Byla 3K-7-192/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (pranešėja), Aloyzo Marčiulionio, Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – likviduojamos A. Žilionio statybinės įmonės atstovė administratorė L. L.

3Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. balandžio 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą A. Žilionio individualiai statybos įmonei; vykdant bankroto procedūrą, T. Ž. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos su A. Ž. nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 23 d. nutartimi išskyrė civilinės bylos dalį dėl turto padalijimo ir perdavė šį klausimą spręsti Klaipėdos apygardos teismui, civilinę bylą prijungė prie bankroto bylos.

6Ieškovė nurodė, kad šalys 1971 m. gruodžio 18 d. sudarė santuoką, kurios metu, 1993 m. birželio 16 d., įkūrė T. Žilionienės, 1995 m. liepos 14 d. – A. Žilionio individualias statybos įmones; 1995 m. balandžio 28 d. įsigijo trijų kambarių 271 000 Lt vertės butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės automobilį MAZ, 1000 Lt vertės automobilį OPEL OMEGA, iš viso turto už 556 000 Lt ir šis turtas dalytinas. Atsakovo įmonė bankrutavo dėl jo neteisėtų veiksmų; Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2003 m. vasario 13 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1–258–22–2003 nustatė, kad atsakovas nemokėjo mokesčių, 306 000 Lt panaudojo asmeniniams poreikiams ir skolų grąžinimui, pripažino jį kaltu pagal 1964 m. BK 325 straipsnio 1 dalį (mokesčių ir įmokų vengimas). Dėl to atsakovo 306 000 Lt pripažintini asmenine jo skola. Ieškovė, remdamasi CK 3.86, 3.116, 3.117, 3.123 straipsniais, prašė teismo pripažinti 306 000 Lt skolą asmenine atsakovo skola; padalyti santuokoje įgytą turtą taip: ieškovei priteisti 271 000 Lt vertės butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), 283 000 Lt vertės ieškovės individualią statybos įmonę; atsakovui – 1000 Lt vertės automobilį MAZ, 1000 Lt vertės automobilį OPEL OMEGA.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nukreipė išieškojimą į visą šalių turtą: ieškovės statybos įmonę, butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), automobilius MAZ ir OPEL OMEGA, ir nurodė, kad, atsiskaičius su kreditoriais, likusio šalių turto 2/3 dalys priteistinos ieškovei, 1/3 dalis – atsakovui, konkretų turto padalijimo būdą (natūra ar piniginėmis lėšomis) nustatant pasibaigus bankroto procedūroms. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.118 straipsnį dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatytas bendras sutuoktinių turtas, vieno ir kito sutuoktinio asmeninis turtas, sutuoktinių bendros skolos, sutuoktinių asmeninės skolos, o tada iš bendro turto priteisiamos skolos pagal bendras sutuoktinių prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; jeigu dar lieka bendro turto, tai, remiantis CK 3.118 straipsnio 4 dalimi, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai asmeninio turto neturėjo, bendras šalių santuokoje įgytas 556 000 Lt vertės turtas buvo butas, du automobiliai ir dvi asmeninės sutuoktinių individualios įmonės, kurias šalys įsteigė santuokos metu, jų veikla nebuvo susijusi tik su vienu iš sutuoktiniu, įmonės nebuvo įsteigtos už asmenines vieno sutuoktinio lėšas. Dėl to teismas pripažino, kad santuokos metu įsteigtos įmonės buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, abiem sutuoktiniams atsirado teisės į įmonių turtą, jų pajamas, valdymą, taip pat pareiga atsakyti kreditoriams pagal įmonės turtines prievoles (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovo individualios statybos įmonės ir jo asmeninių kreditorių reikalavimų, taigi abiejų sutuoktinių, bendra skolos suma buvo 302 601,36 Lt. Teismas, vertindamas kiekvieno sutuoktinio asmeninės skolos dydį, rėmėsi baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje nustatyti duomenys apie tai, kad atsakovas, vengdamas mokėti mokesčius, sąskaitoje esančias pinigų lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir grąžinti skolas, pripažino, kad atsakovo poreikiai buvo susiję su įmonių veikla, todėl buvo pažeisti kreditorių interesai, tačiau vienintelė skola, kuri bankroto byloje buvo įtraukta kaip asmeninė atsakovo skola kreditoriui R. G., buvo grąžinta kaip bendra skola. Teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, įrodymų, kad buvo dar ir kitos atsakovo asmeninės skolos. Teismas, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatė, kad šalių bendro turto vertė buvo 556 000 Lt; kreditorių finansiniai reikalavimai – 313 601,36 Lt, atskirai nei vienas turto objektas negali padengti skolų. Vykstant bankroto procedūrai, bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka; nekilnojamasis turtas turi būti parduodamas iš varžytynių, kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai, neparduotas turtas gali būti perduotas kreditoriams; turtas bus parduodamas ir nebus žinoma gautina pinigų suma, nes turtas gali būti parduotas už mažesnę ar didesnę kainą nei nurodyta įvertinime. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, kad šalys butą, įmones ir automobilius įgijo santuokos metu ir šis turtas pripažintas bendrąja šalių jungtine nuosavybe, pažymėjo, kad santuokos metu šalių sukurta bendroji jungtinė nuosavybė turėjo būti tvarkoma iš šeimos lėšų, todėl priklausomai nuo prievolių atsiradimo pagrindo, kurios atsirado iš įmonių veiklos, jos turi būti vykdomos iš sutuoktinių bendro turto. Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto, yra netikslinga dalyti turtą, kreditoriai turi nuspręsti dėl parduodamo turto eiliškumo ir kainos, tačiau pardavus turtą ir atsiskaičius su kreditoriais, likęs turtas gali būti dalijamas. Teismas nurodė, kad dalijant šalių turtą, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė yra antrosios grupės invalidė, atsakovas labiau netinkamai dalyvavo valdant įmonę, todėl likusio turto 2/3 dalys priteistinos ieškovei, o 1/3 dalis – atsakovui, konkretų turto padalijimo būdą (natūra ar piniginėmis lėšomis ) nustatant pasibaigus bankroto procedūroms.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo atskiruosius skundus, 2006 m. lapkričio 30 d. nutartimi jų netenkino ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija nurodė, kad pagal CK 3.88 straipsnį preziumuojama, jog visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas, kiekvieno iš sutuoktinių asmeninis turtas, sutuoktinių bendros ir asmeninės skolos, po to iš bendro turto priteisiamos skolos pagal bendras sutuoktinių prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; ir tik tuo atveju, jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Kolegija, remdamasi CK 3.91 straipsniu, pagal kurį turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagal kurį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, nurodė, kad, kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gautos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolės, atsiradusios iš santuokos metu įsteigtos individualios įmonės veiklos, laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovo individuali statybos įmonė ir jai priklausantis turtas buvo abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pripažino, kad pagal CK 3.109 straipsnį prievolės (skolos), kylančios iš šios įmonės veiklos, ir kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, pirmiausiai priteistinos iš įmonės turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iškėlus bankroto bylą atsakovo individualiai statybos įmonei ir nepasibaigus bankroto procedūroms, išieškojimą vykdant iš sutuoktinių bendro turto, nebuvo tikslinga dalyti konkretų sutuoktinių turtą, tačiau pasibaigus bankroto procedūroms, likęs sutuoktinių turtas turėtų būti padalytas pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytu būdu. Kolegija, vertindama šalių argumentus dėl 306 000 Lt skolos pripažinimo atsakovo asmenine skola, nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 13 d. nuosprendyje nurodyta sąvoka ,,asmeninių poreikių tenkinimas“ neatitinka šio turto pripažinimo asmeniniu Civilinio kodekso prasme; esant abejonių dėl konkretaus turto priskirtinumo kuriai nors kategorijai, teismas privalo taikyti turto bendrumo prezumpciją, o byloje nesant kitų pagrįstų įrodymų, jog atsakovas nurodytą pinigų sumą panaudojo savo asmeniniams poreikiams, nebuvo teisinio pagrindo pripažinti atsakovo 306 000 Lt skolą asmenine.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl CPK 259 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nesprendė visų ieškinio reikalavimų, o pasisakė tik dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su santuokoje įgyto turto padalijimu, neišnagrinėjo bylos iš esmės, o priėmė dalinį sprendimą. Tuo tarpu pagal CPK 261 straipsnį dalinis sprendimas gali būti priimtas tada, kai byloje pareikšti keli reikalavimai, surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pasisakė dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu ir išlaikymu, todėl ir Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turėjo bylą išspręsti iš esmės ir priimti galutinį sprendimą. Teismai taip pat pažeidė CPK 376 straipsnį, nes, nagrinėdami klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, labiau atsižvelgė ir gynė kreditorių interesus, nepagrįstai peržengė ieškinio ribas, priėmė sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti.
  2. Dėl CPK 182 straipsnio 4 punkto aiškinimo ir taikymo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepripažino prejudiciniais faktais baudžiamojoje byloje esančių duomenų apie atsakovo nusikalstamą veiklą, nevertino baudžiamojoje byloje esančio teismo nuosprendžio, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neturėjo asmeninių skolų. Tuo tarpu Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje nustatė, kad atsakovas įmonės lėšas naudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. ši aplinkybė civilinėje byloje turėjo būti pripažinta prejudiciniu faktu.
  3. Dėl CK 3.112 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neįvertino aplinkybės, kad atskiros individualios statybos įmonės buvo registruotos kiekvieno iš sutuoktinių vardu, buvo tiesiogiai išreikšta sutuoktinių valia įsteigti kiekvieno vardu įmonę, kuri buvo asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė. Dėl to nagrinėjamoje civilinėje byloje negalėjo būti taikomos materialinės teisės normos, reglamentuojančios bendrą sutuoktinių atsakomybę pagal vieno iš sutuoktinių prievoles.

12Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

13Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

15Šalys 1971 m. gruodžio 18 d. sudarė santuoką, kurios metu įkūrė dvi individualias statybos įmones (1993 m. birželio 16 d. – T. Žilionienės statybinė įmonė, 1995 m. liepos 14 d. – A. Žilionio statybinė įmonė), įsigijo trijų kambarių butą, automobilius, iš viso turto už 556 000 Lt. Teismui, atsakovo individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, civilinės bylos dalis dėl turto padalijimo buvo išskirta ir perduota nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismai nustatė, kad sutuoktiniai asmeninio turto neturėjo, santuokos metu įsteigtas individualias įmones pripažino sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, todėl nurodė, kad prievolės, atsiradusios iš santuokos metu įsteigtos individualios įmonės veiklos, laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto. Teismai, vertindami dėl atsakovo priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje, pažymėjo, kad teismo nuosprendyje nurodyta sąvoka ,,asmeninių poreikių tenkinimas“ neatitiko šio turto pripažinimo asmeniniu civilinės teisės prasme; byloje nesant kitų pagrįstų įrodymų, jog atsakovas nurodytą pinigų sumą panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nebuvo teisinio pagrindo pripažinti atsakovo skolą asmenine.

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Kasaciniame skunde keliamas sutuoktinių atsakomybės pagal individualios įmonės skolos kreditoriams bei su santuokos nutraukimu susijusio reikalavimo dėl sutuoktinių turto padalijimo perdavimo nagrinėti individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstas nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde keliamų teisės taikymo klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

18Dėl individualios įmonės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir prievolių vykdymo iš bendro sutuoktinių turto

19Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį režimą reglamentuoja CK trečiosios knygos Šeimos teisė normos. CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (CK 3.81 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad sutuoktiniai nėra sudarę sutarties dėl jiems priklausančio turto teisinio režimo, todėl jų turtiniams santykiams taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad sutuoktiniai santuokos metu įsteigė dvi individualias įmones – T. Žilionienės statybinę įmonę ir A. Žilionio statybinę įmonę, kuriai yra iškelta bankroto byla. Įmonė yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 straipsnis; 4.38 straipsnis). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu. Dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi būti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, drausmina bendraturčius sutuoktinius: turtą jie turi valdyti protingai, o prievoles vykdyti sąžiningai. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sutuoktinių turto – individualios įmonės – bendrumo prezumpcija nėra paneigta: bylą nagrinėję teismai nustatė, kad A. Žilionio statybinė įmonė nebuvo įsteigta už asmenines lėšas, kad iki 2005 m. atsakovas dirbo ieškovės įmonėje, ši įmonė pervedinėdavo atsakovo įmonei pinigus, abi įmonės buvo verslo partneriai, tai vyko santuokos metu, įrodymų, jog šalys nevedė bendro ūkio bankroto bylos iškėlimo metu nagrinėjamoje byloje bei ištuokos byloje priimtame sprendime nėra nustatyta. Remdamasi nurodytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas byloje nustatytiems faktams teisiškai kvalifikuoti ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. A. M. ir B. L., bylos Nr. 3K-3-705/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. E. K., E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-512/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-383/2005).

20Išplėstinė teisėjų kolegija laiko, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatuotus faktus, vertindami individualios įmonės veiklos ir iš šios veiklos kilusių prievolių bendrumą abiem sutuoktiniams. Pažymėtina, kad skolos įtrauktinos į sutuoktinių turto balansą ir joms taip pat taikytina sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), kuri nagrinėjamoje byloje dėl iš įmonės veiklos kilusių prievolių nebuvo paneigta. Be to, prejudiciniu faktu laikytinos tik asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

21Dėl sutuoktinių turto padalijimo klausimo perdavimo spręsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui

22Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami dėl sutuoktinių turto padalijimo, pažeidė CPK 259 straipsnio 1 dalį, nes nepriėmė galutinio sprendimo, kuriuo būtų padalintas sutuoktinių turtas, o tik nustatė sutuoktinių turto teisinį režimą ir abiejų sutuoktinių įsipareigojimus pagal individualios įmonės skolas. Tai yra teisės klausimas, dėl kurio išplėstinė teisėjų kolegija pasisako.

23Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme yra įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą. CK 3.126 straipsnyje yra nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus; ieškinį dėl turto padalijimo reiškiančio sutuoktinio pareiga ieškinyje nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Be to, sutuoktinis privalo kreditoriams pranešti apie bylos iškėlimą, išsiųsdamas jiems ieškinio kopiją. Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo byloje (Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-636-613/2006) kreditoriai įstojo į šią bylą kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, ir klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo prašė perduoti individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Minėta, kad A. Žilionio individuali statybinė įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, buvo pripažinta bendrąja sutuoktinių nuosavybe, iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės taip pat pripažintos bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl yra tenkintinos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, kai bankroto byla yra iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo jos savininko ar narių turto, klausimas dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo (tiek tais atvejais, kai šis klausimas keliamas pagal vieno sutuoktinio ieškinį, tiek tuomet, kai yra susitarimas dėl bendro turto padalijimo, ar kai turtą prašo padalinti kreditoriai) perduodamas nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CK 3.51, 3.55 straipsniai, 3.116 straipsnio 1 dalis). Kadangi bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, bankroto bylų nagrinėjimui yra nustatyta speciali procedūra, įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme ir taikoma visoms įmonėms, įregistruotoms Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi individualios įmonės, kaip šeimos verslo, bankroto procedūrai yra taikoma Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, CK trečiosios knygos nuostatos šios procedūros nereglamentuoja, tai lemia reikalavimo dėl sutuoktinių turto padalijimo perdavimą nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 3.1 straipsnio 2 dalis). Individualios įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Teismas turi imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad teismai pažeidė proceso teisės normas ieškinio reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo perduodami nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

24Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymo, pagrįstai konstatavo, kad sutuoktiniai asmeninio turto neturi, todėl visą sutuoktinių turtą (individualias įmones, iš įmonių veiklos gautas pajamas bei įmonės skolinius įsipareigojimus ir kt.) laikė bendru, į kurį, nustačius, kad įmonės turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, gali būti nukreiptas išieškojimas pagal bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.50 straipsnio 4 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3.91, 3.109 straipsniai). Kadangi iš individualios įmonės veiklos kilusios prievolės buvo pripažintos bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl sutuoktinių turto dalinimas, neišsprendus kreditorių reikalavimų patenkinimo įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, negalimas, nes tik išsprendus nurodytus klausimus bus aiški sutuoktiniams dalintino turto dalis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis). Vykstant bankroto procedūrai Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles įmonei įvertinami ir parduodami įstatymo nustatyta tvarka, todėl, kol nežinoma parduotino turto eiliškumo tvarka, turtas nėra parduotas ir nežinoma už turtą gautina suma, sutuoktinių turto padalinimo klausimas negali būti sprendžiamas. Remdamasi nurodytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada, kai yra baigiama bankroto procedūra ir atsiskaitoma su kreditoriais, turi spręsti likusio bendro turto padalinimo sutuoktiniams klausimą CK trečiosios knygos Šeimos teisė aštuntojo skyriaus nustatyta tvarka (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi bankroto procedūra nebaigta, teismai, nustatydami kiekvienam iš sutuoktinių tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį, pažeidė materialinės teisės normas (CK 3.118 straipsnio 2, 4 dalys), todėl jų priimtos nutartys dėl šių dalių negali būti laikomos teisėtos ir pagrįstos. Teismų priimtų nutarčių dalys, kuriomis nustatyta, kad atsiskaičius su kreditoriais, likusį turtą padalyti taip: 2/3 dalis priteisti T. Ž., 1/3 – A. Ž., konkretų padalijimo būdą (natūra ar piniginėmis lėšomis, nustatyti baigiant bankroto procedūras, panaikinamos (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

26Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 30 d. nutarties dalis, kuriomis nustatyta, kad atsiskaičius su kreditoriais, likusį turtą padalyti taip: 2/3 dalis priteisti T. Ž., 1/3 – A. Ž., konkretų padalijimo būdą (natūra ar piniginėmis lėšomis), nustatyti baigiant bankroto procedūras, panaikinti.

27Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 30 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. balandžio 19 d. nutartimi iškėlė... 6. Ieškovė nurodė, kad šalys 1971 m. gruodžio 18 d. sudarė santuoką, kurios... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nukreipė... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006... 12. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.... 13. Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija... 14. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 15. Šalys 1971 m. gruodžio 18 d. sudarė santuoką, kurios metu įkūrė dvi... 16. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Kasaciniame skunde keliamas sutuoktinių atsakomybės pagal individualios... 18. Dėl individualios įmonės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių... 19. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto... 20. Išplėstinė teisėjų kolegija laiko, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai... 21. Dėl sutuoktinių turto padalijimo klausimo perdavimo spręsti bankroto bylą... 22. Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami dėl sutuoktinių... 23. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto... 24. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių turto... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 26. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarties ir Lietuvos... 27. Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarties ir Lietuvos... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...