Byla 2KT-111/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Almos Urbanavičienės 2011 m. liepos 7 d. raštu, kuriuo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui perduotas spręsti Vilniaus apygardos teismui teismingo ieškinio (ieškinio medžiagos Nr. 2-6164/2011) perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui klausimas,

Nustatė

2Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. raštu perdavė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui spręsti ieškovo A. B. ieškinio atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Europos žmogaus teisių teismo apgaudinėjimo ir dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-84-431/2009, 2-7605-178/2009 ir 2-5253-603/2011 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui klausimą. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vienu iš atsakovų ieškovas A. B. ieškinyje nurodo Vilniaus apygardos teismą, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra CPK 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtintas pagrindas spręsti ieškinio perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui klausimą.

3Ieškinį atsisakytina perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

4Iš Vilniaus apygardos teismo perduoto ieškinio ir jo priedų matyti, jog ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo teisės į teisingą civilinės bylos išnagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą pažeidimo, diskriminacijos vykdymo ir dvigubų teisingumo standartų taikymo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-84-431/2009, 2-7605-178/2009 ir 2-5253-603/2011, o taip pat dėl 250 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

5Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio antrąja dalimi, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jei žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 ,,Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, priimto įgyvendinant minėtą CK nuostatą, 2 punktą atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, ir žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, yra įgaliota Teisingumo ministerija. Valstybė, atlyginusi dėl teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas tik tuo atveju, jei minėta žala buvo padaryta dėl tyčinių veiksmų (CK 6.272 str. 4 d.). Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, darytina išvada, jog tinkamu atsakovu byloje dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo yra valstybė. Ir tik tuo atveju, jei toks ieškinys yra grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigūno veiksmais, teisėjas ar kitas teismo pareigūnas turėtų būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, kadangi bylos baigtis galėtų turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos jų teisinei padėčiai, pavyzdžiui, tuo atveju, jei valstybė, atlyginusi ieškovui žalą, nukreiptų į teisėją ar kitą teismo pareigūną savo regresinį reikalavimą, esant jų tyčiniams veiksmams (CK 6.272 str. 4 d.). Šių išvadų pagrindu konstatuotina, jog teisėjas ar teismas, kai reiškiamas ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo visais atvejais yra netinkamas atsakovas, ir tik priklausomai nuo ieškinio pagrindo, esant teisėjų ar kitų teismo pareigūnų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, galimybei, bylos perdavimas kitam teismui CPK 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtintu pagrindu būtų galimas, jei ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigūno veiksmais.

6Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant nušalinimo klausimą, pripažįstama, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teismo teisėjo (teisėjų) šališkumą, nes byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Be to, ieškovas ieškinyje nurodydamas teisėją arba teismą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Todėl pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, privalo tinkamai išsiaiškinti ieškinio elementus (dalyką ir pagrindą), išspręsti dalyvaujančių byloje asmenų statuso klausimą, o tik po to spręsti klausimą dėl teisėjo (teisėjų) nusišalinimo (nušalinimo) (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010 m. balandžio 20 d. nutartys bylose 2KT-31/2010, 2KT-81/2011 ir 2KT-82/2011).

7Nagrinėjamu atveju iš ieškovo A. B. ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, susijusių su ieškinyje atsakovu nurodyto Vilniaus apygardos teismo neteisėtais veiksmais, matyti, jog ieškinys yra grindžiamas Vilniaus apygardos teismo procesiniais veiksmais ir priimtais procesiniais sprendimais civilinėse byloje Nr. 2-84-431/2009, 2-7605-178/2009 ir 2-5253-603/2011, tariamai pažeidusiais jo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą ir veiksmingą teisinę gynybą. Iš ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas tyčiniais civilines bylas nagrinėjusių Vilniaus apygardos teismo teisėjų bei teismo darbuotojų veiksmais. Todėl Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. raštu, ieškinyje atsakovu esant įtrauktam Vilniaus apygardos teismui, nepagrįstai formaliai, neišsprendęs ieškinio priėmimo klausimo ir neišsiaiškinęs ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių bei dalyvaujančių byloje asmenų statuso, perdavė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui spręsti ieškinio perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui CPK 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtintu pagrindu klausimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7d. raštu suformuluotas prašymas dėl bylos perdavimo atmestinas.

8Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja ir ketvirtąja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

9Atsisakyti perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Europos žmogaus teisių teismo apgaudinėjimo ir dėl to atsiradusios teisės į teisingą atlyginimą Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-84-431/2009, 2-7605-178/2009 ir 2-5253-603/2011.

10Ieškinį kartu su priedais grąžinti Vilniaus apygardos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai