Byla 2K-638/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Viktoro Aiduko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutarties, kuria nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmestas. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. K. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo N. K. pakeistas: iš J. B. N. K. naudai priteista 26 547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo; iš AB ,,Lietuvos draudimas“ N. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas iki 3452,80 Lt ir ši bylos dalis nutraukta, draudimo bendrovei sumokėjus šią sumą.

2Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

3Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

4Nukentėjusiajai N. K. pripažinta teisė į turtinės žalos atlyginimą, turtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą paliekant spręsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso tvarka.

5Iš AB ,,Lietuvos draudimas“ priteista N. K. naudai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

6J. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 3 d., apie 14.37 val., Vilniuje, Nemenčinės plento–Saulėtekio alėjos sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. ( - )), važiuodamas Nemenčinės plentu ir sukdamas į kairę, t. y. į Saulėtekio alėją, nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusios dviratininkės N. K. ir ją partrenkė, taip sunkiai sutrikdė jos sveikatą. Šiais savo veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 54, 199 punktų reikalavimus.

7Kasaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį bei iš jo priteisti nukentėjusiajai 6547,2 Lt neturtinei žalai atlyginti.

8Kasatorius nurodo, kad yra visos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnyje nurodytu pagrindu. Jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas ginčijamoje nutartyje neteisingai nurodė, kad egzistuoja tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai eliminuoja nuteistojo teisę reikalauti atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu. Nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, kad nuteistasis neigia savo kaltę ar kitaip jos nepripažįsta. Visuose teismo posėdžiuose jis pripažino, kad yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, tačiau tai, kad jis apeliuoja ir į nukentėjusiosios neatsargumą, negali eliminuoti lengvinančios atsakomybę aplinkybės, kuri numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Egzistuoja ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė, kurią pripažino ir apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, kad <...> nuteistasis po nuosprendžio priėmimo iki apeliacinio skundo nagrinėjimo atlygino nukentėjusiajai N. K. šios išlaidas už advokato atstovavimą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad nuteistasis nukentėjusiajai atlygino ir dalį neturtinės žalos, t. y. 3452,8 Lt, kuriuos už jį sumokėjo AB ,,Lietuvos draudimas“, nes jis buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas atmetė dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teismas pažymėjo, kad iškviesti medikus įvykus eismo įvykiui buvo nuteistojo pareiga, todėl ji negali būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kasatorius teigia, kad įvykus eismo įvykiui jis iškvietė pagalbą nukentėjusiajai (medikus) ir tokiais savo veiksmais išvengė sunkesnių padarinių. Sistemiškai aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir KET nuostatas, konstatuotina, kad nuteistasis įvykdė jam KET numatytą pareigą, dėl to tai pripažintina ir lengvinančia aplinkybe.

9Kasatorius taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs klausimas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, nes, jo nuomone, iš jo priteista per didelė neturtinė žala.

10Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti nustatinėjamas neturtinės žalos dydis. Vadovaujantis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, teismas turi atsižvelgti ne tik į neturtinės žalos pasekmes, bet vertinti ir nuteistojo kaltę, jo kaltės laipsnį, turtinę padėtį. Nagrinėjimu atveju teismas konstatavo, kad nuteistasis J. B. yra senyvo amžiaus, jo pragyvenimo šaltinis gaunama pensija bei nedidelis papildomas uždarbis; iš to matyti, jog nuteistojo finansinė padėtis yra sunki. Tai reiškia, kad priteisus didelę neturtinės žalos sumą būtų pažeista ne tik nukentėjusiosios teisė gauti neturtinės žalos atlyginimą greitai ir efektyviai, kaip to reikalauja protingumo ir teisingumo principai, bet būtų pažeista ir nuteistojo teisė už neatsargią nusikalstamą veiką turėti tinkamas gyvenimo sąlygas.

11Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo nukentėjusiosios N. K. naudai 26 547,20 Lt neturtinės žalos dydžio kompensaciją, akivaizdžiai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei neturtinės žalos pasekmes, prieštaringai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-108/2007, 2K-55/2008).

