoti ir ginčo statiniai. Kasatoriaus nuomone, teismas privalėjo tik nustatyti, kokie statiniai kasatoriui buvo perduoti, o ne daryti CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4.48 straipsnio nuostatas pažeidžiančią išvadą, kad kasatorius apskritai neįgijo nuosavybės teisės į statinius. Kasatorius nesutinka su teismo teiginiu, kad neįrodyta, jog, perleidžiant ginčo statinius, jie buvo įregistruoti AB ,,Embolis“ vardu, ir nurodo, kad šiuo atveju svarbu, ar AB ,,Embolis“ buvo šių statinių savininkas ir neperdavė kasatoriui daugiau, nei pats turėjo. Kasatorius pažymi, kad CK 4.48 straipsnio nuostatose nenustatyta pareigos įregistruoti perleidžiamą turtą, nes nuosavybės teisė įgyjama nuo turto perdavimo momento, o ne nuo jo įregistravimo. Teisinio registravimo funkcija yra ne nustatyti nuosavybės teises, bet išviešinti asmens teisę į turtą, siekiant šį faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Įgyjant nuosavybės teisę perdavimo būdu, svarbu, kad nuosavybės teisę perduotų pats savininkas ir tik tiek teisių, kiek jų turi pats. Aplinkybė, kad ginčo statiniai nebuvo registruoti AB ,,Embolis“ vardu, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog jis neturėjo šių statinių nuosavybės teise ir negalėjo jų perleisti kasatoriui;

173) dėl registro duomenų teisinio statuso. Tiek pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, tiek pagal CK 4.242 straipsnio nuostatas į registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kasatorius nurodo, kad nors ginčo statiniai nebuvo registruoti AB ,,Embolis“ vardu, tačiau nuo 1981 m. duomenys apie juos yra sukaupti duomenų kadastro ir registro byloje. Pagal Nekilnojamojo turto registro įgyvendinimo įstatymo 2 dalį kasatoriui perleisto sporto ir poilsio komplekso inventorizavimo bylos duomenys (t. y. duomenys apie stadioną, tribūnas, bėgimo taką, bordiūrus, kiemo aikštelę, tvorą, kanalizacijos šulinius) turėjo būti perkelti į Nekilnojamojo turto registrą ir tuo pagrindu laikytini šio registro duomenimis. Kasatoriaus nuomone, vertinant sporto ir poilsio komplekso inventorizacinės bylos duomenis, jiems teiktina tokia pat teisinė galia, kaip ir nekilnojamojo turto registro duomenims, t. y. šie duomenys turi didesnę įrodomąją galią. Kadangi teismas nevertino inventorizacinėje byloje esančių duomenų kaip nekilnojamojo turto duomenų, tai kasatorius daro išvadą, kad teismas pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2, 4 straipsnių bei CK 4.262 straipsnio nuostatas. Tokią išvadą, kasatoriaus nuomone, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. VĮ Registrų centras, A. P., B. N., D. A., bylos Nr. 3K-3-412/2009);

184) dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo. Kasatorius nurodo, kad yra pakankamai įrodymų (kasatoriaus steigimo sutartis, AB ,,Embolis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos ir pastatų ir statinių kadastro ir registro byla, VĮ Respublikinio inventorizavimo ir projektavimo biuro detalizuotas pažymėjimas, kt.), patvirtinančių kasatoriaus nuosavybės teisę į ginčo statinius, tačiau teismas juos vertino, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ginčas iš esmės vyksta dėl to, ar ginčo statiniai įėjo į kasatoriui perduoto sporto komplekso sudėtį. Teismui nustačius, kokie objektai sudarė kasatoriui perduotą kompleksą, darytina išvada, jog ginčo statinius kasatorius gavo kaip turtinį įnašą ir valdo juos nuosavybės teise. Kasatorius nurodo, kad teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 2 dalies, 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, vadovavosi 1995 m. inžinerinių tinklų projektu su topografine nuotrauka bei liudytojos L. A. parodymais ir padarė nepagrįstą išvadą dėl bėgimo tako ir bordiūrų pastatymo. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad bėgimo takas ir bordiūrai buvo pastatyti 1983-1986 m. Taigi išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie ginčo bėgimo taką ir bordiūrus turi visus CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytus oficialiojo rašytinio įrodymo požymius, todėl laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir negali būti nuginčytas liudytojų parodymais ar kitais rašytiniais įrodymais. Kasatorius pažymi, kad atsakovas neprieštaravo dėl kasatoriaus prašymo pripažinti nuosavybės teises į ginčo statinius ir sutiko su pozicija dėl sporto komplekso inventorizacinėje byloje sukauptų duomenų teisinio statuso. Kasatorius nesutinka su teismo teiginiu, kad stadiono kaip nekilnojamojo turto objekto nėra, ir nurodo, jog jo buvimą patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys.

19Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo ieškovo UAB ,,Interbolis“ kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

201) dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, taikymo. Trečiasis asmuo nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl prejudicinių faktų; nurodo, kad aplinkybės prejudicinėmis pripažįstamos tik tiems asmenims, kurie dalyvavo procese, t. y. jam, nedalyvavusiam nagrinėjant civilinę bylą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, teismo sprendimas nesukėlė teisinių padarinių. Tik teisės doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš ypatingosios teisenos bruožų yra teismo sprendimo absoliutumas, tačiau tokia nuostata nei įstatyme, nei teismų praktikoje neįtvirtinta;

212) dėl nuosavybės teisės įgijimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Atsiliepime nurodoma, kad nuosavybės teisę reglamentuojančias teisės normas teismas taikė tinkamai. Sprendžiant nuosavybės teisių pripažinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar AB ,,Embolis“ buvo ginčo pastatų savininkas ir neperdavė kasatoriui daugiau nuosavybės teisių, nei turėjo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčo statiniai, kuriuos nuosavybės teise siekia įteisinti kasatorius, steigiant bendrovę, nebuvo perduoti, nes AB ,,Embolis“ neturėjo nuosavybės teisių. Apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį ginčo statinių sukūrimo aplinkybes, kurios patvirtina, jog AB ,,Embolis“ neturėjo nuosavybės teisių į šiuos statinius;

223) dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo. Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo argumentais, kad ieškovas neprivalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių jo nuosavybės teises į ginčo statinius, nes ši jo teisė buvo nustatyta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. sprendimu. Šis sprendimas nėra ir negali būti prejudicinis faktas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvuotus argumentus dėl įrodymų vertinimo ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

23Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo ieškovo UAB ,,Interbolis“ kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

241) dėl nuosavybės teisės įgijimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Atsiliepime nurodoma, kad teismai aiškinosi ne tik nuosavybės teisės į ginčo statinius perdavimą kasatoriui, bet ir aplinkybes, ar ginčo statiniai kaip nekilnojamieji daiktai galėjo būti sukurti, koks jų teisinis statusas ir pan. Byloje nėra duomenų apie stadionų sukūrimo, pastatymo ir jų egzistavimo teisėtumą; tribūnos yra kilnojamieji daiktai, į kuriuos teisės viešai neregistruojamos, be to, pagal liudytojų parodymus tai yra laikini statiniai ir kasatoriui negalėjo būti perduoti; žemės sklypas, ant kurio pastatyti ginčo statiniai, buvo perduotas pagrindiniam naudotojui laikinai naudotis, t. y. AB ,,Embolis“ neturėjo nuosavybės teisės į ginčo statinius ir negalėjo jų teisėtai perduoti. Kadangi neaišku, kokia nuosavybės apimtimi disponavo AB ,,Embolis“, negalima teigti, kad konkretūs ginčo objektai buvo perduoti. Byloje nėra duomenų, koks konkrečiai buvo AB ,,Embolis“ turtinis įnašas. Tai, kad nuosavybės teisės negali atsirasti į neteisėtai sukurtą daiktą, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Pirmoji kregždutė“ v. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras, Kauno m. valdyba, kt., bylos Nr. 3K-3-224/1999);

252) dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, taikymo. Atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai taikė proceso normas dėl faktų pripažinimo prejudiciniais. Kasatoriaus nurodomame Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. sprendime nurodyti faktai nėra šiai bylai prejudiciniai, nes Generalinė prokuratūra, Asociacija vaikų ir jaunimo klubas ,,Ąžuolas“ ir UAB ,,Kamintos investicija“ šioje byloje nedalyvavo; sprendimas nėra dėl pripažinimo, nes šioje byloje ieškinio reikalavimai buvo atmesti; be to, kasatoriaus nurodomi faktai yra motyvuojamojoje, o ne rezoliucinėje dalyje; skiriasi bylų nagrinėjimo dalykas; nurodomame 2003 m. spalio 13 d. sprendime nebuvo sprendžiamas tvoros statusas ir jos perdavimo klausimas, taip pat kitų priklausinių sukūrimo teisėtumo klausimas. Dėl nurodytų aplinkybių minimame sprendime nustatytos aplinkybės negalėjo būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, taikymo

29Kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami bylą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias prejudicinius faktus, nes nesivadovavo kitoje byloje priimtu Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. sprendimu, kuriame nustatyta, kad kasatorius statinius (du stadionus, bėgimo taką, dvi tribūnas, bordiūrus, kiemo aikšteles, kanalizacijos šulinius) valdo nuosavybės teise ir šios aplinkybės yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje.

30Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Sarteksas“ v. UAB ,,Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB ,,Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; kt.). Kiekvienu atveju teismas, aiškindamas ir taikydamas aptartą proceso teisės normą, kaip ir bet kurio įstatymo aiškinimo ir taikymo atveju, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tik taip gali įgyvendinti savo konstitucinę pareigą – užtikrinti teisingumą kiekvienoje byloje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis).

31Nagrinėjamoje byloje kasatorius kaip prejudiciniu faktu remiasi Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. sprendimu, kuriame, jo teigimu, nustatyta, kad kasatorius statinius (du stadionus, bėgimo taką, dvi tribūnas, bordiūrus, kiemo aikšteles, kanalizacijos šulinius) valdo nuosavybės teise. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. spalio 13 d. sprendimu išsprendė Kauno miesto savivaldybės pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Sprendime teismas nurodė, kad kasatoriaus šioje byloje nurodytas turtas – du stadionai, bėgimo takas ir kitas turtas – priklauso jam nuosavybės teise, tačiau tokią išvadą padarė, be kita ko, pažymėdamas, jog byloje įrodyta, kad ,,šį turtą teisėtai naudoja, valdo bei apskaito, moka nekilnojamojo turto mokesčius jų savininkas ,,UAB ,,Interbolis“. Be to, pagal CK 4.57 straipsnio 2 dalį bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas (turtas), nors daikto (turto) valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą; pagal CK 4.26 straipsnio 2 dalį valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai“. Dėl to teismas padarė išvadą, kad statiniai, įrenginiai negali būti pripažinti bešeimininkiais ir pareiškimą atmetė. Taigi pirmiau nagrinėtoje byloje ir šioje byloje įrodinėjami dalykai susiję, tačiau netapatūs, nes pirmiau nagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiamos kasatoriaus nuosavybės teisės į turtą, t. y. nebuvo sprendžiami statinių sukūrimo, egzistavimo kaip nekilnojamojo daikto objekto ir įgijimo nuosavybės teise teisėtumo klausimai; buvo sprendžiama, ar yra pagrindas pareiškime nurodytą turtą pripažinti bešeimininkiu. Teismas byloje dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, pasisakydamas dėl kasatoriaus nuosavybės teisių į turtą, nurodė išlygą, kad jeigu kasatorius turtą valdo ne nuosavybės teise, tai bet kuriuo atveju valdo teisėtai, t. y. valdo turtą nuosavybės arba kitokia įstatymu pagrįsta teise ir jis negali būti pripažintas bešeimininkiu. Aplinkybę dėl teismo sprendime nurodytos išlygos kasatorius pripažino, nes šioje byloje pareikštu ieškiniu prašė pripažinti jam nuosavybės teises į statinius ir įrodinėjo reikalavimą patvirtinančias aplinkybes. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nagrinėtoje byloje nebuvo vienareikšmiškai nustatytas privalomas šiai bylai prejudicinis faktas, kad kasatorius turtą valdo nuosavybės teise, tačiau pirmiau priimtas teismo sprendimas atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus, todėl jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegija pagal teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tyrė Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. sprendimą. Tai reiškia, kad teismas vertino jame išdėstytas aplinkybes kartu su kitais įrodymais ir konstatavo, jog byloje nėra įrodymų viseto konstatuoti, kad kasatorius valdė statinius nuosavybės teise.

32Kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2003 m. lapkričio 7 d. ir lapkričio 21 d. sprendimuose taip pat pasisakė dėl kasatoriaus teisių į statinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylų, kuriose buvo priimti nurodyti sprendimai, įrodinėjimo dalykas buvo skaičiuotų mokesčių už naudojamą žemę teisėtumas, nuosavybės teisių į statinius klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl administracinio teismo sprendimai nėra prejudiciniai šiai bylai ir vertintini kartu su kitais įrodymais.

33Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė prejudicinius faktus reglamentuojančias teisės normas.

