Byla e2-20-670/2017
Dėl pinigų gautų vykdant pavedimą priteisimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Č. P

1Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei, dalyvaujant ieškovei R. B. ir jos atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, atsakovui D. J. ir jo atstovui advokatui Gvidui Byčiui, trečiajam asmeniui Č. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui D. J. dėl pinigų gautų vykdant pavedimą priteisimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Č. P..

3Teismas

Nustatė

4Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui D. J. dėl pinigų gautų vykdant pavedimą priteisimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Č. P..

5Teisme 2016 m. rugpjūčio 16 d. priimtas ieškovės ieškinys, atsiliepimai į ieškinį, ir patikslintas ieškinys.

62016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo D. J. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų areštas.

7Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. J. 2088,00 Eur gautus pagal pirkimo pardavimo sutartį ir 4668,00 Eur patirtų nuostolių.

8Teismui pateiktas atsakovų atsiliepimas į ieškinį. Atsiliepime nurodoma, kad 2010 m. kovo 19 d. ieškovė pardavė Tauragės apskrities viršininko išduotą 2009 m. birželio 25 d. išvadą Nr. 87/8674 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau-Išvada) ir su ja buvo pilnai atsiskaityta. Taip pat buvo susitarimas, kad siekiant užtikrinti atliktą sandorį (nuosavybės teisių atkūrimas galėjo užsitęsti) ji tą pačią dieną notarų kontoroje parašė testamentą, kuriuo paveldėta 3,5 ha žemė, į kurią bus atstatyta nuosavybė, ji palieka atsakovui. Atsakovas sutvarkė visus reikiamus dokumentus, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priimtų sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. B. Nr. S32-112. Pareikšdama ieškinį ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

9Ieškovė R. B. posėdžio metu nurodė, kad skambino į laikraštį nes norėjo parduoti Išvadą. Atsirado žmogus, jai davė 1000 litų ir sakė, kad pardavus žemę atsiskaitys. Važiavo pas notarą sutvarkyti dokumentus. Praėjusiais metais gavo laišką, kad reikia sumokėti žemės mokestį. Suprato, kad žemė jau parduota. Tada kreipėsi į advokatę. Ji negavo 2088 Eur pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir 4668 Eur patirtų nuostolių, todėl, kad žemė buvo parduota mažesne kaina nei jos vertė. 2010 metais nutarė parduoti Išvadą. Į namus atvyko trys vyriškiai, vienas buvo tamsus. Tarėsi, kad parduoda Išvadą ir reikia važiuoti į notarinę kontorą. Notarinėje kontoroje žinojo, kad jos teisės yra apsaugotos, ką jai sakė, tą ji pasirašė. Su žmonėmis sutarė, kad jie pardavę žemę atvažiuos pas ją ir atsiskaitys. Visi dokumentai buvo pildomi pas notarę. Testamentas surašytas tą pačią dieną. Pinigai buvo paduoti notarinėje kontoroje 1000 litų, kas padavė pinigus negali pasakyti. Žemės vertės jie neaptarinėjo. Jos gyvenimas sunkus, slaugo neįgalų sūnų, pasitikėjo tais žmonėmis. Testamento ji pati nesugalvojo. Rašte parašė tai kas buvo padiktuota, sumos neįvardijo nes jos nesakė. Gavo 1000 litų ir tikėjosi gauti daugiau. Ji pardavė tik išvadą. Kaina nebuvo nustatyta ir sąlygos neaptartos. Jokių 7000 litų ji negavo. Anksčiau pas advokatą nesikreipė, nes galvojo, kad žemė dar neparduota. Notarė su dokumentų tekstu supažindino. Kokia žemės rinkos kaina nežino (2017 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 45 sek.-10 min. 05 sek.). Notarė jai sakė, kai parduos turtą turės atsiskaityti ir, kad veiks jos interesais. Jai 1000 litų padavė asmuo, kuris buvo atvykęs į namus (2017 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 10 sek.-24 min. 11 sek.).

