Byla e2-12641-1028/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,

2sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,

3nedalyvaujant ieškovės atstovui,

4dalyvaujant atsakovui R. L.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Saulės krašto spauda“ ieškinį atsakovui R. L. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

6ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 8644,89 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas pagal proceso metu pateiktus dokumentus.

7Ieškinyje nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismo 2016-11-17 nutartimi UAB „Šiaulių karšto spauda" iškelta bankroto byla. 2017-01-16 nutartimi Bendrovės bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai 8644,89 Eur sumai. Atsakovas, būdamas Bendrovės vadovu, nesielgė rūpestingai, atidžiai bei apdairiai ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, todėl jam civilinė atsakomybė kyla pažeidus CK 2.87 str. ir ĮBĮ 8 str. 1 d. Iškėlus bankroto bylą jokie Bendrovės apskaitos dokumentai bei turtas administratoriui nebuvo perduoti. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai (finansinių ataskaitų rinkiniai ir metiniai pranešimai) laikotarpyje nuo 2013 metų Juridinių asmenų registrui nebuvo teikti. Už teismo įpareigojimų nevykdymą Bendrovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas atsakovui skyrė baudą. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti, Bendrovės apskaitos dokumentai administratoriui neperduoti, balansas, sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, administratoriui taip pat nepateiktas, darytina išvada, kad bendrovė veiklą vykdė būdama nemoki, Bendrovės bankroto byloje patvirtinti reikalavimai atsirado (buvo prisiimti) Bendrovei esant nemokiai. Todėl atsakovas, būdamas Bendrovės vadovu, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Atsakovas, būdamas Bendrovės vadovu, žinojo ar turėjo žinti apie jo vadovaujamos Bendrovės nemokumą ir privalėjo arba dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, arba, negalėdama to padaryti, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei. Nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas padarė žalą kreditoriams. Bankroto byla Bendrovei iškelta kreditoriaus VMI iniciatyva. Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškia ne tik imperatyvios pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu, tačiau ir fiduciarinių pareigų pažeidimu. CK 2.87 str. 1 d. numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Vadovo pareigos turi būti vykdomos ne tik bendrovės interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Visi Bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai kyla iš prievolių, atsiradusių po 2006 metų, kai Bendrovė veiklą vykdė būdama nemoki. Atsakovo neteisėtas neveikimas ir pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto bylos inicijavimo pažeidimas tiesiogiai sąlygojo įmonės finansinių įsipareigojimų kreditoriams susiformavimą/didėjimą.

8Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad keltinas klausimas, ar bankroto byla yra iškelta teisėtai, ar kreditoriaus VMI reikalavimas buvo patvirtintas pagristai. Ieškovas nenurodė, kokiais neteisėtais jo, kaip vadovo (vadovas buvo tik de jure, įmonę faktiškai valdė jos vienintelis akcininkas) veiksmais įmonei buvo padaryta žala. Visas ieškinys - tik įstatymų ir norminių aktų citatų rinkinys, niekaip nepagrindžiantis reikalavimą atlyginti žalą. 2017-01-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-333- 440/2017 jam buvo skirta 60,00 Eur dydžio bauda už tai, kad neva nevykdė teismo ir bankroto administratoriaus nurodymų perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus, turtą ir kt. Nors juridiškai (De jure) ir buvo bankrutuojančios įmonės vadovas, tačiau imonę faktiškai (De facto) valdė jos vienintelis akcininkas I. Š.. Prasidėjus įmonės bankroto procesui, bankroto administratorius buvo kreipęsis ir į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Šiaulių apskrities VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje dėl UAB „Saulės krašto spauda“ buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. 2018 m. rugpjūčio mėn. telefoninio pokalbio su I. Š. metu pastarasis pasakė, kad ikiteisminiame tyrime prisipažino, kad UAB „Saulės krašto spauda“ dokumentai buvo pas jį, kad jis juos yra praradęs ir yra nurodęs kitas aplinkybes, ko pasekoje dar 2017 m. ikiteisminis tyrimas buvo baigtas I. S. atžvilgiu priimant baudžiamąjį įsakymą. Todėl, kai BUAB „Saulės krašto spauda“ dokumentai buvo ne pas jį, o pas kitą asmenį, kurio atžvilgiu yra priimtas baudžiamasis įsakymas ir taikytos kitos baudžiamojo poveikio priemonės, keltinas klausimas, ar 2017-01-25 dienos nutartimi jam paskirta bauda yra pagrįsta ir teisėta. Šiaulių apygardos teismui yra pateikęs prašymą dėl skirtos baudos panaikinimo. Esant šiai aplinkybei, 2017-01-25 dienos nutartis negali būti kaip pagrindas iš jo priteisti reikalaujamą žalą. Šiuo konkrečiu atveju keltinas klausimas, ar jis išvis turėjo galimybę tinkamai vadovauti įmonei, kai visi buhalteriniai dokumentai buvo pas įmonės akcininką. Kai iš bankroto bylos galima pamatyti, kad byloje yra tik du kreditoriai - VMI ir UAB Bitė Lietuva, keltinas klausimas, ar jis tikrai netinkamai vykdė, kad ir de jure, savo pareigas. Kodėl bankroto byloje kreditorinių reikalavimų nepareiškė SODRA ar kitos valstybinės institucijos. Kodėl ieškovas neišsiaiškino, kas naudojosi UAB Bitė Lietuva paslaugomis. BUAB „Saulės krašto spauda“ akcininko I. Š. prisipažinimas ikiteisminiame tyrime įrodo jo neteisėtus veiksmus, kas manomai ir lėmė atsiradusius kreditorinius reikalavimus bei atsiradusią žalą kreditoriams. Mano, kad vadovaujantis LR CK 2.50 str. nuostatomis ieškinys turėjo būti reiškiamas bendrovės vieninteliam akcininkui.

9Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

10Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad kol jis dirbo įmonėje, atliko vos kelis darbus. Faktiškai įmonė veiklos nevykdė. I. Š. turėjo ir tvarkė visus įmonės dokumentus. Jis pats turėjo būti atleistas. I. Š. turėjo pasiėmęs visus įmonės dokumentus iš buhalterijos. Kad 2010 m. vasario mėnesį išaugo didelė skolos suma VMI, nesuprantama. Jis tapo direktoriumi gal 2007 m. Kažkur po metų I. Š. jį atleido, bent turėjo atleisti. I. Š. dirbo Plaza languose vadybininku, turėjo ten daug užsakymų, todėl nespėjo dirbti, nusprendė perleisti dalį užsakymų BUAB „Saulės krašto spauda“. I. Š. pasiūlė jam dirbti, sakė bus darbo, susirasi darbuotojų, dėti langus. Visas sutartis ruošė I. Š., skaičiavo langų sąmatas. I. Š. negalėjo pats būti BUAB „Saulės krašto spauda“ direktoriumi, nes dirbo kitoje įmonėje, gal kad nekiltų ant jo įtarimų, jog perduoda savo įmonei užsakymus. I. Š. sakė, kad po jo įmonės direktore įdarbino savo mamą. Jis veikė tik kaip popierinis direktorius, 4-5 mėnesius. Kai dirbo, buvo užsakymas vienos firmos, du objektai privatiems žmonėms, su Plazos darbininkais, daugiau jis niekur nebuvo. Kitus objektus darė I. Š.. Jis net tų dviejų darbininkų nepažinojo. Negavo nei cento už tą veiklą. Pamatė, kad I. Š. pats ima užsakymus, todėl pats paprašė I. Š. jį atleisti. Įmonės dokumentų jis neturėjo, tik I. Š. jam yra rodęs. Įmonės antspaudas buvo pas I. Š.. Kai jis atėjo į direktoriaus pareigas, įmonė buvo tuščia, I. Š. buvo ją perpirkęs, visi dokumentai buvo likę pas seną savininką. Darbuotojų įmonėje nebuvo. Buvo Passatas, bet I. Š. Vokietijoje su juo važiavo ir ten automobilį areštavo. Įmonės ofiso nebuvo. I. Š. Plazoje pats turėjo ofisą, tos kitos firmos. Dokumentus Juridinių asmenų registrui siuntė buhalterė, ji ruošdavo dokumentus. Jam tik reikėjo pasirašyti. Jis pats langų nemontavo, du kartus tik padėjo langus nešti, darbuotojai buvo patentininkai, jie montuodavo. Bitės GSM sąskaitos adresas nurodytas I. Š. motinos buto. Jis neturėjo nei vieno įmonės telefono numerio, nesinaudojo tokiais, juos turbūt paėmė I. Š.. Matyt nurodė mamos butą, kad jis nesužinotų. Jis apie įmonės skolas nieko nežinojo.