34Dėl ieškinio reikalavimų ir juridinio fakto nustatymo

35Kasatorius, pateikdamas patikslintą ir papildytą ieškinį, teisiniu ieškinio pagrindu kartu su kitomis teisės normomis nurodė CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normą ir, be kita ko, prašė pripažinti jam nuosavybės teises, įgytas AB ,,Embolis“ turtinio įnašo pagrindu, į stadionus, tvorą, tribūnas ir bėgimo taką, t. y. prašė pripažinti (nustatyti) juridinį faktą, kad nuo 1995 m. jis valdo statinius nuosavybės teise. Ieškinio reikalavimus dėl juridinio fakto nustatymo kasatorius grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad vienas iš jo steigėjų AB ,,Embolis“ įnešė kaip sudedamąją turtinio įnašo dalį į steigiamą UAB ,,Interbolis“ sporto ir poilsio kompleksą, kurį su teisiškai registruotais pastatais sudarė ir neįregistruoti pastatų priklausiniai: stadionai, bėgimo takas, kt. Kasatorius teigia, kad turėjo turtinį įnašą detalizuojančius dokumentus, tačiau jų neišsaugojo. Apeliacinės instancijos teismas reikalavimus dėl nuosavybės teisės į statinius pripažinimo pagrįstai kvalifikavo kaip reikalavimus nustatyti juridinius faktus ir nagrinėjo juos kaip juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad byloje nepareikšta reikalavimo pripažinti statinius kasatoriaus nuosavybė.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas, pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B., H. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-563/2009; kt.).

37Taigi kasatorius, siekdamas įrodyti pareikštą reikalavimą, privalo įrodyti ne tik faktą, kad AB ,,Embolis“ perdavė jam nuosavybės teises į ieškinyje nurodytus statinius, bet ir tai, kad ši bendrovė ir ankstesnis sporto komplekso savininkas statinius, kaip pastatų, skirtų sporto ir poilsio poreikiams, priklausinius, teisėtai sukūrė, valdė juos nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai (CK 4.48 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad AB ,,Embolis“ nuosavybės teisių apimtis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

38Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tuometinio Kauno m. vykdomojo komiteto 1971 m. lapkričio 17 d. sprendimu F. Dzeržinskio staklių gamyklai buvo perduotas žemės sklypas sporto ir poilsio bazei įrengti. Šiame sklype buvo pastatyti ir įteisinti sporto ir poilsio bazės poreikiams tenkinti pastatai, kuriuos vėliau nuosavybės teise įgijo AB ,,Embolis“ ir juos 1995 m. kaip turtinį įnašą perdavė steigiamai UAB ,,Interbolis“. Šio nekilnojamojo turto klausimas nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas. Byloje taip pat nustatyta, kad F. Dzeržinskio staklių gamykla jai paskirtoje teritorijoje įrenginėjo ledo rutulio aikštelę, čiuožyklą, futbolo-regbio aikštę. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodomu statinių įrengimo metu galiojo Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1970 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtinta Leidimų statyti, rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka. Ši tvarka galiojo iki 1994 m. gruodžio 22 d. ir joje buvo nustatyta, kad statiniai, jų priklausiniai gali būti statomi tik gavus nustatyta tvarka leidimus. Tuo metu galiojusioje Teisinio pastatų registravimo instrukcijoje, patvirtintoje Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, buvo nustatyta, kad registracijos objektas yra visas pastatas su jam priklausančiais pagalbiniais statiniais, kurie registruojami pateikus įstatymo nustatyta tvarka gautus nuosavybės dokumentus. Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 buvo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, kurioje nustatyta, kad pastatai, statiniai ir butai turi būti registruojami (1 punktas); savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai neregistruojami (5 punktas); ją pakeitė Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtinta Teisinio statinių registravimo laikinoji tvarka, kurioje nustatytos tos pačios registravimo nuostatos. Taigi tiek kasatoriaus nurodomu statinių įrengimo metu, tiek perduodant juos kasatoriui kaip turtinį įnašą, pastatų ir jų priklausinių (kitų statinių) sukūrimo ir įteisinimo tvarka buvo griežtai reglamentuota. Teismai nenustatė, kad statiniai, į kuriuos kasatorius prašo pripažinti nuosavybės teises, buvo sukurti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir pateikti teisiškai įregistruoti.