10Atsakovas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškove viskas buvo sutarta ir atsiskaityta. Kadangi pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo galima sudaryti, reikėjo įgaliojimo. Ieškovę matė pas notarę Kaune. Ieškovė nebuvo prašiusi jos atstovauti. Už kokią kainą gali parduoti žemę nekalbėjo. Kam buvo rašytas raštas nežino. R. B. asmeniškai nieko nėra mokėjęs. Iš Č. P. pinigų nurodytų sutartyje nėra gavęs. Č. P. yra sesers vyras, jo prašymu dalyvavo šiame procese ir pasirašė dokumentus kaip atstovas. Viską byloje tvarkė Č. P.. Niekada nedalyvavo ieškovei perduodant pinigus. (2016 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 20 sek.-28 min. 22 sek.).

11Trečiasis asmuo Č. P. parodė, kad ieškovė nori gauti papildomų pinigų už žemę. Jis yra ūkininkas nuo 1992 metų. Prie jo žemės buvo keli sklypai, reikėjo perkelti žemę. Ieškojo žmogaus kas parduoda Išvadą. Jis žinojo M. G.. Šis paskambino ir pasakė, kad ieškovė R. B. turi žemės ir nori parduoti dokumentus. Kadangi ūkininkui tokia Išvada negali būti parduodama, todėl paprašė atsakovo D. J., kad šis savo vardu pasirašytų dokumentus. Nuvažiavo į Kauną pas notarę, buvo R. B.. Ji parašė D. J. įgaliojimą ir testamentą, kaip garantiją. Ieškovė parašė raštą, kad pinigus gavo ir pretenzijų neturi. Kaina buvo sutarta pagal turto kainą. Po 5 metų paaiškėjo, kad jie neatsiskaitę. Pinigai ieškovei buvo perduoti notarinėje kontoroje. Tai buvo jo pinigai. Pinigus prie notarinės kontoros jis padavė M. G.. M. atlygio neėmė, matė, kad pinigus atidavė ieškovei. Išvadą pirko jis. Ar tokia paslauga neatlygintinė negali pasakyti. Kodėl jis pats tiesiogiai pinigų nepadavė R. B. pasakyti negali. Raštelyje buvo parašyta, kad visus pinigus gavo. Prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį ar davė 2088,00 Eur D. J. negali pasakyti, nes susiskaičiavo savo išlaidas ir pilnai atsiskaitė vienas su kitu. Testamento originalą jis turi, su kitais dokumentais jam padavė kažkuris iš vyrų. M. G. buvo kaip tarpininkas. Sutarė žemę perkeltį į Jurbarko kadastrinę vietovę. Pati R. B. buvo Kauno žemėtvarkos skyriuje ir parašė prašymą (2016 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 20 sek.- 45 min. 50 sek.; 2017 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 val. 20 min.-20 min. 40 sek.).

12Liudytojas M. G. posėdžio metu parodė, kad iš A. Š. sužinojo, kad yra parduodama Išvada. Jis žinojo, kad Išvados reikia Č. P.. Padėjo sutvarkyti visus dokumentus. R. B. jis nepažinojo. Pas notarę 2010 m. kovo 19 d. jis buvo. Pinigai buvo perduoti notarinėje kontoroje prieš pasirašant įgaliojimą ir kitus dokumentus. Išvados kaina buvo pagal rinkos kainą, apie 7000 litų. Jam pinigus padavė Č. P., o jis ieškovei. Tuo metu pretenzijų nebuvo. Ar jis buvo užėjęs pas notarę neprisimena. Priėmimą pas notarę sutaręs buvo A. Š.. Pinigai buvo perduoti prie notarės esančiame hole prieš pasirašant dokumentus. Yra susidūręs su tokia Išvada. Ar atvykus į notarinę kontorą dokumentai buvo paruošti negali pasakyti, užtruko gal pusvalandį. Ar tokios Išvados pardavimas buvo leidžiamas negali pasakyti, tik žinojo, kad taip daroma. Jo darbas nėra susijęs su nekilnojamojo turto pardavimu. Č. P. pažinojo per pažįstamus. Su A. Š. susipažino prie jūros. Dėl žemių bendradarbiavo vieną kartą. Už tarpininkavimą pinigų neėmė. Duomenis įgaliojimui gavo iš Č. P.. Kas R. B. diktavo rašto tekstą neprisimena (2017 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 56 sek.-44 min. 00 sek.).

13Liudytojas A. Š. posėdžio metu nurodė, kad buvo parašęs skelbimą pirkti Išvadą. Jam reikėjo žemės. Atsiliepė ieškovė. Sutarė kainą apie 7000 litų. Susisiekė su matininkais, paaiškėjo, kad jam žemė netinka. Nenorėdamas suklaidinti ieškovės, kad nepirks, paklausė M. G. ar jis nežino kam reikia Išvados. M. žinojo kam reikia. Išvados originalo neduoda, ją tik persiunčia. Reikėjo važiuoti į žemėtvarkos skyrių, paskui pas notarą. R. B. buvo sumokėta 7000 litų. Pinigus tikriausiai ieškovei padavė M. G.. Ar ieškovė skaičiavo pinigus neprisimena. Su notare priėmimo laiką derino jis, pas notarę kabinete nebuvo. Ieškovei buvo aišku ką daro. Paduodant pinigus buvo rašomas raštas, kas nurodė tekstą pasakyti negali. Kodėl duodant pinigus ir rašant raštą nenurodė tikslios sumos pasakyti negali, o ar tai būtina. O jei reikės atgal grąžinti pinigus ir žemę atiduoti? Č. P. notarinius dokumentus padavė tikriausiai M.. Į žemėtvarkos skyrių ieškovė važiavo prieš atvykstant į notarinę kontorą. (2017 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 51 sek.-58 min. 50 sek.).

14Liudytoja Z. R. (Kauno 22-ojo notarų biuro notarė), teismo posėdžio metu parodė, kad pagal pateiktus dokumentus gali pasakyti, kad toks įgaliojimas buvo sudarytas, tačiau aplinkybių tikrai nenurodys. Tokius įgaliojimus duodavo žmonės kurie neturėdavo galimybių patys atvykti ar nenorėdami tvarkyti dokumentų. Jei įgaliotojas sutikdavo nurodydavo, kad parduoti už kainą savo nuožiūra. Kas turi įgaliojimą taip ir parduoda. Gali būti sąlyga, kad pinigus pervesti į nurodytą sąskaitą. Šiuo atveju pinigus gauna įgaliotinis, bet jis įgaliotojui turi duoti ataskaitą už kiek pardavė. Rašė testamentą. Pinigų atsikaitymo pas ją nebuvo. R. B. paaiškino, kad įgaliotinis turi veikti jos vardu. Įgaliotiniui buvo leista parduoti savo nuožiūra, tai jų susitarimas. Jei leidžia parduoti už bet kokią kainą, ji negali nurodyti kainos. Viskas vyko prieš 7 metus, tiksliai visko neprisimena. Ar paaiškino ieškovei, kad įgaliotinis pagal Civilinį kodeksą turi veikti išimtinai įgaliotojo interesams, neprisimena šio momento. Jei žmogus prašo patvirtinti tokį įgaliojimą ji neturi teisės atsisakyti. Ji neturi teisės aiškintis ar testamentu ir įgaliojimu nebuvo pridengiamas kitas sandoris. Apie išvados pardavimą kalbos nebuvo, tokių sandorių netvirtina. Ar R. B. turi neįgalų išlaikytinį neklausė. Tais metais tokių įgaliojimų buvo daug, abejonių nekilo. Dėl atsiskaitymo kalbos nebuvo, jokio rašto rašant nematė. Yra darbuotojų kabinetas ir jos kabinetas. Yra laukiamasis, tačiau stalo nėra. Už sandorius žmonės atsiskaitydavo grynais, kitais atvejais atnešdavo pavedimus. Kas prašė parašyti testamentą neprisimena, bet jei pati ieškovė pasirašė vadinasi buvo jos valia. Įgaliojimas yra žemės nuosavybės atkūrimui ateityje. Jei ieškovė turi neįgalų sūnų, teismas išskirtų privalomąją palikimo dalį. Ar yra toks asmuo ji neprivalo gilintis. Kad įgaliotinis turi duoti ataskaitą įgaliotojui buvo paaiškinta. Pagal įgaliojimą ar galima atsiskaityti anksčiau, tai šalių susitarimas (2017 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 58 sek.-25 min. 14 sek.).

15Ieškinys tenkintinas iš dalies.

16Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal 2010 m. kovo 19 d. įgaliojimą R. B. įgalioja D. J. vesti paveldėjimo bylą, 2009 m. liepos 8 d. mirus jos tėvui A. B., dėl atstatomos 3,5000 ha žemės, pagal 2009 m. birželio 25 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 87-8674. Įgaliojimas patvirtintas Kauno 22-ojo notarų biuro notarės Z. R., notarinio registro Nr. 1931 (elektroninės bylos ieškinio priedas Nr. 11).

172010 m. kovo 19 d. ieškovė R. B. testamentu savo mirties atveju nuosavybės teise priklausančią paveldėtą po tėvo A. B. mirties, 3,5000 ha žemę, į kurią bus atstatyta nuosavybės teisė pagal 2009 m. birželio 25 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, Nr. 87-8674 paliko ieškovui atsakovui D. J.. Testamentas patvirtintas Kauno m. 22-ojo notaro biuro notarės Z. R., notarinio registro Nr. 1930.

18Taip pat 2010 m. kovo 19 d. ieškovė R. B. parašė prašymą Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjui, kuriuo prašė A. B. išvadą Nr. 87/86/74, išduotą Tauragės apskrities, persiųsti į Jurbarko rajoną, Jurbarkų seniūniją, Žindaičių kadastro vietovę (elektroninės bylos 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3).

19Iš 2010 m. kovo 19 d. ieškovės R. B. rašto matyti, kad ji už žemės grąžinimo Išvadą, išduotą Tauragės apskrities viršininko 2009 m. birželio 25 d. Nr. 87/8674 (buvęs savininkas A. B.) pinigus gavo. Pretenzijų, atkūrus žemės nuosavybę, nereikš ir su ja pilnai atsiskaityta (elektroninės bylos 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2).

20Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. S32-112 A. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,50 ha žemės, perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam 10,11 ha žemės ūkio paskirties sklypus (vertė – 4506 Lt), esančius Velėniškių k., Balnių II k., Vilniškių k., Jurbarkų sen., Jurbarko r. (elektroninės bylos 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5)

21Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė dėl atsakovo D. J., veikiančio kaip jos atstovo pagal 2010 m. kovo 19 d. išduotą įgaliojimą, 2015 m. liepos 17 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią buvo parduoti jai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Ieškovė prašo teismo iš atsakovo D. J. priteisti 2088,00 Eur, pardavus ieškovei priklausančius žemės sklypus ir 4668,00 Eur nuostolių kuriuos ji patyrė, nes žemė buvo parduota už mažesnę nei rinkos kaina.

22Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji norėjo parduoti 2009 m. birželio 25 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos Išvadą Nr. 87-8674, į 3,5000 ha žemės, į kurią bus atkurta nuosavybės teisė. Tuo tikslu ji kreipėsi į laikraštį. Atsirado žmogus, kuris norėjo ją nupirkti. Atvyko į namus trys vyriškiai (bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinta, kad tai liudytojai M. G., A. Š. ir dar vienas asmuo), sutarė nuvažiuoti į notarinę kontorą ir sutvarkyti reikiamus dokumentus. Prieš tai liudytojas M. G., žinodamas, kad tokią Išvadą nori pirkti Č. P., pasiūlė šiam. Kadangi Č. P. būdamas ūkininku pats pirkti negalėjo, todėl paprašė savo žmonos brolio, t. y. atsakovo D. J., kad šis savo vardu pasirašytų visus reikiamus dokumentus ir jis sutiko. Pagal 2015 m. liepos 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas, atstovaudamas R. B. pagal įgaliojimą, pardavė ieškovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Nors atsakovas šioje byloje veikė trečiojo asmens Č. P. interesais, tačiau įgaliojimas atstovauti ieškovę buvo suteiktas atsakovui D. J., todėl materialinių teisinių santykių, iš kurių šioje byloje kilęs ginčas, šalys yra ieškovė ir atsakovas. Įgaliotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas (CK 2.145 straipsnio 1 dalis).

23Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

24Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris, kuriame nurodomos atstovui suteikiamos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis.

25Ieškovė 2010 m. kovo 19 d. įgaliojimu suteikė įgaliojimus atsakovui D. J. jai atstovauti įvairiose institucijose, gauti dokumentus, leidimus, pažymas tvarkant reikalus susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu į 3,500 ha žemės, priklausiusios buvusiam savininkui A. B., perkeliant ją į bet kokią kitą vietą, atstovauti atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, gauti nuosavybės dokumentus, o esant reikalui parduoti jai nuosavybės teise priklausantį minėtą turtą, už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis, gauti pinigus už parduotą turtą. Šiuo įgaliojimu ieškovė suteikė atsakovui teisę parduoti jai nuosavybės teise priklausančius įgaliojime nurodytus žemės sklypus.

262015 m. liepos 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi R. B., kuriai atstovauja D. J., pardavė Č. P. penkis žemės sklypus, asmeninės nuosavybės teise priklausančius R. B. (elektroninės bylos ieškinio priedas Nr. 2). Tai yra šia sutartimi pardavė: 0,4600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2222-2820, esantį Jurbarko r., Velėniškių k., kurio vidutinė rinkos vertė 366,00 Eur pardavė už 216,00 Eur; 0,4600 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-222-2875, esantį Jurbarko r., Velėniškių k., kurio vidutinė rinkos vertė 572,00 Eur pardavė už 331,00 Eur; 0,7200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-222-2900, esantį Jurbarko r., Velėniškių k., kurio vidutinė rinkos vertė 898,00 Eur pardavė už 528,00 Eur; 4,1200 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. 4400-222-2942, esantį Jurbarko r., Balnių II k., kurio vidutinė rinkos vertė 2550,00 Eur pardavė už 562,00 Eur ir 3,6300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-222-2986, esantį Jurbarko r., Vilniškių k., kurio vidutinė rinkos vertė 2370,00 Eur pardavė už 451,00 Eur. Bendra parduoto turto vertė 2088,00 Eur.

27Įgaliotinio pareigos numatytos CK 6.760 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus (CK 6.760 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

28CK 2.150 straipsnyje nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam. Prievolė atsiskaityti apima ir atstovo pareigą atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, kartu ir pareigą perduoti atstovaujamajam gautą turtą, įskaitant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Atsakovas D. J. patvirtino, kad pardavęs žemės sklypus Č. P. su ieškove neatsiskaitė, nors tokią pareigą turėjo.

29Notarinėje kontoroje 2010 m. kovo 19 d ieškovė parašė raštą, kuriame nurodė, kad už žemės grąžinimo Išvadą Nr. 87/8674 išduotą Tauragės apskrities viršininko 2009 m. birželio 25 d., pinigus gavo ir pretenzijų atkūrus nuosavybę nereikš.

30Parašyti tokio turinio raštą jai liepė ir diktavo vienas iš asmenų dalyvavusių notarinėje kontoroje, tačiau kas konkrečiai ieškovei nurodė ką rašyti nebuvo išsiaiškinta. Liudytojai M. G. ir A. Š., šiame procese dalyvavę kaip tarpininkai, negalėjo konkrečiai nurodyti, kas diktavo tekstą. Surašant raštą apie pinigų gavimą suma įvardinta nebuvo, nes ieškovei nebuvo pasakyta, kad ją reikia įrašyti. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo Č. P., liudytojai M. G. ir A. Š. nurodė, kad 2010 m. kovo 19 d. notarinėje kontoroje ieškovei R. B. buvo sumokėti 7000 litų, t. y. už Išvadą ir už žemę į kurią bus atkurta nuosavybė. Trečiasis asmuo Č. P. patvirtino, kad jis liudytojui M. G. padavė 7000 litų, o šis pinigus perdavė ieškovei. Liudytojas A. Š. patvirtino, kad M. G. padavė pinigus ieškovei. Kodėl pats Č. P. nepadavė pinigų ieškovei posėdžio metu pasakyti negalėjo. Ieškovė nurodė, kad gavo 1000 litų. Su asmenimis buvo sutarta, kad už Išvadą jai sumoka 1000 litų, o kai bus sutvarkyti žemės atkūrimo dokumentai ir žemė bus parduota jie atvyks į namus ir už žemę atsiskaitys. Kokia kaina turės būti parduodama žemė ir kokiomis sąlygomis jie nesitarė. Praėjusiais metai ieškovė gavusi raštą, kad reikia sumokėti žemės mokestį suprato, kad žemė jau yra parduota, tačiau atsakovas (įgaliotinis) su ja neatsiskaitė.

