Byla e2-1916-480/2016

Dėl vartojimo kredito sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje dėl laidavimo, vekselio pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl laidavimo, vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl reikalavimo išieškoti pinigines lėšas atsakovo naudai iš ieškovės, kaip laiduotojos

1Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. patikslintą ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankas, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui Š. P., dėl vartojimo kredito sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje dėl laidavimo, vekselio pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl laidavimo, vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl reikalavimo išieškoti pinigines lėšas atsakovo naudai iš ieškovės, kaip laiduotojos,

Nustatė

2Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: pripažinti 2008-08-20 vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) dalyje dėl jos (ieškovės) laidavimo negaliojančia ab initio; pripažinti 2008-08-20 paprastąjį vekselį AB Ūkio bankui 14 000,00 Lt iš vekselio davėjo Š. P., a. k. ( - ) ir ieškovės, kaip laiduotojos J. P., a. k. ( - ) negaliojančiu dalyje dėl laidavimo ab initio; pripažinti 2009-03-27 Kauno miesto 23-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. ( - ), negaliojančiu dalyje dėl reikalavimo išieškoti pinigines lėšas atsakovo naudai iš ieškovės, kaip laiduotojos; priteisti bylinėjimo išlaidas.

3Ieškinyje nurodo ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2008-08-20 atsakovė BAB Ūkio bankas ir Š. P. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią bankas suteikė Š. P. 14 000,00 Lt vartojimo kreditą. Sutartyje buvo nustatytos sąlygos, kad už Š. P., kaip kredito gavėjo, įsipareigojimus laiduoja Š. P. tuometinė sutuoktinė, ieškovė J. P.. Šios sutarties pagrindu 2008-08-20 buvo išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 14 000,00 Lt sumai banko naudai iš vekselio davėjo Š. P., laiduotoja nurodant J. P.. Nors kredito sutartyje, vekselyje yra už ieškovę pasirašyta, tačiau pačiai ieškovei apie tokį susitarimą nebuvo žinoma, ieškovės parašai yra suklastoti, todėl tokia sutartis ir vekselis pripažintini negaliojančiais ab initio.

4Atsakovė raštu pateiktame atsiliepime ieškinį laiko nepagrįstu, kadangi ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog 2008-08-20 vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ) dalyje dėl ieškovės laidavimo bei 2008-08-20 paprastasis vekselis Ūkio bankui iš vekselio davėjo Š. P., ieškovės kaip laiduotojos, negaliojančiu dalyje dėl laidavimo turi būti pripažintini negaliojančiais ab initio.

5Ieškinys atmestinas

6Byloje nustatyta, kad 2008-08-20 atsakovė BAB Ūkio bankas ir Š. P. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią bankas suteikė Š. P. 14 000,00 Lt vartojimo kreditą. Sutartyje buvo nustatytos sąlygos, kad už Š. P., kaip kredito gavėjo, įsipareigojimus laiduoja ieškovė J. P.. Šios sutarties pagrindu 2008-08-20 buvo išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 14 000,00 Lt sumai AB Ūkio banko naudai iš vekselio davėjo Š. P., laiduotoja nurodant J. P.. 2009-03-27 Kauno miesto 23-ojo notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. ( - ), išieškoti skolą iš skolininko Š. P. ir laiduotojos J. P., kuris 2009-03-31 pateiktas vykdyti antstolei A. L..

7Tesimų informacinės LITEKO sistemos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė J. P. 2014-03-17 Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinio pareiškimą Š. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo (Marijampolės rajono apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-1219-301/2014).

8Kauno apygardos teismo 2013-04-04 nutartimi IĮ Architekto Š. P. studijai iškelta bankroto byla (Kauno apygardos teismo civ. byla Nr. B2-303-273/2015).

9Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-05-21 sprendimu santuoka tarp J. P. ir Š. P. nutraukta.

10Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014-05-13 nutartimi reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei įsipareigojimų kreditoriams vykdymo išskyrė į atskirą bylą ir perdavė nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2015-10-12 nutartyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nutarė, kad kreditoriui BAB Ūkio bankui 2008-08-20 Vartojimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu esanti 3 656,79 Eur skola laikytina solidaria Š. P. ir J. P. prievole. Kauno apygardos teismas 2015-11-20 sprendimu pripažino individualios įmonės Architekto Š. P. studija veiklą pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto. Viešai skelbiamais VĮ Registrų centro duomenimis individuali įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro.

11Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija tiek vartojimo kredito sutarties, tiek paprastojo vekselio teisėtumą tuo pagrindu, kad jie sudaryti pažeidžiant įstatymo reikalaujamą sandorio formą, t. y. ieškovės manymu jos parašai yra suklastoti, pačiai ieškovei apie tokį susitarimą nebuvo žinoma. Nurodo, kad tiek santuokos nutraukimo byloje, tiek bankroto byloje ieškovė nuosekliai prašė pripažinti visus kreditorinius įsipareigojimus, tame tarpe ir kreditorinį įsipareigojimą bankui, asmeninėmis Š. P. prievolėmis, kadangi apie juos jai nebuvo žinoma. Taip kaip ir išnagrinėtoje byloje, taip ir nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės siekia pripažinimo, jog ji nesanti solidarioji banko skolininkė.

12Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Solidariosios prievolės atsiradimo pagrindai, esant pasyviajam prievolės daugetui, nustatyti CK 6.6 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymą, arba šalių susitarimą, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai ir kartu varžo skolininko teisės.

13Pagal CK 6.81 straipsnį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kitą nenustato laidavimo sutartis. Trečiasis asmuo Š. P. pasirašė su banku vartojimo kredito sutartį, šios sutarties pagrindu išrašė paprastąjį vekselį banko naudai. Atskira laidavimo sutartis su ieškove nebuvo sudaryta, tačiau solidarioji prievolė bankui kyla vartojimo kredito sutarties ir paprastojo vekselio sąlygų pagrindu, kuriose ieškovė nurodoma laiduotoja, nes laiduotojo atsakomybė yra solidari (CK 6.77 str. 1 d., 6.81 str. 1 d.).

14Išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės (civ. byla Nr. Nr. B2-303-273/2015) šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytų aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Kauno apygardos teismas 2015-10-12 nutartyje konstatavo, jog pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu. Dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi būti sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007).

15Iš byloje nustatytų faktų matyti, kad ieškovė ir trečiasis asmuo buvimo santuokoje metu tapo solidariais bendraskoliais. Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimo momentu sutuoktinių bendro kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neliko, nes jis buvo realizuotas bankroto byloje, o gautos piniginės sumos buvo panaudotos iš dalies tenkinant kreditorių reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms prievolių bendrumo pagrindas išnyko, o solidariosios prievolės vykdymas turėtų būti nukreiptas į asmeninį kiekvieno iš sutuoktinių turtą, bet dėl to prievolė netapo daline. Išnagrinėtoje civilinėje byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi jau yra išspręstas ginčo skolos pobūdžio klausimas. Visuma byloje esančių aplinkybių leidžia spręsti, jog nagrinėjamu atveju ieškovei net ir įrodžius, kad ginčo sutartis bei vekselis sudaryti pažeidžiant įstatymo reikalaujamą sandorio formą, t. y. suklastojus ieškovės (laiduotojos) parašus, net ir tokiu atveju solidarioji prievolė netaptų asmenine trečiojo asmens prievole. Minėta, solidarioji prievolė apsaugo kreditorių interesus, o lėšų panaudojimo klausimas ir nukentėjusio (buvusio) sutuoktinio teisių apsauga gali būti pasiekta per kompensacinį arba regreso teisės (CK 6.9 str.) mechanizmą.

16Teismas turi garantuoti ir (buvusių) sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini. Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas (galbūt tai būtų viena iš kelių alternatyvų), kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas. Sandorio tikslas, jo pasiekimas ar nepasiekimas – t. y. šeimos ar ne šeimos poreikiams jis sudarytas ir ar iš tokio sandorio gautas rezultatas panaudotas šeimos poreikiams ar ne šeimos poreikiams – šiuo atveju nereikšmingas. Solidarumas jokiu būdu nepasibaigia, jeigu vienas sutuoktinis paskolą, imtą šeimos poreikiams, panaudoja savo interesams, kitaip solidarumo institutas prarastų prasmę, o nesąžiningi sutuoktiniai galėtų nebevykdyti prisiimtų prievolių. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Tais atvejais, kai santuokos nutraukimo momentu sutuoktiniai neturi bendro turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas jų santuokos metu prisiimtų prievolių įvykdymui, o prievolių vykdymo terminas nepasibaigęs, tai jų solidariųjų prievolių pakeitimas į dalines reikštų jų teisių apsaugą kreditorių teisių suvaržymo sąskaita.

17Kita vertus, ieškovė vartojimo kredito sutarties, paprastojo vekselio teisėtumą ginčija dėl juose esančių jos, kaip laiduotojos, prašų suklastojimo.

18Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, ekspertų išvados yra viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese. Taigi, šaliai ginčijant įrodymus dėl jų suklastojimo (nagrinėjamu atveju - ieškovės parašų suklastojimo), pareiga tai pagrįsti išlieka teigiančiajam. Įvertinęs bylos aplinkybes, kai be Š. P. paaiškinimų 2015 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. B2-303-273/2015 kitų įrodymų nėra, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog būtų galima nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl vartojimo kredito sutartyje, paprastajame vekselyje esančių ieškovės parašų tikrumo.

19Tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627-686/2015 ir kt.).

20Pateikusi 2016 m. balandžio 25 d. pradinį ieškinį, kurį vėliau tikslino, ieškovė prašė paskirti teismo ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą, ar ant 2008-08-20 kredito sutarties bei paprastojo vekselio kaip laiduotoja pasirašė ieškovė J. P.. Tačiau pateikusi tokį prašymą, ieškovė nepateikė laisvųjų rašysenos (parašų) pavyzdžių bei nenurodė jų buvimo vietos, užvedė elektroninę bylą kurioje nėra sąlygiškai laisvųjų rašysenos (parašų) pavyzdžių, nedalyvaujant pačiai ieškovei teismo posėdžiuose, teismas neturėjo galimybės paimti jos eksperimentinių parašų pavyzdžių. Ieškovės atstovo prašymą 2016 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje atidėti šį posėdį ir pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, teismas vertina ne tik kaip prieštaraujanti bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), šalių procesinėms teisėms (CPK 42 str. 5 d.), bet ir civilinio proceso paskirčiai (CPK 7 str. 2 ), todėl paminėtų ieškovės, jos atstovo prašymų teismas netenkino. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galimą daryti išvadą dėl jos parašų suklastojimo.

21Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų dėl vartojimo kredito sutarties bei paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiais laidavimo dalyje, o netenkinus šių reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl vykdomojo įrašo dalies pripažinimo negaliojančiu, todėl jos reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12, 178, 185 str.).

22Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 83 str. 1 d. 8 ir 9 p.).

23Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, teismas

Nutarė

24ieškinį/patikslintą ieškinį atmesti.

25Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.