Byla 1A-79-66-2012
Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio (patikslinto 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi), kuriuo R. Z. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. ir nubaustas 30 MGL (3900 Lt) bauda

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės, teisėjų Lauretos Ulbienės, Ryšardo Skirtuno, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, nuteistojo gynėjui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui Dariui Poviliui, civilinio atsakovo draudimo bendrovės UAB DK „A“ atstovei D. B.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. B. atstovo advokato Daliaus Poviliaus skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio (patikslinto 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi), kuriuo R. Z. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. ir nubaustas 30 MGL (3900 Lt) bauda.

3Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jo naudai iš R. Z. priteista 31 368 Lt (trisdešimt vienas tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt aštuoni litai).

4Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6R. Z. nuteistas už tai, kad jis 2010-10-06, apie 21.25 val., vairuodamas automobilį Audi 80, v/n ( - ) važiuodamas Gariūnų g., Vilniuje, antra eismo juosta, viršijo šiame kelio ruože didžiausią leistiną 50 km/h greitį bei artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jo nesulėtino, savalaikiai nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir partrenkė per pėsčiųjų perėją, pagal jo važiavimo kryptį iš dešinės į kairę ėjusį V. B., kuriam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu, R. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 37, 133, 135 punktų reikalavimus ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d.

7Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo V. B. atstovas advokatas Dalius Povilius prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį ir tenkinti V. B. civilinį ieškinį pilnai. Mano, kad nuosprendis liečiantis civilinio ieškinio tenkinimą yra nepagrįstas, priimtas neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepilnai ištyrė bylos aplinkybes ir, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad byloje nebuvo pakankamai medžiagos kuri leistų pilnumoje nustatyti esamą nukentėjusiojo sveikatos būklę, nuo ko iš dalies ir priklausė priteistinas neturtinės žalos dydis. Todėl mano, kad teismas pažeidė BPK 241 str. 2 d., 287 str. 1 d. 286 str. 1 d. nuostatas, kadangi, manydamas, jog trūksta duomenų išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui, teismas turėjo imtis visų BPK suteiktų jam priemonių, kad tokia informacija būtų surinkta. Nurodo, kad nuosprendyje nepateikta pakankamai išsami argumentacija, kodėl neturtinės žalos dydis buvo sumažintas iki 31 310, 08 Lt dydžio. Pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, nepagrįstai didesnį dėmesį kreipė į aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo turtinę padėtį, nes anot jo duomenų, apibūdinančių kaltinamojo turtinę padėtį, buvo nepalyginamai mažiau nei duomenų apie nukentėjusiojo sveikatos būklę. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi netinkamais teismų praktikos pavyzdžiais.

8Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo reikalavimus dėl turtinės žalos priteisimo nurodydamas, kad įvykio dieną nukentėjusysis nedirbo. Pasak apelianto, tokiu būdu teismas savo nuosprendyje padarė visiškai niekuo neparemtą ir logikai prieštaraujančią išvadą, kad nukentėjusysis niekada gyvenime nedirbs. Apelianto teigimu byloje yra duomenų, jog nukentėjusysis siekdamas dirbti yra įgijęs profesinį išsilavinimą. Be to mano, kad remiantis elementaria logika ir akivaizdžiais faktais Lietuvoje darbine veikla užsiima (dirba) didžioji dalis (85 procentai) darbingo amžiaus asmenų. Didžioji dalis nedirbančių asmenų aktyviai siekia susirasti darbą ir jį susiranda. Pažymi, kad byloje nėra duomenų leidžiančių manyti, kad V. B., specialiai gavęs darbinį-profesinį išsilavinimą, nesiekė dirbti ir gauti darbinių pajamų, ar kad V. B. dėl kažkokių priežasčių niekada nebūtu dirbęs. Nurodo, kad byloje yra duomenys, jog dėl autoįvykio V. B. sveikata yra sutrikdyta taip, kad jam negalima dirbti pagal turimą profesinį išsilavinimą, o dėl likusio 30 procentų darbingumo faktiškai neįmanoma įsidarbinti pagal kitą profesiją. Mano, kad būtent netekta galimybė dirbti ir gauti darbines pajamas suponuoja išvadą, jog tokią galimybę atėmęs asmuo turi kompensuoti dėl tokios netektos galimybės patirtus nuostolius (šiuo atveju draudimo kompanija apdraudusi kaltininką). Taip pat nurodo, kad V. B. gaunama invalidumo-netekto darbingumo pašalpa vargiai kompensuoja papildomas išlaidas, kurias patiria V. B. dėl savo sveikatos sužalojimo ir kurios yra susietos su patiriamais apsunkinimais elementariame buitiniame gyvenime, kurių sveiki žmonės nepatiria. Pažymi, jog gaunamos lėšos yra skirtos palengvinti gyvenimo sąlygas, o ne kompensuoti pajamas, kurias nukentėjusysis būtų gavęs, jei iš jo nebūtų atimta galimybė dirbti. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas V. Latušinskis ir civilinio atsakovo atstovė D. B. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiojo atstovas advokatas Dalius Povilius prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes nukentėjusysis įvykio metu nedirbo.