39Teisėjų kolegija, sutikdama su kasatoriaus teiginiu, kad teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisės į pastatus atsiradimo, pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė, kaip tokia, atsiranda kitais teisės aktuose nurodytais pagrindais, pažymi, jog aplinkybė, kad kasatoriaus nurodyti statiniai neįregistruoti, teisiškai reikšminga sprendžiant, ar šie statiniai įrengti laikantis nustatytos tvarkos, nes anot kasatoriaus, kadastriniai duomenys apie juos kaupti nuo 1981 m., tačiau žymų apie statinių teisėtumą kadastriniuose dokumentuose nėra. Tai gali reikšti, kad sukaupti kadastriniai duomenys nebuvo perkelti į registrą dėl to, kad įregistruojant statinius būtina pateikti nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus, jog statiniai įrengti gavus reikalingus leidimus ir laikantis jų įrengimo tvarkos.

40Apibendrindama teismų nustatytas aplinkybes, taip pat aplinkybes, kad kasatoriaus nurodomus sporto paskirties įrenginius tvarko, prižiūri ir jais naudojasi vietos sportininkai, vaikų ir jaunimo sporto klubai, kasatorius šiais įrengimais nesinaudojo ir nesinaudoja, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareikšto ieškinio tikslas ne įteisinti nuosavybės teisę į minėtus statinius ir juos sutvarkyti bei naudoti pagal paskirtį, o nuosavybės į šiuos statinius įteisinimo pagrindu įgyti teisę nuomoti ar pirkti žemės sklypą, kurį aptarti statiniai užima, tai nesuderinama su teisingumo nagrinėjamoje byloje įvykdymu.

41Dėl įrodymų vertinimo

42CPK 185 straipsnyje nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės. Jos išanalizuotos ir išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt.; byla Nr. 3K-3-299/2008; 2008 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „IF draudimas“ v. P. V., bylos Nr. 3K-3-268/2008; kt.)

43Kasatorius teigia, kad neprivalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę į statinius, nes jie buvo pateikti pirmiau nurodytoje byloje dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasatorius teigia, jog byla yra dėl teisės įregistruoti statinius pripažinimo, tačiau pirmiau konstatuota, kad ginčas iš esmės yra dėl kasatoriaus nuosavybės teisių į statinius pripažinimo. Valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, tiek ir valdymo nuosavybės teise faktą. Kasatoriaus nurodomi dokumentai (jo steigimo sutartis, AB ,,Embolis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kt. pažymos) patvirtina sporto komplekso įteisintų pastatų valdymo faktą, tačiau šie dokumentai nepatvirtina to, kad AB ,,Embolis“, perdavęs pastatus kasatoriui, turėjo nuosavybės teises ir perdavė šių pastatų priklausinius (stadionus, kt.). Byloje nėra duomenų apie stadionų sukūrimo, pastatymo ir jų egzistavimo teisėtumą, todėl teismai, vertindami įrodymus, konstatavo, kad nepakanka įrodymų apie tai, kad statiniai buvo sukurti teisėtai ir kad buvo perduoti kasatoriui. Be to, sporto komplekso inventorizacija pirmą kartą atlikta praėjus dvejiems metams po AB ,,Embolis“ akcininkų susirinkimo, kurio pagrindu kasatoriui buvo perduotas sporto kompleksas. Teismai konstatavo, kad nei 1994 m. lapkričio 26 d. AB ,,Embolis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole, nei 1995 m. gegužės 10 d. UAB ,,Interbolis“ steigimo sutartyje nepateikta išsamaus turtinio įnašo sąrašo; 1995 m. gegužės 24 d. UAB ,,Interbolis“ akcininkų turtinių įnašų įvertinimo akte AB ,,Embolis“ įnašas tik įvardytas ir nenurodyta nuorodų dėl galimo papildomo sporto kompleksą sudarančių konkrečių statinių aprašo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, vertindami įrodymus ir darydami išvadą, kad neįrodytas statinių (pastatų priklausinių) teisėtas sukūrimas, vėliau – perdavimas kasatoriui, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė.

44Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo bėgimo tako ir bordiūrų sukūrimo, nesivadovavo kadastro ir registro byloje sukauptais duomenimis apie pastatus ir kitus šiame žemės sklype esančius statinius. Šie duomenys pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį laikytini oficialiuoju rašytiniu įrodymu, todėl turi didesnę įrodomąją galią ir negali būti nuginčyti kitais rašytiniais įrodymais.

45CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. A. V., LR Užsienio reikalų ministerija, AB „Lietuvos rytas“; bylos Nr. 3K-3-235/2006; 2006 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas; bylos Nr. 3K-3-452/2006; kt.). Vadovaudamasi šiais išaiškinimais, teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymos atitinka oficialiesiems rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus ir jose nustatytos aplinkybės laikomos įrodytomis tol, kol jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Tačiau teismų nustatyta, kad nei oficialiuosiuose rašytiniuose, nei kituose rašytiniuose įrodymuose nėra duomenų apie statinių (stadionų, bėgimo tako, bordiūrų sukūrimo, kt.) pastatymo ir jų egzistavimo teisėtumą bei jų perdavimą kasatoriui. Nors kasatoriaus nurodomose VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymose nurodyta, kad prie sporto komplekso yra kiemo įrenginiai, tačiau konkrečių nenurodyta, be to, pastatų kadastro ir registro byloje yra duomenų apie bėgimo taką, stadionus, tribūnas ir kt., nurodant, kad jie pastatyti 1981–1986 m., tačiau šie įrašai padaryti 1996 m. rugpjūčio 26 d. po inventorizacijos ir šioje byloje ar kituose rašytiniuose įrodymuose nėra duomenų, kad statiniai įrengti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Kadangi kasatorius neįrodė, kad statiniai (stadionai, bėgimo takas, bordiūrai, tribūnos) buvo sukurti, pastatyti teisėtai, kad pagal steigimo sutartį AB ,,Embolis“ teisėtai juos perdavė kasatoriui, tai šie, vėliau įrašyti duomenys laikytini paneigtais byloje surinktais kitais įrodymais (pagal steigimo sutartį perduota tik sporto ir poilsio kompleksas, pastatų priklausinių (kasatoriaus nurodomų statinių) perdavimas nenurodytas) ir vėliau atsiradę įrašai apie 1981–1986 m. neva sukurtus statinius, nelaikyti įrodančiais jų teisėtą sukūrimą ir egzistavimą bei teisėtą perdavimą kasatoriui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai kasatoriaus nurodytus įrodymus vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir CPK 185 straipsnio 2 dalies bei 197 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai, nustatę faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo byloje nagrinėtus teisinius santykius ir taikė juos reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai procesiniuose sprendimuose išdėstytais motyvais atsisakė tenkinti ieškinį. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

47Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

48

49Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 115,26 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

51

52Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

53Priteisti iš ieškovo UAB ,,Interbolis“ (j. a. k. 134502085) į valstybės biudžetą 115,26 Lt (vieną šimtą penkiolika litų 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo,... 6. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pagal Kauno... 7. Atnaujinus procesą civilinėje byloje ieškovas prašė pripažinti: 1) teisę... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog 2003 m.... 11. Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta juridinę reikšmę turinčių faktų... 12. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Interbolis“ prašo panaikinti Kauno miesto... 15. 1) dėl proceso teisės normų,... 16. 2) dėl nuosavybės teisės įgijimą... 17. 3) dėl registro duomenų teisinio... 18. 4) dėl proceso teisės normų,... 19. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos... 20. 1) dėl proceso teisės normų,... 21. 2) dėl nuosavybės teisės įgijimą... 22. 3) dėl proceso teisės normų,... 23. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė... 24. 1) dėl nuosavybės teisės įgijimą... 25. 2) dėl proceso teisės normų,... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai ... 28. Dėl proceso teisės normų,... 29. Kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami bylą, pažeidė proceso teisės... 30. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182... 31. Nagrinėjamoje byloje kasatorius kaip prejudiciniu faktu remiasi Kauno miesto... 32. Kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2003 m. lapkričio 7 d. ir... 33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus... 34. Dėl ieškinio reikalavimų ir juridinio... 35. Kasatorius, pateikdamas patikslintą ir papildytą ieškinį, teisiniu... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas,... 37. Taigi kasatorius, siekdamas įrodyti pareikštą reikalavimą, privalo įrodyti... 38. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tuometinio Kauno m. vykdomojo... 39. Teisėjų kolegija, sutikdama su kasatoriaus teiginiu, kad teisine pastatų... 40. Apibendrindama teismų nustatytas aplinkybes, taip pat aplinkybes, kad... 41. Dėl įrodymų vertinimo 42. CPK 185 straipsnyje nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės. Jos... 43. Kasatorius teigia, kad neprivalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių jo... 44. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas... 45. CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai,... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 47. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių... 48. ... 49. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. ... 52. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 53. Priteisti iš ieškovo UAB ,,Interbolis“ (j. a. k. 134502085) į valstybės... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...