11Ieškinys netenkintinas

12Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2016-11-17 ieškovei iškelta bankroto byla (b. l. 7-11). 2017-01-16 nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai (b. l. 12-13). Pateikta pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo kopija, dokumentai dėl mokestinės nepriemokos, įmonės turtinės padėties, (b. l. 14-37, 42-46, 56-57), nutartis dėl baudos skyrimo (b. l. 50-52), UAB „Bitė Lietuva“ kreditorinio reikalavimo (b. l. 53-54). Išreikalautas teismo baudžiamasis įsakymas.

13Ieškovė reikalauja iš atsakovo žalos atlyginimo dėl to, kad jis, būdamas UAB „Saulės krašto spauda“ vadovu, nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.

14Iš Šiaulių apylinkės teismo 2017-09-27 baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-791-875/2017 matyti, kad joje buvo nuteistas I. (I.) Š. Teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuota, kad I. Š., būdamas UAB „Saulės krašto spauda“ vieninteliu akcininku, 2008-10-28 atleidęs direktorių R. L. iš pareigų ir perėmęs bendrovės buhalterinius dokumentus ir valdymą, vienintelio akcininko sprendimu nepaskyręs kito direktoriaus, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, neišsaugojo UAB „Saulės krašto spauda“ pirminių ir buhalterinės apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų nuo 2008-05-14 iki 2008-12-31, dėl ko negalima visiškai nustatyti bendrovės „Saulės krašto spauda“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-05-14 iki 2008-12-31.

15I. Š. šioje baudžiamojoje byloje kaltu prisipažino visiškai, o iš jo parodymų matyti, kad I. Š. UAB „Saulės krašto spauda“ akcijas įsigijo 2006 m. vasarą. Buhalterinių dokumentų neperėmė. Jam būnant akcininku ir direktoriumi įmonė iki 2008 m. 05 mėn. veiklos nevykdė. Jis pats dirbo UAB ,,Plaza langai“ Šiaulių skyriuje logistikos vadovu. Jam trūko langu montuotojų, todėl jis sugalvojo, kad UAB „Saulės krašto spauda“ galėtų atlikti šias paslaugas. Dėl laiko trūkumo pasiūlė pažįstamam R. L. tapti UAB „Saulės krašto spauda“ vadovu ir atlikti langų montavimo paslaugas, kurias užsakys UAB „Plazza langai“. 2008-05-14 R. L. tapo įmonės vadovu. R. L. išrašinėjo sąskaitas-faktūras, pats montavo langus pagal užsakymus. I. Š., kaip vienintelis akcininkas bei tiesioginis užsakovas žinojo apie visas UAB „Saulės krašto spauda“ vykdomas finansines operacijas. Bendrovė patalpų ir turto neturėjo. Baigus bendradarbiavimą su UAB „Plaza langai“ R. L. buvo atleistas iš pareigų. R. L. bendrovės vadovu dirbo iki 2008-10-28. Visą įmonės dokumentaciją perėmė I. Š. pats, nes atleidus direktorių, faktiškai perėmė šias pareigas. Kiek pamena, Registrų centro apie R. L. atleidimą iš pareigų neinformavo. Apie tai buvo pranešta tik „Sodrai“. Su R. L. nesurašė dokumentų perdavimo akto, nes vienas kitu pasitikėjo. I. Š. visus buhalterinius dokumentus gavo. UAB „Saulės krašto spauda“ veiklos daugiau nebevykdė. Jo kraustymosi metu bendrovės dokumentai buvo prarasti.

16Nurodyti faktai patvirtinti įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas R. L. realiai UAB „Saulės krašto spauda“ vadovu buvo trumpą laiko tarpą nuo 2008-05-14 iki 2008-10-28.

17Atsakovo vadovavimo laikotarpiu galiojusio LR Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2008-07-01 LR Įmonių bankroto įstatymo 8 str. pasipildė nauja ketvirtąja dalimi, kurioje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

18Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis byloje Nr. 3K-7-444/2009).

19Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. <...> Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-453/2014).

20Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo 2016-11-17 nutartimi byloje Nr. eB2-898-440/2016 (b. l. 7-11) ieškovei UAB „Saulės krašto spauda“ buvo iškelta bankroto byla. Iš nutarties turinio matyti, kad UAB „Saulės krašto spauda“ nemokumas konstatuotas tik bylos nagrinėjimo momentu, nėra konstatuota, kad įmonė buvo nemoki jau 2008 metais. Iš Šiaulių apygardos teismo 2017-01-16 nutarties byloje Nr. eB2-333-440/2017 (b. l. 12-13) matyti, kad bankroto byloje yra tik du kreditoriai – UAB „Bitė Lietuva“, su 450,96 Eur kreditoriniu reikalavimu, ir VMI, su 8193,93 Eur kreditoriniu reikalavimu. VMI su pareiškimu dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo į teismą kreipėsi tik 2016 metais, taigi, ši kreditorė 2008 metais UAB „Saulės krašto spauda“ akivaizdžiai dar nelaikė nemokia. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo VMI nurodė, kad UAB „Saulės krašto spauda“ įsiskolinimas biudžetui susidarė nuo 2010-02-01 (b. l. 15). Tuo tarpu sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką apskritai priimtas tik 2013-06-18 (b. l. 18-19). Pranešimai UAB „Saulės krašto spauda“ apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo siųsti 2016 metais (b. l. 20-22).

21Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis tapo direktoriumi gal 2007 m., kažkur po metų I. Š. jį atleido, bent turėjo atleisti, jis veikė tik kaip popierinis direktorius, 4-5 mėnesius. Pamatė, kad I. Š. pats ima užsakymus, todėl pats paprašė I. Š. jį atleisti.

22Iš minėto baudžiamojo įsakymo matyti, kad I. Š. baudžiamojoje byloje nurodė, kad 2008-05-14 R. L. tapo įmonės vadovu, vėliau buvo atleistas iš pareigų, bendrovės vadovu dirbo iki 2008-10-28, Registrų centro apie R. L. atleidimą iš pareigų neinformavo.

23Taigi, atsakovo nurodytos teismo posėdžio metu ir I. Š. nurodytos baudžiamojoje byloje aplinkybės sutampa – atsakovas ieškovės vadovu dirbo trumpą laiką, 2008 metais, ir buvo atleistas, tačiau Juridinių asmenų registrui apie tai nebuvo pranešta. Iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad nors atsakovas ieškovės vadovu formaliai buvo registruotas ir 2016 metais, faktiškai juo tuo metu nebuvo. Gali būti, kad I. Š. net tinkamai neįformino sprendimo atleisti atsakovą iš vadovo pareigų. Pažymėtina, kad 2008 metais LR Akcinių bendrovių įstatymas nenumatė vadovui galimybės pačiam apie jo atleidimą pranešti Juridinių asmenų registrui (tokia galimybė atsirado tik nuo 2010-03-01, pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 6 d.). Pagal tuo metu galiojusio LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais jį išrinkusio ar atšaukusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalėjo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nagrinėjamu atveju tą turėjo atlikti akcininkas I. Š., tačiau, kaip matyti iš baudžiamojo įsakymo turinio, to nepadarė.

24Taigi, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, jog atsakovas realiai UAB „Saulės krašto spauda“ vadovu buvo nuo 2008-05-14 iki 2008-10-28. Kaip minėta, VMI nurodė, kad UAB „Saulės krašto spauda“ įsiskolinimas biudžetui susidarė nuo 2010-02-01, sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką priimtas 2013-06-18, pranešimai UAB „Saulės krašto spauda“ apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo siųsti 2016 metais, t. y. jau po to, kai atsakovas faktiškai nustojo būti ieškovės vadovu, todėl jis nei privalėjo žinoti apie šį įsiskolinimą, nei privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Tuo tarpu 450,96 Eur skola UAB „Bitė Lietuva“ atsirado 2008-04-30, sąskaita išrašyta 2008-03-31 (b. l. 53-54), t. y. tuo laikotarpiu, kai atsakovas ieškovės vadovu dar nebuvo.

25Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie tokią skolą jam nebuvo žinoma, Bitės GSM sąskaitos adresas nurodytas I. Š. motinos buto, jis neturėjo nei vieno įmonės telefono numerio, nesinaudojo tokiais, juos turbūt paėmė I. Š..

26Kadangi akivaizdu, jog sutartis su UAB „Bitė Lietuva“ buvo sudaryta dar iki atsakovui tampant ieškovės vadovu, atsakovas tikrai galėjo nežinoti apie tokį įsiskolinimą. Taip pat pastebėtina, kad skolos suma nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti kaip neįmanomą padengti, dėl ko reikėtų kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip tik po jos atsiradimo ieškovė kurį laiką vykdė faktinę veiklą dedant langus, todėl turėjo turėti ir pajamų. Negalima teigti, kad atsakovas, vos tapęs įmonės vadovu, jau turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes metų viduryje neaišku, nei koks metų pabaigoje bus įmonės finansinės ataskaitos turinys, nei kokia apimtimi įmonė vykdys veiklą, ar ta veikla bus sėkminga. Taipogi pastebėtina, kad akcininko I. Š. tikslas samdant atsakovą ieškovės vadovu akivaizdžiai nebuvo tas, kad atsakovas iš karto kreiptųsi dėl bankroto įmonei kėlimo. UAB „Bitė Lietuva“ taip pat dėl to niekada nesikreipė, vadinasi nevertino, kad UAB „Saulės krašto spauda“ po 2008-04-30 jau buvo nemoki. Apskritai iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad UAB „Saulės krašto spauda“ veiklos organizatorius ir ją realiai kontroliuojantis asmuo buvo akcininkas I. Š., įmonė jam buvo reikalinga, todėl vargu ar jis būtų sutikęs su atsakovo sprendimu kreiptis dėl bankroto įmonei. Kaip minėta, galiojusio LR Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. buvo nustatyta, kad dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis tiek įmonės vadovas, tiek savininkas. Iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovas ieškovės vadovu buvo paskirtas daugiau formaliais tikslais. Kadangi finansinė atskaitomybė turėjo būti teikiama tik po 2008-12-31, o atsakovas vadovu buvo iki 2008-10-28, taip pat galima teigti, kad atsakovas neturėjo pilnos informacijos apie įmonės finansinę būklę, dėl ko vadovavęs įmonei mažiau nei šešis mėnesius, neprivalėjo kreiptis dėl bankroto kėlimo įmonei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas savo vadovavimo laikotarpiu nuo 2008-05-14 iki 2008-10-28 neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš atsakovo paaiškinimų, baudžiamojo įsakymo taip pat darytina išvada, kad įmonė turto neturėjo, todėl atsakovas neturėjo ką išsaugoti. Tuo tarpu įmonės dokumentus turėjo I. Š., kuris, kaip matyti iš baudžiamojo įsakymų, jų ir neišsaugojo.

27Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju negalima laikyti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 str. prasme, dėl kurių turėtų kilti jo atsakomybė ieškovei.

28Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Taigi žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma <...> patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-344/2014).

29Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas vadovavo laikotarpiu nuo 2008-05-14 iki 2008-10-28. Įsiskolinimas VMI susidarė nuo 2010-02-01, sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką priimtas 2013-06-18, t. y. jau po to, kai atsakovas faktiškai nustojo būti ieškovės vadovu. 450,96 Eur skola UAB „Bitė Lietuva“ atsirado 2008-04-30, sąskaita išrašyta 2008-03-31, t. y. kol atsakovas dar nebuvo ieškovės vadovu. Skola UAB „Bitė Lietuva“ vėliau neišaugo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu ieškovės skolos neišaugo, todėl faktiškai atsakovas už susidariusias skolas nėra atsakingas, ir nėra atsakovo padarytos žalos CK 6.249 str. prasme.

30Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Nagrinėjamu atveju, kadangi konstatuota, jog atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų ir jo vadovavimo laikotarpiu skolos nesusidarė (neišaugo), nėra civilinės atsakomybės elementų, tarp kurių nustatinėtinas priežastinis ryšys.

31Kaip jau minėta, nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis byloje Nr. 3K-7-444/2009).

32Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad atsakovas neatliko tokių neteisėtų veiksmų, kurie lėmė žalos atsiradimą ieškovei, taip pat nėra žalos, susidariusios atsakovo vadovavimo laikotarpiu, nėra priežastinio ryšio tarp žalos įmonei (kreditoriams) ir kokių nors atsakovo veiksmų (neveikimo), todėl atsakovo kaltė negali būti preziumuojama ir jos faktiškai nėra.

33Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra įstatymo numatytų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys netenkintinas.

34Nesant pagrindo tenkinti pagrindinį reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl 5 procentų procesinių palūkanų.

35Kiti klausimai.

36Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

37Ieškovė nuo žyminio mokėjimo buvo atleista, ieškinys netenkintinas, todėl žyminis mokestis ir teismo pašto išlaidos iš atsakovo nepriteistini.

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Nutarė

39ieškovės BUAB „Saulės krašto spauda“ ieškinio atsakovui R. L. dėl žalos atlyginimo netenkinti.

40Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,... 2. sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,... 3. nedalyvaujant ieškovės atstovui,... 4. dalyvaujant atsakovui R. L.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 6. ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 8644,89 Eur... 7. Ieškinyje nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismo 2016-11-17 nutartimi UAB... 8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu... 9. Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam... 10. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad kol jis dirbo įmonėje, atliko... 11. Ieškinys netenkintinas... 12. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2016-11-17 ieškovei iškelta... 13. Ieškovė reikalauja iš atsakovo žalos atlyginimo dėl to, kad jis, būdamas... 14. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2017-09-27 baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje... 15. I. Š. šioje baudžiamojoje byloje kaltu prisipažino visiškai, o iš jo... 16. Nurodyti faktai patvirtinti įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu. Iš... 17. Atsakovo vadovavimo laikotarpiu galiojusio LR Įmonių bankroto įstatymo 8... 18. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo... 19. Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę,... 20. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo 2016-11-17 nutartimi byloje Nr.... 21. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis tapo direktoriumi gal 2007... 22. Iš minėto baudžiamojo įsakymo matyti, kad I. Š. baudžiamojoje byloje... 23. Taigi, atsakovo nurodytos teismo posėdžio metu ir I. Š. nurodytos... 24. Taigi, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, jog... 25. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie tokią skolą jam nebuvo... 26. Kadangi akivaizdu, jog sutartis su UAB „Bitė Lietuva“ buvo sudaryta dar... 27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju negalima laikyti,... 28. Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama... 29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas vadovavo laikotarpiu nuo... 30. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu),... 31. Kaip jau minėta, nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus,... 32. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad atsakovas neatliko tokių neteisėtų... 33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra įstatymo... 34. Nesant pagrindo tenkinti pagrindinį reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ir... 35. Kiti klausimai.... 36. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas,... 37. Ieškovė nuo žyminio mokėjimo buvo atleista, ieškinys netenkintinas, todėl... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 39. ieškovės BUAB „Saulės krašto spauda“ ieškinio atsakovui R. L. dėl... 40. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...