9Nukentėjusiojo atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinis skundas atmestinas.

10Pagal BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės įgyvendinimo būdų – civilinio ieškinio veikos kaltininkui baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remiasi įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusius padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), taip pat atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – sveikatos sužalojimo pobūdis ir padariniai, kurie vertinami atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui.

11Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusiajam V. B. eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata: nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs nubrozdinimais veide, muštine žaizda plaukuotoje galvos dalyje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu dešinėje kaktinėje ir kairėje smilkinyje srityje bei į dešiniojo šoninio skilvelio užpakalinį ragą bei sunkus difuzinis aksoninis galvos smegenų sužalojimas su smegenų koma, odos nubrozdinimai pilvo kairėje, abipus juosmenyje, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, kairio blauzdikaulio lūžis ir dešinio kelio vidinio šalutinio raiščio plyšimas (b.l. tomas 1, 85-89), todėl jis teisėtai pasinaudojo įstatymo suteikta teise (BPK 109 str.) ir pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

12Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio įvertino tai, kad nukentėjusysis patyrė sunkius kūno sužalojimus, atsižvelgė, kad autoavarijos metu sukeltos traumos V. B. sukėlė tam tikrus liekamuosius reiškinius, t.y. šiuo metu turi 30% darbingumą (pažyma galioja iki 2012-08-31), ilgai gydėsi ligoninės stacionare, kad nuo 2011-02-18 nukentėjusiajam paskirta ir mokama valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija (b. l. 144-145), įvertino ir kaltinamojo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, kad buvo padaryta netyčinė nusikalstama, kad R. Z. automobilį vairavo blaivus. Taip pat atsižvelgė į teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-830/2007, 2K-238/2008, 2K-638/2010), ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais pagrįstai V. B. neturtinės (moralinės) žalos dydį sumažino iki 40 000 litų. Taip pat, teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB DK „A“, pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą 11 str. 1 d. 2 p. nukentėjusiajam V. B. atlygino 2500,00 eurų – 8 6832 litų neturtinės žalos, nustatė likusį priteistinos neturtinės žalos dydį – 31 310,08 (trisdešimt vienas tūkstantis trys šimtai dešimt litų ir aštuoniasdešimt centų) litų. Taigi teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes nukentėjusiojo neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, teisingumo ir protingumo kriterijus ir pagrįstai neturtinės žalos dydį sumažino iki 40 000 litų. Atsižvelgiant į tai apelianto teiginys, kad nuosprendyje nepateikta pakankamai išsami argumentacija, kodėl neturtinės žalos dydis buvo sumažintas iki 31 310,08 Lt dydžio, yra nepagrįstas ir atmestinas.

13Atsakant į apelianto teiginį dėl turtinės žalos priteisimo iš UAB DK „A“, t.y. 1800,00 litų kasmėnesinių periodinių išmokų iki 100% nukentėjusiojo darbingumo atstatymo, pažymėtina, kad negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų.

14Kaip matyti iš bylos medžiagos, „SODRA“ duomenimis autoįvykio metu V. B. nedirbo ir neturėjo draudžiamų pajamų. Taip pat duomenų, kad įvykio dieną V. B. būtų sudaręs kokią nors darbo sutartį, byloje nėra. Įvertinus minėtas aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju negali būti priteistos jokios su darbo santykiais (kurių realiai nebuvo) susijusios negautos pajamos, nes negautos pajamos turi būti ne spėjamos, o realiai galimos. Be to V. B. yra paskirta ir mokama atitinkamo dydžio valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija.

15Esant tokioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

nukentėjusiojo V. B. atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai