Byla AS-858-762-14
Dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalies administracinėje byloje Nr. I-147-279/2008 vykdymo tvarkos išaiškinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal antstolės O. N. pareiškimą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalies administracinėje byloje Nr. I-147-279/2008 vykdymo tvarkos išaiškinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-147-279/2008 įpareigojo statytoją B. T. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jam priklausančius statinius: pirtį, unikalus Nr. ( - ), malkinę, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius (šulinį, tvorą), unikalus Nr. ( - ), esančius Rokiškio rajone, ( - ) kaime (toliau – ir Statiniai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-169/2011 Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

5Antstolė O. N. 2013 m. lapkričio 7 d. pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama išaiškinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-147-279/2008, dalies, kuria skolininko B. T. teisių perėmėjai – B. T., I. T. ir A. T., yra įpareigoti nugriauti B. T. nuosavybės teise priklausančius Statinius, vykdymo tvarką.

6Antstolė nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013 m. gegužės 24 d. pateikė vykdyti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-147-279/2008 pagal teismo sprendimą, kuriuo skolininko B. T. teisių perėmėjai (skolininkai) – B. T., I. T. ir A. T. – yra įpareigoti nugriauti B. T. nuosavybės teise priklausančius Statinius. Antstolė pažymėjo, kad 2013 m. spalio 29 d. B. T. pateikė prašymą grąžinti išieškotojui vykdomąjį dokumentą ir užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0122/13/00423, kadangi statinių nugriovimas nėra galimas, nes sprendimo pagrindu išduotu vykdomuoju dokumentu griautina tik B. T. priklausanti statinių dalis, tačiau be žalos padarymo nėra galimybės nugriauti pusės statinių, nepažeidžiant jai nuosavybės teise priklausančios statinių dalies. B. T. nurodė, kad konkreti statinių nuosavybės dalis nėra nustatyta. Antstolės teigimu, dėl paminėtų aplinkybių teismo sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, todėl, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 589 ir 593 straipsniais, prašė ją išaiškinti.

7Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo vykdymas yra aiškus, savavališkai pastatyti statiniai: pirtis, malkinė, kiemo statiniai (šulinys, tvora), esantys Rokiškio rajone, ( - ) kaime, turi būti nugriauti, nepriklausomai nuo to, kokiam asmeniui šiuo metu jie priklauso.

8B. T. prašė antstolės O. N. prašymo dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo ar jo vykdymo tvarkos išaiškinimo netenkinti. Nurodė, kad nors administracinėje byloje buvo sprendžiama dėl B. T. ir B. T., kaip sutuoktiniams, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių statinių, tačiau B. T. į bylą buvo įtraukta tik apeliaciniame procese, kaip mirusio B. T. procesinių teisių perėmėja, t. y. kaip B. T. priklausiusios statinių dalies paveldėtoja. Teismas sprendimo dėl B. T. nuosavybės teise priklausančios ½ statinių teisinės registracijos panaikinimo ar nugriovimo niekada nebuvo priėmęs. Pagal išduotą vykdomąjį raštą, griautina tiktai B. T. priklausiusi statinių dalis, kurios negalima nugriauti nesugriovus ir B. T. nuosavybės teise priklausančios statinių dalies, todėl sprendimo vykdymas objektyviai nėra įmanomas. B. T. pabrėžė, kad teismas sprendimo dėl jai nuosavybės teise priklausančios ½ statinių teisinės registracijos panaikinimo ar nugriovimo niekada nebuvo priėmęs. B. T. prašė netenkinti antstolės O. N. prašymo dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo ar jo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

9A. T. nurodė, kad B. T. priklausiusios ½ statinių dalies nugriovimas nėra galimas iš esmės nepažeidus B. T. priklausančios statinių ½ dalies. Teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas negali būti objektyviai įvykdytas, todėl vykdomasis dokumentas turi būti grąžintas išieškotojui, o vykdomoji byla Nr. 0122/13/00423 užbaigta.

10II.

11Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi išaiškino, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-147-279/2008 turėtų būti įvykdytas nugriaunant savavališkai pastatytus statinius: pirtį, unikalus Nr. ( - ), malkinę, kurios unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius (šulinį, tvorą), unikalus Nr. ( - ), esančius Rokiškio rajone, ( - ) kaime.

12Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-147-279-2008 priėmė 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, kuriuo įpareigojo B. T. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jam priklausančius statinius: pirtį, unikalus Nr. ( - ), malkinę, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius (šulinį, tvorą), unikalus Nr. ( - ), esančius Rokiškio rajone, ( - )kaime. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad teismo sprendimo priėmimo metu statinių – pirties, unikalus Nr. 7390-3000-7012, malkinės, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių (šulinio, tvoros), unikalus Nr. ( - ), esančių Rokiškio rajone, ( - ) kaime, savininku nurodytas tik B. T.. B. T. 2009 m. vasario 3 d. mirus, apeliaciniame procese B. T., A. T. ir I. T. buvo įtraukti į bylą kaip mirusio B. T. procesinių teisių perėmėjai. Nuosavybės teisės liudijimo pagrindu nuo 2009 m. gruodžio 23 d. B. T. įregistruotos nuosavybės teisės į ½ dalį anksčiau minėtų statinių.

13Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-169/2011 Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas atkreipė dėmesį, kad B. T. nesikreipė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą dėl to, kad nuosavybės teisės liudijimo pagrindu nuo 2009 m. gruodžio 23 d. jai yra įregistruotos nuosavybės teisės į ½ dalį anksčiau minėtų statinių.

14Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad šiuo atveju dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo į teismą kreipėsi antstolė O. N.. Teismas pažymėjo, kad vykdymo proceso metu CPK numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą pareiškimu.

15Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju antstolei yra neaiški sprendimo vykdymo tvarka. Teismas nurodė, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad vykstant teisminiams ginčams, kai Panevėžio apygardos administracinis teismas jau buvo priėmęs sprendimą įpareigojantį nugriauti savavališkai pastatytus statinius, kai nuosavybės teisės liudijimo pagrindu nuo 2009 m. gruodžio 23 d. B. T. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ½ dalį anksčiau minėtų statinių.

16Teismas išaiškino, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-147-279/2008 turėtų būti įvykdytas nugriaunant savavališkai pastatytus statinius: pirtį, unikalus Nr. ( - ), malkinę, unikalus Nr. ( - ) , kiemo statinius (šulinį, tvorą), unikalus Nr. ( - ), esančius Rokiškio rajone, ( - ) kaime.

17III.

18B. T. atskiruoju skundu (b. l. 177-182) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės O. N. pareiškimo netenkinti.

19B. T. pabrėžia, kad galutinis antstolės suformuluotas reikalavimas teismui buvo išaiškinti teismo sprendimo dalį, tačiau teismas ne išaiškino sprendimo dalį, bet jo vykdymo tvarką, todėl buvo išeita už antstolės pateikto prašymo ribų. B. T. pažymi, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos aiškinimas teismo iniciatyva įstatyme nėra numatytas. B. T. akcentuoja, kad CPK 589 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau CPK 593 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pareiškimus dėl vykdymo proceso nagrinėja apylinkės teismai, todėl Panevėžio apygardos administracinis teismas neturėjo teisinio pagrindo išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarkos. B. T. manymu, teismas neturėjo tenkinti antstolės prašymo išaiškinti teismo sprendimo dalį, nes pagal ABTĮ 94 straipsnio 3 dalį sprendimas gali būti aiškinamas tik šalių prašymu, o antstolė nebuvo administracinės bylos šalimi. B. T. manymu, teismo nutartis priimta neteisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių jungtinę nuosavybę. B. T. pabrėžia, kad nuosavybės teisę į ½ statinių B. T., kaip B. T. sutuoktinė, įgijo nuo jų sukūrimo ir įregistravimo viešame registre B. T. vardu, t. y. dar iki priimant teismo sprendimą, nes statiniai nuo pat jų sukūrimo ir įregistravimo viešame registre 2002 m. B. T. ir B. T. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau teismo sprendimas buvo priimtas tik atsakovo B. T. atžvilgiu. B. T. pažymi, kad teismas nutartimi pakeitė teismo sprendimo turinį. B. T. teigimu, teismo sprendimas buvo priimtas tenkinus 2007 m. gruodžio 10 d. Panevėžio apygardos prokuratūros ieškinį, kurio prokuratūra, be kitų susijusių reikalavimų, prašė įpareigoti B. T. nugriauti statinius, priklausančius B. T.. Kadangi teismo sprendimo priėmimo metu B. T. priklausė ½ statinių, B. T. manymu, teismo sprendimu nutarta nugriauti tik ½ B. T. statinių dalį.

20Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atkreipia dėmesį, kad nors antstolė ir nurodė, kad prašė išaiškinti teismo sprendimo dalį, o ne jo vykdymo tvarką, tačiau galima suprasti, kad antstolė abejoja dėl sprendimo vykdymo tvarkos, jai neaišku kaip vykdyti sprendimą. Pažymi, kad dėl teismo teisės išaiškinti savo priimto procesinio sprendimo vykdymo tvarką aiškiai pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartyje. Nurodo, kad teismas nesprendė ginčo dėl sutuoktinių jungtinės nuosavybės, todėl neturėjo vadovautis materialinės teisės normoms, reglamentuojančiomis sutuoktinių jungtinę nuosavybę. Remiasi Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 dalimi ir atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo priėmimo metu statinių savininku Nekilnojamojo turto registre buvo nurodytas tik B. T., o įrašo, jog šis turtas priklausytų B. T. ir B. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nebuvo. Pažymi, kad teismui nagrinėjant bylą B. T. nenurodė, kad jo pastatyti statiniai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nei teismo sprendimo priėmimo metu, nei vėliau statiniai nebuvo įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

21Antstolė O. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo įvertinti teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Antstolė nurodo, kad kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama išaiškinti, kaip turi būti vykdomas teismo sprendimas, o vėliau patikslino prašymą – nurodė, kad jai neaiškus pats teismo sprendimas, o ne jo vykdymo tvarka. Antstolė pažymi, kad skundžiama nutartimi teismas neteisingai nurodė, kada B. T. tapo statinių savininke.

22I. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su atskirojo skundo argumentais ir prašo atskirąjį skundą tenkinti bei antstolės pareiškimą atmesti.

23Teisėjų kolegija konstatuoja:

24IV.

25Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalis nustato galimybę teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol sprendimas neįvykdytas. Pagal šios procesinės teisės normos prasmę sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS62-341/2011, AS525-459/2009, N444-2663/2009). Todėl, sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu.

26Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, be kita ko, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556- 200/2009).

27Bylos nagrinėjimo dalykas buvo pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymas, be kita ko, įpareigoti B. T. nugriauti Statinius. Šis prašymas ABTĮ taikymo požiūriu pirmosios instancijos teismo įvertintas pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai: Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo pašymą tenkino ir, be kita ko, įpareigojo B. T. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jam priklausančius Statinius. Iš prašomo išaiškinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad pareiškėjo prašymas patenkintas. Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. priimtas sprendimas jo vykdymo požiūriu yra pakankamai aiškus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

28Iš antstolės prašymo išaiškinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį matyti, kad nėra siekiama, jog jai būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus ir todėl nesuprantamas teismo sprendimo rezoliucinės dalies patvarkymas, o prašoma pašalinti teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio trūkumus, papildomai pasisakyti dėl ginčo esmės. Tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis padėti administracinės bylos šalims tinkamai suvokti teismo sprendimą jo vykdymo aspektu, dalykas. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas antstolės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo iš esmės patenkino nepagrįstai, be to, išeidamas už ABTĮ 94 straipsnio 3 dalimi teismui suteiktos kompetencijos ribų, neteisėtai aiškino teismo sprendimo vykdymo tvarką.