31R. B. 2010 m. kovo 19 d. rašytame rašte nurodoma, kad parduodama ne tik Išvada, bet ir žemė į kurią bus atstatyta nuosavybė, tačiau pinigų suma nenurodyta. Žemės pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti yra būtina notarinė forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalis), todėl minėtas raštas negali būti įvardijamas kaip žemės pirkimo-pardavimo sandoris. Rašte nėra jokių įrašų apie pinigų perdavimą ieškovei, pinigų perdavimas-priėmimas nebuvo užfiksuotas ir kitokiuose rašytiniuose įrodymuose. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (( - ) straipsnis).

32Nagrinėjamoje byloje raštu, kuriuo atsakovas įrodinėjo pinigų perdavimą ieškovei faktas neužfiksuotas, todėl būtina aiškintis šio dokumento surašymo aplinkybes ir tikrąją šalių valią. Tuo atveju, kai rašte neužfiksuotas pinigų perdavimo gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka pinigų davėjui, t. y. atsakovui.

33Nors Liudytojas M. G. nurodė, kad jis iš Č. P. gavo 7000 litų ir juos perdavė ieškovei, tačiau šie parodymai nepatvirtino fakto, kad ieškovei buvo perduoti visi iš Č. P. gauti pinigai. Ieškovė ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, kad gavo tik 1000 litų ir teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės parodymais.

34CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Teismas taip pat atsižvelgia į ieškovės elgesį proceso metu, į tai, kad ji augina neįgalų sūnų, šeimoje situacija sudėtinga, todėl neturėjo galimybių pati tvarkyti žemės dokumentų. Teismas pripažįsta, kad pati ieškovė buvo neapdairi ir nepakankamai rūpestinga, kad pasitikėjo nepažįstamais žmonėmis ir pasirašė dokumentus kurių neprivalėjo pasirašyti.

35Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.2 straipsnis 1.5 straipsnis) darytina išvada, kad byloje nebuvo neginčijamų įrodymų, objektyviai ir besąlygiškai patvirtinusių 7000 litų perdavimą ieškovei.

36Nagrinėjant šią bylą, buvo iškeltas klausimas dėl Išvados pardavimo sutarties, kaip niekinės klausimas, tačiau byloje nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti šį sandorį negaliojančiu. Teismas Ex officio (savo iniciatyva), sandorį pripažinti niekiniu gali tik tuomet kai tai yra akivaizdu ir surinkus byloje pakankamai įrodymų konstatuoti šį faktą. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ex officio konstatuotų niekinio sandorio faktą ir taikytų jo negaliojimo padarinius. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. Privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Todėl sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamu pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribas lemia ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu. Jeigu teismas, nesant šalies ieškininio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-983/2002).

37Vertinant byloje pateiktų įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, ieškovės reikalavimas priteisti 2088 Eur gautus pagal 2015 m. liepos 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo sumokėta 1000 litų (289,62 Eur), todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 1798,38 Eur už parduotus ieškovei priklausančius žemės sklypus.

38Ieškinio reikalavimas priteisti 4668,00 Eur nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė, nes žemės sklypai buvo parduoti už mažesnę nei vidutinė rinkos kaina, atmestini, kadangi pagal įgaliojimą atsakovas D. J. ieškovei priklausantį turtą galėjo parduoti už kainą ir sąlygas savo nuožiūra. Kad ieškovė žinojo apie šias sąlygas patvirtino ir notarė teismo posėdžio metu. Rinkos kainos negalima taikyti, nes žemės vertė neatitiko rinkos kainai ir nebuvo reali. Iš komercinių pasiūlymų matyti, kad žemės sklypo sutvarkymui reikalinga investuoti apie 19 000 Eur ir todėl reali žemės kaina yra mažesnė. Komerciniai pasiūlymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo trečiajam asmeniui (2016 m. rugpjūčio 12 d., 2016 m. rugpjūčio 9 d.) Ieškinys teisme gautas 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir pranešimai apie atsiliepimų pateikimą išsiųsti 2016 m. rugpjūčio 19 d. Kadangi pagerinimo išlaidos yra labai didelės, žemės sutvarkymui buvo naudojamos asmeninės trečiojo asmens lėšos ir darbo ištekliai.