12Atsiliepimu į nuteistojo J. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė D. Skorupskaitė–Lisauskienė siūlo jį atmesti. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo J. B. taikyti BK 39 straipsnio nuostatų. Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas dar išsamiau ir aiškiau nurodė, jog nukentėjusioji buvo neatsargi ir eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės, neatitinka apeliacinės instancijos teismo konstatuotų aplinkybių. Šios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad <...> kolegija daro išvadą, jog nukentėjusiosios N. K. važiavimas, jai kaip eismo dalyviui nepažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimų, neturėjo jokio ryšio su šiuo eismo įvykiu; apylinkės teismas, pripažinęs, kad nukentėjusiosios veiksmai aptariamoje situacijoje vertintini kaip didelis jos neatsargumas, tai padarė nepagrįstai. Taigi, net ir iš kasacinio skundo teiginių matyti, kad J. B. nenori pripažinti savo kaltės dėl eismo įvykio, nurodydamas, kad nukentėjusioji buvo neatsargi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji važiavo per gatvę degant žaliam šviesoforo signalui, o J. B., sukdamas į kairę, privalėjo praleisti kitus eismo dalyvius, taip pat nukentėjusiąją.

13Neturtinės žalos atlyginimo klausimas išspręstas tinkamai, todėl kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl iš dalies tenkina nukentėjusiosios N. K. skundą, neturtinei žalai atlyginti priteisia dalį jos prašomos neturtinės žalos atlyginimo sumos.

14Nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnyje nurodytų pažeidimų, kasacinis skundas jame išdėstytais motyvais atmestinas, o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendis su jame Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartyje padarytais pakeitimais pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

15Atsiliepimu į nuteistojo J. B. kasacinį skundą nukentėjusioji N. K. prašo jį atmesti. Nukentėjusioji nurodo, kad nuteistasis, priešingai nei teigia, nėra skurdžiai gyvenantis pensininkas. Jis turi pakankamai pajamų neturtinei žalai atlyginti (gauna pensiją apie 1200 Lt ir po 150 Lt per mėnesį už elektriko darbą). Kasatorius skunde stengiasi sumenkinti jai padarytą žalą ir nurodo, kad ji neteko 50 proc. darbingumo. Po eismo įvykio ji buvo visai nedarbinga, t. y. ne tik absoliučiai be jokių pajamų, bet visai bejėgė, negalinti apsitarnauti, todėl buvo būtina artimųjų pagalba. J. B. nepagrįstai reikalauja darbo paieškos įrodymų. Teismui ji pateikė pakankamai dokumentų, įrodančių, kad darbo niekad nevengė ir jo ieškojo, tačiau dabar Lietuvoje daug žmonių neturi darbo.

16Nepagrįsti J. B. kasacinio skundo argumentai ir dėl galimybės jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 39 straipsnio nuostatas. Kasatorius apmokėjo tik nedidelę dalį jos išlaidų advokatei, jokios pagalbos po eismo įvykio jis nesuteikė, nes greitoji pagalba atvažiavo iškviesta kitų žmonių.

17Nuteistojo J. B. kasacinis skundas atmestinas.

18Dėl BK 39 straipsnio taikymo

19Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė baudžiamąjį įstatymą, nes neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio numatytais pagrindais, nors byloje yra visos sąlygos, numatytos minėtame straipsnyje, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

20BK 39 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant šių aplinkybių visumai: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

21Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad J. B. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo padaryta veika yra neatsargi. Kaltininko atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nekonstatavo.

22Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad J. B. po nuosprendžio priėmimo iki apeliacinio skundo nagrinėjimo atlygino nukentėjusiajai jos išlaidas už advokato atstovavimą. Ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia, nes tai jis padarė savo noru (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitų kasatoriaus atsakomybę lengvinančių aplinkybių šios instancijos teismas nenustatė.

23Kasatoriaus nuomone, yra dar dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte (įvykus eismo įvykiui jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą nukentėjusiajai telefonu 112 ir tokiais savo veiksmais išvengė sunkesnių padarinių) ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kad nuteistasis neigė savo kaltę ar kitaip jos nepripažino).

24KET 231.5 punkte nurodyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo <...> imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją pagalbą <...>. Taigi iškviesti į įvykio vietą greitąją medicinos pagalbą buvo kasatoriaus pareiga. Be to, pažymėtina, kad iš byloje esančios Bendrojo pagalbos centro kortelės (b. l. 30) matyti, kad apie eismo įvykį Nemenčinės plento–Saulėtekio alėjos sankryžoje pranešimas gautas 14.37 val., užfiksuotas ir skambinusio asmens telefono numeris +370675 ( - ). Gavus šį pranešimą, buvo informuota greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Kasatoriaus J. B. mobiliojo telefono numeris 8655( - ) (b. l. 36), jo žmonos A. B. – 8685( - ) (b. l. 25). Taigi laikoma, jog kasatorius nepranešė Bendrajam pagalbos centrui apie eismo įvykį.

25Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta kasatoriaus atsakomybę lengvinančia.

26BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis.

27Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, duodamas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-327/2010).

28Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-156/2010). Teismai turi įvertinti, ar asmens gailėjimasis yra nuoširdus, tikras, ar ne apsimestinis.

29Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies (b. l. 37, 82), nuoširdžiai dėl savo veiksmų ir jais sukeltų padarinių nesigailėjo bei akcentavo, kad nukentėjusiosios padaryti KET pažeidimai buvo būtinos padarinių kilimo sąlygos. Tik pirmosios instancijos teismo posėdžio baigiamosiose kalbose jis deklaratyviai nurodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi. Kolegijos nuomone, kasatorius kritiškai savo poelgio nevertino, neišgyveno dėl jo padarymo, nukentėjusiosios neatsiprašė, todėl pripažinti jo gailėjimąsi kaip nuoširdų nėra pagrindo.

30Taigi, nesant visų sąlygų, numatytų BK 39 straipsnyje, kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo atleisti J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės.

31Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio

32Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Neturtinės žalos dydis pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

33Pagal paduoto kasacinio skundo turinį spręstina, kad šioje byloje iškilo atlygintinos neturtinės žalos dydžio problema.

34Nukentėjusioji N. K. pareiškė teismui ieškinį, prašydama priteisti 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti solidariai iš AB ,,Lietuvos draudimas“ ir kaltinamojo J. B.

35Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiosios patirtus sunkų kūno sužalojimą, skausmą, nepatogumus bei įvertindamas tai, kad nukentėjusioji pažeidė KET reikalavimus, nes važiavo važiuojamąja gatvės dalimi, jos veiksmus vertino kaip nukentėjusiosios didelį neatsargumą, kuris padėjo žalai atsirasti; be to, įvertinęs jos elgesį, socialines ekonomines gyvenamosios vietos aplinkybes, nukentėjusiosios turtinę padėtį, sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį ir priteisė N. K. naudai iš AB ,,Lietuvos draudimas“ 10 000 Lt.

36Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį (10 000 Lt), neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusiosios išgyvenimai yra ilgalaikiai, itin pabloginę jaunos moters, turėjusios žymiai didesnius lūkesčius, gyvenimo kokybę. Dėl šių motyvų apeliacinės instancijos teismas mano, kad nukentėjusiosios patirti dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne suma. Toliau šios instancijos teismas nurodo, kad, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas vadovavosi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgė ne vien į aptariamos nusikalstamos veikos pasekmės, tačiau ir į kaltininko veikos pobūdį (veika buvo neatsargi, jo padaryti KET pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs), nuteistojo turtinę padėtį (jis yra pensininkas, pragyvenantis iš senatvės pensijos bei nedidelio papildomo uždarbio SB ,,K.“). Apylinkės teismas, priteisdamas visą neturtinę žalą iš draudimo įstaigos, pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį bei CK 6.254 straipsnio reikalavimus. Iš bylos duomenų matyti, kad AB ,,Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai mokėtiną neturtinę 3452,80 Lt žalą yra atlyginęs, todėl nėra pagrindo jos priteisti ir ši bylos dalis nutrauktina. Taigi šios instancijos teismas priteisė iš J. B. nukentėjusiosios naudai 26 547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti.

37Nuteistasis J. B. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį sumažinti iki 6547,2 Lt. Nuteistojo požiūriu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, akivaizdžiai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei neturtinės žalos pasekmes, prieštaringai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl apeliacinio teismo nutarties dalis dėl neturtinės žalos dydžio yra naikintina.

38Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

39Pagal faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes eismo įvykio metu, dėl kurio kaltu buvo pripažintas J. B., buvo sunkiai sutrikdyta N. K. sveikata. Jai buvo padarytas kairės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) atviras skeveldrinis lūžis.

40Ieškinyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusioji nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtos sunkios traumos ji patyrė didelį fizinį skausmą, buvo atliktos dvi sudėtingos operacijos, lūžę kaulai buvo sutvirtinti specialiomis geležinėmis konstrukcijomis, ilgą laiką gulėjo ligoninėje, dėl minėto sužalojimo iki šiol priversta vaikščioti su ramentais, maždaug penkis mėnesius buvo visiškai nesavarankiška, nes kaire koja negalėjo nė trupučio priminti, todėl negalėjo pati viena atlikti įprastų kasdieninių dalykų (išsimaudyti, lipti laiptais ir pan.). Dėl tokios bejėgiškos padėties ir didelio fizinio skausmo patyrė itin didelių dvasinių išgyvenimų, diskomfortą. Iki šiol nežino, kas jos laukia ateityje, t. y. ar pavyks pasveikti, nes vaikšto tik su ramentais, numatoma dar viena sudėtinga operacija. Dėl eismo įvykio metu gautų sužalojimų neteko 60 proc. darbingumo, tapo neįgalia, išsivystė kaulų liga – osteoporozė. Po operacijų ant kairės kojos liko negražūs dideli randai, kurie ją, kaip moterį, itin bjauroja, dėl kurių neestetiško vaizdo ji labai išgyvena. Taigi dėl šių priežasčių iš esmės pasikeitė jos gyvenimo būdas, itin sumažėjo bendravimo galimybės.

41Iš apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytų motyvų išplaukia, kad teismas, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai akcentavo neturtinės žalos pasekmes – dėl J. B. kaltės eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; dėl to ji patyrė ne tik fizinį, bet ir moralinį skausmą, buvo sutrikdytas normalus gyvenimo ritmas, ateities planai; didelis dvasinis sukrėtimas tęsiasi iki šiol. Be to, bylos duomenimis, N. K. prarado 60 proc. darbingumo.

42Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltės formą – nusikaltimas padarytas veikiant neatsargiai, kaltininko turtinę padėtį.

43Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas tokį atlygintinos neturtinės žalos dydį 26547,20 Lt (3452,80 Lt priteisiant iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“), tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Priteistas neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka ir teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-830/2007, 2K-238/2008, 2K-29/2009), protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

45

46Nuteistojo J. B. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 3. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu... 4. Nukentėjusiajai N. K. pripažinta teisė į turtinės žalos atlyginimą,... 5. Iš AB ,,Lietuvos draudimas“ priteista N. K. naudai 10 000 Lt neturtinei... 6. J. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 3 d., apie 14.37 val.,... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo... 8. Kasatorius nurodo, kad yra visos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios... 9. Kasatorius taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs klausimas dėl... 10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti... 11. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo nukentėjusiosios... 12. Atsiliepimu į nuteistojo J. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 13. Neturtinės žalos atlyginimo klausimas išspręstas tinkamai, todėl... 14. Nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnyje... 15. Atsiliepimu į nuteistojo J. B. kasacinį skundą nukentėjusioji N. K. prašo... 16. Nepagrįsti J. B. kasacinio skundo argumentai ir dėl galimybės jį atleisti... 17. Nuteistojo J. B. kasacinis skundas atmestinas.... 18. Dėl BK 39 straipsnio taikymo... 19. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė baudžiamąjį įstatymą, nes... 20. BK 39 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba... 21. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad J. B. nusikalstamą... 22. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad J. B. po nuosprendžio... 23. Kasatoriaus nuomone, yra dar dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės,... 24. KET 231.5 punkte nurodyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo... 25. Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte... 26. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančią... 27. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius... 28. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai... 29. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. B. tiek ikiteisminio tyrimo... 30. Taigi, nesant visų sąlygų, numatytų BK 39 straipsnyje, kasacinės... 31. Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio ... 32. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi,... 33. Pagal paduoto kasacinio skundo turinį spręstina, kad šioje byloje... 34. Nukentėjusioji N. K. pareiškė teismui ieškinį, prašydama priteisti 80 000... 35. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiosios patirtus... 36. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad apylinkės teismas,... 37. Nuteistasis J. B. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo priteistu... 38. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 39. Pagal faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes eismo įvykio metu,... 40. Ieškinyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusioji nurodė, kad dėl... 41. Iš apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytų motyvų išplaukia,... 42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į žalą padariusio... 43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas,... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 45. ... 46. Nuteistojo J. B. kasacinį skundą atmesti....