29Pažymėtina, jog teismo sprendimo ar nutarties motyvų nebuvimas, pasisakymas teismo sprendime dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų yra savarankiški bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, proceso atnaujinimo pagrindai (ABTĮ 153 str. 2 d. 7, 8 p.). Kita vertus, šios bylos medžiaga rodo, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka proceso metu B. T. teisių perėmėjai B. T., I. T. ir A. T. buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, be to, tiek I. T. kartu su B. T., tiek A. T. pasinaudojo teise kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau nei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, nei savo prašymuose dėl proceso atnaujinimo B. T. teisių perėmėjai nekėlė šioje proceso stadijoje keliamų klausimų dėl Statinių priklausymo B. T. ir B. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

30Atskirajame skunde B. T. nepagrįstai abejoja antstolės teise prašyti išaiškinti teismo sprendimą, kadangi ji nėra bylos šalimi. Pažymėtina, jog nors ABTĮ 94 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad inicijuoti teismo sprendimo išaiškinimą gali tik bylos šalys, tačiau tokią teisę turi ir antstolis, kuris ją įgyvendina CPK 589 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 97 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, jog priverstinis sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta tvarka, tačiau sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo ABTĮ nenumato, todėl tais atvejais, kai vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis gali kreiptis su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį administracinį teismą prašyti išaiškinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas, kuriam pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2012 m. rugsėjo 19 d. pasitarime, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2158/2011, 2011 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-300/2011,2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1074/2009).

31Teisėjų kolegija taip pat atmeta B. T. abejones dėl teismo teisės aiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartyje Nr. AS143-138/2014 panaikino Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti antstolės pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nurodomoje nutartyje rėmėsi CPK 589 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad antstolė su pareiškimu dėl vykdymo išaiškinimo kreipėsi būtent į procesinį sprendimą priėmusį teismą, ir darė išvadą, kad šis teismas turi nagrinėti antstolės prašymą. Pažymėtina, kad antstolė 2013 m. gruodžio 7 d. pateiktame atskirajame skunde pabrėžė, jog jai neaiškus pats teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimas, o ne jo vykdymo tvarka. Taip pat papildomai paaiškino, kad pirminiame prašyme teismui padarė techninę klaidą, nurodydama, jog prašo ne teismo sprendimo išaiškinimo, o teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo.

32Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas nepagrįstai patenkino antstolės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis yra naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės pareiškimas dėl sprendimo išaiškinimo atmetamas.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34B. T. atskirąjį skundą tenkinti.

35Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir antstolės O. N. pareiškimą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalies administracinėje byloje Nr. I-147-279/2008 vykdymo tvarkos išaiškinimo atmesti.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimu... 5. Antstolė O. N. 2013 m. lapkričio 7 d. pareiškimu kreipėsi į Panevėžio... 6. Antstolė nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 7. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos... 8. B. T. prašė antstolės O. N. prašymo dėl Panevėžio apygardos... 9. A. T. nurodė, kad B. T. priklausiusios ½ statinių dalies nugriovimas nėra... 10. II.... 11. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi... 12. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas... 13. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m.... 14. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 15. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju antstolei yra neaiški sprendimo... 16. Teismas išaiškino, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m.... 17. III.... 18. B. T. atskiruoju skundu (b. l. 177-182) prašo pirmosios instancijos teismo... 19. B. T. pabrėžia, kad galutinis antstolės suformuluotas reikalavimas teismui... 20. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos... 21. Antstolė O. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo įvertinti teismo... 22. I. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su atskirojo skundo... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 24. IV.... 25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalis nustato... 26. Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko,... 27. Bylos nagrinėjimo dalykas buvo pareiškėjo Panevėžio apygardos... 28. Iš antstolės prašymo išaiškinti Panevėžio apygardos administracinio... 29. Pažymėtina, jog teismo sprendimo ar nutarties motyvų nebuvimas, pasisakymas... 30. Atskirajame skunde B. T. nepagrįstai abejoja antstolės teise prašyti... 31. Teisėjų kolegija taip pat atmeta B. T. abejones dėl teismo teisės aiškinti... 32. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 34. B. T. atskirąjį skundą tenkinti.... 35. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį... 36. Nutartis neskundžiama....