39Byloje ieškovė patyrė 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atliktą žemės sklypo vertinimo ataskaitą. Atsakovas turėjo 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato dalyvavimą byloje.

40Patenkinus ieškinį iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, (26,61 procentas nuo viso reikalavimo) iš atsakovo ieškovės naudai priteistina dalis jos turėtų bylinėjimosi išlaidų 96,59 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 93 str.), o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (73,39 procento). (CPK 93 str. 2 d.).

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 str., 270 str., teismas

Nutarė

42ieškinį tenkinti iš dalies.

43Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. ( - ) gyv. ( - ) 1798,38 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 38 ct) gautus pagal 2015 m. liepos 17 d.pirkimo-pardavimo sutartį ir 96,59 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ).

44Priteisti iš ieškovės R. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ) 366,95 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. J., a. k. ( - ) gyv. ( - ).

452016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo visiško įvykdymo palikti nepakeistas.

46Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.

47

Ryšiai
1. Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, pagal ieškovės... 5. Teisme 2016 m. rugpjūčio 16 d. priimtas ieškovės ieškinys, atsiliepimai į... 6. 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės... 7. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 8. Teismui pateiktas atsakovų atsiliepimas į ieškinį. Atsiliepime nurodoma,... 9. Ieškovė R. B. posėdžio metu nurodė, kad skambino į... 10. Atsakovas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad su... 11. Trečiasis asmuo Č. P. parodė, kad ieškovė nori gauti... 12. Liudytojas M. G. posėdžio metu parodė, kad iš 13. Liudytojas A. Š. posėdžio metu nurodė, kad buvo... 14. Liudytoja Z. R. (Kauno 22-ojo notarų biuro notarė),... 15. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 16. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal 2010 m. kovo 19... 17. 2010 m. kovo 19 d. ieškovė R. B. testamentu savo mirties... 18. Taip pat 2010 m. kovo 19 d. ieškovė R. B. parašė... 19. Iš 2010 m. kovo 19 d. ieškovės R. B. rašto matyti, kad... 20. Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio... 21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė... 22. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji norėjo parduoti 2009 m.... 23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda... 24. Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas,... 25. Ieškovė 2010 m. kovo 19 d. įgaliojimu suteikė įgaliojimus atsakovui 26. 2015 m. liepos 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi R. B.,... 27. Įgaliotinio pareigos numatytos CK 6.760 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad... 28. CK 2.150 straipsnyje nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam.... 29. Notarinėje kontoroje 2010 m. kovo 19 d ieškovė parašė raštą, kuriame... 30. Parašyti tokio turinio raštą jai liepė ir diktavo vienas iš asmenų... 31. R. B. 2010 m. kovo 19 d. rašytame rašte nurodoma, kad... 32. Nagrinėjamoje byloje raštu, kuriuo atsakovas įrodinėjo pinigų perdavimą... 33. Nors Liudytojas M. G. nurodė, kad jis iš 34. CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei... 35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo... 36. Nagrinėjant šią bylą, buvo iškeltas klausimas dėl Išvados pardavimo... 37. Vertinant byloje pateiktų įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių visumą,... 38. Ieškinio reikalavimas priteisti 4668,00 Eur nuostolių, kuriuos ieškovė... 39. Byloje ieškovė patyrė 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atliktą... 40. Patenkinus ieškinį iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 str., 270... 42. ieškinį tenkinti iš dalies.... 43. Priteisti iš atsakovo D. J., a. k. (... 44. Priteisti iš ieškovės R. B., a. k. 45. 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones... 46. Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas... 47. ...